Administracinė byla Nr. eI-1661-566/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04902-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.3; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Diana Butrimienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Likinija“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) teismui pateiktame prašyme prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Likinija“ (toliau – ir UAB „Likinija“) laikotarpiu nuo 2019 m spalio 1 d. iki 2022 m rugsėjo 30 d. susidariusią nesumokėtą 53,29 Eur skolą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 21 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuris nuo 2019 m. spalio 3 d. turi nekilnojamo turto Akmenės rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini) paskirtis – gyvenamoji (butų), todėl jai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra nustatyta teisės norminių aktų pagrindu. Pažymi, kad atsakovei kartą per metus buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir sutvarkymą. Atsakovė už laikotarpį nuo 2019 m spalio 1 d. iki 2022 m rugsėjo 30 d. yra nesumokėjusi pareiškėjai 53,29 Eur dydžio vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-104 patvirtintais Akmenės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais. Pranešimai bei įspėjimai rinkliavos mokėtojams siunčiami neregistruotu laišku.
3. Atsakovė UAB „Likinija“ atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Teismas
konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl atsakovės UAB „Likinija“ laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (susidarė 53,29 Eur įsiskolinimas) priteisimo.
5. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Likinija“ nuo 2019 m. spalio 3 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra priskirta savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas).
7. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose taip pat nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, vietinę rinkliavą moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką.
8. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 9 dalis). Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
9. Akmenės rajono savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-104 (E) patvirtino Nuostatus, jų 4.10 papunktyje įtvirtinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir mokama šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimu, organizuoja ir tvarko rinkliavos administratorius – VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras. Rinkliavos administratorius sudaro ir administruoja savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų registro (toliau – Registro) duomenų bazę, kuriai sukurti gali naudotis VĮ Registrų centro, Savivaldybės administracijos seniūnijų bei kitų subjektų turimais duomenimis (7 punktas). Vietinės rinkliavos surinkimą ir išieškojimą organizuoja ir tvarko rinkliavos administratorius (32 punktas). Pagal Registro duomenis, rinkliavos administratorius ne rečiau kaip kartą per metus parengia ir pateikia (I metų ketvirtį) vietinės rinkliavos mokėtojams objekto adresu arba kitu vietinės rinkliavos mokėtojo nurodytu adresu paprastuoju arba elektroniniu paštu nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus. Vietinė rinkliava sumokama į rinkliavos administratoriaus mokėjimo pranešime nurodytą banko sąskaitą (-as) už pasirinktą laikotarpį (35 punktas). Vietinė rinkliava sumokama į rinkliavos administratoriaus mokėjimo pranešime nurodytą banko sąskaitą (-as) (36 punktas). Tad akivaizdu, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose Nr. A442-2210/2011, Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra nustatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Likinija“ nuo 2019 m. spalio 3 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu atsakovė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjo. Todėl susidarė 53,29 Eur įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, be to, nėra pateiktas jos atsiliepimas ar paaiškinimas, kurie prieštarautų pareiškėjos reikalavimams; taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų atleista nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Taigi, iš teismui pateiktų duomenų darytina išvada, kad pareiškėja tinkamai informavo atsakovę apie mokėtinas sumas ir pareigą sumokėti vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas laikytinas pagrįstu, todėl jis tenkintinas ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės priteistina 53,29 Eur. nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ir ABTĮ, 88 straipsnio 4 punktas).
12. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
13. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ
39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatyta tvarka.
14. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).
15. Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai jos buvo būtinos siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018; LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018; LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022).
16. Atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką (LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022) šioje byloje konstatuotina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai gauti neatitinka būtinumo kriterijaus ir todėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš atsakovės – pareiškėja nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis paremtų argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog ji nebuvo pajėgi savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos arba jog kreipimasis į teismą be advokato pagalbos jai lemtų žymias papildomas sąnaudas, dėl kurių jos teisė į veiksmingą teisminę gynybą būtų apribota.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, juridinio asmens kodas 145787276, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Likinija“, juridinio asmens kodas 304332857, 53,29 Eur (penkiasdešimt tris eurus ir dvidešimt devynis euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą priteisti iš atsakovės UAB „Likinija“ bylinėjimosi išlaidas (advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti) atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Diana Butrimienė