Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji
byla Nr. 1A-453-175/2010
Teisėja Audronė Levinskienė (Proceso
Nr. 65-1-00215-2009)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.1.8.6.2.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.3.1.;
2.4.6.3.2.

KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
N U O S P R E N D I
S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 10 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio,
sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei
Šečkuvienei, nuteistajai J. M., jos gynėjui advokatui Vaclovui
Kaminskiui, nukentėjusiesiems J. B., G. B.,
jų atstovui advokatui Daliui Mecelicai,
viešame teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. M. ir
nukentėjusiųjų J. B. ir G. B. apeliacinius
skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažinta kalta ir nuteista
pagal LR BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant
atvirojoje kolonijoje.
Iš J. M. priteista
po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 1475 Lt 79 ct už advokato
atstovavimą J. B. ir G. B..
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
J. M. nuteista
už tai, kad 2009-02-13 apie
19.45 val. (duomenys
neskelbtini) sen.,
vairuodama automobilį „Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama keliu (duomenys
neskelbtini) Panevėžio
kryptimi, ties kelio 79,750 km pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktų reikalavimus tuo, kad
būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų
pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač į kelio
būklę bei meteorologines sąlygas, nepasirinko tokio greičio, kad bet kuriuo metu galėtų suvaldyti
transporto priemonę, jos nesuvaldė, įvažiavo į priešinga kryptimi važiuoti skirtą kelio pusę
ir atsitrenkė į priešpriešiais tiesiai važiavusį automobilį „Mitsubishi Lancer", valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) dėl ko automobilio „Mitsubishi
Lancer" vairuotojas T. B. dėl patirtų kūno
sužalojimų 2009-02-18 mirė.
Nuteistoji J. M. apeliaciniu
skundu prašo pakeisti 2010 m. balandžio 12 d. Kauno rajono apylinkės teismo
nuosprendį, taikyti LR BK 76 str. ir nuo paskirtosios bausmės nuteistąją
atleisti arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Teismas, skirdamas bausmę,
neatsižvelgė į jos autoįvykio metu patirtas traumas bei dabartinę sveikatos
būklę, dėl kurios paskirtąją bausmę atlikti atviroje kolonijoje būtų per sunku.
Apeliantės nuomone, yra visos įstatymo numatytos sąlygos paskirtos bausmės
vykdymo atidėjimui (LR BK 75 str.) arba visiškam atleidimui nuo bausmės dėl
ligos (LR BK 76 str.). Nuteistoji nurodo, kad visiškai prisipažino padariusi
nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Duodama teisingus parodymus, ji tuo
pačiu padėjo išsiaiškinti jos padarytą nusikaltimą, todėl ši aplinkybė
laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Apeliantė nurodo, kad 2010-04-07 jai buvo nustatytas
specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, suteikta pirma neįgalumo grupė.
Šiuo metu dėl patirtų traumų ji gydosi Kauno „Ortopedijos technika"
fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje pagal indikaciją- nuolatinio
protezo pritaikymas. Vertinant jos sveikatos būklę, nudegiminės ligos pasekmes,
vaikščiojimas su protezu išliks ribotas, bus reikalinga kito asmens pagalba
buityje, tolimesnis žaizdų ir randų gydymas bei psichiatro pagalba, todėl
atlikti paskirtą trijų metų bausmę atviroje kolonijoje akivaizdžiai per sunku.
Nukentėjusieji J. B. ir G. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno rajono
apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendį, paskiriant J.
M. laisvės atėmimo bausmę ne mažiau nei LR BK 281 str. 6 d. sankcijos
vidurkis, t.y., 8 metus, priteisiant J. B. ir G. B. po 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantų
įsitikinimu, nuteistajai J. M. paskirta per švelni bausmė,
neteisėtai nustatyta viena lengvinanti aplinkybė bei nepagrįstai sumažintas
priteistos sumos dydis neturtinei žalai atlyginti. Apeliantai tvirtina, kad nuteistoji
J. M. nėra net prisipažinusi dėl padarytos
nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 6 d. Tiek ikiteisminio tyrimo
metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuteistoji J. M. nurodė,
kad tos avarijos dienos visiškai neprisimena, o teismo posėdyje dėl prisipažinimo
padarius nusikaltimą, net papildomai paaiškino, kad „ kalta dėl autoįvykio
prisipažįsta todėl, kad toks jau kaltinimas yra <...>", o vėliau
teismo posėdyje teigė, kad ji „ byloje surinkti įrodymai mane įtikino, kad dėl
autoavarijos kalta aš." Tad kaltinamoji prisipažino kalta verčiama byloje
surinktų įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti
išvados, kad teisiamoji prisipažino padariusi nusikaltimą ir pripažinti LR BK
59 str. 1 d. 2 p. numatytos aplinkybės atsakomybę lengvinančia.
Kadangi byloje nėra nuteistosios J.
M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, J. M. negali
būti paskirtas bausmės dydis mažesnis už vidurkį, todėl teismas pažeidė LR BK
61 str. 4 d. Be to, teismas, paskirdamas minimalaus dydžio bausmę, netinkamai
taikė LR BK 54 str. 2 d. ir 41 str. nuostatas. Nuteistoji J.
M. net neatsiprašė nukentėjusiųjų, prisipažino tik dėl surinktų įrodymų
byloje, neatlygino net dalies padarytos neturtinės žalos. Taip pat, vertintina,
kad nuteistoji J. M. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo
taisykles, vairavo automobilį būdama vidutinio girtumo. Atsižvelgiant į
nuteistosios abejingumą tiek įstatymams, tiek kitiems eismo dalyviams, tiek
pasekmėms atsiradusioms po eismo įvykio, vertinant tai, kad ji jau buvo bausta
administracine tvarka už eismo taisyklių pažeidimą, kas patvirtina nuteistosios
atsainų požiūrį į kelių eismo taisyklių reikalavimus, turi būti skirta
griežtesnė bausmė, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas.
Apeliantų nuomone, teismas, vertindamas žuvusio
sūnaus netekimu padarytą neturtinę žalą, pažeidė teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo kriterijus. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, turėjo
atsižvelgti į tai, kad žuvo nukentėjusiųjų sūnus dėl ypatingai neatsargaus
nuteistosios padaryto nusikaltimo. Jau šios aplinkybės neleidžia padaryti
išvados, kad 50 000 Lt gali nors iš dalies kompensuoti dvasinius išgyvenimus. Vertintina
tai, kad žuvęs sūnus gyveno nukentėjusiųjų namuose, juos siejo artimi ryšiai. Dėl
nusikaltimo atsiradusios pasekmės tragiškos - atimta sūnaus gyvybė, jos itin
skaudžios nukentėjusiesiems, ir patirti tragiški išgyvenimai neįkainojami. Dėl
savo sūnaus netekties jie patyrė daug skausmo, dvasinių sukrėtimų, didelius
neigiamus išgyvenimus, ir dar tie patys neigiami išgyvenimai bus ateityje, jie
nėra pamirštami. Vertintina ir tai, kad atsiradusios pasekmės yra atsiradusios
išimtinai tik dėl nuteistosios veiksmų. Be to, vertintina, kad ir Lietuvos
Aukščiausiojo teismo suformuota teisminė praktika dėl sumos patirtai neturtinei
žalai atlyginti dėl žuvusio vaiko keičiasi, jos yra didinamos (baudžiamoji byla
Nr. 2k-237/2009 - priteista tėvams po 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Lietuvos
Aukščiausiasis teismas 2010 m. sausio 12 d. nutartimi paliko galioti priteistą
500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti).
Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusieji ir jų
atstovas prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų
apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistoji ir jos gynėjas prašo nuteistosios
apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistosios J. M. apeliacinis
skundas atmestinas. Nukentėjusiųjų J. B. ir G.
B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės
Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistosios
J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę prisipažinimą
padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos
teismo išvada ir tvirtina, kad J. M. kalta prisipažino tik
verčiama byloje surinktų įrodymų. Šis nukentėjusiųjų skundo argumentas yra
pagrįstas. Norint pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą kaltininko
atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko
prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl
padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas
padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę
asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas, duodant
ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Pažymėtina,
kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima pripažinti tik tokius parodymus,
kurie padėjo teismui teisingai išnagrinėti bylą. Kaltininko parodymų, kuriuose
nutylima apie esmines inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, turinčias
juridinę reikšmę bylos sprendimui, ir tuo neprisidedama prie teisingo bylos
išsprendimo, negalima laikyti prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant
pirmosios instancijos teisme parodė, kad visiškai neprisimena tos dienos
įvykių. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme J. M. parodė,
kad byloje esantys įrodymai ją įtikino, jog dėl avarijos kalta ji. Taigi,
nuteistosios parodymai niekaip neprisidėjo prie teisingo bylos faktinių
aplinkybių nustatymo ir nuteistosios veikos teisinio įvertinimo, todėl nėra
pagrindo laikyti teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad J. M. prisipažino padariusi nusikaltimą. Esant šioms
aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai nustatė J. M. veiksmuose buvus jos atsakomybę
lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų
gailėjimąsi, todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio šalintina, o nuosprendis
keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).
Dėl bausmės
Nukentėjusieji
apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas
nuteistajai J. M. minimalią LR BK 281 str. 6 d. sankcijoje
numatytą laisvės atėmimo bausmę, pažeidė LR BK 54 str. 2 d., 61 str. nuostatas
ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, kuri nukentėjusiųjų nuomone, turi būti
sugriežtinta iki aštuonerių metų. Toks nukentėjusiųjų prašymas yra iš dalies
pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad padarytas
neatsargus nusikaltimas, kad J. M. anksčiau neteista,
charakterizuojama teigiamai, augina du nepilnamečius vaikus, eismo įvykio metu
patyrė sunkius sužalojimus, kad bausta administracine tvarka, atsižvelgdamas į
atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė
jai minimalią LR BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytą bausmę. Tačiau teisėjų
kolegijos įsitikinimu, teismas nepakankamai įvertino LR BK 54 str. 2 d.
numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. J. M. padarė
neatsargų nusikaltimą, tačiau jo pasekmės yra labai sunkios, negrįžtamos – žuvo
jaunas žmogus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriant bausmes už
kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių
pažeidimus, negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo
prarastos vertybės, todėl kilusių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai
bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios
aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė. Nusikaltimas padarytas
šiukščiai pažeidžiat Kelių eismo taisykles, J. M. vairavo
transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio (jos kraujyje rasta 2,21 promilės
etilo alkoholio). J. M. anksčiau bausta administracine
tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės
instancijos teisme paaiškėjo, kad nėra J. M. atsakomybę
lengvinančių aplinkybių, t.y., iš nuosprendžio pašalinta jos LR BK 59 str. 1 d.
2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Už LR BK 281 str. 6 d.
numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta laisvės atėmimo nuo trejų iki
dešimties metų bausmė. LR BK 61 str. įpareigoja teismus skiriant bausmes
įvertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar)
sunkinančių aplinkybių bei kitų LR BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę,
jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir atsižvelgiant į tai motyvuotai
parinkti skiriamos bausmės rūšį bei dydį, skaičiuojant jį nuo sankcijos
vidurkio. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgus į tai, kad J. M. charakterizuojama teigiamai, augina du vaikus,
atsižvelgus į jos sveikatos būklę (yra neįgali, netekusi 80 % darbingumo),
teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. M. šiek tiek griežtesnę negu sankcijos minimumas bausmę. Nuosprendis
šioje dalyje keičiamas (LR BPK 328 str. 2 p.). Tenkinti nukentėjusiųjų prašymą
ir skirti J. M. griežtesnę, negu sankcijos vidurkis,
bausmę, atsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra
pagrindo.
Dėl LR BK 76 str. 1 d. nuostatų taikymo
Nėra teisinio
pagrindo tenkinti nuteistosios prašymo atleisti ją nuo bausmės atlikimo dėl
ligos. LR BK 76 str. 1 d. nurodyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali
būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga
sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju
teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę
ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas kaltininko atleidimo nuo
bausmės dėl ligos klausimą, teismas remiasi byloje surinktais duomenimis ir Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministro 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintu Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių
nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo
dėl ligos sąrašu. Atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra
teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos tik
įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas į
sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo
galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Nuteistoji prašymą atleisti ją nuo
bausmės dėl ligos pateikė tik apeliaciniame skunde. Iš baudžiamosios bylos
medžiagos matyti, kad nuteistajai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo
amputuota dešinė blauzda blauzdos viduriniame trečdalyje (t. 1, b.l. 101, 102).
Be to, J. M. multi-traumos metu nudegė galvą. Yra dideli
randai galvos plaukuotoje dalyje, nėra išorinės ausies (t. 2, b.l. 23, 39). Nagrinėjant
bylą apeliacine tvarka, buvo išreikalauti medicininiai dokumentai tam, kad būtų
galima įvertinti nuteistosios sveikatos būklę. Teismo posėdyje apklaustas
specialistas Ž. Mėgelaitis, susipažinęs su pateiktais medicininiais
dokumentais, paaiškino, kad nuteistoji neserga sunkia ar nepagydoma liga, nėra
jokių sužalojimų ar defektų, kurie būtų įtraukti į Sveikatos apsaugos ministro
patvirtintą sąrašą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis konstatuoja,
kad nuteistosios J. M. atžvilgiu taikyti LR BK 76 str. 1
d. nuostatas nėra pagrindo. Nuteistajai reikalinga medicininė pagalba jai galės
būti suteikiama ir bausmės atlikimo metu, juolab, kad bausmę ji turi atlikti
atvirojoje kolonijoje.
Dėl
bausmės vykdymo atidėjimo
Nuteistoji J. M. apeliaciniame
skunde prašo jos atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, atsižvelgiant į
jos sveikatos būklę. Toks nuteistosios prašymas nepagrįstas. Teismų praktikoje
tokie atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių
ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto
eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna
sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, vertinami kaip paneigiantys galimybę
tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo
išvadai, kad bausmės paskirtis šiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės
atlikimo. Nors nuteistoji padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą
veiką padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo stipriai
apsvaigusi nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,21 promilės etilo alkoholio),
nepasirinko saugaus važiavimo greičio, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tokiais
savo veiksmais sukėlė eismo įvykį su itin sunkias padariniais – dėl patirtų
sužalojimų mirė jaunas vaikinas. Taigi nuteistosios veika, nors ir padaryta dėl
neatsargumo, yra labai pavojinga. Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo
alkoholio, rodo padidintą šio asmens neatsakingumą ir abejingumą ne tik
įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Tai, kad eismo įvykio
metu J. M. pati patyrė sunkius sužalojimus, atsižvelgus į
nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kilusias pasekmes, nesudaro pagrindo
jos atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
Dėl neturtinės žalos
Teismo
nuosprendžiu iš nuteistosios J. M. nukentėjusiesiems J. B. ir G. B. priteista po 50 000 Lt
neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusieji bylą nagrinėjant pirmosios
instancijos teisme prašė priteisti po 1 500 000 Lt neturtinei žala atlyginti,
apeliaciniame skunde jie prašo priteisti po 500 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo. Toks nuteistųjų prašymas negali būti tenkinamas. Pirmosios
instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į LR CK
6.250 str. 2 d. nurodytus kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme
numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o
kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui
atsiradusias negatyvias pasekmes.
Nagrinėjamoje byloje dėl J. M. nusikalstamos
veikos žuvo nukentėjusiųjų J. B. ir G. B. sūnus.
Nukentėjusiesiems netikėta ir staigi sūnaus, su kuriuo jie buvo glaudžiai
emociškai susiję, žūtis neabejotinai sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus,
skaudžias emocines ir dvasines kančias. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad
J. M. padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos
pobūdis laikytinas atsitiktiniu: nuteistoji sąmoningai nesiekė sukelti
nukentėjusiesiems dvasinio skausmo, nesiekė, kad žūtų nukentėjusiųjų sūnus. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad asmeniui veikiant
tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl
akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje esant neatsargiai kaltės formai,
neturtinės žalos dydis atitinkamai mažesnis. Be to, apylinkės teismas, atsižvelgė
į tai, kad nuteistosios turtinė padėtis nėra gera. Jos ir sutuoktinio vardu
registruotas butas, yra įkeistas. Kito nekilnojamojo turto jų vardu nėra
registruota. J. M. pajamos nėra didelės. Dėl eismo įvykio
metu patirtų sužalojimų ji tapo neįgali. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Teismas
nustatydamas neturtinės žalos dydį ir priteisdamas žuvusiojo tėvams po 50 000
Lt (viso 100 000 Lt), atsižvelgė į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo
kriterijus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos: tėvams, eismo įvykio
metu netekusiems savo vaikų dėl neblaivių vairuotojų kaltės, priteisiama apie
100 000 Lt neturtinės žalos (kasacinės bylos Nr. 2K-463/2008, 2K-560/2008,
2K-188/2009, 2K-358/2009 ir kt.). Apeliaciniame skunde nurodytame kasacinės
instancijos teismo jurisprudencijos pavyzdyje, kur pasisakyta dėl neturtinės
žalos nustatymo, nenagrinėjamos tapačios aplinkybės, kai nuteisiamas asmuo,
kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė eismo įvykį, dėl kurio žuvo
žmogus. Atsižvelgiant į išdėstytą daroma išvada, kad pirmosios instancijos
teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį ir priteisdamas nukentėjusiems po
50 000 Lt neturinės žalos atlyginimo tinkamai pritaikė neturinės žalos
atlyginimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Todėl tenkinti nukentėjusiųjų
prašymą ir didinti priteistinos neturtinės žalos dydį iki 500 000 Lt kiekvienam
nukentėjusiajam nėra pagrindo.
Nukentėjusiesiems apeliacinės instancijos teisme
atstovavo advokatas Dalius Mecelica. Teismui pateikti mokėjimo nurodymai, iš
kurių matyti, kad J. B. sumokėjo 800 Lt už apeliacinio
skundo surašymą (t. 2, b. l. 20) ir 700 Lt už atstovavimą teismo procese (t. 2,
b. l. 21). Kadangi nukentėjusieji turėjo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti,
todėl šios išlaidos išieškotinos iš nuteistosios (LR BPK 106 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,
n u s p r e n d ž i a:
nukentėjusiųjų J. B. ir G. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti:
pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino
padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
J. M., pripažintai kalta pagal
LR BK 281 str. 6 d., paskirti laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. M. J. B. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato
paslaugoms apmokėti.
Nuteistosios J. M. apeliacinį
skundą atmesti.
Kolegijos
pirmininkas
Algerdas Urbšys
Teisėjai
Jurgis Kiškis
Algirdas
Jaliniauskas