Civilinė byla Nr. e3K-3-183-219/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01249-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6; 2.1.5.1.2.7.

                (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Birštono vandentiekis“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. Kliūčiaus komercijos firma „Alongė“, R. V. K. ir UAB „Euro Fun“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė ieškinyje prašė iš atsakovės priteisti 501,91 Eur turtinės žalos atlyginimą, 59,65 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. lapkričio 9 d. vandeniu buvo užpiltos ir sugadintos R. Kliūčiaus komercijos firmos „Alongė“ buto Birštone, Birutės g. 3, patalpos 1-5 lubos, sienos ir grindys. Įvykio metu šis butas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Sugadinto turto (patalpų) remonto kaina – 501,91 Eur (1733 Lt), ją ieškovė buto savininkui išmokėjo kaip draudimo išmoką. Ieškovės tvirtinimu, R. Kliūčiaus komercijos firmai „Alongė“ priklausantis butas buvo užlietas dėl šalto vandens apskaitos skaitiklio keitimo, kurį vykdė atsakovė, todėl šiai kyla pareiga atlyginti padarytą žalą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad subrogacijos atveju ieškinio senaties terminui skaičiuoti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo R. V. K. ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarė Būsto draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2012 m. birželio 10 d. 00.00 val. iki 2013 m. birželio 9 d. 24.00 val. Standartiniu liudijimu buvo apdraustas gyvenamasis namas ir sandėlis Birštone, Birutės g. 3. Turto sunaikinimo sugadinimo akte nurodyta, kad 2012 m. lapkričio 9 d. Birštone, Birutės g. 3, UAB „Birštono vandentiekis“ darbuotojams pagal nustatytą planą keičiant vandentiekio skaitiklį įvyko vandentiekio avarija, jos metu buvo sugadinta patalpa, priklausanti R. Kliūčiaus komercijos firmai „Alongė“.
7. Patalpai padaryta 501,91 Eur (1733 Lt) žala. AB „Lietuvos draudimas“ 2012 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymu išmokėjo draudimo išmoką R. Kliūčiaus komercijos firmai „Alongė“ ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. pretenzija atsakovei UAB „Birštono vandentiekis“ pranešė apie išmokėtą žalos atlyginimą bei paprašė per 18 dienų ją atlyginti. Atsakovė atsiliepime į pretenziją su tuo nesutiko.
8. R. V. K. pagal draudimo liudijimą apdraustas 120 kv. m. sandėlis, kadastro duomenimis, laikytinas kavine su gyvenamosiomis patalpomis – 1M1/p, bendras plotas – 123,04 kv. m, kas iš esmės neatitinka faktinės situacijos ir būsto draudimo liudijime nurodytų draudimo objektų.
9. 2012 m. lapkričio 9 d. apliejus vandeniu buvo sugadintos R. Kliūčiaus komercijos firmai „Alongė“ priklausančios patalpos Birštone, Birutės g. 3, tuo tarpu draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“ pasirašė R. V. K.. Remdamasis bylos duomenimis, teismas padarė išvadą, kad vanduo išsiliejo sienoje trūkus susidėvėjusiai nuo senumo, erozijos paveiktai jungčiai, o ne dėl elementarių atsakovės darbuotojų atliekamų vandens skaitiklio keitimo darbų. Atsakovės atstovas nebuvo pakviestas apžiūrėti avarijos padarinių, nustatant atstatymo darbų sąnaudas, jam nebuvo pasiūlyta atvykti ir pan., lokalinė sąmata buvo sudaryta atsakovės atstovui nedalyvaujant, su ja atsakovė nesupažindinta.
10. Teismas nusprendė, kad atsakovės kaltės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, byloje nėra (CK 6.248 straipsnis), be to, už vandens skaitiklį buvo atsakingas vandens gavėjas, o ne tiekėjas. Tinkamai prižiūrėti inžinerines sistemas ir jas naudoti turi trečiasis asmuo, o ne atsakovė. R. V. K. tinkamai neprižiūrėjo vidaus inžinerinės sistemos, neužtikrino jos saugaus eksploatavimo, todėl atsakovė UAB „Birštono vandentiekis“, nenustačius jo neteisėtų veiksmų, negali būti atsakinga už žalą, kuri AB „Lietuvos draudimas“ atlyginta R. Kliūčiaus komercijos įmonei „Alongė“.
11. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog byloje turi būti taikyta ieškinio senatis. Nors pirmosios instancijos teismas didelę sprendimo dalį skyrė ieškinio senatį reglamentuojančioms teisės normoms aiškinti, tačiau taip ir neatsakė į klausimą, ar šioje byloje ieškinio senatis taikytina ir kaip šiuo atveju skaičiuojami ieškinio senaties terminai.
13. Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbiausią reikšmę turi momento, nuo kada ieškovė suprato, jog jos teisės pažeidžiamos, nustatymas. Šis momentas sietinas su pretenzijoje nurodyto termino pabaiga. 2013 m. rugpjūčio 19 d. pretenzija ieškovė pati nustatė 18 dienų terminą, per kurį atsakovė galėjo geruoju sugrąžinti jai išmokėtą draudimo įmoką. Šis terminas baigėsi 2013 m. rugsėjo 6 d. Per pretenzijoje nustatytą terminą atsakovė žalos neatlygino, netgi priešingai, nepraleidusi šio termino, atsakė raštu ieškovei, kad pareikštos pretenzijos netenkins.
14. Ieškinio senaties terminas šioje byloje prasidėjo 2013 m. rugsėjo 7 d., o pasibaigė 2014 m. rugsėjo 7 d., kadangi subrogacinį reikalavimą reiškiančiam draudikui taikytinos tos pačios taisyklės kaip ir pradiniam kreditoriui (nukentėjusiam trečiajam asmeniui) ir kartu taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).
15. Ieškinys teismui pateiktas 2015 m. rugsėjo 2 d. Nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde apeliantas aiškiai nesuformulavo priežasčių, dėl ko praleido ieškinio senaties terminą.
16. Ieškovė savo apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo išvados, kad įvykis įvyko pastate, kuris nebuvo nurodytas būsto draudimo liudijime kaip draudimo objektas, todėl, net ir nustačius aplinkybę, kad atsakovė yra kalta dėl atsiradusios žalos, jai nekyla pareiga grąžinti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovė, veikdama savo rizika, išmokėjo draudimo išmoką už žalą, padarytą draudimo sutartimi nesaugomam objektui.
17. Apeliaciniu skundu neginčyta aplinkybė, kad dėl apliejimo vandeniu buvo sugadintos ne fiziniam asmeniui R. V. K., o juridiniam asmeniui – R. Kliūčiaus komercijos firmai „Alongė“ – priklausančios patalpos. Tuo tarpu draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“ sudarė R. V. K..
18. Bylos nagrinėjimo metu aktualu tai, kad vamzdis trūko ne dėl savaiminės korozijos, slėgio svyravimo ar pan., o nuo mechaninio poveikio. Vamzdis buvo veikiamas jėgos, t. y. lūžo atsakovės darbuotojui keičiant skaitiklį. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad atsakovės darbuotojai, atvykę keisti vamzdžio, žinojo apie prastą vamzdyno būklę; kad vamzdis jau buvo kartą nulaužtas ir virintas; suprato, kad skaitiklį keisti rizikinga, nes gali įvykti avarija; nors turėjo galimybę nekeisti skaitiklio bei surašyti aktą, vis tiek rizikuodami vykdė darbus, dėl to vamzdis trūko. Atsakovės veiksmai neatitiko tos srities profesionalui keliamo elgesio standarto ir buvo neteisėti civilinės atsakomybės prasme. Žala (užliejimas) kilo ne dėl seno vamzdyno nepriežiūros, o dėl neatsakingai atliekamų atsakovės darbuotojo veiksmų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas atsakovės atsakomybei kilti, tačiau atmetė ieškinį dėl senaties. Teismas, taikydamas CK 1.125 straipsnyje 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, pažeidė CK 1.125 straipsnio 7 dalį, kadangi šalių nesieja draudimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamuose sprendime ir nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje išaiškinta, kad kai šalių nesieja draudimo teisiniai santykiai, turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnyje 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
3. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Toks aiškinimas atitinka ir taisykles, suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005. Taigi nagrinėjamu atveju draudėją ir atsakovę sieja iš žalos atlyginimo prievolės atsiradę teisiniai santykiai. Šiuo atveju ieškovas, kuriam perėjo draudėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, pakeitė savo draudėją ir tapo deliktinės prievolės šalimi. Ieškovas subrogacijos teisę turi įgyvendinti pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.
20. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aiškiai suformuluota, kad teisiniams santykiams, atsiradusiems iš draudimo sutarčių vykdymo, taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad draudžiamasis įvykis įvyko ne tose patalpose, kurios buvo apdraustos. Šios teismų išvados ieškovė neginčijo nei apeliaciniame, nei kasaciniame skunduose.
3. Teismai, vadovaudamiesi byloje surinktais įrodymais, konstatavo, kad draudžiamasis įvykis įvyko ne patalpoje, kurią buvo apdraudęs fizinis asmuo R. V. K., bet R. Kliūčiaus individualios firmos „Alongė“ patalpoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškinio senaties normų taikymo byloje nagrinėjamam ginčui

21. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
22. Byloje nagrinėjamam ginčui ieškinio senaties normų aiškinimas ir taikymas aktualus dėl to, kad tarp bylos šalių kilo ginčas dėl ieškinio reikalavimui taikytino ieškinio senaties termino, kadangi iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
23. Byloje nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 9 d. vandeniu buvo užpiltos ir sugadintos trečiojo asmens R. Kliūčiaus komercijos firmos „Alongė“ buto patalpos lubos, sienos ir grindys. Ieškovės teigimu, įvykio metu šis butas buvo apdraustas ir įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovė buto savininkui išmokėjo draudimo išmoką ir pareiškė reikalavimus atsakovei, dėl kurios darbuotojų neteisėtų veiksmų atsirado žala.
24. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
25. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017, 47 punktas).
26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. O kai nukentėjusiajam žalą atlyginęs draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp šalių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013). Tai savo ruožtu reiškia, kad, draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.
27. Ieškovė subrogacijos pagrindu perėmė trečiojo asmens R. Kliūčiaus komercijos firmos „Alongė“ reikalavimo teises, kad atsakovė atlygintų žalą, padarytą jos darbuotojų veiksmais (nutarties 23 punktas), todėl jos teiktam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas ir, bylos duomenimis, ji šio termino nepraleido, taigi apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį dėl senaties termino pažeidimo.
28. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių ginčo teisinius santykius, todėl netinkamai išaiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinas ieškinio senaties normas. Tai sudarytų teisinį pagrindą naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, tačiau šis teismas nurodė ne tik ieškinio senaties, bet ir kitus teisinius pagrindus, dėl ko ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl bylos baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl ieškinio senaties, nustatė ir tai, kad įvykis įvyko pastate, kuris nebuvo nurodytas būsto draudimo liudijime kaip draudimo objektas, todėl atsakovei nekyla pareiga sumokėti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką. Taip pat teismas nustatė, kad dėl apliejimo vandeniu buvo sugadintos ne fiziniam asmeniui R. V. K., kuris sudarė draudimo sutartį, o juridiniam asmeniui – R. Kliūčiaus komercijos firmai „Alongė“ – priklausančios patalpos. Teismas padarė išvadą, kad šie faktiniai duomenys, jų vertinimas, teisinis kvalifikavimas rodo reikalavimo nepagrįstumą ir sudaro savarankišką teisinį pagrindą ieškinį atmesti.
30. Ieškovė, prašydama naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, nurodė argumentus dėl netinkamo ieškinio senaties  normų taikymo, tačiau argumentų dėl nutarties 29 punkte nurodytų teismo išvadų teisėtumo (neteisėtumo) nepateikė ir jų neginčijo.
31. Pažymėtina, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad bylos dalyviai laisvi pasirinkti ne tik ieškinio pagrindą ir dalyką, pažeistų teisių gynimo būdą (CK 1.137 straipsnis), bet ir, teikdami apeliacinį ar kasacinį skundus, savo pasirinkimu nurodyti argumentus, kuriais grindžia savo poziciją ir prašo naikinti teismo sprendimą (nutartį).
32. Kasacinis teismas nagrinėja bylą neperžengdamas kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija negali (neturi teisinio pagrindo) svarstyti ir pasisakyti dėl teismo išvadų, kurių ieškovė neginčija, teisėtumo. Tai reiškia, kad kasacinis teismas nagrinėja tik kasatoriaus iškeltus teisės klausimus. Nagrinėjamu atveju, ieškovei neginčijant (nenuginčijus ir nepaneigus) apeliacinės instancijos teismo išvadų, nurodytų nutarties 29 punkte teisėtumo, teismo nutartis negali būti laikoma neteisėta ir negali būti panaikinta.
33. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Viešasis interesas įprastai reiškia naudą valstybei, visuomenei ar jos daliai; bendrųjų vertybių apsaugą. Viešojo intereso požymis yra jo bendrumas.
34. Viešojo intereso idėja civilinio proceso kontekste neturėtų būti suvokiama pernelyg plačiai: kad ir siejant ją su teisingumo vykdymu, materialiosios tiesos nustatymu kiekvienoje konkrečioje byloje, t. y. net ir pripažįstant, kad civilinės bylos iškėlimo faktas laikytinas socialiai reikšmingu (nes kiekviena civilinė byla, be kita ko, reiškia ir teisinį, ir socialinį konfliktą, susijusį su galiojančios teisės taikymu, reiškiantį esamos teisinės tvarkos įgyvendinimą, konfliktą, kurį siekiama išspręsti ne bet kaip, o tikintis teisingo, sąžiningo ir operatyvaus sprendimo), visada būtina taikyti ir papildomus konstitucinius kriterijus, kurie sumažina ar paneigia riziką, jog gali būti ne tik nepagrįstai pažeistas dispozityvumo principas, bet ir apskritai paneigta civilinio proceso prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas byloje Nr. 18/99, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06).
35. Byloje nagrinėjamas privataus juridinio asmens pateiktas kasacinis skundas; skunde neteikiami argumentai ir juo neginčijamos ginčo sprendimui reikšmingos teismo išvados, todėl teisėjų kolegija neturi teisės spręsti, kad jos akivaizdžiai nepagrįstos ir (ar) pažeidžia ieškovės teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju nenustatytas teisinis pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas, kadangi teismo išvados ir jų pagrindu priimtas sprendimas netenkinti ieškinio nerodo viešojo intereso pažeidimo.
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė du ieškinio nepagrįstumo teisinius pagrindus: ieškinio senatį ir tai, kad išsiliejus vandeniui buvo sugadinta neapdrausta patalpa ir išmoka buvo sumokėta ne draudimo sutartį sudariusiam asmeniui. Kasacinio skundo argumentai pateikti tik dėl netinkamo ieškinio senaties normų taikymo, todėl nesudaro teisinio pagrindo naikinti ginčijamą teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Kasacinio skundo netenkinant, ieškovė neturi teisės į kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad kasaciniame teisme atsakovė patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro suteiktos teisinės paslaugos (atsiliepimo į kasacinį skundą paruošimas). Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl atsakovei iš ieškovės priteistinas 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
39. Remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu nustato įstatymai. Nagrinėjamu atveju ieškovė žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo du kartus – 2016 m. lapkričio 15 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d., todėl prašo permokėtą žyminio mokesčio dalį grąžinti. Kasaciniame teisme patirta 14,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2017 m. balandžio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasacinio skundo netenkinant, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei turėtų būti priteistas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis). Atlikus ieškovei grąžintinos žyminio mokesčio dalies ir valstybei mokėtino išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo įskaitymą, atsakovei grąžintina 0,56 Eur (15 Eur – 14,44 Eur) žyminio mokesčio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) atsakovės UAB „Birštono vandenys“ (j. a. k. 152812840) naudai 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Grąžinti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 0,56 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą (žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                           Birutė Janavičiūtė

                                                                                                       Antanas Simniškis

                                                                                                       Vincas Verseckas