Civilinė byla Nr. e2A-1070-467/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34735-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.29.3.; 3.3.1.18.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 27 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) NEO Finance apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB NEO Finance ieškinį atsakovui P. L. (P. L.) dėl skolos priteisimo.

        Teismas

nustatė:

                                                                 I. G. esmė

1.       Ieškovė AB NEO Finance kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo P. L. 4 967,97 EUR skolą (negrąžintą kreditą), 401,52 EUR palūkanas, paskaičiuotas iki kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. iki 2020 m. rugsėjo 22 d.), 24,28 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 967,97 EUR) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 17 d.), 1 628,93 EUR tarpininkavimo mokestį, 1,90 EUR kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.), 24,28 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 967,97 EUR nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 17 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė atsakovui suteikė 5 500 EUR dydžio kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 2 297,27 EUR palūkanas (metinių palūkanų norma 24,28 procentų), 771,92 EUR tarpininkavimo mokestį, mokant periodinėmis įmokomis iki 2022 m. gruodžio 17 d. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimu ieškovė nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutraukė sutartį su atsakovu.

3.       Atsakovas P. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 4 967,97 EUR negrąžintą kreditą, 1 777,65 EUR palūkanas, 548,93 EUR tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 294,55 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 358 EUR bylinėjimosi išlaidas.

5.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei 4 967,97 EUR negrąžinto kredito, sprendė, jog yra pagrindas šią sumą priteisti.

6.       Teismo vertinimu, ieškovei priklauso ir iki kredito sutarties pabaigos paskaičiuotos ir atsakovo nesumokėtos pelno palūkanos, išreikštos tvirta pinigų suma kaip negautos pajamos, o ne procentinė jų išraiška neapibrėžtam laikotarpiui ar iki kreipimosi į teismą dienos paskaičiuotos palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal tarp atsakovo ir ieškovės sudarytą sutartį bendra vartojimo kredito gavėjo mokama palūkanų suma yra 2 297,24 EUR, prašymas priteisti 24,28 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 967,97 EUR) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 17 d.), 1,90 EUR kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.) bei 24,28 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 967,97 EUR nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestas kaip nepagrįstas.

7.       Sprendimu už akių ieškovei taip pat priteistos sulygtos ir nesumokėtos pelno palūkanos kaip negautos pajamos už laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos (2019 m. gruodžio 17 d.) iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 17 d.), t. y. 1 777,65 EUR palūkanų, paskaičiuotų pagal grafiką už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., nes, skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas. 

8.       Vertinant ieškovės prašymą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo po sutarties nutraukimo, teismas pažymėjo, kad ieškovės negautos pajamos yra didesnės nei įstatymo nustatytos netesybos (kompensuojamosios palūkanos), todėl ieškovei priteistinos negautos pajamos už laikotarpį iki sutartimi sulygto termino pabaigos (2022 m. gruodžio 17 d.). Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės minimalūs nuostoliai už laikotarpį iki visiško įsiskolinimo padengimo bus kompensuojami byloje priteistomis procesinėmis palūkanomis.

9.       Teismas, įvertinęs vartojimo kredito sutarties nuostatas bei sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio dalies pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, laikė, kad šiuo konkrečiu atveju savo esme tarpininkavimo mokesčio dalis (1 080 EUR) laikytina tam tikra netesybų forma ir todėl ieškovės reikalavimą šioje dalyje atmetė. Teismas pažymėjo, kad tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį. Įvertinęs tai, kad atsakovas jau sumokėjo tarpininkavimo mokesčio dalį, ieškovei iš atsakovo priteisė pagal sutartį sulygto ir nesumokėto 548,93 EUR tarpininkavimo mokesčio dalį. 

10.       Konstatavęs, kad ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies, jos naudai priteisė 358 EUR bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11.       Ieškovė AB NEO Finance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą: dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 24,28 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 967,97 EUR nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. gruodžio 17 d.; dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 401,52 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.). Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti apeliantei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.

13.       Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik keturias pilnas įmokas pagal galiojusį sutarties grafiką ir negrąžinta kredito dalis tik iš dalies sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nuo ketvirtosios įmokos sumokėjimo dienos nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad, atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 24,28 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 967,97 EUR nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

16.       Bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimas už akių dalyje, kurioje netenkinti ieškovės reikalavimai, todėl neapskųstoje dalyje teismo sprendimas už akių pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

17.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. gruodžio 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 5 500 EUR kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, nustatant kredito grąžinimą dalimis. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas bei vykdyti kitus įsipareigojimus (sutarties 3.1, 3.5.2 ir 5.1 punktai), tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė, suteikto kredito pilnai negrąžino. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 16 d. siųstu pranešimu nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį (sutarties bendrųjų sąlygų 3.6.1, 8.4.2, 8.5 ir 8.6 punktai). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos būtų tinkamai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis). 

18.       Ieškovė byloje reiškė reikalavimą dėl 401,52 EUR palūkanų, paskaičiuotų iki kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.), 24,28 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 967,97 EUR) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 17 d.), priteisimo. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 1 777,65 EUR palūkanas (negautas pajamas). Apeliantė su tuo nesutinka, skųsdama teismo sprendimą už akių dalyje dėl atsakovo mokėtinų pelno palūkanų ir ieškovės negautų pajamų skaičiavimo (dydžio).

19.       Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

20.       Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22.       Taigi, pagal teismų praktiką ieškovė turi teisę gauti iki sutarties nutraukimo paskaičiuotas mokėjimo (pelno) palūkanas ir pirmosios instancijos teismas šių sumų ieškovei nepriteisė nepagrįstai. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad iki sutarties su atsakovu nutraukimo dienos, priskaičiavo atsakovui 401,52 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas dalyje dėl ieškovei nepriteistų mokėjimo (pelno) palūkanų ir šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 401,52 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. iki 2020 m. rugsėjo 22 d.).

23.       Vertinant sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų priteisimo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepaneigė ieškovės teisės gauti negautas pajamas (negautas mokėjimo palūkanas), byloje kilo ginčas tik dėl šių negautų pajamų skaičiavimo tvarkos.

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

25.       Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

26.       Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 24,28 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą - 4 967,97 EUR nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 17 d.).

27.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

28.       Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 24,28 procentai), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. gruodžio 17 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pakeisti negautų pajamų skaičiavimo būdą.

29.       Iš byloje pateiktos priteistinų sumų detalizacijos matyti, kad atsakovo mokėtinos pagal sutartį iki sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 935,70 EUR (9 įmokos ir penkios dienos). Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 2 297,24 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo termino pabaigos sudarytų 1 361,54 EUR. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.

30.       Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 17 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 24,28 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 1 d.), kurios sudaro 370,50 EUR (75,89 EUR (90,48 EUR ; 31 x 26 d.) +87,93 EUR + 85,32 EUR + 82,67 EUR + 38,69 EUR (79,96 EUR : 31 d. x 15 d.), taip pat 24,28 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 17 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma negali būti didesnė nei 991,04 EUR (2 297,24 EUR – 935,70 EUR - 370,50 EUR).

31.       Pagal pateiktą mokėjimo grafiką, nuo sutarties nutraukimo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos, ieškovės negautos pajamos sudaro 370,50 EUR, nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 1 d.), 24,28 proc. dydžio metinės palūkanos kaip negautos pajamos skaičiuotinos nuo kredito likučio iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 17 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2021 m. vasario 17 d. – 3 951,84 EUR; 2021 m. kovo 17 d. – 3 815,21 EUR; 2021 m. balandžio 17 d. – 3 675,81 EUR; 2021 m. gegužės 17 d. – 3 533,59 EUR; 2021 m. birželio 17 d. – 3 388,50 EUR; 2021 m. liepos 17 d. – 3 240,47 EUR; 2021 m. rugpjūčio 17 d. – 3 089,45 EUR; 2021 m. rugsėjo 17 d. – 2 935,37 EUR; 2021 m. spalio 17 d. – 2 778,17 EUR; 2021 m. lapkričio 17 d. – 2 617,79 EUR; 2021 m. gruodžio 17 d. – 2 454,17 EUR; 2022 m. sausio 17 d. – 2 287,24 EUR; 2022 m. vasario 17 d. – 2 116,93 EUR; 2022 m. kovo 17 d. – 1 943,17 EUR; 2022 m. balandžio 17 d. – 1 765,90 EUR; 2022 m. gegužės 17 d. – 1 585,04 EUR; 2022 m. birželio 17 d. – 1 400,52 EUR; 2022 m. liepos 17 d. – 1 212,27 EUR; 2022 m. rugpjūčio 17 d. – 1 020,21 EUR; 2022 m. rugsėjo 17 d. – 824,26 EUR; 2022 m. spalio 17 d. – 624,35 EUR; 2022 m. lapkričio 17 d. – 420,39 EUR; 2022 m. gruodžio 17 d. – 212,30 EUR).

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepagrįstai sieja negautas pajamas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, nes tokiu atveju negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią apeliantė pagrįstai ir teisėtai galėjo tikėtis gauti tuo atveju, jei vartojimo kredito sutartis būtų tinkamai vykdoma iki kredito paskolos grąžinimo termino pabaigos. Šią išvadą aiškiai patvirtina ieškovės pateiktas preliminarus mokėjimo grafikas ir priteistinų sumų detalizacija, pagal kuriuos kas mėnesį mokėtinų palūkanų suma nuolat mažėtų, jei atsakovas tinkamai vykdytų sutartį, t. y. kiekvieną mėnesį mokėtų įmokas. Negautų pajamų (nuostolių) tiksli suma, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. gruodžio 17 d., yra 1 361,54 EUR, t. y. būtent tokią mokėjimo (pelno) palūkanų sumą ieškovė būtų gavusi, jei atsakovas tinkamai įvykdytų vartojimo kredito sutartį.

33.       Akivaizdu, kad, jei apeliantės reikalavimu negautos pajamos už visą negrąžintą vartojimo paskolos sumą būtų priteistos nuo vartojimo paskolos sutarties nutraukimo dienos iki visiškos paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo paskolos sutarties termino pabaigos, tai tokiu atveju ieškovė gautų daugiau pajamų nei galėjo tikėtis pagal sutarties nuostatas, t. y. iš esmės nepagrįstai praturtėtų. Aplinkybė, kad po vartojimo paskolos sutarties nutraukimo mokėjimo grafikas, kuris yra sudėtinė sutarties dalis, neteko galios, nereiškia, jog toks mokėjimo grafikas nepatvirtina realių apeliantės negautų pajamų, nes apeliantė nuo vartojimo paskolos sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo paskolos sutarties termino pabaigos, turėjo teisėtą lūkestį gauti būtent 24,28 proc. mokėjimo palūkanų (pajamų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį pagal vartojimo paskolos sutartį nuo negrąžintos paskolos sumos likučio, tačiau ne didesnę, kaip konkretų mėnesį turėjęs būti paskolos likutis.

34.       Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl mokėjimo (pelno) palūkanų ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, keistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimas. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 358 EUR bylinėjimosi išlaidų (158 EUR žyminis mokestis ir 200 EUR už advokato teisinę pagalbą). Kadangi visa ši suma ieškovei priteista skundžiamu sprendimu už akių, todėl keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šiuo atveju nėra pagrindo.

36.       Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos 275 EUR bylinėjimosi išlaidos (75 EUR žyminis mokestis ir 200 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidos), patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. iki 2020 m. rugsėjo 22 d.) ir priteisti iš atsakovo P. L. (P. L.) ieškovės AB NEO Finance naudai 401,52 EUR (keturis šimtus vieną eurą 52 euro centus) mokėjimo (pelno) palūkanų.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų priteisimo ir priteisti ieškovei AB NEO Finance iš atsakovo P. L. (P. L.)  370,50 EUR (tris šimtus septyniasdešimt eurų 50 euro centų) negautų pajamų ir 24,28 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. vasario 17 d. – 3 951,84 EUR; 2021 m. kovo 17 d. – 3 815,21 EUR; 2021 m. balandžio 17 d. – 3 675,81 EUR; 2021 m. gegužės 17 d. – 3 533,59 EUR; 2021 m. birželio 17 d. – 3 388,50 EUR; 2021 m. liepos 17 d. – 3240,47 EUR; 2021 m. rugpjūčio 17 d. – 3 089,45 EUR; 2021 m. rugsėjo 17 d. – 2 935,37 EUR; 2021 m. spalio 17 d. – 2 778,17 EUR; 2021 m. lapkričio 17 d. – 2 619,79 EUR; 2021 m. gruodžio 17 d. – 2 454,17 EUR; 2022 m. sausio 17 d. – 2 287,24 EUR; 2022 m. vasario 17 d. – 2 116,93 EUR; 2022 m. kovo 17 d. – 1 943,17 EUR; 2022 m. balandžio 17 d. – 1 765,90 EUR; 2022 m. gegužės 17 d. – 1 585,04 EUR; 2022 m. birželio 17 d. – 1 400,52 EUR; 2022 m. liepos 17 d. – 1 212,27 EUR; 2022 m. rugpjūčio 17 d. – 1 202,21 EUR; 2022 m. rugsėjo 17 d. – 824,26 EUR; 2022 m. spalio 17 d. – 624,35 EUR; 2022 m. lapkričio 17 d. – 420,39 EUR; 2022 m. gruodžio 17 d. – 212,30 EUR).  

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo už akių dalį, kuria 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteistos už sumą (7 294,55 EUR), ir šioje dalyje priteisti ieškovei AB NEO Finance iš atsakovo P. L. (P. L.) 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 288,92 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei AB NEO Finance iš atsakovo P. L. (P. L.) 275 EUR (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo už akių dalį.