Civilinė byla Nr. 2S-1333-345/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44246-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija:

3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. S. (S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovo E. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei I. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikams priteisimo, institucija išvadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2485-859/2016 dalyje dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, taip pat pakeisti minėtą sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymą, mokamą po 140 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
2. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškovu ir priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą vaikams, mokamą po 140 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nustatė J. S. ir E. S. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu E. S., bei priteisė iš atsakovės I. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. S. ir E. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 140 Eur dydžio išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Bei paskyrė ieškovą E. S. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
4. Teismas konstatavo, jog su ieškiniu pateikta pakankamai duomenų, jog pasikeitus faktinei situacijai šalių vaikai, skirtingai nei buvo numatyta teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šiuo metu faktiškai gyvena su ieškovu dėl paaiškėjusių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad atsakovė galimai neužtikrina vaikų teisių į saugią aplinką. Esant nustatytoms aplinkybėms, siekiant apsaugoti vaikų interesus, jų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo keistina, nustatant ją su ieškovu.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, E. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir J. S., gimusį (duomenys neskelbtini) Vaikų poreikių patenkinimui būtinas pastovus ir jų poreikius atitinkantis, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, todėl siekiant užtikrinti, kad bylos šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui būtų pastoviai iš atsakovės teikiamas išlaikymas, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam E. S. ir J. S. iki byloje bus priimtas teismo sprendimas.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje išsamių duomenų apie šalių galimybes teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą nėra, į tai, kad abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra vienoda, į tai, kad 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru įsitikimu, kurioje šalys susitarė, kad ieškovas vaikams teiks po 140 Eur kasmėnesinį išlaikymą, nutarė ieškovo prašymą tenkinti ir priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams J. S. ir E. S. po 140 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas prašė priteisti laikiną išlaikymą nuo 2017-12-01, nors ieškinį teismui pateikė 2017-12-08. Teismas priteisė laikiną išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos ir išaiškino ieškovui, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra skirtas teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, laikinas išlaikymas priteisiamas situacijai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sureguliuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių nutartimi negali būti sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo.

III.              Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė I. S. (S.) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-05 sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kur vaikų gyvenamoji vieta buvo numatyta su motina. Tėvas E. S. neturi tinkamų gyvenimo sąlygų. Jis gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kartu su juo gyvena ir jo sesuo su savo šeima, iš viso 5 asmenys. Jis yra dirbantis asmuo, vaikai turės vieni 5 valandą vakaro iš (duomenys neskelbtini) važiuoti vieni į (duomenys neskelbtini). Jie per maži tam.
2. Paaiškina, kad 2016-11-16 atsakovė patraukė J. už rankos ir apdraskė tam, kad jis neužšoktų ant kūdikio R. S. Su šlepete tik norėjo mušti, norėjo pagąsdinti, bet nemušė. Vaikas nepaklusnus, nenorėjo keltis važiuoti pas psichologę. Taigi, atsakovės padaryti veiksmai nesudaro pagrindo keisti jų gyvenamąją vietą. Teismas nepakankamai išsiaiškino situaciją ir nepagrįstai nustatė laikiną gyvenamąją vietą su tėvu. Be pagrindo laikinai pakeitus vaikų gyvenamąją vietą, jiems gali būti padaryta nepataisoma žala, nes neaišku su kuo bus galutinai teismo sprendimu nustatyta jų gyvenamoji vieta.
3. Priteistas išlaikymas vaikams atsakovei yra per didelis, tokio ji nėra pajėgi sumokėti, kadangi neturi jokių pajamų, nedirba.

8. Ieškovas E. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės I. S. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovė meluoja teikdama, jog prieš vaikus nuolat nenaudojo smurto, nevengė vaikų išlaikyti ir jais rūpinosi. Kaip ieškovui papasakojo vaikai, motina jų atžvilgiu nuolat smurtavo tiek psichologiškai, tiek fiziškai, o jos vyras A. S. vaikus auklėjo elektrošoku. Vaikams buvo draudžiama norint valgyti patiems atsidaryti šaldytuvą ir pasiimti maisto. Vaikai į susitikimus su ieškovu būdavo atvežami aprengti ne pagal sezoną – striukės apvilktos ant apatinių marškinėlių, batai apmauti be kojinių ir panašiai. Nors vaikai su ieškovu gyvena jau tris mėnesius, tačiau ieškovas išlaiko ne tik savo vaikus, bet ir jų motiną, kuri jau ištekėjusi už kito vyro.
2. Vaikai turi jiems įrengtas atskiras lovas ieškovo kambaryje. Vaikus ieškovas kiekvieną dieną nuveža iki autobusų stotelės jiems vykstant į mokyklą ir pasiima juos iš stotelės po pamokų bei nuveža į namus savo atutomobiliu. Ieškovui darbdavys sudarė sąkygas, kad ieškovas turėtų galimybę pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ir taip pat galėtų išdirbti reikiamas darbo valandas kiekvieną dieną.
3. Atsakovė sąmoningai nutyli, kad ir mažojo R. S., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu yra apribota jos tėvų valdžia ir vaikas po smurto panaudojimo prieš jį, yra atskirtas nuo motinos bei perduotas globėjai. Nors I. S. mėgina teismui paaiškinti, kad ji vaikų nemušanti, tačiau dėl smurto prieš juos skundėsi ne tik vaikai, bet į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje kreipėsi ir I. S. šeimą prižiūrinti socialinė darbuotoja, kuriai apie kraujosrūvas ant vaikų kūnų pranešė vaikus konsultuojanti psichiatrė D. M.. Ieškovo nuomone, vaikai visiškai pagrįstai atskirti nuo motinos, kadangi su tokiu asmeniu vaikams toliau gyventi yra pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės atskirasis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama atskirojo skundo argumentų ribose.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, nustatyti vaikų su vienu iš tėvu bendravimo tvarką.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
14. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus aktu, kuriame nurodyta, kad konsultacijos pas psichoterapeutę metu šalių vaikai J. S. ir E. S. papasakojo, jog atsakovė prieš juos panaudojo fizinę jėgą. Buvo priimtas sprendimas J. S. ir E. S. perduoti ieškovui. 2017-11-16 vaikų paėmimo ir jų laikino apgyvendinimo aktuose nurodoma, kad vaikai išreiškė norą vykti pas tėvą.
15. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.
16. Atsakovė atskirąjame skunde nurodo, jog 2016-11-16 ji patraukė J. už rankos tam, kad jis neužšoktų ant kūdikio R. S., kad su šlepete tik norėjo mušti, norėjo pagąsdinti, bet nemušė. Vaikas nepaklusnus, nenorėjo keltis važiuoti pas psichologę. Atsakovės nuomone, padaryti veiksmai nesudaro pagrindo keisti jų gyvenamąją vietą. Teigia, kad teismas nepakankamai išsiaiškino situaciją ir nepagrįstai nustatė laikiną gyvenamąją vietą su tėvu. Tuo tarpu, ieškovas teigia, jog pagal vaikų pasakojimus, motina jų atžvilgiu nuolat smurtavo tiek psichologiškai, tiek fiziškai, o jos vyras A. S. vaikus auklėjo elektrošoku. Vaikams buvo draudžiama norint valgyti patiems atsidaryti šaldytuvą ir pasiimti maisto. Vaikai į susitikimus su ieškovu būdavo atvežami aprengti ne pagal sezoną – striukės apvilktos ant apatinių marškinėlių, batai apmauti be kojinių ir panašiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovė galimai neužtikrina vaikų teisių į saugią aplinką. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo teismas vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus aktu, kuriame nurodytų faktinių aplinkybių atsakovė su atskiruoju skundu nepaneigė. 
17. Apeliantė nurodo, kad ieškovas neturi tinkamų gyvenimo sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad tėvo suteikiama aplinka vaikams yra nesaugi ar kenkia jų interesams. Be to, šiuo atveju yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, ir teismas šiame bylos nagrinėjimo etape nesprendžia šalių ginčo iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, o būtent, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų turi būti nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esant duomenų, apie galimą atsakovės fizinį ar psichologinį smurtą prieš nepilnamečius vaikus, nėra pagrindo netenkinti ieškovo prašymo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu.
18. Atsakovė nesutinka su skundžiama nutartimi ir dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo, nurodydama, kad priteistas išlaikymas vaikams atsakovei yra per didelis, tokio ji nėra pajėgi sumokėti, kadangi neturi jokių pajamų, nedirba.
19. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
20. CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Taigi tais atvejais, kuomet tėvai bendro šeimyninio gyvenimo nebegyvena, tėvas, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikino išlaikymo priteisimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė, teigdama, jog yra nepajėgi mokėti skundžiama nutartimi priteisto laikino išlaikymo, nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, t.y. nepateikė duomenų apie tai, kad ji nedirba ir negauna jokių išmokų, taip pat nepateikė kitų duomenų apie turimą/neturimą turtą (nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir pan.). Tai sudaro pakankamą pagrindą tikimybei, kad apeliantė galimai neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė, būdama motina, turi savo vaikų atžvilgiu ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik motinos subjektyvaus nenoro ar negalėjimo pagrindu.
22. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovės pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai ir ar bent dalį tokių poreikių atsakovė tenkina savanoriškai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Teisėjas                                                                                                                 Henrichas Jaglinskis