Teikimas Nr. T-1404-1015/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64088-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3;  2.5.11.3.; 2.5.16.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, 

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovei Rasai Rimeikienei,

nuteistajam R. G., 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam R. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini),

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-555-1015/2020 R. G. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 3 dalį ir jam skirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsniu, R. G. skirtos pareigos visu bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymųsi, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) mokytis arba dirbti, arba būti registruotam užimtumo tarnyboje. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. liepos 2 d., Vilniaus apygardos teismui atmetus kiti nuteistojo šioje baudžiamojoje byloje (H. P.) apeliacinį skundą. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 2 d.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas nuteistajam R. G. skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, nes nuteistasis tinkamai nevykdo teismo skirto įpareigojimo – būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymųsi, darbu ar gydymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat vieną kartą buvo baustas administracine tvarka.

Teismo posėdžio metu Vilniaus regiono skyriaus atstovė palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti.

Nuteistasis R. G. teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad jis jau tris mėnesius iki karantino paskelbimo dirbo barmenu. Darbo sutartis su juo iš karto nebuvo sudaryta, kadangi baras buvo atidarytas neseniai, buhalterijoje dirbo naujokai, o vadovas buvo labai užimtas ir neturėjo laiko su jais užsiimti. Darbo sutartį su juo sudarė 2020 m. rugsėjo 30 d. ir šią sutartį jis pateikė teismui. Prieš įsidarbinimą jis registravosi Užimtumo tarnyboje. Iš pradžių jis nežinojo, kad apie jo įdarbinimą laiku nebuvo pranešta Sodrai, tačiau šią savaitę jo įdarbinimas jau yra sutvarkytas tinkamai ir dabar nuo karantino pradžios jis yra prastovoje. Pripažįsta, kad atliktų patikrinimų metu jo iš tikrųjų nebuvo namuose, nes jis dirbo iki 4 val. ryto. Jam šis darbas patinka, išmoko daryti alkoholinius kokteilius. Nuosprendžiu priteista žala yra atiduota vykdyti antstoliams, žalą jis mokės dalimis. Paskirtos administracinės baudos dar nesumokėjo. Nurodė, kad po nuosprendžio priėmimo jis susirado darbą ir pradėjo kitaip gyventi, todėl nenorėtų, kad laisvės apribojimo bausmė jam būtų pakeista į areštą, nes nori gyventi su šeima. Pasistengs ateityje nepažeidinėti jam skirtų teismo įpareigojimų.  

Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad formaliai teikimas yra pagrįstas, tačiau nuteistasis įsidarbino ir jo padaryti pažeidimai yra susiję su naktiniu darbu. Kadangi bausmės pabaiga dar yra toli, siūlo kol kas teikimo netenkinti ir toliau kontroliuoti probuojamojo elgesį.

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 48 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Sprendžiant klausimą, ar nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, būtina atsižvelgti ir į priežastis, dėl kurių jis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai. Sprendžiant laisvės apribojimo pakeitimo į areštą klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis protingumo, teisingumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla nustatyta, kad R. G. elgesį Lietuvos probacijos tarnyba Vilniaus regiono skyrius (toliau - Vilniaus regiono skyrius) kontroliuoja nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo sudarytas priežiūros planas (b.l. 19), nuteistasis pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, taip pat vengimo vykdyti bausmę teisinėmis pasekmėmis (b.l. 27). Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, bausmės vykdymo laikotarpiu R. G. atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nepradėta (b. l. 34-36), jis vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. važiavo viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie skirtos baudos sumokėjimą nėra (b.l. 52). Sodros duomenimis, R. G. šiuo metu nedirba (b.l. 45), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b.l. 55). Institucija nurodo, kad bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis tinkamai nevykdė teismo skirto įpareigojimo – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu jeigu tai nesusiję su mokymųsi, darbu ar gydymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, nes 2020 m. rugsėjo 3 d., 22.09 val., 2020 m. spalio 20 d., 22.23 val. ir 2020 m. lapkričio 12 d. 22.37 val. jis patikrinimo metu nebuvo rastas namuose. R. G. savo paaiškinimuose nurodė, kad dirbo ir nespėjo grįžti namo iki 22 val. (b.l. 56, 58, 60), tačiau Sodros duomenimis, nuteistasis niekur nedirba. Nuteistasis buvo įspėtas už šio įpareigojimo nevykdymą (b.l. 56, 58). Be to, su nuteistuoju 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo aptarta galimybė įsidarbinti oficialiai, tačiau jis probacijos tarnybos pagalbos atsisakė (b.l. 21).

Teismo posėdžio metu nuteistasis pateikė darbo sutartį, pagal kurią jis 2020 m. rugsėjo 30 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmenu. Pažymėtina, kad iš 2020 m. gruodžio 4 d. gauto išrašo apie asmens darbovietę matyti, kad duomenų apie R. G. įdarbinimą Sodra neturi.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad netinkamai vykdydamas teismo skirtą įpareigojimą, o būtent nustatytu laiku būti namuose bei padarydamas vieną administracinį nusižengimą, nuteistasis tam tikra dalimi nepateisino jam suteiktos galimybės pakeisti savo elgesį, tad formaliai yra pagrindas spręsti klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. Tačiau spręsdamas šį klausimą, teismas pirmiausiai atsižvelgia į tai, kad R. G. priežiūros laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir jo padarytas vienas administracinis nusižengimas (važiavimas viešuoju transportu be bilieto) nėra pavojingas. Be to, teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad iki karantino paskelbimo jis jau tris mėnesius dirbo barmenu, todėl laiku nespėdavo grįžti iš darbo namo, kas lėmė tai, jog patikrinimų metu jo nebuvo namuose. Savo teiginiams pagrįsti nuteistasis pateikė teismui 2020 m. rugsėjo 30 d. pasirašytą darbo sutartį. Tad teismas neturi pagrindo netikėti šiais nuteistojo teiginiais, remdamasis vien ta aplinkybe, kad 2020 m. gruodžio 4 dienai Sodra neturi duomenų apie R. G. įdarbinimą, nes pranešti apie asmens įdarbinimą ir tuo pačiu socialinio draudimo pradžią įstatymo nustatytu terminu (mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios) privalo darbdavys, o ne darbuotojas.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, prokuroro nuomonę, numatytą bausmės pabaigą – 2021 m. lapkričio 2 d., teismas sprendžia, kad jog šiuo atveju dar nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad R. G. vengė atlikti jam skirtą laisvės apribojimo bausmę ir atitinkamas R. G. elgesys bausmės vykdymo metu buvo tiek neigiamas, kad būtų pagrindas laisvės apribojimo bausmę keisti į griežtesnę bausmę – areštą. Todėl Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam R. G. netenkinamas.

Kartu pažymėtina, kad teismo rodomas pasitikėjimas nuteistuoju nėra begalinis, todėl jeigu jis toliau tinkamai nevykdys probacijos sąlygų ar darys naujus teisės pažeidimus, klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę gali būti svarstomas pakartotinai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362, 364 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą atmesti.

Atsisakyti nuteistajam R. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Ingrida Mikužytė