Administracinė byla Nr. AS-1327-552/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03506-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija 59
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja E. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2014 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. P-162, kuriuo E. P. buvo atleista iš valstybės tarnybos dėl pareigybės panaikinimo, priteisti iš Tarnybos E. P. naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jos neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba 2015 m. birželio 16 d. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą.
Prieš 2015 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdį buvo gautas pareiškėjos E. P. pareiškimas dėl administracinio skundo atsisakymo šioje administracinėje byloje. Prašymą pareiškėja teikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsniu. Pareiškėja paaiškino, kad per užsitęsusias skundo priėmimo procedūras įsidarbino naujoje darbovietėje ir prarado suinteresuotumą grįžti į buvusias pareigas. Taip pat nurodė, kad procesas gali turėti neigiamos įtakos jos sveikatos būklei. Pareiškėja nurodė, kad dėl to atsisako nuo skundo ir prašė administracinę bylą nutraukti.
Dėl atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėja prašė įvertinti, kad atsakovas yra institucija, finansuojama iš valstybės biudžeto, personalo sudėtyje yra teisininkai, kurie atstovauja atsakovą ginčuose, įskaitant ir teisminius. Nebuvo nurodyta, kodėl pareiškėjos keliamo ginčo atveju reikėjo pasitelkti išorės teisinius patarėjus, kas neproporcingai padidina šalies išlaidas. Pareiškėja pažymėjo, kad ginčas nėra išskirtinis ir / ar neįprastai sudėtingas, atsakovo atlikti veiksmai nėra didelės apimties ar reikalaujantys išimtinių žinių. Pareiškėja vertino atsakovo nurodomą sumą kaip ženkliai per didelę. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad atsisakymą pateikė iki pirmojo posėdžio, todėl neapsunkino nei teismo, nei atsakovo. Pareiškėja prašė netenkinti atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar sumažinti priteistiną atsakovui bylinėjimosi išlaidų sumą.
Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba prašyme nurodė sutinkantis su pareiškėjos pareiškimu dėl skundo atsisakymo, išskyrus dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, remdamasis ABTĮ 52 straipsniu, 101 straipsnio 3 punktu ir 102 straipsnio 3 dalimi, administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. skundą dėl įsakymo panaikinimo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai nutraukė pareiškėjai atsisakius skundo.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas Viešųjų pirkimų tarnybos prašymas priteisti atsakovui 1 042,59 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Pareiškėja E. P. atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašė minėtą prašymą atmesti, o tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad atsakovui turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos – jas sumažinti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi Viešųjų pirkimų tarnybos prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš E. P. Viešųjų pirkimų tarnybos naudai 950,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodė, kad skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui. Pareiškėjui atsisakius savo reikalavimų ir teismui nutraukus bylą, teisė į teisminę gynybą laikoma realizuota, ir pareiškėjas su tapačiu reikalavimu ateityje nebeturi teisės kreiptis į teismą. Analogiškos teisinės pasekmės iškyla ir įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo pareiškėjo skundas netenkinamas, todėl pareiškėjui atsisakius skundo, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti jo patirtas išlaidas, nes jis jau gali būti ėmęsis aktyvių savo teisių gynybos veiksmų ir patyręs atitinkamų bylinėjimosi išlaidų. Nepaisant to, kad ABTĮ 44 straipsnio nuostatos nenumato atsakovui teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pareiškėjui atsisakius skundo, situacija, kai tokios išlaidos būtų pagrįstos, tačiau nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu, nes šios išlaidos patiriamos iš esmės dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą.
Teismas nustatė, kad atsakovas su advokatu T. B. 2015 m. birželio 10 d. sudarė atstovavimo sutartį. Teismas rėmėsi ABTĮ 49 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, pažymėjo, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau, teismo vertinimu, tai per se nereiškia, kad tokios išlaidos turi būti priteisiamos. Išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, atsižvelgiant į bylos pobūdį. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad byla nebuvo susijusi su tais teisiniais santykiais, kuriuose atsakovas atlieka viešąjį administravimą, darė išvadą, kad tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudarė sąlygas atsakovui tinkamai apginti valstybės interesus teisme.
Teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8, 8.2 punktais ir darė išvadą, kad maksimalus rekomenduojamas dydis už atsiliepimo surašymą yra 1 784,75 Eur (2,5 x 713,90 Eur). Teismas konstatavo, kad atsakovo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Teismo vertinimu, atsakovo prašoma priteisti suma už išlaidas atsiliepimo surašymui, atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms, todėl atsakovo prašymą dėl šių išlaidų priteisimo tenkino.
Teismas nustatė, kad atsakovas 2015 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo 61,33 Eur (su PVM) už pasirengimą 2015 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžiui (nurodyta, kad tam buvo skirta 0,5 val.) ir 245,32 Eur (su PVM) už susipažinimą su naujai pateiktais dokumentais bei konsultavimą (nurodyta, kad tam buvo skirtos 2 val.). Nors 2015 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas, atsižvelgdami į pareiškėjos skundo atsisakymą, nedalyvavo, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja pareiškimą dėl skundo atsisakymo pateikė tik teismo posėdžio dieną, t. y. 2015 m. rugsėjo 17 d., todėl atsakovo išlaidos, patirtos už pasirengimą teismo posėdžiui (neturint informacijos, kad pareiškėja atsisakys skundo) yra pagrįstos. Teismas rėmėsi Rekomendacijų 8, 8.19, 9 punktais ir darė išvadą, kad atsakovui suteikta 3 val. teisinių paslaugų, todėl maksimalus priteistinas bylinėjimo išlaidų dydis yra 214,17 Eur. Kadangi atsakovas prašė už šias teisines paslaugas priteisti 306,65 Eur, teismas šią sumą sumažino iki Rekomendacijose pateikiamo maksimalaus dydžio, t. y. iki 214,17 Eur.
Teismas atsakovui iš pareiškėjos priteisė 950,11 Eur bylinėjimosi išlaidų (735,94 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą ir 214,17 Eur už teisines konsultacijas ir pasirengimą teismo posėdžiui).
III.
Pareiškėja E. P. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atsisakyti tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Tuo atveju, jei atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti tenkintas, pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir sumažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas, kaip institucija, finansuojama iš valstybės biudžeto, turi savo administraciniame personale teisininkus profesionalus, kurie atstovauja atsakovą teisminiuose ginčuose, nagrinėjamos administracinės bylos apimtyje nėra nurodyta, kodėl atsirado poreikis pasitelkti išorės teisinius patarėjus. Pareiškėjos manymu, išorės teisininkų pasitelkimas neproporcingai didina teisminį ginčą pralaimėjusios šalies ginčo išlaidas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jos skundas buvo parengtas ir pateiktas išimtinai dėl jos pareigybių panaikinimo. Pats ginčas nėra laikytinas išskirtiniu ir / ar neįprastai sudėtingu. Atsakovo atlikti procesiniai veiksmai nelaikytini didelės apimties ar reikalaujantys išimtinių žinių ir / ar pastangų. Pareiškėjos vertinimu, 950,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra ženkliai per didelė ir neproporcinga. Pareiškėja pabrėžia, kad pateikė atsisakymą nuo administracinio skundo iki pirmojo paskirto teismo posėdžio nagrinėjamoje administracinėje byloje datos, ir teigia, kad tokiais veiksmais iš esmės neapsunkino nei teismo, nei atsakovo. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-429-858/2015.
Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas pabrėžia, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Atsakovas remiasi ABTĮ 49 straipsnio 1 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-28-858/2015. Atsakovas nurodo, kad ginčas kilo dėl pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, tariamo teisėtų interesų pažeidimo, ir paaiškina, kad neturi specialistų, kurie galėtų tinkamai atstovauti Tarnybą bylose, susijusiose su Valstybės tarnybos įstatymo ar Darbo kodekso normų taikymu, todėl buvo poreikis, ginant savo poziciją, pasitelkti advokatą, kuris specializuojasi tokio pobūdžio bylose. Tarnyba pažymi, kad yra turėjusi vos dvi bylas (kartu su nagrinėjama), kuriose ginčas kilo dėl valstybės tarnautojo tariamai neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos. Kitoje byloje atsakovą taip pat atstovauja advokatas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių.
Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Pavyzdžiui, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 51 straipsnio 5 dalis numato, kad atstovaujant valstybei ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybei, gali būti pasitelkiami advokatai (kiti teisininkai, bylos nagrinėjimo valstybėje turintys teisę teikti teisines paslaugas), jeigu byla yra sudėtinga, reikia specialių žinių, patyrimo, užsienio valstybių teisės žinių arba kitais atvejais, kai tai yra būtina tinkamam ir efektyviam valstybės ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybės interesų gynimui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovas patyrė 1 042,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į skundą parengimas, konsultacijos, pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme (b. l. 75-84). Vertinant atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos vidinius administravimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, kad šis viešojo administravimo subjektas turi Teisės ir personalo skyrių, kuriam vadovauja vedėjas, ir kuriame dirbantys darbuotojai turi atitikti reikalavimus turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties bakalauro ir magistro išsilavinimą arba jam prilygintą vientisųjų teisės studijų teisės magistro išsilavinimą. Į minėto skyriaus darbuotojų vykdomas funkcijas įeina, be kita ko, procesinių dokumentų Lietuvos teismams rengimas, atstovavimas Tarnybai teismuose. Vertinant bylos pobūdį, atsižvelgtina į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nebuvo sudėtinga. Pažymėtina, jog atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei atsakovo vidaus administravimo struktūra, nei bylos pobūdis nesuteikė pagrindo jam pasitelkti advokatą atstovauti teisme, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dainius Raižys