Civilinė byla Nr. 3K-3-317/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
35.3.6; 42.11.2; 50.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas), Antano Simniškio ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės
,,Progresyvus verslas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Progresyvus
verslas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Norfos mažmena“ dėl
negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo, nuostolių atlyginimo, metinių
palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė: 1) pakeisti negyvenamųjų patalpų
nuomos sutarties, 2004 m. gegužės 5 d. sudarytos ieškovo ir atsakovo, 3.1
punktą, išdėstant jį taip: ,,3.1. nuo 2008 m. gegužės 5 d. nuomos mokestis yra
23,11 Lt už vieną kvadratinį metrą patalpų, už visas patalpas, nurodytas šios sutarties
1.1 punkte, mokant 59 659,62 Lt per mėnesį. Pridėtinės vertės mokestis į
nurodytą nuomos mokestį neįskaičiuotas ir turi būti sumokėtas kartu su nuomos
mokesčiu įstatymų nustatyta tvarka“; 2) priteisti iš atsakovo ieškovui 42
129,36 Lt nuostolių už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 5 d. iki 2008 m. rugsėjo
1 d., 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo
teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės
instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2009 m. vasario
10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pakeitė negyvenamųjų patalpų
nuomos sutarties, 2004 m. gegužės 5 d. sudarytos ieškovo ir atsakovo, 3.1
punktą, išdėstant jį taip: ,,3.1. nuo 2008 m. gegužės 5 d. nuomos mokestis yra
20,83 Lt už vieną kvadratinį metrą patalpų, už visas patalpas, nurodytas
šio sutarties 1.1 punkte, mokant 53 773,69 Lt per mėnesį. Pridėtinės
vertės mokestis į nurodytą nuomos mokestį neįskaičiuotas ir turi būti sumokėtas
kartu su nuomos mokesčiu įstatymų nustatyta tvarka“; 2) priteisė ieškovui
iš atsakovo 18 045,06 Lt nuostolių ir 541,35 Lt bylinėjimosi (žyminio
mokesčio) išlaidų; 3) priteisė ieškovui iš atsakovo 6 procentų dydžio metines
palūkanas už priteistą 18 045,06 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme
2008 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisė atsakovui
iš ieškovo 3195 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad šalys 2004 m. gegužės 5 d. sudaryta
terminuota 2581,55 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartimi susitarė, kad nuomos
mokestis yra 18,50 Lt už vieną kvadratinį metrą patalpų, už visas patalpas,
nurodytas sutarties 1.1 punkte, mokant 47 758,67 Lt per mėnesį; kad pridėtinės
vertės mokestis į nurodytą mokestį neįskaičiuotas ir turi būti sumokėtas kartu
su nuomos mokesčiu įstatymų nustatyta tvarka; kad suėjus pirmųjų ketverių metų
nuomos terminui ir vėliau kas dveji metai atskiru rašytiniu šalių susitarimu
nuomos mokestis turi būti perskaičiuojamas jį indeksuojant Statistikos
departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu bendruoju
vartotojų kainų indeksu (sutarties 3.1, 3.4 punktai). Teismas pažymėjo, kad
vartotojų kainų indeksas apskaičiuojamas vadovaujantis Statistikos departamento
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m.
balandžio 4 d. įsakymu Nr. DĮ-104 patvirtinta ,,Vartotojų kainų indekso
sudarymo metodika“; kad vartotojų kainų indeksas – tai rodiklis, rodantis
vartojimo prekių ir paslaugų, kurias įgyja, už kurias sumoka ir kurias
namų ūkiai naudoja tiesiogiai patenkinti
vartojimo poreikius, vidutinį kainų lygio pokytį per tam tikrą laikotarpį; kad
pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštą,
2008 m. balandžio mėn. vartotojų kainų indeksas, palyginti su 2004 m. balandžio
mėn., buvo 124,9.
Teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti šį
koeficientą, nes 2004 m. balandžio mėnesį šalių dar nesaistė sutartiniai
santykiai, ir pažymėjo, kad indeksavimo koeficientas apskaičiuotinas
vadovaujantis vidutiniu metiniu vartotojų kainų indekso pokyčiu 2005–2007 m.,
kuris yra 1,126 (1,027 (2005M12) x 1,037 (2006M12) x 1,057 (2007M12)). Teismas
padarė išvadą, kad atsakovui perskaičiuotinas nuomos mokestis už vieną
kvadratinį metrą yra 20,83 Lt (18,50 Lt x 1,126) per mėnesį be pridėtinės
vertės mokesčio, iš viso 53 773,69 Lt, pradedant mokestį skaičiuoti nuo
2008 m. gegužės 5 d.
Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė nuomos
sutarties nuostatas, todėl ieškovas negavo teisėtai priklausančių pajamų ir
patyrė nuostolių. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249
straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teismas konstatavo,
kad, atsižvelgiant į tai, jog nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2008 m. balandžio
mėnesio vartotojų kainų indeksas buvo 1,126, indeksuotas nuomos mokestis nuo
2008 m. gegužės 5 d. turi būti 20,83 Lt už vieną kvadratinį nuomojamų patalpų
metrą, plius pridėtinės vertės mokestis; kad pagal sutartį nuomos mokestis nuo
2008 m. gegužės mėnesio, kai turėjo būti sudarytas papildomas susitarimas, per
mėnesį padidėjo 6015,02 Lt (53 773,69 Lt – 47 758,67 Lt); kad ieškinio
parengimo dieną (2008 m. rugsėjo 1 d.) ieškovo nuostolius sudaro pagal sutartį
privalomai indeksuoto nuomos mokesčio ir atsakovo mokamo neindeksuoto nuomos
mokesčio skirtumas už 2008 m. gegužės, birželio, liepos mėnesius – 18 045,06 Lt
(6015,02 Lt x 3) negautų pajamų.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2
dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteisė ieškovui iš atsakovo 6 proc. dydžio
metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2010 m. sausio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės
teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą pakeitė ir teismo sprendimo rezoliucinę
dalį išdėstė taip: 1) pakeisti 2004 m. gegužės 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos
sutarties, sudarytos ieškovo ir atsakovo, 3.1 punktą, išdėstant jį taip: ,,3.1.
nuo 2008 m. gegužės 22 d. nuomos mokestis yra 19,55 Lt už vieną kvadratinį
metrą patalpų, už visas patalpas, nurodytas šios sutarties 1.1 punkte, mokant
50 469,30 Lt per mėnesį. Pridėtinės vertės mokestis į nurodytą nuomos mokestį
neįskaičiuotas ir turi būti sumokėtas kartu su nuomos mokesčiu įstatymų
nustatyta tvarka“; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 6234,45 Lt ir 187 Lt bylinėjimosi
(žyminio mokesčio) išlaidų, iš viso 6421,45 Lt; 3) priteisti ieškovui iš
atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6234,45 Lt sumą nuo
bylos iškėlimo teisme 2008 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo. Teisėjų kolegija kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą;
priteisė atsakovui iš ieškovo 454 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo
padavimą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios
instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė šalių sutarties sąlygas.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalių ginčas kilo dėl
sutarties 3.4 punkto sąlygų aiškinimo; nurodė, kad Statistikos departamentas
skelbia mėnesinius vartotojų kainų indeksus, palygintus su baziniu rodikliu (2005
m. = 100), mėnesinius vartotojų kainų pokyčius (palyginus su praėjusių metų
atitinkamu laikotarpiu ir palyginus su ankstesniu mėnesiu), ketvirtinius
vartotojų kainų pokyčius (palyginus su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu ir
palyginus su ankstesniu ketvirčiu), metinius vartotojų kainų pokyčius (gruodžio
mėn. palyginus su ankstesnių metų gruodžio mėn.) bei vidutinius metinius (metai
palyginti su ankstesniais metais) vartotojų kainų pokyčius, taigi tokios sąvokos
kaip bendrasis vartotojų kainų indeksas norminiuose aktuose nenustatyta. Teisėjų
kolegija nurodė, kad sutartyje šalys nenumatė, kaip jos supranta bendrąjį
vartotojų kainų indeksą, neaptarė konkretaus mechanizmo, kaip nuomos mokestis
turėtų būti indeksuojamas; šalims perkėlus ginčą dėl sutarties 3.4 punkto
aiškinimo į teismą, teismas turėjo aiškinti šį sutarties punktą remdamasis sutarčių
aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis). Teisėjų kolegija sutiko su ieškovo
ir atsakovo apeliacinių skundų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas
netinkamai aiškino šalių sutarties 3.4 punktą, pažeisdamas CK 6.193 straipsnio
nuostatas.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad šalys nepateikė
duomenų apie tai, koks buvo pirminis ieškovo pasiūlymas, kokia tvarka ieškovas
siūlė kasmet indeksuoti nuomos mokestį, tačiau labiausiai tikėtina, kad tai
buvo pasiūlymas indeksuoti nuomos mokestį prieš indeksaciją pasibaigusių
kalendorinių metų vartotojų kainų indekso pokyčiu; kad atsakovo sutarties 3.4
punkto aiškinimas yra logiškesnis, atsižvelgiant į atsakovo ketinimus iki
sutarties pasirašymo – sušvelninti sau nepriimtinas nuomos mokesčio indeksavimo
sąlygas, pasiekti, kad nuomos mokestis būtų indeksuojamas rečiau nei kasmet.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalys buvo pasiekusios susitarimą indeksuoti
nuomos mokestį po ketverių metų, po to – kas dveji metai, tačiau duomenų, kad
ieškovas, sutikęs indeksuoti nuomos mokestį rečiau, pasiūlė taikyti vartotojų
kainų indekso pakeitimą per visą laikotarpį, per kurį nuomos mokestis nebuvo
keičiamas, ir atsakovas būtų sutikęs su tokia sąlyga, byloje nėra.
Teisėjų kolegija nurodė, kad šalys turėtų detaliau
aptarti sutartyje vartotojų kainų indekso pokyčio apskaičiavimo tvarką ir
sąlygas, susitarti dėl laikotarpio, už kurį skaičiuojamas vartotojų kainų
indekso pokytis, pradžios ir pabaigos, tačiau tokio susitarimo sutartyje nėra,
todėl pagrįsta laikyti, kad šalys buvo susitarusios dėl viešai skelbiamo
vidutinio metinio vartotojų kainų indekso pokyčio taikymo perskaičiuojant
nuomos mokestį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas įrodė, kad paprastai
komercinėje praktikoje nuomos kaina indeksuojama prieš indeksaciją pasibaigusių
kalendorinių metų vartotojų kainų indekso pokyčiu (Lietuvos prekybos įmonių
asociacijos atsakymas į atsakovo klausimą ir kt.).
Teisėjų kolegija sprendė, kad nuomos mokesčio
perskaičiavimas vadovaujantis vartotojų kainų indekso pokyčiu 2005–2007 metais
nėra teisingas, nes neatitinka tikrosios šalių valios pasirašant sutartį; kad
sutarties 3.4 punktas dėl nuomos mokesčio indeksavimo turi būti aiškinamas,
kaip prieš indeksaciją pasibaigusių kalendorinių metų vidutinių vartotojų kainų
indeksų pokyčio taikymas; kad nagrinėjamoje byloje tai yra 2007 m. vidutinis
metinis vartotojų kainų indeksas, kuris, Statistikos departamento duomenimis,
yra 5,7 proc. (CK 6.193 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas
pripažįsta, jog indeksuoto nuomos mokesčio nemokėjo, todėl, remiantis šalių
sutarties 3.4 punktu, iš atsakovo priteistina nuomos mokesčio nepriemoka –
skirtumas tarp sutartimi nustatyto nuomos mokesčio 47 758,67 Lt ir indeksuoto
nuomos mokesčio 50 469,30 Lt – 2710,63 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija sprendė,
kad nepriemoka priteistina už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 22 d. iki 2008 m.
rugsėjo 1 d., t. y. už du mėnesius ir devynias dienas; kad atsakovui
prievolė mokėti indeksuotą nuomos mokestį atsirado nuo rašytinio pasiūlymo dėl
sutarties sąlygų pakeitimo pateikimo – nuo 2008 m. gegužės 22 d.; kad atsakovas
privalo mokėti 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos nepriemokos sumos nuo
bylos iškėlimo teisme iki prievolės visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2
dalis).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
sausio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį; priteisti
iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Dėl sutarties aiškinimo taisyklių pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK
6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles: neteisingai
aiškino ir vertino tikruosius šalių ketinimus, sutarties tikslą, sąvokos
,,bendrasis vartotojų kainų indeksas“ reikšmę, ginčijamą sutarties sąlygą
aiškino nesąžiningai vienos iš šalių atžvilgiu. Teismas neįvertino aplinkybės,
kad sutartis buvo sudaroma ilgam terminui (dešimčiai metų). Sudarydamos sutartį
šalys numatė, kad per ilgą laikotarpį dėl infliacijos ar defliacijos gali
keistis piniginio vieneto vertė, todėl numatė nuomos kainos indeksaciją.
Ginčijamos sutarties nuostatos tikslas – nustatyti nuomos kainos perskaičiavimo
tvarką, pagal kurią būtų atkurta iš sutarties gaunama vertė. Nepagrįsta teismo
išvada, kad sutarties 3.4 punkto tikslas – užtikrinti kuo stabilesnį nuomos
mokesčio dydį per visą sutarties galiojimo laikotarpį, kad nuomos kaina turėtų
būti perskaičiuojama indeksuojant jos dydį tik prieš indeksaciją pasibaigusių
kalendorinių metų vidutiniu vartotojų kainų indekso pokyčiu. Toks aiškinimas
pažeidžia sutarties šalių pusiausvyros principą ir neatitinka šalių tikrosios
valios pasirašant sutartį.
Logiškai aiškinant sutarties 3.4 punktą,
akivaizdu, kad turi būti nustatomas pinigų nuvertėjimas per visą sutartą
laikotarpį. Šiuo tikslu sutartyje ir buvo įtvirtinta bendrojo vartotojų kainų
indekso sąvoka. Teismas nevertino, kodėl šalys sutartyje numatė būtent bendrojo
vartotojų kainų indekso reikšmę. Aiškinant sutarties 3.4 punkto nuostatos
prasmę ir tikslą, bendrasis vartotojų kainų indeksas reiškia vartotojų kainų
indeksą per sutartą laikotarpį, šiuo atveju – nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki
2008 m. gegužės mėnesio.
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl to, jog
Statistikos departamento norminiai aktai nenumato tokios sąvokos kaip bendrasis
vartotojų kainų indeksas, šalys sutartyje turėtų detaliau aptarti vartotojų
kainų indekso apskaičiavimo tvarką ir sąlygas. Ieškovo nuomone, bendrasis
vartotojų kainų indeksas – objektyviai nustatoma reikšmė, yra aiški ir
naudotina perskaičiuojant nuomos mokestį. Duomenis, kaip per tam tikrą
laikotarpį pasikeitė piniginio vieneto vertė, galima apskaičiuoti pagal Vartotojų
kainų indekso sudarymo metodiką. Tokią informaciją teikia ir Statistikos
departamentas, pateikus paklausimą. Išvadą, kad bendrasis vartotojų kainų
indeksas yra objektyviai nustatoma reikšmė, padarė ir Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 18 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009).
Tai, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai
išaiškino sutarties 3.4 punktą, patvirtina ir byloje esantys įrodymai, jog per
ketverių metų sutarties vykdymo laikotarpį iš sutarties gaunama ieškovo nauda
dėl pinigų nuvertėjimo sumažėjo 24,9 proc. (oficialiame Statistikos
departamento atsakyme nurodyta, kad vartotojų kainų indeksas 2008 m. balandžio
mėnesį, palyginus jį su 2004 m. balandžio mėnesiu, yra 124,9). Indeksavus
nuomos mokestį pagal nutartyje pateiktą sutarties 3.4 punkto aiškinimą,
ieškovui būtų atkurtas tik 5,7 proc. nuvertėjimas. Toks sutarties 3.4 punkto
aiškinimas akivaizdžiai yra nesąžiningas.
Teismo išvada dėl nuomos mokesčio indeksacijos
vadovaujantis vidutiniu metiniu vartotojų kainų indeksu yra nepagrįsta ir dėl
to, kad byloje nėra įrodymų dėl šalių valios indeksacijai taikyti būtent
pasibaigusių kalendorinių metų vidutinį metinį vartotojų kainų indekso pokytį.
2. Dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas nutartyje netinkamai aiškino ieškovo
nuostolių atsiradimo pradžią, nepagrįstai sumažino atlygintinų nuostolių dydį.
Ieškovo nuomone, pareiga mokėti indeksuotą nuomos mokestį pagal sutartį
atsakovui atsirado 2008 m. gegužės 5 d., nes sutarties 3.4 punkte nustatytas
privalomas reikalavimas perskaičiuoti nuomos mokestį indeksuojant jį bendruoju
vartotojų kainų indeksu.
3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo.
Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles;
nepasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų (pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalį, 270
straipsnio 4 dalies 3 punktą), vadovavosi tik atsakovo pateiktais argumentais
dėl sutarties ginčo nuostatos turinio, esmės, tikslo, sutarties dalyvių tikrųjų
ketinimų, neatsižvelgė į šalių derybas dėl sutarties sudarymo ir kitas
reikšmingas aplinkybes. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimais 2009 m. birželio 18 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai
argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo
kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Kasatoriaus argumentai iš esmės yra susiję su
faktinių aplinkybių nustatymu. Teismas tinkamai vadovavosi CK 6.193 straipsniu:
išsiaiškino tikruosius abiejų šalių ketinimus, nesirėmė vien pažodiniu
sutarties teksto aiškinimu, atsižvelgė į šalių derybas dėl sutarties sudarymo,
sutarties sąlygų ryšį, sutarties esmę ir kitas faktines aplinkybes. Netgi tuo
atveju, jeigu šalių tikrieji ketinimai dėl ginčijamos sąlygos išsiskyrė,
ginčijama sutarties sąlyga pagrįstai laikytina neaiški, todėl, vadovaujantis CK
6.193 straipsnio 4 dalimi, turi būti aiškinama atsakovo naudai. Šiuo konkrečiu
atveju teismo aiškinimas yra atsakovo naudai, tačiau, priešingai nei nurodo
kasatorius, yra sąžiningas abiejų šalių atžvilgiu.
Kasatorius nei ieškinyje, nei dublike nebuvo
nurodęs, kad tikrieji šalių ketinimai, aiškinant sutartyje vartojamą žodį
,,bendrasis“, buvo susitarti, jog vartotojų kainų indekso pokytis bus
skaičiuojamas už visą laikotarpį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad savo suvokimą
apie žodį ,,bendrasis“ buvo išdėstęs atsakovui.
Vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m.
birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009,
negalima, nes nurodytoje byloje nebuvo kilęs šalių ginčas dėl susitarto
vartotojų kainų indekso pokyčio dydžio.
Atmestini kasatoriaus argumentai, kad teismas
neturėjo vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi. Neabejotinai privaloma
vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi aiškinant ginčo sąlygą, kuri yra
neaiški, nepriklausomai nuo to, ar šalims atstovavo teisininkai.
2. Teismas nustatė, kad pasiūlymą perskaičiuoti
nuomos mokestį atsakovas gavo 2008 m. gegužės 22 d., t. y. šią dieną atsakovas
sužinojo apie ieškovo valią perskaičiuoti nuomos kainą. Tokią išvadą teismas
teisingai ir sąžiningai padarė išaiškinęs ginčijamą sutarties nuostatą ir
įvertinęs visas byloje pateiktas aplinkybes. Teismas nenukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, o kasatoriaus nurodyta Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Nr. 3K-3-274/2009, nelaikytina precedentu šioje byloje.
3. Teismas nepažeidė proceso teisės normų,
susijusių su įrodymų vertinimu, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikos šiuo klausimu.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
Šioje byloje kyla 2004 m.
gegužės 5 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (toliau ir – Sutartis)
atitinkamų taisyklių aiškinimo ir taikymo klausimai.
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių
Dėl sutarčių aiškinimo
taisyklių daugelyje nutarčių yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo
17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Via Unica“ v. UAB „Interselas“, UAB „Hansa lizingas“, Panevėžio
miesto 6-ojo notarų biuro notarė N. K., bylos Nr. 3K-3-107/2009, remiantis
kitomis nutartimis (2004 m.
rugsėjo 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr.
3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d.
nutartimi, priimta civilinėje byloje BUAB
„Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m.
gegužės 10 d. nutartimi, priimta
civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB
„Beltateksas“, bylos Nr.
3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA
„Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; kt.), konstatuota, kad sutarties turinys –
fakto klausimas, aiškinimo ir taikymo
praktika kasacinio teismo yra suformuota. Dėl to nagrinėjamoje byloje
kasacinis teismas dėl sutarčių aiškinimo taisyklių ir jų taikymo plačiau
nepasisako.
Dėl Sutarties
pakeitimo
Šalys Sutarties 3.1 punktu susitarė, kad ,,nuomos
mokestis yra 18,50 Lt (aštuoniolika litų 50 centų) už vieną kvadratinį
metrą Patalpų, už visas Patalpas, nurodytas šio sutarties 1.1 punkte, mokant 47
758,67 Lt (keturiasdešimt septyni tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt
aštuoni litai šešiasdešimt septyni ct) per mėnesį, Pridėtinės vertės mokestis į
nurodytą nuomos mokestį neįskaičiuotinas ir turi būti sumokėtas kartu su nuomos
mokesčiu įstatymų nustatyta tvarka“, o sutarties 3.4 punktu susitarė, kad
,,suėjus pirmųjų ketverių metų nuomos terminui ir vėliau kas dveji metai
atskiru rašytiniu šalių susitarimu nuomos mokestis turi būti perskaičiuojamas
jį indeksuojant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytu bendruoju vartotojų kainų indeksu“.
Taigi iš Sutarties teksto matyti, kad šalys
susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio (3.1 punktas) ir dėl nuomos mokesčio
perskaičiavimo atskiru rašytiniu šalių susitarimu indeksuojant Statistikos departamento
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu bendruoju vartotojų kainų
indeksu (3.4 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į imperatyvų
Sutarties 3.4 punkte išdėstytos sąlygos pobūdį (,,turi būti perskaičiuojamas“),
į tai, kad pagal įstatymą galima sutarties šalims nuomos mokestį nustatyti tiek
konkrečia pinigų suma, tiek kitais mokesčio apskaičiavimo būdais (CK 6.487
straipsnis), į tai, jog perskaičiavimui pasirinkta reikšmė – bendrasis vartotojų
kainų indeksas – yra objektyviai nustatoma, darytina išvada, kad Sutarties 3.4
punktu šalys susitarė, kaip praėjus pirmiesiems ketveriems metams turi būti
apskaičiuojamas nuomos mokestis, t. y. susitarė dėl nuomos mokesčio
apskaičiavimo būdo. Toks Sutarties 3.4 punkte sutartas mokesčio apskaičiavimo
būdas vertintinas tik kaip naujo nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimas,
neturintis įtakos Sutartyje nustatytoms šalių teisėms ir pareigoms.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties 3.1 punktas
reiškia pradinį mokesčio dydžio nustatymą, nuo kurio, suėjus ketverių metų
nuomos terminui, jis bus perskaičiuojamas Sutarties 3.4 punkte nustatytu
indeksu. Taigi ieškovo reikalavimas dėl nuomos sutarties 3.1 punkto pakeitimo
yra nepagrįstas, nes toks reikalaujamas pakeitimas nėra sutarties pakeitimas CK
6.223 straipsnio prasme. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš
šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita
sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų
nustatytais atvejais. Sutarties pakeitimui nė vienos šių sąlygų nėra. Sutarties
3.4 punkte nurodyta sąlyga CK 6.223 straipsnio prasme taip pat nelaikytina
šalių susitarimu dėl sutarties pakeitimo, todėl Sutarties 3.1 punktą teismai
pakeitė nepagrįstai.
Dėl
nuomos mokesčio perskaičiavimo
Pagal Sutarties 3.4 punktą ,,suėjus pirmųjų
ketverių metų nuomos terminui ir vėliau kas dveji metai atskiru rašytiniu šalių
susitarimu nuomos mokestis turi būti perskaičiuojamas jį indeksuojant
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu
bendruoju vartotojų kainų indeksu“. Šiame punkte nurodyto ketverių metų termino
paskutinė diena buvo 2008 m. gegužės 4 d., taigi 2008 m. gegužės 5 d. nuomos
mokestis turėjo būti perskaičiuotas jį indeksuojant Statistikos departamento
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu bendruoju vartotojų kainų
indeksu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Statistikos
departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto bendrojo vartotojų
kainų indekso nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį
kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus
sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Teisėjų kolegija sprendžia,
kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė vartotojų kainų indeksą,
vadovaudamasis vidutiniu metiniu vartotojų kainų indekso pokyčiu.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme
Kasatorius sumokėjo 1206,67 Lt žyminio mokesčio už
paduodamą kasacinį skundą. Kasatorius nepridėjo įrodymų, patvirtinančių
advokatui už kasacinio skundo surašymą sumokėtos sumos dydį. Kasacinis skundas
patenkintas iš dalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 400 Lt žyminio
mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas už atsiliepimo į kasacinį skundą
surašymą advokatei sumokėjo 2420 Lt, tai patvirtina 2010 m. gegužės 20 d.
PVM sąskaita faktūra. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos,
susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą,
advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85
patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus
dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad advokatė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios
ir apeliacinės instancijų teismuose,
todėl bylos aplinkybės jai žinomos, ir į tai, kad kasacinis skundas patenkintas
iš dalies, atsakovui iš ieškovo priteistina 400 Lt išlaidoms advokatės pagalbai
už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (98 straipsnis). Galutinai bylinėjimosi
išlaidos kasacinės instancijos teisme nė vienai iš šalių nepriteistinos.
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
Kasacinės instancijos teismas
turėjo 28,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai
patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. liepos 2 d.
pažyma. Iš dalies patenkinus ieškovo kasacinį skundą šios išlaidos į valstybės
biudžetą priteistinos iš abiejų šalių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies
3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio
20 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d.
sprendimo dalį, kuria buvo pakeistas 2004 m. gegužės 5 d. negyvenamųjų patalpų
nuomos sutarties, sudarytos ieškovo ir atsakovo, 3.1 punktas.
Kitą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009
m. vasario 10 d. sprendimo dalį palikti galioti.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Progresyvus
verslas“, į. k. 180889694, buveinės adresas: Telšių
g. 4C, Rainiai, Telšių r., atsiskaitomoji
sąskaita (duomenys neskelbtini),
Swedbank, 10 (dešimt) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu, į valstybės biudžetą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Norfos mažmena“, į.
k. 110778328, buveinės adresas: Verkių g., 29,
Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita
(duomenys neskelbtini), AB SEB
bankas, 18,80 Lt (aštuoniolika litų 80 ct) išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas
Levickis
Antanas
Simniškis
Vincas Verseckas