Baudžiamoji byla Nr. e1-863-1173/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27206-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;

 (S)

1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 25.4.3.; 2.12.1.; 2.12.1.4.

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 12 d.

Pasvalys

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,

            teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Petrulytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje:

S. G.

1) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal  BK 259 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams. Bausmę atliko 2020 m. birželio 4 d., 

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       S. G.

2.       K. S. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Dirba ūkininkės S. R. ūkyje, (duomenys neskelbtini), gyvulių priežiūros darbininku. Jo darbo pobūdis nereikalauja vairuotojo pažymėjimo. Anksčiau turėjo vairuotojo pažymėjimą, bet jis buvo paimtas dėl padarytų nusižengimų. Iš naujo vairuotojo pažymėjimo neįgijo, teisės vairuoti transporto priemones neturi. 2022 m. liepos 21 d.  jis dirbo S. R. ūkyje. Po pietų išgėrė maždaug du litrus alaus. Jautėsi išgėręs, bet nebuvo visiškai girtas. Ūkininkė darbininkams darbo metu yra davusi naudotis savo automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliu darbo reikalais naudojasi turintys vairuotojo pažymėjimą darbuotojai. Pats vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl tuo automobiliu važiuodavo tik kaip keleivis. 2022 m. liepos 21 d. po pietų, maždaug apie 15 val., kai jau buvo išgėręs apie du litrus alaus, jam prireikė nusipirkti cigarečių. Paprašė vairuotojo pažymėjimą turinčio darbininko, kad jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę nusipirkti cigarečių. Darbininkas pasakė, kad neturi laiko ir neveš. Pėsčiomis eiti nenorėjo, nes būtų sugaišęs daug laiko. Kadangi automobilio spynelėje buvo palikti rakteliai, sugalvojo sėsti į automobilį ir pats nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Niekam nieko nesakęs, sėdo už automobilio vairo ir vienas automobiliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę. Nusipirkęs cigarečių, sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti atgal į S. R. ūkį.  (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvėje patikrinimui jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai paprašė pateikti automobilio dokumentus, įtarę, jog jis yra neblaivus, pasiūlė nustatyti girtumą. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,84 promilių girtumas, antru pūtimu po maždaug 20 minučių – 2,94 promilių girtumas. Su šiais alkotesterio rodmenimis sutiko, pasirašė. Pareigūnai paaiškino, kad jam dėl to, kad toks girtas vairavo automobilį, kils baudžiamoji atsakomybė, automobilį, kaip nusikaltimo padarymo priemonę, nuveš į automobilių saugojimo aikštelę. Jis savavališkai sėdo už ūkininkei, pas kurią dirba, priklausančio automobilio vairo. Automobilį paėmė savininkei nežinant, nes ji to būtų neleidusi. Tikėjosi, niekam nematant, nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti cigarečių ir vėl grąžinti automobilį. Pagrobti automobilio neturėjo tikslo, norėjo juo tik laikinai pasinaudoti. Dėl savo neatsakingo elgesio nuoširdžiai gailisi.

3.       Be kaltinamojo S. G. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

4.       Liudytojos S. R. parodymais, kad jos ūkis yra (duomenys neskelbtini). Jai priklausančiame ūkyje dirba S. G., kuris yra geras darbininkas, darbštus, visus darbus atlieka laiku, tačiau turi bėdą – nesaikingą alkoholio vartojimą ir priklausomybę nuo alkoholio. Savo ūkio darbininkui L. B., dirbančiam ūkyje kartu su S. G., liudytoja yra leidusi darbo reikmėm naudoti jos automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). S. G. vairuotojo pažymėjimo neturi, prarado jį už padarytus pažeidimus. Darbininkai žino, kad ji yra griežta, neleidžia bet kam vairuoti jai priklausančių transporto priemonių, nes yra atsakinga. 2022 m. liepos 21 d., apie 16 val., jai paskambino darbininkas L. B. ir pasakė, kad ūkio kieme neberanda jos automobilio „VW Golf“, kurį buvo palikęs kieme. Pasakė, kad galbūt jis raktelius paliko spynelėje ir kas nors neatsiklausęs pasiėmė automobilį. L. B. atsakė, kad greičiausiai per skubėjimą jis paliko užvedimo spynelėje raktus, ir nepagalvojo, kad kas nors neatsiklausęs gali paimti automobilį. L. B. pasakė, kad automobilio paieškos ūkio kieme,  galbūt kas nors iš darbuotojų juokaudamas jį kur perstūmė. Iš karto po pokalbio, jai paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad jos automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus S. G.. Policijos pareigūnams pasakė, kad jokio leidimo vairuoti jai priklausantį automobilį S. G. nebuvo davusi, nes puikiai žino, kad šis neturi vairuotojo pažymėjimo. S. G., būdamas girtas, savavališkai paėmė jos automobilį. Jeigu būtų mačiusi, kad jis sėda už vairo, ir dar neblaivus, būtų neleidusi vairuoti jai priklausančios transporto priemonės. S. G. taip pasielgė savavališkai, be jos žinios. Nemano, kad S. G. pavogė jos automobilį. Būdamas girtas, jis savavališkai pasiėmė automobilį, kad nuvažiuotų į parduotuvę Ustukių kaime. Mano, kad jis tik be leidimo pasinaudojo jos automobiliu. Su S. G. anksčiau yra ne kartą kalbėjusi, kad neturėdamas vairuotojo pažymėjimo,  nesėstų prie jos transporto priemonių vairo. Automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertina 500 eurų, jį pirko prieš keletą metų už 1300 eurų, ir visą laiką naudojo ūkio darbuose. Jo būklė nėra gera, bet jis turi techninę apžiūrą, naudojamas ūkyje darbo reikmėms.

5.       Iš 2022 m. liepos 21 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo K. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. liepos 21 d., apie 15.27 val.  (duomenys neskelbtini) k., ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), S. G., neįgijęs tokios teisės, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0340, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu 15.27 val. nustatytas 2,84 promilių girtumas, antru pūtimu 15.44 val. nustatytas 2,94 promilių girtumas).

6.       Iš 2022 m. liepos 21 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tyrėjo D. A. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. liepos 21 d., dirbdamas kartu su Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėju K. V., apie 15.27 val. (duomenys neskelbtini),  sustabdė patikrinimui įtartinai manevruojantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),  kurį vairavo S. G.. Nuo automobilio vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, patikrinus alkoholio kiekio matuokliu DRAGER Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu 15.27 val. nustatytas 2,84 promilių girtumas, antru pūtimu 15.44 val. nustatytas 2,94 promilių girtumas. Vairuotojas S. G. įvykio vietoje su padarytu pažeidimu sutiko, pripažino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, alkoholinius gėrimus gėrė prieš 20 minučių, jam buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas.  Patikrinus Centrinę duomenų bazę, nustatyta, kad S. G. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė vairuoti neįgyta.

7.       Iš 2022 m. liepos 21 d. surašyto neblaivumo akto matyti, kad S. G. 2022 m. liepos 21 d. 15.27 val. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad S. G. eiti tiesia linija – pėda po pėdos bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. S. G. alkoholio kiekio matuokliu „Drageer Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas tikrinimas. Pirmojo tikrinimo metu, t. y. 2022 m. liepos 21 d., 15.27 val. nustatytas 2,84 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu, 15.44 val. – 2,94 promilių neblaivumas.

8.       Iš

9.       Iš 2022 m. liepos 29 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti įvykio vietoje dirbusių policijos pareigūnų vyr. patrulio D. A. ir tyrėjo K. V. „Body“ kamerų vaizdo įrašai – keturi failai, kuriuose po 5 minutes fiksuotas vaizdas. Vaizdo įrašai fiksuoti 2022 m. liepos 21 d. nuo 15.25 val. iki 16.07 val. Vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnai patikrinimui sustabdo automobilį „VW Golf“, paprašo jo vairuotojo S. G. pateikti automobilio ir savo dokumentus. S. G. jų nepateikė, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Įtarus, kad S. G. neblaivus, pareigūnai pasiūlė S. G. nusistatyti girtumą alkotesteriu, S. G. pučia, pirmu pūtimu jam nustatomas 2,84 promilių girtumas. Policijos pareigūnai sulaiko S. G., pasodina į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą, paaiškina, kad dėl nustatyto girtumo jam kyla baudžiamoji atsakomybė. Užrašomi S. G. pateikti anketiniai duomenys. S. G. paaiškinama, jog po 15 minučių reiks dar kartą pūsti į alkotesterį. S. G. paaiškina, jog prieš 20 minučių išgėrė sidro, kad parduotuvėje taip pat pirko sidrą ir važiavo iš parduotuvės atgal į darbovietę, pas ūkininkę S. R.. Tyrėjas K. V. išveda S. G. iš sulaikymo patalpos tarnybiniame automobilyje, kad su juo atlikti neblaivumo nustatymo aktą. S. G. tiesia linija praeina, į nosį su pirštu pataiko. Policijos pareigūnai išrašo S. G. šaukimą, atvykti į policijos komisariatą. Policijos pareigūnai paaiškina, kad automobilį sulaiko. Pareigūnai pildo procesinius dokumentus. S. G. įteikiamas šaukimas atvykti apklausai, tada antrą kartą pasiūloma alkotesteriu nusistatyti pakartotinai girtumą, jis pučia, nustatomas 2,94 promilių girtumas. S. G. pasirašo pareigūnų supildytus dokumentus.

10.       Iš VĮ REGITRA pažymos matyti, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra S. R..

11.       Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „VW Golf“ 2001 m. gamybos, varomo dyzeliniu kuru, su mechanine pavarų dėže, variklio darbinis tūris 1896 m3, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 1260 Eur su PVM.

12.       Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti bei aptarti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. G. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (2022 m. liepos 21 d. 15.27 val. nustatytas 2.84 promilių neblaivumas, 15.44 val. nustatytas 2,94 promilių neblaivumas). Šias aplinkybes patvirtinta paties kaltinamojo parodymai, liudytojos S. R. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys apie po įvykio fiksuotą kaltinamojo būklę, alkotesterio parodymų duomenys ir kt. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvada, kad S. G. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

13.       Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

14.       Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15.       Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. Kaltinamasis padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis turi neišnykusį teistumą už kitokio pobūdžio tyčinį nesunkų nusikaltimą (teistas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį – melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą), baustas administracine tvarka, be kita ko, ne kartą ir už KET pažeidimus: 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (tokia teisė atimta), 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimu už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, sukėlė eismo įvykį, 2018 m. kovo 5 d. nutarimu baustas už analogiško teisės pažeidimo padarymą – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 1,37 promilių neblaivumas), jam paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonė –  specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, paskirtą baudą sumokėjęs. Kaltinamasis dirba S. R. ūkyje darbininku, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra.

16.       Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į  nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą, kurios dydis neženkliai didesnis nei įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) numatytas minimalus – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. G. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

17.       Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, skirtinos baudos dydį, savanoriško baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 18 mėnesių laikotarpiui.

18.       Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

19.       Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

20.       BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

21.       Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, susijusius su kaltinamojo asmenybe ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios terminas nustatytinas trumpesnis negu siūlomas prokurorės (prokurorė siūlė nustatyti 5 metų terminą), t. y. didesnis nei vidutinis – 4 metai.

22.       Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra S. R.. Kadangi automobilis nuosavybės teise nepriklausė kaltinamajam, o BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą, nenustatytos, šiuo atveju spręstinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies, numatančios galimybę iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, taikymo. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog aptartos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone. Nustatant konfiskuotino turto vertę pažymėtina, kad ji paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020). Atsižvelgiant į tai, automobilio vertė nustatytina remiantis VŠĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje, t. y. 1260  Eur, į kurią įskaičiuotas PVM. Duomenų, kurie tvirtintų, jog reali automobilio vertė yra kitokia, negu nurodyta šioje pažymoje, byloje nėra.

23.       Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. G. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. G. išieškoti transporto priemonės „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1260 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų) valstybės naudai.

S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti S. G., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų raštinei (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti S. G., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti S. G., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.