Civilinė byla Nr. e2-84-577/2026

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00160-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.4.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Gate Terminal“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Gate Terminal“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Gate Terminal“ direktoriaus I. K. (I. K.) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Conlex“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.        Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltic Gate Terminal“ (toliau – ir bendrovė).

2.        Ieškovas nurodė, kad atsakovės UAB „Baltic Gate Terminal“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir fondas) biudžetui 2025 m. birželio 10 d. buvo 14 700,48 Eur. Nuo 2025 m. kovo 27 d. per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti VSDFV Klaipėdos skyriaus nurašymo nurodymai nėra įvykdyti. Atsakovė nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už 2025 m. vasario–balandžio mėn. Remiantis Lietuvos Respublikos jūrų laivų ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrų, akcinės bendrovės „Regitra“, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrų duomenimis, UAB „Baltic Gate Terminal“ vardu įregistruoto turto nėra. Bendrovės vardu įregistruotas žemės sklypas su statiniais (įregistruota hipoteka). UAB „Baltic Gate Terminal“ 2024 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės turto vertė 1 628 177 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 950 476 Eur. UAB „Baltic Gate Terminal“ 2025 m. balandžio 29 d. rašte nurodė, kad bendrovė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais dėl vėluojančių atsiskaitymų ir netrukus bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus, tačiau skola iki šiol nesumokėta.

3.        2025 m. rugsėjo 8 d. UAB „Baltic Gate Terminal“ direktorius I. K. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Baltic Gate Terminal“, nemokumo (restruktūrizavimo) administratore paskirti UAB „Divingas“, patvirtinti restruktūrizavimo administratorės 1 200 Eur (be PVM) mėnesio atlyginimą laikotarpiu nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti UAB „Baltic Gate Terminal“ restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. 

4.        Pareiškime bendrovė nurodė, kad bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki. Bendrovės įsipareigojimai (979 531,59 Eur) neviršija bendrovės turimo turto (1 945 487,38 Eur). Bendrovės kreditorė UAB „Vakarų Baltijos Technologijos“, kurios finansinis reikalavimas bendrovei 2025 m. birželio 30 d. buvo 290 223,80 Eur, sutiko atidėti įsipareigojimų kreditorei vykdymą iki restruktūrizavimo proceso pabaigos. Pareiškime pažymėta, kad pagrindinė bendrovės finansinių sunkumų priežastis yra 2022 metų vasarį pradėti Rusijos veiksmai. Rusijai pritaikytos sankcijos bei šios atsakomieji veiksmai sutrikdė ar visiškai nutraukė buvusias tiekimo grandines, kurių dalis yra ir bendrovės teikiamos paslaugos. Bendrovė 2022–2023 metais sugebėjo išlikti pelninga, nes sankcijos buvo (ir yra) pritaikytos ne visoms prekėms. Paaiškėjo, kad veiklos tęsimas su Rusijos rezidentais sukėlė bendrovei itin dideles neigiamas pasekmes. Rusijos rezidentai, taip pat galbūt susiję kitų teritorijų rezidentai iš pradžių negalėjo atsiskaityti su bendrove dėl objektyvių priežasčių, o vėliau, tikėtina, tikslingai ėmė vengti atsiskaitymo su bendrove, didėjant tikimybei, kad priverstinis išieškojimas iš jų itin pasunkės. Bendrovės skolininkų, kurie yra Rusijos rezidentai, skolos sudaro 967 872,96 Eur. Veiklos apimčių kritimas ir neatsiskaitymai sukėlė apyvartinių lėšų trūkumą, veiklos apimčių mažinimą, darbuotojų skaičiaus mažinimą ir bendrovės sukuriamos pridėtinės vertės bei naujai sukuriamo pelno mažėjimą. Nepaisant minėtų aplinkybių, bendrovė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, ją tęsia ir gauna pajamas, jas planuoja didinti, toliau vykdyti savo įsipareigojimus. Bendrovė yra pasirašiusi sutartis su užsakovais, jų bendra vertė 27 900 Eur (be PVM) per mėnesį. Tęsdama veiklą, bendrovė yra sudariusi naujas ir vykdo anksčiau sudarytas pagrindinės, t. y. muitinės sandėlio ir logistikos paslaugų veiklos, sutartis.

5.        2025 m. spalio 10 d. ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltic Gate Terminal“.

6.        Ši ieškovė pareiškime nurodė, kad 2025 m. spalio 10 d. atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 12 360,77 Eur. Seniausios prievolės atsirado 2025 m. kovo 18 d., atsakovei pateikus 2025 metų kovo mėnesio gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją. Ieškovė nuo 2025 m. balandžio 22 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus, tačiau iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. jie nebuvo rezultatyvūs. VMI vertinimu, atsakovė yra nemoki, negyvybinga, t. y. ji nėra pajėgi toliau tęsti savo veiklos bei laiku vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ieškovei.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi netenkino UAB „Baltic Gate Terminal“ direktoriaus I. K. pareiškimo, atsisakė iškelti atsakovei UAB „Baltic Gate Terminal“ restruktūrizavimo bylą; teismas nutarė iškelti atsakovei UAB „Baltic Gate Terminal“, bankroto bylą, bendrovės nemokumo administratore paskirti UAB „Tigesta“.

8.       Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė yra nemoki, negyvybinga; pateiktame atsakovės restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės atsakovei įveikti esamų finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.

9.       Teismas nustatė, kad atsakovės pardavimo pajamos ir gaunamas pelnas nuosekliai mažėjo, o nuo 2024 m. atsakovės veikla tapo nuostolinga, atsakovės darbuotojų skaičius mažėjo. Bendrovės su darbo santykiais susiję įsipareigojimai siekia 80 902,12 Eur, atsakovė laiku nemoka privalomų mokėti mokesčių, jos atžvilgiu vykdomos šešios vykdomosios bylos. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad UAB „Baltic Gate Terminal“ negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių; ji turi finansinių sunkumų.

10.       Taip pat, remdamasis atsakovės 2025 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovės turimo turto vertė yra 1 616 261,04 Eur. Daugiau kaip pusę atsakovės turto sudaro debitorių įsiskolinimas – 1 087 970,96 Eur. Nesant įrodymų, pagrindžiančių atsakovės realias galimybes atgauti skolas (ar jų dalį) iš Rusijoje įsteigtų atsakovės debitorių, teismas padarė išvadą, kad 967 872,96 Eur įsiskolinimo išieškojimo (realizavimo) realumas kelia pagrįstų abejonių. Teismas nurodė, kad išskyrus 4 debitorius, kurių skolų suma 12 724,20 Eur, kiti atsakovės debitoriai yra užsienyje įregistruoti juridiniai asmenys, iš kurių skolų atgavimo procesas objektyviai gali būti sudėtingesnis. Teismas atsakovės balanse nurodomą trumpalaikio turto 1 187 487,38 Eur vertę sumažino 1 087 970,96 Eur pirkėjų įsiskolinimų suma.

11.       Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 745,67 kv. m ir 1 670,24 kv. m sandėlio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), hipoteka įkeisti UAB „SME Bank“, užtikrinant UAB „Vakarų Baltijos technologijos“, kurios vienintelė akcininkė yra atsakovė, įsipareigojimų įvykdymą (užtikrinto reikalavimo suma –183 857,14 Eur). Pažymėjo, kad net įvertinus tai, jog turto vertintoja nustatė didesnę atsakovei priklausančių nekilnojamojo turto vertę (757 000 Eur (234 000 Eur + 523 000 Eur) nei balanse nurodyta šio turto vertė (350 254,13 Eur), atsakovės pradelsti įsipareigojimai (978 647,15 Eur) viršija jos turto vertę (528 290,08 Eur + 406 745,87 Eur = 935 035,95 Eur). Teismas įvertino ir tai, kad nekilnojamojo turto pardavimo šio turto hipoteka užtikrintiems įsipareigojimams (t. y. 183 857,14 Eur) įvykdymo atveju, esami atsakovės įsipareigojimai viršytų likusią turto vertę. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės turimi įsipareigojimai kreditoriams viršija atsakovės turimą turtą; atsakovė ir šiuo aspektu atitinka juridinio asmens nemokumo sąlygas.

12.       Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovė vykdo veiklą, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog bendrovė yra gyvybinga. Atsakovė nemoka privalomų mokėti mokesčių, nuo 2025 m. kovo mėn. susiduria su sunkumais išmokėti darbo užmokestį. Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nenurodytos konkrečios priemonės dėl bendrovės vykdomos veiklos pokyčių, nenurodyti veiksniai, galintys lemti bendrovės mokumo atkūrimą išsaugant ir plėtojant bendrovės pagrindinę veiklą. Pagal planuojamą kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, per vienerius metus iš įprastinės bendrovės vykdomos veiklos uždirbtas pelnas (t. y. 178 061,04 Eur) nei pirmaisiais, nei antraisiais metais nebūtų pakankamas planuojamoms kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo sumoms padengti. Duomenys apie atsakovės veiklos rezultatus 2024–2025 metais sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis ateityje įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų.

13.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė negali laiku vykdyti prievolių ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas, restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nėra pakankamos bendrovės turtinei padėčiai normalizuoti, jos vykdomos veiklos srityje atkurti bendrovės mokumą ir galimybę sumažinti įsiskolinimus bei atsiskaityti su kreditoriais. Teismas nusprendė atsakovei iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

II.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14.                      Atskirajame skunde atsakovė UAB „Baltic Gate Terminal“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį, klausimą dėl bankroto bylos UAB „Baltic Gate Terminal“ iškėlimo išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti UAB „Baltic Gate Terminal“ bankroto bylą; klausimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Baltic Gate Terminal“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Bendrovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, nes bendrovė vykdo veiklą ir turi tik laikinų sunkumų atsiskaitant su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais dėl būtinybės vertinti juridinio asmens faktinę veiklą ir ekonominį gyvybingumą, todėl buvo priimta neteisėta nutartis. Teismas formaliai taikė teisinį reglamentavimą dėl bendrovės nemokumo požymių nustatymo.

14.2.                      Teismas nepaneigė bendrovės debitorių finansinio patikimumo, reikalavimo teisės yra realios ir likvidžios. Bendrovės skolininkais esančios Rusijos Federacijoje įsteigtos įmonės yra veikiančios ir jų mokumas nekelia abejonių. Tai sudaro pagrindą bendrovės planams reikalavimus į Rusijos Federacijos rezidentais esančius skolininkus parduoti už santykinai aukštą kainą subjektams (NVS ir (ar) kitų šalių rezidentams), kurie iš bendrovės įsigytus reikalavimus turi galimybę panaudoti atlikdami įskaitymus su bendrovės skolininkais esančiomis įmonėmis. Prognozuojama, kad bendrovė iš Rusijos federacijos rezidentais esančių debitorių reikalavimų, juos realizavus, gaus 241 968,24 Eur pajamų. Pardavimo pajamos, bendrovės nuomone, sudarytų ne mažiau kaip 20–25 procentus nuo nominalios jų įsiskolinimo bendrovei sumos. Iš išieškojimo iš debitorių ir reikalavimų realizavimo planuojama gauti 315 812,52 Eur (98 041,10 Eur+217 771,42 Eur) pajamų. Atsižvelgiant į atliktą ilgalaikio turto vertinimą, reali bendrovės ilgalaikio turto vertė yra 979 531,59 Eur. Taigi, bendrovės įsipareigojimai (979 531,59 Eur) neviršija turimo turto (1 295 344,11 Eur). Be to, bendrovės kreditorė UAB „Vakarų Baltijos Technologijos“ sutiko atidėti bendrovės įsipareigojimų kreditorei vykdymą iki bendrovės restruktūrizavimo proceso pabaigos.

14.3.                      Bendrovė yra gyvybinga. Bendrovė įregistruota ir veiklą vykdo nuo 2009 metų pabaigos, veikla iki 2022 metų sparčiai vystėsi, metinė apyvarta viršijo 3,5 mln. Eur, bendrovė sukūrė virš 40 darbo vietų. Nepaisant 2022 metų pirmoje pusėje prasidėjusių veiksmų dėl prekybos ribojimo su bendrovės klientais, bendrovė 2022 ir 2023 metus sugebėjo išlikti pelninga, nors itin žymią (85–90 proc. apyvartos) bendrovės apyvartos dalį iki 2022 metų sudarė veikla, susijusi su krovinių gabenimu į Rusijos federaciją, NVS šalis. Nepaisant minėtų išorinių ir vidinių aplinkybių, bendrovė toliau vykdo ūkinę komercinę veiklą, kuri, įgyvendinus restruktūrizavimo plano projekto pagrindu parengtame bendrovės restruktūrizavimo plane numatytas priemones, sudarys sąlygas atsiskaityti su kreditoriais ir toliau vykdyti pelningą ūkinę komercinę veiklą. Restruktūrizavimo procesas suteiktų galimybę bendrovei stabilizuoti finansinius srautus, padidinti mokumą, tęsti tolimesnį veiklos vykdymą (išsaugant bendrovės gyvybingumą) ir išvengti bankroto bylos iškėlimo, sudarant galimybes bendrovei per papildomą terminą įvykdyti savo prisiimtas prievoles kreditoriams. Bendrovė turi vykdytinų sutarčių, skolininkų, iš kurių skolų išieškojimas yra realus. Bendrovė numato aktyviai vykdyti derybas dėl naujų sutarčių (užsakymų) pasirašymo. Pateiktas išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. patvirtina, kad bendrovė gauna pajamas. Jau šiuo metu bendrovė yra pasirašiusi sutartis su užsakovais, kurių vertė 27 900 Eur (be PVM) per mėnesį. Bendrovė nuomoja dalį savo patalpų; UAB „TOI-TOI Lietuva“ įsipareigojo mokėti 3 000 Eur be PVM nuomos mokestį, neįskaitant komunalinių paslaugų mokesčių. Bendrovė yra užsitikrinusi darbų restruktūrizavimo laikotarpiui.

14.4.                      Bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma atėmus UAB „Vakarų Baltijos Technologijos“ 290 223,80 Eur reikalavimo sumą yra 689 307,79 Eur. Restruktūrizavimo plano projekte esantis grafikas patvirtina, kad bendrovės kreditorių reikalavimai bus patenkinti per 3 restruktūrizavimo metus. Teismo pozicija, kad uždirbtas pelnas (t. y. 178 061,04 Eur) nei pirmaisiais, nei antraisiais metais nebūtų pakankamas planuojamoms kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo sumoms padengti, yra nepagrįsta. Bendrovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų, tokie teiginiai yra neparemti konkrečiais argumentais.

14.5.                      Juridinio asmens nemokumas nėra kliūtis iškelti jam restruktūrizavimo bylą, jeigu padaroma išvada, kad tas juridinis asmuo yra gyvybingas. Bendrovė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, generuoja pajamas, o tai yra vienas iš bendrovės ekonominį gyvybingumą patvirtinančių kriterijų. Bendrovės finansiniai sunkumai gali būti įveikti bendrovei tęsiant ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas bendrovės veiklos išsaugojimui. Bankroto bylos iškėlimas bendrovei, kuri susiduria su laikino pobūdžio sunkumais, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams gauti finansinių reikalavimų patenkinimą. Teismas, vertindamas bendrovės finansinę būklę, galimybę atsiskaityti su kreditoriais, padarė netinkamas išvadas ir nepagrįstai nusprendė, kad bendrovė yra nemoki ir jai yra keltina bankroto byla.

15.                      Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės UAB „Baltic Gate Terminal“ atskirojo skundo netenkinti, palikti 2025 m. lapkričio 18 d. teismo nutartį nepakeistą; Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus 2025 m. lapkričio 18 d. teismo nutartį, klausimą tiek dėl bankroto, tiek dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Baltic Gate Terminal“ grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1.                      Skundžiama nutartimi pagrįstai nustatyta, kad atsakovė yra nemoki, negyvybinga ir pateiktame atsakovės restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės atsakovei įveikti esamų finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei tinkamai įvertino bendrovės finansinę padėtį.

15.2.                      Atsakovei leidžiama kiekvieną einamąjį mėnesį mokėti einamąsias įmokas, tačiau ji einamųjų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nemoka. Ieškovas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad bendrovė paskutinį kartą 2025 m. vasario 24 d. į fondo biudžetą sumokėjo 8 010,73 Eur; ši aplinkybė nėra pasikeitusi. Atskirajame skunde nurodyta, kad bendrovė yra pasirašiusi sutartis su užsakovais, kurių vertė 27 900 Eur (be PVM) per mėnesį, tačiau nepateikta duomenų apie bendrovės išrašytas sąskaitas 2025 m. liepos–lapkričio mėn., dokumentų, patvirtinančių apie gautas pajamas pagal sutartis. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl UAB „Baltic Gate Terminal“ kas mėnesį gaunamų pajamų iš vykdomos veiklos.

15.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis byloje esančiais įrodymais bei vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl debitorinių skolų susigrąžinimo ir jų neįskaitymo į realią bendrovės turto vertę, nustatė, kad (net įvertinus turto vertintojos nustatytą pastatų vertę) atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Atskirajame skunde pateikti abstraktūs paskaičiavimai nepaneigė teismo padarytos išvados, kad debitorių skolos (per vienerius metus gautinos sumos) nelaikytinos realiu atsakovės turtu, todėl neįskaitytinos į atsakovės turto realią vertę. Atskirajame skunde nurodytas viso realaus bendrovės turto vertės (1 295 344,11 Eur) apskaičiavimas neteisingas ir dėl to, kad atsakovė neteisingai nurodo, jog pagal ilgalaikio turto vertinimą reali bendrovės ilgalaikio turto vertė yra 979 531,59 Eur. Pagal turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. LL0-40908 duomenis, bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė 2024 m. rugsėjo 10 d. buvo 758 000 Eur.

15.4.                      Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl bendrovės gyvybingumo vertinimo. Teismas pagrįstai nustatė, kad pagal restruktūrizavimo plano projekte pateiktą kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, per vienerius metus iš įprastinės bendrovės vykdomos veiklos uždirbtas pelnas nei pirmaisiais, nei antraisiais metais nebūtų pakankamas planuojamoms kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo sumoms padengti. Į bylą nepateikta objektyvių įrodymų apie realias galimybes išieškoti lėšas iš skolininkų ir (ar) realizuoti reikalavimo teises į skolininkus.

15.5.                      Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Baltic Gate Terminal“ ir pagrįstai iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Baltic Gate Terminal“.

16.                      Ieškovė VMI atsiliepime į atsakovės UAB „Baltic Gate Terminal“ atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

16.1.                      Byloje esančių duomenų visuma yra pakankama pagrįstoms pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl apeliantės nemokumo padaryti. Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kad jos finansinė padėtis galėtų pagerėti ir ji įsipareigojimus kreditoriams galės įvykdyti ateityje.

16.2.                      Apeliantė teigia, kad iš visų debitorių ji planuoja atgauti 315 812,52 Eur, tačiau nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų. Debitorinė skolos suma negali būti vertinama kaip realus apeliantės turtas.

16.3.                      Faktą, kad apeliantė yra nemoki, patvirtinta tai, jog apeliantės mokestinė nepriemoka VMI didėja. VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu apeliantės mokestinė nepriemoka buvo 12 360,77 Eur, o atsiliepimo rengimo dieną – 15 024,24 Eur.

16.4.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė šiam ginčui aktualias JANĮ nuostatas dėl apeliantės restruktūrizavimo, jos nemokumo ir gyvybingumo, atliko išsamų byloje pateiktų įrodymų ir duomenų vertinimą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią naikinti apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.                      Nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas UAB „Baltic Gate Terminal“ direktoriaus pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir bendrovei iškelta bankroto byla.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18.                      Ieškovė VMI prie atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą pridėjo ir prašo priimi naują įrodymą – Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. gruodžio 8 d. balanso išrašą. Šiuo dokumentu ieškovė grindžia aplinkybes apie apeliantės mokestinės nepriemokos didėjimą; teigia, kad šio dokumento pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su apeliantės atskiruoju skundu.

19.                      Bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme dieną atsakovės UAB „Baltic Gate Terminal“ vadovas pateikė teismui prašymą dėl naujų įrodymų (mokėjimo nurodymų) priėmimo. Teikiamais įrodymais bendrovė grindžia aplinkybę apie atsiskaitymą su ieškovais (VSDFV ir VMI) ir trečiuoju asmeniu (UAB „Conlex). Nurodė, kad bendrovė sumokėjo kreditoriams 51 692,67 Eur; nauji įrodymai atsirado jau po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir yra reikšmingi sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Bendrovės vadovo teigimu, ieškovai ir trečiasis asmuo nebelaikytini bendrovės kreditoriais, t. y. nėra subjektų, turinčių teisę reikšti reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

20.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnio nuostatas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

21.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VMI naujais įrodymais grindžia atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą argumentus. Tiek šie, tiek atsakovės pateikti įrodymai apie atsiskaitymą su ieškovais ir trečiuoju asmeniu, gauti (juose nurodytos aplinkybės atsirado) po apskųstos nutarties priėmimo, jos gali turėti įtakos, sprendžiant bendrovės (ne)mokumo bei gyvybingumo klausimą. Atsakovei įsiskolinimo VMI dydis (atitinkamu laikotarpiu), kitiems dalyvaujantiems byloje skolos apmokėjimo faktas turi būti žinomas, be to, VMI atsiliepimas su priedais atsakovei buvo išsiųstas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima naujus įrodymus.

Dėl nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimo sąlygų

22.                      Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

23.                      Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių bendrovės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai bendrovei išsaugoti.

24.        Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25.        Juridinio asmens finansiniai sunkumai – tai padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

26.        Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo yra iš tiesų nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

27.        Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pasisakys dėl apeliantės prašyme dėl naujų įrodymų priėmimo nurodytų argumentų, susijusių su JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 dalies, kaip pagrindo atsisakyti kelti bankroto bylą, atsiskaičius su ieškovais ir trečiuoju asmeniu, taikymo.

28. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsisakymas kelti bankroto bylą patenkinus kreditoriaus reikalavimą arba pastarajam jo atsisakius po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo galimas tik jei reikalavimo patenkinimas ar atsisakymas reikšmingai keičia įmonės nemokumo vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-671-407/2022; 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-287-467/2024; 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-74-467/2025; 2025 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-277-467/2025).

29.        Be to, nagrinėjamu atveju buvo pateiktas bendrovės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai teismas atsisako juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą, klausimas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-450/2022, 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-450/2022).

30.        Taigi, atsiskaitymo su ieškovais po apskųstos nutarties faktas savaime nereiškia pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą.  

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bendrovės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei VMI ir VSDFV pareiškimus dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, negyvybinga ir pateiktame atsakovės restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės atsakovei įveikti esamų finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, todėl atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir iškėlė jai bankroto bylą.

32.        Ginčo dėl to, kad atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, byloje nėra. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad teismas formaliai taikė teisinį reglamentavimą dėl bendrovės nemokumo požymių nustatymo, – faktiškai bendrovė nėra nemoki, ji turi laikinų finansinių sunkumų, kurie artimiausiu metu bus išspręsti. Pasak apeliantės, bendrovės įsipareigojimai neviršija bendrovės valdomo turto vertės. 

33.        Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas turi remtis aktualiais finansinės atskaitomybės duomenimis, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-650-407/2024, kt.).

34. Apeliantė teiginį dėl bendrovės mokumo grindžia 2025 m. birželio 30 d. balanso duomenimis (atskirojo skundo 18–19 punktai), tačiau nekilnojamojo turto vertę nurodo vadovaudamasi nekilnojamojo turto vertintojo atliktu vertinimu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės (ne)mokumo, t. y. nustatydamas bendrovės turto ir įsipareigojimų santykį, vertino tiek aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, tiek kitus byloje esančius įrodymus, įskaitant turto vertinimo ataskaitoje nurodytą atsakovės nekilnojamojo turto vertę. Esminis ginčas yra kilęs dėl bendrovės debitorių skolų (turto) vertinimo. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepaneigė bendrovės debitorių finansinio patikimumo, nepagrįstai nusprendė, kad bendrovės balanse nurodoma jos trumpalaikio turto vertė (1 187 487,38 Eur) turi būti sumažinama 1 087 970,96 Eur pirkėjų įsiskolinimų suma. Teigia, kad šios reikalavimo teisės yra realios ir likvidžios.

35.        Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį. Taigi, apeliantės atskirajame skunde pateiktas vertinimas apie teismo nepaneigtą bendrovės debitorių finansinio patikimumą, atmestinas kaip nesudarantis pagrindo apskųstą nutartį laikyti nepagrįsta ar neteisėta.

36.        Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024). Vertindamas bendrovės galimo nemokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas, teismas privalo įvertinti skolininkų prievolių įvykdymo galimybę. Tik pripažinus skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-172-567/2024, 43 punktas).

37.        Atsakovė atskirajame skunde iš esmės pakartojo savo teiginius, susijusius su debitorių skolų dydžiu bei ketinimais per pirmuosius restruktūrizavimo metus atgauti iš debitorių 98 041,10 Eur, o realizavus Rusijos federacijos rezidentais esančių debitorių 967 872,96 Eur skolas, gauti 241 968,24 Eur pajamų, tačiau neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo apskųstoje nutartyje išdėstytus argumentus.

38.        Atsakovė nenurodė bei nepateikė įrodymų (argumentų), kuriais grindžiami jos teiginiai, kad pardavimo pajamos iš paminėtų debitorių skolų realizavimo galėtų sudaryti 20–25 procentų nominalios įsiskolinimo sumos, duomenų apie pajamų, planuojamų gauti iš paminėtų debitorių skolų realizavimo, realumą. Apeliantė nedetalizavo, kada susiformavo debitorių skolos, nenurodė papildomų aplinkybių, kurios paneigtų abejones dėl realios galimybės jas išieškoti (realizuoti už nurodytą kainą). Atskirajame skunde taip pat nepaaiškinta, kodėl iki šiol nebuvo imtasi išieškojimo ar skolų realizavimo priemonių (skelbimai, pasiūlymai, preliminarios sutartys, pretenzijos, ieškiniai ar pan.). Taigi apeliantė iš esmės neišsklaidė abejonių dėl debitorių įsiskolinimų išieškojimo ir realizavimo veiksmų efektyvumo. 

39.        Nors apeliantė pateikė įrodymus, kad po skundžiamos nutarties priėmimo ieškovams bei trečiajam asmeniui sumokėta 51 692,47 Eur, – reikšminga tai, jog šiuos mokėjimus už bendrovę atliko UAB „Vakarų Baltijos Technologijos“. Duomenų, iš kurių būtų galima įvertinti įsipareigojimų ir turto santykio pokytį, t. y. tai, ar UAB „Vakarų Baltijos Technologijos“, atlikusi mokėjimus, netapo bendrovės kreditore, nepateikta.

40.        Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, remiantis JANĮ, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiai įmonei, todėl būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020, 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-910/2024 ir kt.). Tik nustačius, kad juridinis asmuo yra gyvybingas, yra pagrindas spręsti dėl jo galimo restruktūrizavimo.

41.        Pagal JANĮ 2 straipsnio 6 dalį, juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje.

42.        Apeliantė pabrėžia, kad ji yra gyvybinga, toliau vykdo ūkinę komercinę veiklą, kuri, įgyvendinus restruktūrizavimo plano projekto pagrindu parengtame bendrovės restruktūrizavimo plane numatytas priemones, sudarys sąlygas atsiskaityti su kreditoriais ir toliau vykdyti pelningą ūkinę komercinę veiklą. Pasak apeliantės, bendrovė turi vykdytinų sutarčių, skolininkų, iš kurių skolų išieškojimas yra realus; bendrovė numato ir toliau aktyviai vykdyti derybas dėl naujų sutarčių (užsakymų) pasirašymo. 

43.        Teismų praktikoje nurodyta, kad vien tai, jog bendrovė vykdo veiklą, nėra pagrindas konstatuoti, jog bendrovė yra gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022). Pareiškėjas turi įrodyti, kad įmonės vykdoma veikla suteiks jai tikėtiną galimybę ateityje atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1723-241/2020, 49 punktas).

44. Teismas, vertindamas gyvybingumo sąlygą, turi atsižvelgti į reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat, vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 33, 34 punktai).

45. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas, todėl gyvybingumui pagrįsti neturi būti reikalaujama rinkos ekspertizių tyrimo išvadų. Gyvybingumo įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui, tačiau teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą. Restruktūrizavimo plano projekte turi būti atskleista visa reikšminga informacija apie nemokumo problemas ir priemones, leisiančias vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir užtikrinti tolesnės veiklos perspektyvas. Įmonės gyvybingumą paneigia negebėjimas vykdyti mokestinių ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

46.        Pažymėtina, kad VMI atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą atkreipė dėmesį, jog VMI teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliantės mokestinė nepriemoka buvo 12 360,77 Eur, o 2025 m. gruodžio 8 d. sudarė 15 024,24 Eur. Apeliantė pateikė įrodymus, jog įsiskolinimas VMI ir VSDFV yra padengtas. Viešai skelbiami duomenys taip pat patvirtina, kad šiuo metu (2026 m. sausio 3 d. duomenys) atsakovė neturi pradelstų mokestinių nepriemokų VMI (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka); skola VSDFV taip pat – 0 Eur (2026 m. sausio 6 d. duomenys) (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). 

47.        Kita vertus, pagrindinė su gyvybingumu susijusi informacija paprastai atsispindi restruktūrizavimo plano projekte. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės atsakovei įveikti finansinių sunkumų, kurie, teismo vertinimu, nėra laikini, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Teismas akcentavo, kad vien atsakovės vykdoma bei pagal restruktūrizavimo plano projektą numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis jai ateityje įvykdyti skolinių įsipareigojimų, o restruktūrizavimo plano projekte nurodomų kitų priemonių, su kuriomis siejamas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas (debitorių skolų išieškojimo / realizavimo), realumas ir efektyvumas nėra pakankamai objektyviai pagrįstas.

48.         Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės neturi būti tik deklaracija, jos turi patvirtinti, kad projektas yra preliminariai įgyvendinamas, t. y. plano projektas ir jame numatytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti turi nekelti akivaizdžių abejonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-553/2023). Restruktūrizavimo plano projekte pateiktos priemonės turi būti pagrįstos ne tik abstrakčiais ar teoriniais pamąstymais, bet ir objektyviais duomenimis, kurie būtų pakankami tam, kad teismas, spręsdamas bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, preliminariai numatomas priemones galėtų įvertinti, t. y. teismas turi turėti galimybę įsitikinti restruktūrizavimo plano projekte numatomų bendrovės gaivinimo priemonių realumu ir galimybe jas įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-231-881/2024, 22 punktas). Kita vertus, teismų praktikoje taip pat pažymima, jog, vertinant restruktūrizavimo iškėlimo sąlygų egzistavimą, negalima reikalauti iš įmonės, jog ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės sukonkretinami restruktūrizavimo plano metmenyse (projekte) pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020). Taigi, restruktūrizavimo plano projekte pateiktų priemonių vertinimas nereiškia išsamaus ir visapusiško jų analizavimo nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo stadijoje.

49. Priklausomai nuo to, su kokiomis – finansinėmis ar ekonominėms problemomis – susiduria skolininkas, galima imtis įvairių įmonės gelbėjimo veiksmų. Restruktūrizavimo veiksmai (įmonės gaivinimas, konkurencingumo didinimas) gali būti susiję su įmonių ūkinės veiklos rūšies pakeitimu, darbo organizavimo tobulinimu, gamybos modernizavimu, įmonės turto ar jo dalies pardavimu, kitų įmonių turto priėmimu jas jungiant ar skaidant, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio ir vykdymo terminų pakeitimu, kitų techninių, ekonominių ir organizacinių priemonių įgyvendinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

50. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė iš esmės siekia vykdyti tą pačią veiklą, tačiau šios veiklos finansiniai rezultatai prastėja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo išvada padaryta skubotai, netinkamai įvertinus bendrovės nurodomas aplinkybes apie finansinių sunkumų atsiradimo priežastis, bendrovės ateityje planuojamą vykdyti veiklą bei jos pokyčius. Išvadą, kad bendrovės vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir dar labiau pasunkina jos padėtį, pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs išrašomų sąskaitų registro duomenis 2025 m. sausio–birželio mėnesiais. Atkreiptinas dėmesys, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, jog bendrovė ne tik vykdo anksčiau sudarytas pagrindinės veiklos, t. y. muitinės sandėlio ir logistikos paslaugų, sutartis, tačiau yra sudariusi naujas sutartis. Trys sutartys sudarytos po pirmiau paminėto teismo nurodyto laikotarpio, t. y. 2025 m. liepos 1 d., 2025 m. rugpjūčio 7 d. Jų įtaka negalėjo atsispindėti teismo paminėtuose sąskaitų registruose. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas iš esmės nelaikė nepagrįstomis pajamų (pelno) iš bendrovės veiklos (nuomos) prognozių.

51.        Restruktūrizavimo plano projekte numatyta pirmaisiais ir antraisiais metais gauti po 178 061,04 Eur pelno iš veiklos ir nuomos veiklos, taip pat pirmaisiais metais 98 041,10 Eur, o antraisiais – 217 771,42 Eur – iš skolininkų (ar reikalavimų teisių perleidimo). Pirmaisiais metais planuojama padengti 67 708,90 Eur pirmosios eilės, taip pat 208 393,24 Eur antrosios eilės kreditorių reikalavimus; antraisiais – 395 832,46 Eur reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti, kad apeliantė tinkamai nepagrindė lėšų iš debitorių skolų gavimo realumo, ir tuo pačiu pirmosios instancijos teismo išvados, kad prognozuojamas uždirbti pelnas (t. y. 178 061,04 Eur) pirmaisiais ir antraisiais metais nebūtų pakankamas planuojamoms kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo sumoms padengti. Tačiau pirmiau paminėti duomenys apie bendrovės sudarytas naujas sutartis, numatomas gauti pajamas (pelną), atskirajame skunde nurodyta informacija, kad bendrovė numato aktyviai vykdyti derybas dėl naujų sutarčių (užsakymų) pasirašymo, pateikti įrodymai apie atliktus mokėjimus ieškovui bei trečiajam asmeniui, t. y. bendrovės aktyvius veiksmus, nesudaro pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad bendrovė yra negyvybinga, neturi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus.

52.        Nors nurodyta informacija bei pateikti įrodymai nėra pakankami bendrovės (ne)mokumo bei gyvybingumo vertinimui, bendrovei turėjo būti sudaryta galimybę papildomai pagrįsti išieškojimo (reikalavimo teisių perleidimo) iš debitorių realumą bei restruktūrizavimo plano projekte nurodytą jų vertę. Be to, turi būti nustatytas turto bei įsipareigojimų pokytis bendrovei apeliacinės instancijos teisme pateikus įrodymus apie atsiskaitymą su ieškovais (VMI sumokėta 15 541,16 Eur, VSDFV – 23 605,85 Eur) bei trečiuoju asmeniu (sumokėta 12 545,46 Eur), jo įtaka bendrovės (ne)mokumo ir gyvybingumo vertinimui. Pažymėtina, kad prašyme dėl naujų įrodymų priėmimo nurodyta, jog būtent bendrovė vykdo mokestines prievoles, tačiau, minėta, mokėjimus už bendrovę atliko UAB „Vakarų Baltijos Technologijos“. Atsakovė, teigdama, kad vykdo veiklą, duomenų apie faktiškai gaunamas mėnesio pajamas ar bent sąskaitas, patvirtinančias realiai tikėtiną tokių pajamų gavimą ateityje, nepateikė. Be to, apeliantė nurodo, kad kreditorė UAB „Vakarų Baltijos Technologijos“ sutiko atidėti bendrovės įsipareigojimų kreditorei (290 223,80 Eur) vykdymą iki bendrovės restruktūrizavimo proceso pabaigos, tačiau nesusiejo su restruktūrizavimo plano projekte numatytomis įsipareigojimų vykdymo prognozėmis. Šis netikslumas taip pat turėtų būti pašalintas.

53.        Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą <...>, nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-822-910/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-235-553/2022 ir kt.).

54.Teismų praktikoje pažymėta, kad bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo yra iš tiesų nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

55.       Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad liko nenustatytos ar tinkamai neįvertintos aplinkybės, susijusios su bendrovės gyvybingumu, restruktūrizavimo plano projekte nurodytomis priemonėmis, be to, paaiškėjus, jog ieškovų reikalavimai yra patenkinti, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

56.       Atsakovei išaiškinama, kad būtent įmonė, kuriai inicijuojama nemokumo byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, taip pat sukonkretintus ir objektyvius duomenis, kad restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės padės bendrovei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą.

57.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

58.       Apibendrinęs pirmiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą nutartį ir nemokumo (restruktūrizavimo, bankroto) bylos iškėlimo UAB „Baltic Gate Terminal“ klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

59.       Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo, bankroto) bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Gate Terminal“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Gate Terminal“ (juridinio asmens kodas 302350408) 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 25-583 banke AB „Swedbank“ (mokėtojas UAB „Vakarų Baltijos Technologijos“).

Teisėja                                                 Jadvyga Mardosevič