Civilinė byla Nr. 2-1170/2011
Procesinio sprendimo kategorija 127.2(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo pareiškėjo C. G. atskirąjį skundą
dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-595-368/2011, kuria netenkintas pareiškėjo C. G. pareiškimas
dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Fureksa“.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjo C. G. atstovas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė iškelti
UAB „Fureksa“ restruktūrizavimo bylą. Pareiškime nurodyta, kad įmonė turi
laikinų finansinių sunkumų. Įmonė nėra nutraukusi veiklos, o pasinaudojus
restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis – perskirsčius įsipareigojimų vykdymo
terminus – įmonė atkurtų ilgalaikį mokumą ir galėtų tęsti ūkinę veiklą.
II. Pirmosios
instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių
apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė iškelti
restruktūrizavimo bylą UAB „Fureksa“. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes
nusprendė, kad UAB „Fureksa“ yra nemoki įmonė, pradelsti jos įsipareigojimai
viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Teismo vertinimu, bendrovė turėjo
ir šiuo metu turi daug įsipareigojimų kreditoriams. Teismo įsitikinimu, šiuo
atveju restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra nepakankamos
įmonės turtinei padėčiai normalizuoti arba nepagrįstos nurodytiems tikslams
pasiekti ir nėra kitų būdų įmonės veiklai ir mokumui atkurti, todėl UAB
„Fureksa“ laikytina turinti ne laikinų, o nuolatinio pobūdžio finansinių
sunkumų, dėl kurių restruktūrizavimo procesas būtų neveiksmingas.
III. Atskirojo skundo
ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjo C.
G. atstovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį ir grąžinti bylą
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą
grindžia šiais argumentais:
1.
Teismas, vertindamas atsakovo
finansinius sunkumus, atsižvelgė tik į jam iškeltų civilinių bylų kiekį,
nurodydamas jų sąrašą, tačiau neteisingai nustatė realiai uždelstų vykdyti
įsipareigojimų dydį, neatsižvelgė į kreditorinių reikalavimų atsisakymą, todėl
padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog atsakovo finansiniai sunkumai yra
įsisenėję. Atsakovo finansiniai sunkumai atsirado tik 2010 m., AB DnB Nord bankui nutraukus kredito sutartį. Atsakovo finansiniai įsipareigojimai
nėra nuolatinio pobūdžio.
2.
Teismui pateikti įrodymai, kad
pagrindinis atsakovo kreditorius AB DnB Nord bankas atsisakė savo reikalavimo.
Galima teigti, kad bankas sutinka atidėti mokėjimą, o jo reikalavimo suma
negali būti laikoma pradelstu įsipareigojimu. Tai gerina atsakovo mokumo
situaciją ir neleidžia teigti, jog jo įsipareigojimai viršija pusę į balanso
įrašyto turto vertės. Teismas nevertino banko ieškinio atsisakymo fakto.
3.
Teismas, vertindamas 2009-2010 m. atsakovo patirtus nuostolius padarė nepagrįstą išvadą, kad jo finansiniai
sunkumai yra pastovūs, o ne laikini. Restruktūrizavimo plano metmenys yra tik
preliminarus verslo planas, todėl negalima reikalauti, kad jame būtų
detalizuotos visos priemonės, kurias privalu nurodyti vėliau rengiamame plane.
Pateiktuose plano metmenyse numatomos imtis priemonės buvo detalizuojamos.
Teismas neatliko išsamaus restruktūrizavimo plano metmenų įvertinimo.
4.
Nesuprantamas teismo argumentas,
kad atsakovas negalės išnuomoti administracinių patalpų. Siekdamas mažinti
išlaidas atsakovas atsisako kai kurių darbuotojų, kurių anksčiau darytus darbus
atliks juridiniai asmenys (rangovai ir subrangovai). Reikalui esant bus
galimybė priimti naujus darbuotojus.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo UAB
„Fureksa“ atstovas prašo apelianto atskirąjį skundą patenkinti. Nurodo, kad
sutinka su skunde išdėstytais argumentais. Atsakovas sėkmingai ėmėsi vykdyti
restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, o iš nurodytų sutarčių
per 9 mėnesių laikotarpį gaus virš 2,5 mln. Lt pajamų. Tai patvirtina
restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas prognozes. Atsakovas yra pajėgus
rasti klientų, įvykdyti jų užsakytus statybos darbus ir gauti pelną ilgalaikėje
perspektyvoje. Esminė aplinkybė vertinant atsakovo UAB „Fureksa“ mokumą yra ir
ta, kad bankas atsisakė savo reikalavimo teisės į atsakovą.
IV. Apeliacinės
instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu
atveju apeliacijos dalyką sudaro Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis, kuria pagal pareiškėjo C. G. pareiškimą
atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Fureksa“ (CPK 320 str., 338
str.).
Pareiškėjo C. G. pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti UAB „Fureksa“
restruktūrizavimo bylą, teisme gautas 2010 m. gruodžio 31 d. (b. l. 1-4).
Pareiškimo pateikimo teismui metu galioja nauja Įmonių restruktūrizavimo
įstatymo (ĮRĮ) redakcija (nauja redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.), kuri
taikytina ir nagrinėjamai bylai. ĮRĮ numato, kad restruktūrizavimas
gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali
tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos;
3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3
metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo
pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą
arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose
nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4
str.). Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą,
jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė
neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti
ĮRĮ 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro
pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos
įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi
būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos
Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 str. 5 d.).
Vertinant paminėtus pagrindus, kada teismas priima nutartį, kuria atsisakoma iškelti
įmonei restruktūrizavimo bylą, pagal paminėtą naują ĮRĮ redakciją šiuo atveju
nėra būtina nustatyti, ar įmonės finansiniai sunkumai yra laikino ar nelaikino
pobūdžio. Taigi, tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje
išdėstyti motyvai dėl įmonės įsipareigojimų nuolatinumo, tiek apelianto
teiginiai, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nustatinėtas įmonės
įsipareigojimų trukmės pobūdis, laikytini teisiškai nereikšmingais bei
nereikalauja platesnės analizės.
Teisėjų
kolegija, ištyrusi bylos medžiagą ir įvertinusi skundžiamą pirmosios
instancijos teismo nutartį, pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo
išvada, jog UAB „Fureksa“ yra nemoki įmonė. Šiuo atveju
egzistuoja pagrindas atsisakyti kelti UAB „Fureksa“ restruktūrizavimo bylą
pagal ĮRĮ
7 straipsnio 5 dalies 3
punktą.
UAB „Fureksa“
2010 m. spalio 15 d. restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad įmonės
turtas 2010 m. rugsėjo 30 d. sudarė 5 906 698 Lt, o uždelstų įsipareigojimų
dydis – 4 336 945,49 Lt. Įmonės kreditorių sąraše nurodyta, kad iš viso įmonė
juridiniams asmenims skolinga 6 299 620,31 Lt, o fiziniams asmenims – 2 288
364,64 Lt (b. l. 10-28). Pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. UAB „Fureksa“ balansą
matyti, kad įmonės visas turimas turtas sudarė 5 906 698 Lt, o jos mokėtinos
sumos ir įsipareigojimai 7 666 224 Lt (per vienerius metus mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai – 669 970 Lt). Nepaskirstyti nuostoliai siekė 2 705 526 Lt (b.
l. 115). Iš UAB „Fureksa“ 2011 m. balanso duomenų matyti, kad įmonės visas turimas
turtas sudarė 5 394 172 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos išaugo iki 8
600 470 Lt (iš jų 6 147 920 Lt - finansinės skolos kredito įstaigoms, kitos
finansinės skolos (akcininkui) – 2 246 033 Lt) (b. l. 146-148). Įmonės
nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų,
neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai
(skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto
vertės (ĮBĮ
2 str. 8 d.). Pradelstais
įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs
terminas, tačiau įstatymas nenustato
jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu
nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų
įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
Įvertinus paminėtus duomenis apie įmonės turtą bei jos pačios nurodytus
pradelstus 4 336 945,49 Lt dydžio įsipareigojimus darytina išvada, kad UAB
„Fureksa“ iš tiesų yra nemoki įmonė. Be to, iš 2011 m. sausio 19 d. sudaryto
UAB „Fureksa“ balanso duomenų matyti, kad įmonė turi 41 331 Lt dydžio
įsipareigojimą dėl mokėtino darbo užmokesčio (b. l. 147). Tokio pobūdžio
įsipareigojimo buvimo aplinkybė patvirtina dar vieną ĮBĮ nurodytą bankroto
bylos iškėlimo sąlygą. ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad bankroto
byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų - įmonė
yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą.
Esant paminėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas
pagrįstai ir teisėtai atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Fureksa“,
kaip faktinėje nemokumo būsenoje esančiai įmonei, kadangi tokiu atveju teismui
turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ
nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).
Iš UAB
„Fureksa“ 2011 m. sausio 20 d. rašto matyti, kad įmonės 4 113,82 kv m.
gamybinis pastatas įkeistas kreditoriui AB DnB Nord bankui sutartinės hipotekos
ir vėlesnių jos pakeitimų pagrindu, užtikrinant 2007 m. birželio 18 d. kredito
linijos sutartį Nr. K-4200-2007-176; 536,83 kv m. administracinis pastatas
įkeistas kreditoriui AB DnB Nord bankui sutartinės hipotekos ir vėlesnių jos
pakeitimų pagrindu, užtikrinant 2007 m. birželio 18 d. kredito linijos sutartį
Nr. K-4200-2007-176; kiemo statiniai (kiemo aikštelė) įkeisti kreditoriui AB
DnB Nord bankui sutartinės hipotekos ir vėlesnių jos pakeitimų pagrindu,
užtikrinant 2007 m. birželio 18 d. kredito linijos sutartį Nr. K-4200-2007-176;
įmonės nuosavybės teise valdomi įrengimai pagal 2007 m. rugsėjo 20 d. sąrašą
yra įkeisti kreditoriui AB DnB Nord bankui sutartinio įkeitimo pagrindu,
užtikrinant 2007 m. birželio 18 d. kreditavimo sutartį Nr. K-4200-2700-176 (b.
l. 153-155). Pateiktuose UAB „Fureksa“ restruktūrizavimo plano metmenyse
nurodyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja, išnagrinėjusi
kreditoriaus AB DnB Nord banko prašymą byloje Nr. 0520100324L/2010 dėl įkeisto
turto arešto ir priverstinio skolos išieškojimo, 2010 m. rugsėjo 9 d. priėmė
nutartį, kuria areštavo bendrovės įkeistą turtą bei įspėjo dėl turto pardavimo
iš varžytynių. Turto arešto duomenys: turto arešto akto Nr. 0710004121, turto
arešto mastas – 1 786 348,03 eurų ir 133 Lt, turto arešto būdai – apribotas
disponavimas (b. l. 21). Ši aplinkybė patvirtina pareiškėjo atskirajame skunde
paminėtą aplinkybę, kad pagrindinis UAB „Fureksa“ kreditorius AB DnB Nord
bankas 2010 m. nutraukė kredito (kredito linijos) sutartį, todėl visi šioje
sutartyje numatyti mokėjimo terminai laikomi suėjusiais. Šiaulių apygardos
teismas 2011 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-482-154/2011
priėmė ieškovo AB DnB Nord banko atsisakymą nuo 6 206 922,74 Lt sumos ieškinio
atsakovui UAB „Fureksa“ ir civilinę bylą šio atsakovo atžvilgiu nutraukė, o UAB
„Fureksa“ procesinę padėtį pakeitė į trečiojo asmens, nepareiškiančio
savarankiškų reikalavimų (b. l. 157-158). Teisėjų kolegija pažymi, kad ši
nutartis iki šiol neįsiteisėjusi, nes ieškovas AB DnB Nord bankas dėl jos
padavė atskirąjį skundą. Be to, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios
instancijos teismo išvada, kad net ir nutraukus paminėtą civilinę bylą UAB
„Fureksa“ atžvilgiu, negalima teigti, kad išnyko ar sumažėjo UAB „Fureksa“
prievolės šiam kreditoriui. Teisės teismine tvarka ginti pažeistas ar
ginčijamas teises paduodant ieškinį atsisakymas savaime nepaneigia sutartinių
skolinių įsipareigojimų kreditoriui AB DnB Nord bankui buvimo. Taigi pirmosios
instancijos teismas iš esmės įvertino į bylą pateiktą Šiaulių apygardos teismo
2011 m. sausio 19 d. nutartį, tačiau sprendė, jog ji nepaneigia sutartinių
prievolių (įsipareigojimų) pasibaigimo fakto. Apelianto aiškinimas, kad AB DnB
ieškinio atsisakymas UAB „Fureksa“ reiškia, kad bankas sutinka atidėti mokėjimą
ir visa banko reikalavimo suma negali būti laikoma pradelstu įsipareigojimu,
yra neteisingas. Į bylą nėra pateikta duomenų iš AB DnB Nord banko ar gauta
kitų įrodymų, kurie leistų daryti objektyvią išvadą, kad tikrai AB DnB Nord
bankas atsisakė savo reikalavimo teisės į UAB „Fureksa“, kad paminėto
įsipareigojimo bankui negalima laikyti pradelstu.
Esant
išdėstytoms aplinkybėms nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog šiuo atveju
galėtų būti pasiektas restruktūrizavimo procesui keliamas tikslas -
perskirstyti įmonės skolas ir jų mokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų
išvengta bankroto ir atkurta normali įmonės ūkinė veikla, nėra pagrindo tikėtis
sklandaus atsakovo restruktūrizavimo, taip pat nėra pagrindo prioritetą
suteikti tikslui išsaugoti atsakovą kaip veikiantį rinkos dalyvį taikant
restruktūrizavimo procedūras, todėl atsakovui pagrįstai atsisakyta kelti
restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ
7 str. 5 d. 3 p.). Kiti
atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios
instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteista bei ją panaikinti. Esant
paminėtoms aplinkybėms apie įmonės nemokumą bei nustačius įstatyminį pagrindą
atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, netenka prasmės detalus atsakovo restruktūrizavimo
plano metmenų vertinimas.
Remiantis
išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad skundžiama nutartimi priimtas
teismo procesinis sprendimas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą UAB
„Fureksa“ yra teisingas. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro
pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria
atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Fureksa“. Teisėjų kolegija taip
pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų
(CPK 329, 338 str.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337
straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis