Civilinė byla Nr. e2S-1557-730/2018
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01357-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;
3.3.2.4; 3.1.18.1.1.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alarix“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 10 d. sprendimo dalies dėl baudos dydžio panaikinimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2018 m. rugpjūčio 16 d. priimtas ieškovo T. L. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alarix“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 10 d. sprendimo dalies dėl baudos dydžio panaikinimo. Ieškovas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 10 d. sprendimo dalį dėl 100 EUR baudos už darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-115-25625/2017 dalies neįvykdymą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d. ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovui iki 500 EUR baudą už kiekvieną praleistą savaitę už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d., priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“ turtą reikalavimo sumos – iki 9000 EUR. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžia šiomis aplinkybėmis – tenkinus ieškovo ieškinį priteista suma bus labai didelė, atsakovas vengia vykdyti savo įsipareigojimus, nurodo, kad atsakovas gali imtis priemonių turtui paslėpti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pagrindiniai nutarties motyvai:
3. Įvertinęs ieškovo pateikto ieškinio dalyką ir pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nurodė, kad didelė reikalavimų suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė yra ūkinę komercinę veiklą vykdantis subjektas ir viešai prieinamais duomenimis, atsakovės apyvarta yra 300 000–500 000 EUR, bendrovėje dirba 10 darbuotojų, bendrovė turi turto. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismų informacinės sistemos duomenimis, atsakovei jokių bylų 2017–2018 metais, kuriose būtų pareikšti turtiniai reikalavimai (išskyrus pagal to paties ieškovo ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-710 Darbo byloje Nr. APS-115-25625/2017 dalies pakeitimo), nėra, todėl padarė išvadą, kad jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė būtų nemoki ar jos finansinė padėtis būtų sunki, nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, tai yra atsakovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą pareikšto reikalavimo sumos (9000 EUR), priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismo pateiktus dokumentus ieškovui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantas dėl atsakovės metinės apyvartos nurodo, kad šiuo metu esama atsakovės apyvarta neparodo realaus atsakovė balanso, teigia, kad iš viešai prieinamų duomenų matosi, kad 2018 m. kovo mėn. atsakovė turėjo 1206,23 EUR socialinio draudimo skolą. Nurodo, kad atsakovė yra dalies turimo turto (transporto priemonių) valdytojas, nes didžioji dalis transporto priemonių įsigijimui atsakovė yra sudariusi lizingo sutartis. Nekilnojamasis turtas, ieškovo žiniomis, galbūt taip pat yra įsigytas paėmus iš banko kreditus. Taigi yra labai didelė rizika, kad atsakovė gali neturėti galimybių įvykdyti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo, nes atsakovės valdomas turtas nepriklauso atsakovei nuosavybės teise. Nurodo, kad atsakovei lizingo sutarties pagrindu įsigijus ketvirtą vilkiką, prasidėjo vėlavimai dėl darbo užmokesčio bei komandiruotpinigių mokėjimo darbuotojams, dėl to prasidėjo didelė darbuotojų kaita. Nurodo, kad iš atsakovės ieškovui galėtų būti priteista iki 9000 EUR bauda, tai laikytina tikrai didele pinigų suma net ir bendrovei, turinčiai 300–500 tūkst. EUR apyvartą.
5.2. Apeliantas dėl atsakovės turtinės padėties nurodo, kad atsakovė atlyginimą ieškovei sumokėjo tik ieškovui kreipusis į darbo ginčų komisiją. Teigia, kad darbo ginčų komisijai iš dalies patenkinus ieškovo prašymą ir paskyrus atsakovei 100 EUR baudą, šio Darbo ginčų komisijos sprendimo, ieškovo teigimu, atsakovė nevykdo, nors nėra apskundę šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka. Nurodytos aplinkybės, ieškovo teigimu, patvirtina atsakovės piktybišką nusistatymą ieškovo atžvilgiu bei priimamų sprendimų ignoravimą, tai pagrįstai leidžia manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gera valia teismo sprendimo nevykdytų. Manytina, kad atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės galbūt turėtų įtakos tiek greitesniam bylos išnagrinėjimui, tiek ir galbūt ieškovui palankus sprendimo greitesniam įvykdymui.
5.3. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė didelių nepatogumų nepatirs, tačiau tai gali paspartinti tiek teismo procesą, tiek ir galimybę surasti taikų ginčo išsprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kartu užtikrintų ieškovo teisę į realų teismo sprendimo įvykdymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 10 d. sprendimo dalį dėl 100 EUR baudos už darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-115-25625/2017 dalies neįvykdymą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d. ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovui iki 500 EUR baudą už kiekvieną praleistą savaitę už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d., priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“ turtą reikalavimo sumos dydžio – iki 9000 EUR. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžia šiomis aplinkybėmis – tenkinus ieškovo ieškinį priteista suma bus labai didelė, atsakovas vengia vykdyti savo įsipareigojimus, nurodo, kad atsakovas gali imtis priemonių turtui paslėpti. Grįsdamas tokį prašymą ieškovas nurodė, kad tenkinus ieškovo ieškinį priteista suma bus labai didelė, atsakovas vengia vykdyti savo įsipareigojimus, nurodo, kad atsakovas gali imtis priemonių turtui paslėpti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
10. Pagal susiformavusią teismų praktiką teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Be to, teismų praktikoje konstatuojama, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstų abejonių dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-147-186/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105-464/2015 ir kt.).
11. Apeliantas teigia, kad atsakovės apyvarta neparodo realaus atsakovės balanso, teigia, kad iš viešai prieinamų duomenų matosi, kad 2018 m. kovo mėn. atsakovė turėjo 1206, 23 EUR socialinio draudimo skolą. Su šiuo apelianto argumentu nesutinkama. Apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva patikrinus viešai prieinamus duomenis nustatyta, kad atsakovė nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo. Kitų duomenų apie įsiskolinimus valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ar kitiems kreditoriams, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė neturi apyvartinių lėšų, nėra (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės apyvarta yra 300 000–500 000 EUR, bendrovėje dirba 10 darbuotojų, bendrovė turi turto, atsakovei nebuvo užvestos bylos, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė būtų nemoki ar jos finansinė padėtis būtų sunki.
12. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas grėsmę galbūt jam palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui motyvavo tuo, kad ieškinio suma yra didelė (9000 EUR). Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Šiuo konkrečiu atveju laikoma, kad ieškovas nei ieškiniu, nei atskiruoju skundu nepagrindė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Pažymėtina, kad nors apeliantas nurodo, kad atsakovė yra dalies turimo turto (transporto priemonių) valdytojas, nes didžioji dalis transporto priemonių įsigijimui atsakovė yra sudariusi lizingo sutartis. Nurodo, kad nekilnojamasis turtas, ieškovo žiniomis, galbūt taip pat yra įsigytas paėmus iš banko kreditus, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šių teiginių pagrįstumą, apeliantas nepateikia (CPK 178 straipsnis).
13. Apeliantas dėl atsakovės turtinės padėties nurodo, kad atsakovė atlyginimą ieškovei sumokėjo tik ieškovui kreipusis į darbo ginčų komisiją. Teigia, kad darbo ginčų komisijai iš dalies patenkinus ieškovo prašymą ir paskyrus atsakovei 100 EUR baudą, šio Darbo ginčų komisijos sprendimo, ieškovo teigimu, atsakovė nevykdo, nors nėra apskundę šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka. Nurodytos aplinkybės, ieškovo teigimu, patvirtina atsakovės piktybišką nusistatymą dėl ieškovo bei priimamų sprendimų ignoravimą, tai pagrįstai leidžia manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gera valia teismo sprendimo nevykdytų. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė didelių nepatogumų nepatirs, tačiau tai gali paspartinti tiek teismo procesą, tiek ir galimybę surasti taikų ginčo išsprendimą.
14. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teismų formuojamoje nuoseklioje praktikoje pasisakoma, kad ginčo šalių interesų ekonomiškumo, pusiausvyros, lygiateisiškumo principai sąlygoja, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, tai yra įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis c. b. Nr. 2-949/2008, 2009 m. vasario 5 d. nutartis c. b. Nr. 2-84/2009). Priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas ir atsiskaitymas su trečiaisiais asmenimis sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų įvykdymo.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Erinija Kazlauskienė