Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-03-25][nuasmeninta nutartis byloje][e2YT-395-743-2020].docx
Bylos nr.: e2YT-395-743/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Alytaus apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Vykdymo procesas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos

?NUTARTIS

Civilinė byla Nr. e2YT-395-743/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18899-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.2; 3.5.1; 3.5.12; 3.4.5

 (S)

 

 

img1 

 

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2020 m. balandžio 8 d.

Lazdijai

 

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei Sonatai Vaicekauskienei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, T. P., I. A. dėl antstolio patvarkymo ir atsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. S-11155638 ,,Dėl skundo dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“; 2) panaikinti antstolės Sonatos Vaicekauskienės (pasirašytą padėjėjos N. Ž.) 2019 m. spalio 9 d. elektoniniame laiške įformintą atsisakymą pateikti pareiškėjo N. P. advokatei Neringai Žukauskienei informaciją bei dokumentų kopijas apie vykdomosios bylos, užvestos pagal išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kreipimąsi dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012, patikslinto 2018 m. vasario 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, priverstinio vykdymo eigą; 3) įpareigoti antstolę Sonatą Vaicekauskienę per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškėjo N. P. advokatei Neringai Žukauskienei informaciją bei dokumentų kopijas apie vykdomosios bylos, užvestos pagal išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kreipimąsi dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012, patikslinto 2018 m. vasario 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje bylojepNr. 2A-22-259/2018, priverstinio vykdymo eigą (t. 1, el. b. l. 1–5).

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjo atstovė 2019 m. spalio 8 d. elektroniniu laišku kreipėsi į antstolę Sonatą Vaicekauskienę prašydama pateikti informaciją apie vykdomąją bylą, užvestą pagal išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcijos) kreipimąsi dėl priverstinio vykdymo veiksmų atlikimo skolininkų T. P. ir I. A. (sprendimo priėmimo metu – P.) atžvilgiu vykdant Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012, patikslinto 2018 m. vasario 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, dalį dėl neteisėtos statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir už jo ribų, padarinių šalinimo. 2019 m. spalio 9 d. elektroniniu laišku antstolės padėjėja N. Ž., pagal Antstolių įstatymo 30 straipsnį veikdama anstolės Sonatos Vaicekauskienės vardu, atsisakė pateikti prašomą informaciją, nurodė, kad pareiškėjas nėra vykdomosios bylos proceso šalis. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsniu, 2019 m. spalio 29 d. dėl to pateikė skundą antstolei, tačiau 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. S-11155638 ji šį skundą priimti atsisakė ir grąžino pareiškėjui, nurodydama, kad teisės normos nenumato suinteresuoto asmens teisės gauti informaciją apie vykdomąją bylą, o antstolis neturi pareigos šią informaciją pateikti. Pareiškėjas su šiuo antstolės patvarkymu nesutinka, remdamasis CPK 510 straipsnio 4 dalimi, pateikė skundą tiesiogiai teismui. Antstolė, tinkamai vykdydama CPK 510 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neturėjo teisės jo grąžinti pareiškėjui, o privalėjo 2019 m. spalio 29 d. pareiškėjo skundą kartu su skundžiamu patvarkymu persiųsti teismui, todėl tai yra savarankiškas pagrindas antstolės patvarkymui panaikinti.

Nurodo ir tai, kad CPK 633 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis. Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese (CPK 633 straipsnio 2 dalis). Pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu T. P. ir I. A. (sprendimo priėmimo metu – P.) įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos padarinius, kadangi statybomis yra užstatę projektuojamą pravažiavimo kelią į pareiškėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo ir visa tai patvirtina, kad pareškėjas yra suinteresuotas asmuo ir vykdymo procese, kadangi nuo tinkamo sprendimo įvykdymo priklauso pareiškėjo teisės ir pareigos. Teismo nutartyje (37 punktas) yra konstatuota, kad T. P. ir I. P. neteisėtomis statybomis pažeidė pareiškėjo teises, jie ant projektuojamo pravažiavimo kelio ne tik supylė sankasą, išgrindė betoninėmis trinkelėmis, pastatė tvoras, jų gyvenamojo namo kolonos stovi už žemės sklypo ribų, t. y. projektuojamo pravažiavimo kelio vietoje, namas yra pastatytas neišlaikius sklypo detaliajame plane numatyto minimalaus atstumo iki sklypo ribos, prie kurios yra projektuojamas pravažiavimo kelias. Būtent dėl šių aplinkybių pradėtas įrenginėti pravažiavimo kelias į pareiškėjo ir gretimus žemės sklypus negali būti užbaigtas, nes tam trukdo namo konstrukcijos. Teismo nustatytas terminas namo projektui parengti ir pertvarkyti yra pasibaigęs, todėl namas turėjo būti nugriautas, tačiau ši savavališka statyba nepašalinta, o tai pažeidžia pareiškėjo teises. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjui būtina informacija apie vykdomosios bylos eigą, nes jis turi apsipręsti dėl tolesnių galimybių ginti pažeistas teises.

Nurodo ir tai, kad antstolė neginčija aplinkybės, kad pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo šioje vykdomojoje byloje CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme, tačiau tvirtina, kad vykdymo procese įstatymas nenumato galimybių suinteresuotam asmeniui susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Pareiškėjas sutinka, kad įstatyme konkrečiai nėra numatytos suinteresuoto asmens procesinės teisės vykdymo procese, tačiau turi būti taikoma analogija. Jei remiantis CPK 47 straipsnio 2 dalimi tretieji asmenys turi vias šalies procesines teises ir pareigas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad vykdymo procese jų teisės ir pareigos būtų kažkaip ribojamos. Atsižvelgus į tai mano, kad suinteresuotas asmuo vykdymo procese turi tokias pačias teises kaip ir šalys. Priešingas teisės normos aiškinimas prieštarautų logikai, nes reikštų, kad suintersuoti asmenys vykdymo procese neturi jokių teisių, kaip ir visi kiti asmenys, kurie nesuinteresuoti vykdymo procesu.

Remdamasis šiais argumentais prašo jo skundą patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, el. b. l. 1–5).

Papildomai pateiktuose argumentuose nurodė, kad pareiškėjas yra pateikės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo CPK 278 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuris yra priimtas nagrinėti ir nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas yra laikomas suinteresuotu asmeniu byloje ir po sprendimo priėmimo, nors CPK nenumato vykdomojoje byloje suinteresuotam asmeniui teisės prašyti teismo sprendimo (ar nutarties) išaiškinimo, todėl teismas iš esmės pritaikė analogiją, sisteminį ir teleologinį teisės aiškinimo metodus ir pripažino suinteresuotam asmeniui tokią teisę, kokia nustatyta skolininkui ir išieškotojui vykdymo procese. Pažymi, kad asmens pažeistos teisės turi būti ginamos ne formaliai, teisė į teisminę gynybą nepasibaigia teismo sprendimo priėmimu, todėl vykdymo procese taip pat turi būti ginamos trečiojo asmens teisės, nes teismui priėmus atitinkamą sprendimą, jis įgijo teisėtų lūkesčių veikti, į jo žemės sklypą buvo pradėtas įrenginėti kelias, tačiau neįvykdžius sprendimo, jis negali būti pabaigtas. Neturėdamas informacijos apie vykdymo procesą, pareiškėjas negali įvertinti situacijos, negali imtis priemonių dėl operatyvaus sprendimo įvykdymo.

Suinteresuotas asmuo antstolė Sonata Vaicekauskienė su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Įsiteisėjus teismo sprendimui ir išdavus vykdomąjį raštą bei šį vykdomąjį raštą pateikus vykdymui antstoliui, vykdymo procese dalyvauja tik išieškotojas, asmuo kurio naudai priimtas teismo sprendimas, ir skolininkas, asmuo kuris turi įvykdyti teismo sprendimą (CPK 633 straipsnis). Jokių kitų asmenų, kurie nors ir dalyvavo bylos nagrinėjime teisme, vykdymo procese dalyvavimas nenumatytas ir šie asmenys vykdymo procese neturi jokių procesinių teisių. N. P. nėra vykdymo proceso šalis, todėl neturi teisės dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti suvykdomosios bylos medžiaga, apskųsti antstolio veiksmus, teikti prašymus bei nušalinimus, naudotis kitomis teisėmis, kurios numatytos CPK 639, 643 straipsniuose. Civilinio proceso kodekse įtvirtintos normos, reguliuojančios vykdymo procesą, aiškiai apibrėžia vykdymo proceso šalis – vykdymo proceso šalimis laikomi tik išieškotojas ir skolininkas (CPK 633 straipsnio 1 dalis). Nurodo ir tai, kad nei viena vykdymo procesą reguliuojanti norma nesuteikia teisės suinteresuotam asmeniui gauti informaciją apie vykdymo eigą, o antstoliui pareigos teikti informaciją suinteresuotam asmeniui. Suinteresuoto asmens vykdymo procese teisės nėra prilygintos vykdymo proceso šalių (išieškotojo ir skolininko) teisėms. Suinteresuotu asmeniu vykdymo procese laikytinas, pavyzdžiui: asmuo turintis bendrą su skolininkuturtą į kurį nukreipiamas išieškojimas, asmuo, kuris priėmęs saugoti skolininko turtą, asmuo, už kurio prievoles laiduota skolininko turtu, bendraskolis ar panašiai. Atsižvelgus į tai, vykdomojoje byloje pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 bei Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, dalį dėl neteisėtos statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini) Skrydžio g. 23, ir už jo ribų padarinių šalinimo vykdymo, N. P. nėra suinteresuotas asmuo vykdymo procese ir neturi teisės gauti informacijos apie vykdymo proceso eigą. N. P. skundo argumentas, kad turėtų būti taikoma analogija, nes jis dalyvavo byloje trečiuoju asmeniu, o tretieji asmenys turi visas šalių teises ir pareigas (CPK 47 straipsnio 2 dalis), kurios vykdymo procese negali būti ribojamos, visiškai nepagrįstas. CPK 47 straipsnio 2 dalies norma aiškiai apibrėžia, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. Įstatymo leidėjo įtvirtinta nuostata, kad tretieji asmenys neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas, suponuoja išvadą, kad tretieji asmeny vykdymo procese neturi tapačių teisių, kaip vykdymo proceso šalys – išieškotojas ir skolininkas, todėl įstatymo analogija negali būti taikoma. Pažymi ir tai, kad siūlė N. P. kreiptis tiesiogiai į išieškotoją –Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl norimos gauti informacijos pagal Viešojo administravimo įstatymą, tačiau duomenų, ar šia teise N. P. pasinaudojo nėra.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų ir aplinkybių N. P. skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės patvarkymo ir atsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, prašo pripažinti nepagrįstu, neįrodytu ir atmesti (t. 1, el. b. l. 96–99).

Sunteresuotas asmuo T. P. su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Nurodo, kad pareiškėjas neturi jokio suinteresuotumo šioje vykdomoje byloje, nes byloje yra vykdoma ta teismo sprendimo dalis, dėl kurios pareiškėjas neturėjo jokio (net netiesioginio) teisinio suinteresuotumo teisminės bylos nagrinėjimo metu. Kaip nurodo pats pareiškėjas, teisminėje byloje jis dalyvavo kaip tretysis asmuo, t. y. kaip asmuo, turintis netiesioginį teisinį suinteresuotumą ginčo dalyku, tačiau pareiškėjas aiškiai neatskleidžia, kad jo suinteresuotumas pasireiškė ne dėl visų teismo nagrinėjamų aplinkybių, o tik dėl tų aplinkybių, kurios susijusios su tvoros, vartų ir trinkelių neteisėta statyba ant projektuojamo valstybei priklausančio kelio, kuriuo naudotis galėtų ir pareiškėjas. Tuo tarpu, pareiškėjas neturėjo jokio teisinio suinteresuotumo dėl teisminėje byloje nagrinėtų aplinkybių, susijusių su gyvenamojo namo savavališka statyba skolininkų T. P. ir I. P. žemės sklype. Antstolės vykdomoje byloje yra atliekamas ne viso, bet dalies Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo, kurio rezoliucinė dalis patikslinta Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi, vykdymas, t. y. dalies, kuria šalinant gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinius T. P. ir I. P. buvo įpareigoti parengti gyvenamojo namo techninį projektą, gauti statybos leidimą ir pertvarkyti gyvenamąjį namą pagal projektą. Teismų sprendimų dalis, susijusi supareiškėjo teisėmis naudotis valstybiniu pravažiavimo keliu, t. y. dalis, kuria T. P. ir I. P. buvo įpareigoti pašalinti tvorą, vartus ir trinkeles nuo kelio, buvo įvykdyta geranoriškai. Kadangi pareiškėjo netiesioginis teisinis suinteresuotumas byloje buvo pagrįstas tik jo teisėmis naudotis keliu, o ši teismo sprendimo dalis yra geranoriškai įvykdyta, tai pareiškėjo prašymas susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, kuri yra pradėta pagal tą teismo sprendimo dalį, kurioje pareiškėjas neturėjo jokio teisinio intereso, turi būti atmestas, pripažįstant, kad pareiškėjas neturi subjektiškumo vykdomoje byloje.

Nurodo ir tai, kad pareiškėjas neturi procesinio subjektiškumo CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme, nes nepagrindžia, kad atitinka suinteresuoto asmens sąlygas, įtvirtintas minėtoje nuostatoje, todėl pripažintina, kad neturi ir procesinio subjektiškumo. Pagal CPK 633 straipsnio 2 dalį suinteresuotais asmenimis vykdymo procese yra laikomi tik tie asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes. Vadinasi, siekdamas pagrįsti suinteresuotumą vykdymo procesu, pareiškėjas turi identifikuoti vykdymo veiksmą ir nurodyti tokio veiksmo poveikį jo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjo skunde nėra nurodyti jokie konkretūs antstolės atlikti procesiniai vykdymo veiksmai, kurie pareiškėjui sukėlė ar gali sukelti materialinės teisines pasekmes. Pareiškėjo interesas dalyvauti vykdomojoje byloje skunde yra grindžiamas ne antstolės vykdymo veiksmų poveikiu pareiškėjo materialinėms pareigoms ar teisėms, o sprendimo galimo įvykdymo ar neįvykdymo poveikiu jo interesams. Turi būti pripažinta, kad sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo poveikis gali liesti tik išieškotoją, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi išieškotojo teisių, pareiškėja negali įgyti teisės reikalauti sprendimo įvykdymo, ir tuo pagrindu, teisės reikalauti susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-396/2011; 2019 m. spalio 28 d. nutartis Nr. e3K-3-304-695/2019; 2019 m. spalio 21 d. nutartis Nr. e3K-3-296-378/2019). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis įteismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. e3K-3-267-611/2019). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepagrindžia savo suinteresuotumo, nes nenurodo, koks vykdomojo proceso veiksmas ir kaip pažeidė pareiškėjo teises, todėl byla turi būti nutraukta.

Pažymi ir tai, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad civilinio proceso įstatymas nereguliuoja suinteresuotų asmenų teisių, todėl yra teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal analogiją. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 633 straipsnio 2 dalį suinteresuotų asmenų suinteresuotumas vykdomajame procese (kitaip nei vykdymo proceso šalių suinteresuotumas), yra siejamas ne su visu vykdymo procesu, o tik su atskirais vykdymo veiksmais, kuriais gali būti paveiktos ne tik šalių, bet ir suinteresuotų asmenų teisės ar pareigos, procesinis įstatymas suinteresuotų asmenų procesines teises vykdomajame procese pozityvia ar negatyvia forma įtvirtina jas susiedamas su konkrečiais vykdymo veiksmais (CPK 591 straipsnio 2 dalis, 596 straipsnio 1 dalis, 602 straipsnio 1 dalis, 605 straipsnis, 613 straipsnio 3 dalis, 707 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgus į tai suinteresuoto asmens nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad suinteresuotas asmuo CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme turi visas išieškotojo teises, įskaitant teisę susipažinti su visa vykdomąją byla, taikant CPK 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą trečiojo asmens teisių analogiją, nes tokių asmenų teisinis subjektiškumas, kitaip nei trečiųjų asmenų, kyla konkrečių vykdymo veiksmų pagrindu, o ne visos vykdomosios bylos pagrindu.

Nurodo ir tai, kad pareiškėjo žemės sklypas nesiriboja su T. P. ir I. P. žemės sklypu, pareiškėjo žemės sklypo ir jame esančių statinių naudojimas neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėtiems interesams, todėl teismui priėmus pareiškėjo skundą, t. y. pripažinus, kad pareiškėjas vykdomojoje byloje turi teisinį subjektiškumą, pareiškėjui būtų sudarytos galimybės susipažinti su vykdomąja byla, tame tarpe suinteresuotų asmenų gyvenamojo namo projektu, jo sprendiniais, projekte pateiktais suinteresuotų asmenų ir kitų asmenų privačiais duomenimis, tačiau tokiam susipažinimui neturint jokio teisėto intereso. Esant tokioms aplinkybėms, kurios patvirtina, kad pareiškėjas neturi jokio teisėto intereso ir procesinio subjektiškumo vykdomojoje byloje, skundo pagrindu pradėta byla turi būti nutraukta ir skundas grąžinamas pareiškėjui, jam nesudarant procesinių galimybių susipažinti su vykdomąja byla. Jei teismas nuspręstų bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės, suinteresuoto asmens nuomone, sukurtų praktiką, vadovaujantis kuria, apskundus antstolio veiksmus būtų galima susipažinti su bet kokio asmens vykdomąją byla, nepriklausomai nuo to, ar antstolio veiksmus skundžiantis asmuo turi suinteresuotumą ar ne. Suinteresuoto asmens nuomone, tokia praktika pažeistų Konstitucijoje įtvirtinto privataus gyvenimo apsaugos imperatyvą. Šiuo pagrindu, vykdomosios bylos medžiaga yra pripažintina nevieša.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, prašo civilinę bylą nutraukti ir grąžinti pareiškėjui skundą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, el. b. l. 113–115).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad skundo patenkinimo klausimą palieka spręsti teismui, dėl skundo patenkinimo ar atmetimo savo pozicijos neišsakė. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 21 d. Remiantis sprendimu, terminas reikalavimams dėl namo įvykdyti suėjo 2019 m. gegužės 21 d. Patikrinus faktinius duomenis vietoje, 2019 m. birželio 20 d. surašytas teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. 4D-1765, kuriuo konstatuota, kad neįvykdyti reikalavimai dėl namo. I. P. ir T. P. neįvykdžius reikalavimo dėl namo, 2019 m. liepos 16 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija. Atsižvelgiant į šią nuostatą, sprendimu iš dalies patenkinus Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo patikslintą ieškinį, vykdymo procese valstybei atstovauja Inspekcija, ko pasekoje Inspekcijos Teisė departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 2D-10175 „Dėl vykdomojo rašto priverstinio vykdymo“ Inspekcijai išduotas vykdomasis raštas buvo perduotas antstolei Sonatai Vaicekauskienei. Antstolė Inspekcijai nėra pateikusi informacijos apie vykdomojo rašto vykdymo eigą.

Pažymi ir tai, kad antstolės patvarkymo teiginiai ta apimtimi, kuria patvarkyme yra nurodyta, kad N. P. turi teisę tiesiogiai kreiptis į išieškotoją dėl norimos gauti informacijos yra nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis, dėl šių motyvų. Inspekcija nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki šiol nėra gavusi, jokios informacijos iš antstolės apie vykdomojo rašto vykdymo eigą, kad galėtų teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją besikreipiantiems asmenims. Vykdomąjį raštą priverstinai vykdo būtent antstolė, todėl Inspekcijos nuomone, teiginiai, kad apie vykdomosios bylos eigą pareiškėją turėtų informuoti Inspekcija, yra taip pat nepagrįsti teisės aktų nuostatomis. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (ultra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Vykdymo procesas – baigiamoji civilinio proceso stadija, kurio metu priverstinai vykdomas teismo ar kitos kompetentingos institucijos išduotas vykdomasis dokumentas. Jo tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Vykdymo procesą regulioja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalies nuostatos, kiti norminiai aktai. Įstatymų leidėjas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją pavedė atlikti valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui (t. 1, el. b. l. 106–108).

Suinteresuotas asmui I. A. (sprendimo priėmimo metu – P.) atsiliepimo nepateikė (t. 1, el. b. l. 120).

2012 m. spalio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismas, 2018 m. vasario 21 d. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ir Inspekcijos ieškinį atsakovams I. P., T. P., Kauno rajono savivaldybės administracijai su trečiaisiais asmenimis UAB ,,Homo Novus“, D. D., M. N., N. P., Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, AB SEB banku, A. M., J. K., A. B., P. R., A. R., V. B., K. B., D. A. K., valstybės įmone Registrų centras dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkai pastatytų statinių nugriovimo. Sprendimu ir nutartimi ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005 m. sausio 26 d. ir 2005 m. liepos 16 d. suderintas I. P. ir T. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techhninio projekto korektūras; pripažino negaliojančia 2006 m. kovo 23 d. Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti I. P. ir T. P. gyvenamąjį namą; pripažino negaliojančiu 2008 m. vasario 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą; įpareigojo I. P. ir T. P. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti: savavališkai pastatytą 1,30 m aukščio ir 28,40 m ilgio tvorą su pamatais ir vartais, kurie pastatyti valstybinėje žemėje į šiaurę nuo jų žemės sklypo ribos; nugriauti 1,30 m. aukščio ir 4,40 m ilgio tvorą su pamatais, kurie pastatyti valstybinėje žemėje į vakarus nuo jiems priklausančio žemės sklypo ribos ir sutvarkyti statybvietę; įpareigojo I. P. ir T. P. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti išgrįstą betoninėmis trinkelėmis 102 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą bei po danga įrengtą dirbtinį 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimą, kurie pastatyti į šiaurę ir į vakarus nuo žemės sklypo ribos; įpareigojo I. P. ir T. P. per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo tecninį projektą pagal 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto I. P. ir T. P. sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pertvarkyti statinį; atsakovams neįvykdžius įpareigojimų per nustatytą terminą, tai leista atsakovų lėšomis atlikti Inspekcijai (t. 1, b. l. 6–60). 2019 m. spalio 8 d. prašymu pareiškėjo atstovė advokatė Neringa Žukauskienė, pateikė prašymą antstolei Sonatai Vaicekauskienei prašydama pateikta informaciją apie vykdomojoje byloje atliktus veiksmus ir šią informaciją patvirtinančių dokumentų kopijas (t. 1, el. b. l. 67). 2019 m. spalio 9 d. elektroniniu laišku, antstolės padėjėja N. Ž., veikdama antstolės Sonatos Vaicekauskienės vardu, atsakė, kad informacija apie vykdomosios bylos eigą pateikiama tik vykdomosios bylos proceso šalims, o šiuo atveju N. P. nėra vykdomosios bylos proceso šalis, todėl informaciją pateikti atsisakė (t. 1, el. b. l. 68). 2019 m. spalio 29 d. pareiškėjas pateikė skundą Kauno apylinkės teismui per antstolę Sonatą Vaicekauskienę dėl šio antstolės atsisakymo, prašė jį panaikinti ir antstolę įpareigoti reikalaujamą medžiagą pateikti (t. 1, el. b. l. 63–66). 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymu antstolė atsisakė šį skundą priimti ir grąžino jį pateikusiam asmeniui (t. 1, el. b. l. 61–62). 2020 m. sausio 7 d. pareiškėjas N. P. bei suinteresuotas asmuo T. P. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 išaiškinimo, nes duomenys apie T. P. žemės sklypo ribas prieštaringi (t. 1, el. b. l. 130–135). Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad 2020 m. sausio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismas šį klausimą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. 2020 m. balandžio 22 d. paskirtas šio klausimo nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme. Iš vykdomosios bylos Nr. 0114/19/01148 matyti, kad ji užvesta 2019 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą – 2019 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teidmo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr.2-208-660/2019 dėl įpareigojimų I. P. ir T. P. –per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo tecninį projektą pagal 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto I. P. ir T. P. sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą; gauti statybą leidžiantį dokumentą bei pertvarkyti statinį (Priedas Nr. 1).

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

I. Dėl civilinės bylos nutraukimo

 

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucinės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta ar paneigta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. liepos 2 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimais). Be to, situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (Tserkva Sela Sosulivka. v. Ukraine, no. 37878/02, judgment of 28 February 2008;Zylkov v. Russia, no.5613/04, 21 June 2011). Valstybės taikomi teisės į teismą ribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jie nesuvaržys ar nesusilpnins asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė, jos ribojimai turi atitikti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-551/2013).

CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami šio kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka, tačiau nedetalizuota, kas gali tuos veiksmus skųsti, todėl spręstina, kad ši teisės norma neužkerta kelio skundą dėl to paduoti kiekvienam suinteresuotam asmeniui. Nesant įstatymo ar įstatymo pagrindu priimto sprendimo, konstitucinės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ribojimas negalimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas teismui skundė antstolės veiksmus – 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymą, kuriuo antstolė sprendė pareiškėjo 2019 m. spalio 29 d.  skundą dėl antstolės veiksmų (2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymo Nr. S-11155638 dėl atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus). Skundžiamu patvarkymu antstolė pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir jį grąžino pareiškėjui, taigi, jo skundas iš esmės neišnagrinėtas.

Esant šioms aplinkybėms, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir tarptautinės praktikos kontekste spręstina, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo, kaip suinteresuoto asmens, teisė yra pažeista, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl jos gynybos ir šis skundas privalo būti išnagrinėtas iš esmės, priešingu atveju būtų pažeista jo konstitucinė ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirta teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo pateiktas skundas nagrinėtinas iš esmės, o suinteresuoto asmens T. P. prašymas nutraukti bylą ir skundą grąžinti pareiškėjui, atmestinas kaip nepagrįstas.

 

II. Dėl suinteresuoto asmens vykdymo procese

 

CPK 510 straipsnyje nustatyta teisė skųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti, tačiau, kaip minėta aukščiau, nedetalizuota, kas gali tuos veiksmus skųsti.  Pagal CPK 633 straipsnį išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis, o asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisinių pasekmių, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Vadinasi, kaip ir šaliai ieškinio teisenoje, taip ir suinteresuotam asmeniui ypatingojoje teisenoje būdingas ne tik procesinis, bet ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Tuo paaiškinama CPK 42 straipsnio 4 dalies nuostata, kad suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo priimtas procesinis sprendimas turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo atveju, jeigu priimtas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos atitinkamo asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, toks asmuo (fizinis ar juridinis), net kai yra pareiškėjo ar paties atitinkamo asmens prašymas jį įtraukti, neįtraukiamas dalyvauti suinteresuotu asmeniu byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017, 20 punktas). Atsižvelgus į tai, antstolio veiksmus skundžiantys asmenys turi pateikti pagrįstus įrodymus savo suinteresuotumu vykdymo proceso rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-344-421/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo civilinėje byloje, kurios sprendimas vykdomas, trečiuoju asmeniu. Iš Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2A-22-259/2018 (toliau – Nutartis) matyti, kad pareiškėjo materialinis suinteresuotumas pasireiškė tuo, kad T. P. ir I. P. (šiuo metu – A.) gyvenamojo namo konstrukcijos, tvora, betoninis tvoros pamatas ir vartai yra užėmę dalį valstybinės žemės ir tokiu būdu yra užtvėrę privažiavimą, be kita ko, ir prie N. P. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) . Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad kelias pasibaigia T. P. ir I. P. priklausančiame žemės sklype, jis užtvertas įrengta tvora su vartais, pro atidarytus vartus automobilis pravažiuoti negali, nes trukdo gyvenamojo namo kolonos (Nutarties 36, 37 punktai). Nutartyje taip pat konstatuota, kad namo stoginė su kolonomis yra gyvenamojo namo dalis, kadangi ji yra bendra su viso gyvenamojo namo konstrukcija (Nutarties 40 punktas), statinys turi būti pertvarkytas, atitraukiant, todėl nustatytas įpareigojimas dėl gyvenamojo namo tecninio projekto parengimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo ir statinio pertvarkymo (Nutarties 43). Iš Inspekcijos atsiliepimo matyti, kad sprendimo dalis dėl gyvenamojo namo per teismo nustatytą terminą nebuvo įvykdyta. Atsižvelgus į tai spręstina, kad dalis teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, kurie įtakoja pareiškėjo teisių apimtį, nėra įvykdyti. Iš pareiškėjo argumentų matyti, kad būtent dėl šios sprendimo neįvykdytos dalies, negali būti pabaigtas įrengti privažiavimas prie jo žemės sklypo. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-396/2011).

Įvertinus tai,  šių aplinkybių pakanka pripažinti, kad pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme, nes nuo to, kaip greitai antstolis įvykdys teismo sprendimą, priklauso pareiškėjo teisė tinkamai naudotis privažiavimu prie žemės sklypo. Tokia išvada aukščiau aptartų bylos aplinkybių kontekste, neprieštarauja ir suinteresuoto asmens T. P. atsiliepime nurodytai kasacinio teismo praktikai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-396/2011; 2019 m. spalio 28 d. nutartis Nr. e3K-3-304-695/2019; 2019 m. spalio 21 d. nutartis Nr. e3K-3-296-378/2019; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. e3K-3-267-611/2019).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad suinteresuoto asmens T. P. atsiliepime pateikti argumentai, kad pareiškėjas suinteresuotas tik sprendimo dalies dėl tvortos, vartų ir trinkelių įvykdymu (kuri yra įvykdyta geranoriškai) yra nepagrįsti ir paneigti aukščiau aptartos Nutarties 36–37 punktuose, 40 ir 43 punktuose nurodytais argumentais. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo žemės sklypas nėra gretimai T. P. ir I. A. (sprendimo priėmimo metu – P.) žemės sklypui, nekeičia jo aukščiau aptarto teisinio suinteresuotumo apimties, todėl antstolės ir suinteresuoto asmens T. P. argumentai, kad pareiškėjas nėra suinteresuotas asmuo vykdymo procese atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas nesutinka ir suinteresuoto asmens T. P. argumentu, kad pagal CPK 633 straipsnio 2 dalį suinteresuotų asmenų suinteresuotumas vykdymo procese yra siejamas ne su visu vykdymo procesu (kaip kad vykdymo proceso šalių), o tik su atskirais vykdymo veiksmais, kuriais gali būti paveiktos ne tik šalių, bet ir suinteresuotų asmenų teisės ar pareigos. Tokio siauro šios normos aiškinimo nepatvirtina nei civilinio proceso nuostatos, nei teismų praktika. Sutiktina, kad tam tikruose civilinio proceso straipsniuose (kaip antai suinteresuoto asmens T. P. nurodyti – CPK 591 straipsnio 2 dalis, 596 straipsnio 1 dalis, 602 straipsnio 1 dalis, 605 straipsnis, 613 straipsnio 3 dalis, 707 straipsnio 1 dalies 9 punktas) yra įvardinti tam tikri vykdymo proceso veiksmai ir aptartas suinteresuotų asmenų dalyvavimas juose. Teisė –   universalus įrankis siekti įvairių tikslų, todėl vien toks teisinis reguliavimas nereiškia, kad negali atsirasti suinteresuotų asmenų, kurių lūkesčiai susiję ne su atskiro vykdymo veiksmu, o su visu vykdymo procesu. Antai CPK 686 straipsnyje aptartu atveju, areštuoto nekilnojamojo turto nuomininkas, siekiantis išsaugoti nuomos sutartį, gali būti suinteresuotas ir viso vykdymo proceso rezultatu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartyje Nr. 3K-3-344-421/2018 kasacinis teismas pripažino, kad kreditorius visada yra suinteresuotas savo skolininko turtine padėtimi ir nors vykdymo procese turėtų dalyvauti tik vykdymo veiksmus pradėję asmenys, vykdymo proceso dispozityvumo principas leidžia išieškotojui (ar kaip nagrinėjamu atveju skolininkės kreditoriui) neperžengiant įstatymo nustatytų ribų pasirinkti priemones, reikalingas savo reikalavimo vykdymui užtikrinti ar reikalavimo teisei išsaugoti.

Atsižvelgus į visus aukščiau aptartus argumentus spręstina, kad pareiškėjo suinteresuotumas šiuo vykdymo procesu pakankamai pagrįstas, todėl jis laikytinas suinteresuotu asmeniu CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme.

 

III. Dėl suinteresuoto asmens teisių vykdymo procese

 

Kaip minėta aukščau, CPK 633 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis. Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese (CPK 633 straipsnio 2 dalis). CPK 639, 643 straipsniuose skolininko ir išieškotojo teisės nustatytos, tačiau suinteresuotų asmenų teisės neaptartos, todėl aiškinant įstatymą būtina nuspręsti, kokias teises vykdymo procese turi suinteresuotas asmuo.

Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Taigi, civilinio proceso tikslas – ginti asmenų interesus turi būti įgyvendinamas ir sprendimų vykdymo procese. Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Arbačiauskienė prieš Lietuvą (Nr. 2971/08) pripažino, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą ir Konvencijos 13 straipsnyje įtvirtinta teisė į veiksmingas teisines gynybos priemones turi būti ginama ir sprendimo vykdymo procese.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmoje instancijoje sprendimas dėl ginčo priimtas 2012 m. spalio 19 d., apeliacinėje instancijoje – 2018 m. vasario 21 d. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 21 d. Remiantis sprendimu, terminas reikalavimams dėl namo įvykdyti suėjo 2019 m. gegužės 21 d., tačiau iki šio laiko teismo sprendimu konstatuoti statybos padariniai nepašalinti. Atsižvelgus į tai, šios neteisėtos statybos padarinių pašalinimu suinteresuoto asmens, dalyvavusio ginče trečiuoju asmeniu, siekis operatyvesnio sprendimo įvgyvendinimo yra neginčijamas, todėl jo teisių vykdymo procese apimtis turi užtikrinti jam realią ir efektyvią galimybę pasinaudoti teise į teisingą bylos išnagrinėjimą ir veiksmingas teisines priemones.

Sprendžiant dėl konkrečių tokių asmenų teisių vykdymo procese turi būti atsižvelgta, kad tam tikruose proceso etapuose, tam tikrų proceso dalyvių teisių apimtis skiriasi. Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (CPK 42 straipsnio 4 dalis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus nustatytas išimtis (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Skolininko ir išieškotojo teisės išvardintos CPK 639, 643 straipsniuose, tačiau nustatyta, kad be šių išvardintų teisių, jie turi ir kitas šiame kodekse nustatytas teises. Sistemiškai analizuojant šias teisės normas, galima išskirti bendras visiems civilinių teisinių santykių dalyvių teises (pvz., teisė susipažinti su bylos medžiaga, daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, duoti paaiškinimus ir pan.), o taip pat specialias, būdingas tik tam tikriems teisinių santykių dalyviams (pvz., ieškovo teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, atsisakyti ieškinio, reikalauti priverstinai vykdyti sprendimą, atsakovo teisė pripažinti ieškinį, šalių, skolininko ir išieškotojo teisė sudaryti taikos sutartį). Atsižvelgus į tai spręstina, kad procese dalyvaujantiems asmenims, kurie tiesiogiai suinteresuoti tam tikru rezultatu, įstatymas suteikia daugiau teisių (specialių, skirtų tik jiems), kurios užtikrina jų materialinės teisės įgyvendinimą. Visiems kitiems procese dalyvaujantiems ir tiesioginio suinteresuotumo neturintiems asmenims, suteikiamos mažesnės apimties procesinės teisės (bendrosios teisės), kurios leidžia jiems pasirinkti priemones, reikalingas savo teisėms ir interesams išsaugoti ir apginti.

Aukščiau aptartų argumentų kontekste, civilinio proceso teisės normose nesant aiškiai išreikšto imperatyvo, teismas sprendžia, kad teisė gauti informaciją apie vykdymo eigą ir dokumentų kopijas priskiriama prie bendrųjų, visiems procese dalyvaujantiems asmenims, suteikiamų teisių, todėl ir pareiškėjas, dalyvaujantis vykdymo procese kaip suinteresuotas asmuo, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynimo, šia teise gali pasinaudoti. Tokia išvada neprieštarauja ir Anstolių įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai normai, nustatančiai, kad pažymos apie vykdymo veiksmus, faktinių aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą, atliekant šiuos veiksmus surašyti dokumentai ar jų kopijos gali būti pateikiami tik vykdymo procese dalyvavusiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių prašymu buvo atlikti faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų įteikimo ar perdavimo veiksmai, arba jų įgaliotiems asmenims, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, pareiškėjo reikalavimas gauti informaciją apie sprendimo vykdymo eigą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Suintersuoto asmens T. P. argumentai, kad taip bus pažeista jo konstitucinė teisė į privataus gyvenimo apsaugą, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip ir kiekviena teisė, ši teisė nėra absoliuti ir ji gali būti ribojama. Pažymėtina, kad konstatuoti paties T. P. neteisėti veiksmai, kurie tęsiasi ilgą laiką, sprendimas neįvykdytas, todėl tokios apimties jo teisės į privataus gyvenimo apsaugą ribojimas nustatytų aplinkybių ir sprendžiamų suinteresuoto asmens teisių kontekste, yra proporcingas.

 

IV. Dėl 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymo

 

CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Aukščiau aptartų teisės normos aiškinio kontekste spręstina, kad vykdymo proceso rezultatu suinteresuoti asmenys turi teisę pateikti skundą dėl antstolio veiksmų.

CPK 510 straipsnio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytų veiksmų antstolė neįvykdė. Kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymo, antstolė išdėstė visus argumentus dėl pareiškėjo skundo esmės – jis nėra vykdymo proceso šalis CPK 633 straipsnio 1 dalies prasme, vykdymo procese suinteresuotam asmeniui teisė gauti informaciją apie vykdymo eigą, o antstoliui pareiga pateikti šią informaciją, nenumatyta, suinteresuo asmens ir šalies teisės vykdyme nėra tapačios, tačiau nepriėmė sprendimo dėl skundo esmės. Antstolė skundą grąžino pareiškėjui. Atsižvelgus į tai, sutinktina su pareiškėjo argumentais, kad taip antstolė pažeidė CPK 510 straipsnio 3 dalį, tačiau savaime šios procedūros nesilaikymas nėra pagrindas šį patvarkymą panaikinti, nes CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta alternatyvi procedūra skundui dėl antstolio veiksmų teismui pateikti, kuria pareiškėjas šiuo atveju ir pasinaudojo.

Tačiau, kaip minėta aukščiau, pareiškėjo reikalavimas gauti informaciją apie sprendimo vykdymo eigą yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymas Nr. S-11155638 panaikintinas, o antstolė įpareigotina atlikti veiksmus – pateikti pažymą apie vykdymo eigą bei prašomų dokumentų kopijas, nustatant tam protingą terminą. Atsižvelgus į vykdomosios bylos apimtį, spręstina, kad pareiškėjo skunde nurodytas trijų dienų terminas yra per mažas, todėl nustatytinas septynių dienų terminas.

 

V. Dėl 2019 m. spalio 9 d. elektroninio laiško

 

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dals). CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus. 2019 m. spalio 9 d. elektroninis laiškas, kuriuo pranešta, kad atsisakoma teikti informaciją vykdomojoje byloje, pagal savo turinį, negali būti pripažintas procesiniu veiksmu, sukeliančiu teisines pasekmes (pakeičiančiu vykdymo proceso šalių teises ir pareigas). Jis laikytinas tam tikru organizaciniu veiksmu. Atsižvelgus į tai, kad išnagrinėjus pareiškėjo skundą nusprendžiama dėl patvarkymo panaikinimo ir įpareigojimo antstolei nustatymo (CPK 513 straipsnio 1 dalis), elektroninis laiškas, kaip nesukeliantis teisinių pasekmių, nenaikintinas.

 

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Pareiškėjo pareiškimas tenkinamas, antstolės patvarkymas naikintinas, todėl pareiškėjo turėtos išlaidos priteistinos iš antstolės.

Pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina sąskaita ir kasos pajamų orderis (t. 1, el. b. l. 137–138). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo atstovė surašė skundą, yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos.

Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,82 Eur, jos taip pat priteistinos iš antstolės, nes skundas patenkintas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

 

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Pareiškimą patenkinti.

Panaikinti antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2019 m. lapkričio 8 d. atvarkymą Nr. S-11155638 ,,Dėl skundo dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“.

Įpareigoti antstolę Sonatą Vaicekauskienę per septynias darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti N. P. ar jo atstovui pažymą apie vykdomosios bylos Nr. 0114/19/01148, išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, skolininkas T. P., I. A. (ankstesnė pavardė – P.), eigą ir prašomų dokumentų kopijas.

Priteisti iš anstolės Sonatos Vaicekauskienės 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų N. P..

Priteisti iš anstolės Sonatos Vaicekauskienės 5,82 Eur (penkis eurus 82 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per  UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Kauno apygardos teis­mui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

 

 

Teisėja Asta Vailionienė

 


Paminėta tekste:
  • 2-208-660/2012
  • 2A-22-259/2018
  • CPK
  • CPK 510 str. Skundo dėl antstolių veiksmų padavimas
  • CPK 633 str. Vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys
  • CPK 47 str. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų
  • CPK 278 str. Sprendimo išaiškinimas
  • 3K-3-396/2011
  • e3K-3-304-695/2019
  • e3K-3-296-378/2019
  • e3K-3-267-611/2019
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • 3K-3-551/2013
  • CPK 443 str. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės
  • CPK 42 str. Šalių teisės ir pareigos
  • 3K-3-168-611/2017
  • 3K-3-344-421/2018
  • CPK 591 str. Vykdymo veiksmų atlikimas kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje
  • CPK 2 str. Civilinio proceso tikslai
  • CPK 613 str. Antstolio patvarkymas
  • CPK 513 str. Teismo nutartis ir jos apskundimas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos