Civilinė byla Nr. e2-1628-275/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01288-2019-6 

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.9.; 3.2.6.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė,

sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei,

dalyvaujant  ieškovo atstovui adv. G. Juknevičiui, atsakovo atstovui adv. Ed. Sinkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. E. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankas dėl nuostolių atlyginimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas T. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovo T. E. naudai iš atsakovo AB SEB banko 61 486,73 EUR nuostolių atlyginimo; priteisti iš atsakovo AB SEB banko ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad pats ieškovas neturėjo ir neturi jokių išskirtinių žinių investavimo ar finansinių priemonių srityse ir todėl,  atsakovui  pasiūlius  profesionalias savo paslaugas,  padedant ieškovui investuoti turimas santaupas, parenkant investavimo kryptis ir pan., pasitikėdamas atsakovo teikiamų paslaugų profesionalumu, ieškovas 2007 m. gegužės 29 d. su atsakovu AB SEB banku sudarė Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais, taip pat Privačios bankininkystės paslaugų teikimo sutartis. Investavimas į Fondo vienetus turėjo būti  pelningas. Ieškovas 2007 m. birželio 29 d. įsigijo 4 832 GILD investicinio fondo vienetų už 122 973,46 EUR.  Šis  platinimas buvo numatytas profesionaliems investuotojams, kadangi fondo valdymo įmonė orientavosi į didesnės rizikos investicijas.  jam  įsigyjant šiuos Fondo vienetus, ieškovas nebuvo supažindintas su Fondo taisyklėmis, jam nebuvo pateikta tokių taisyklių kopija su vertimu į lietuvių kalbą, apie tokių taisyklių egzistavimą ieškovas, iki pasinaudojant atsakovo investavimo rekomendacija įsigyti Fondo vienetų, nebuvo net informuotas.

3.        Nurodė, kad atsakovas neatskleidė tos aplinkybės, kad,  rekomenduodamas ieškovui įsigyti Fondo vienetų, veikė būdamas interesų konflikte. Pažymėjo, kad,  žinodamas vien jau šią aplinkybę,  ieškovas būtų atsisakęs įsigyti Fondo vienetų: situacija, kai atsakovas gauna piniginį atlygį iš Fondo už tai, kad paties atsakovo klientai, patariami atsakovo, įsigyja Fondo vienetų ir nereikalauja jų išpirkti, būtų leidusi ieškovui pagrįstai abejoti atsakovo rekomenduojamų investicinių sprendimų sąžiningumu ir tuo, kad toks sprendimas yra naudingas būtent ieškovui, o ne pačiam atsakovui ar kitiems atsakovo klientams.

4.       Nurodė, kad  ieškovas yra neprofesionalus investuotojas. Ginčo teisiniams santykiams taikytinoje Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo redakcijoje (toliau – FPRĮ) buvo nustatyti neprofesionalių investuotojų kriterijai (27, 28 straipsniai), kurie identifikuoja profesionalų klientą (investuotoją). Ieškovas pagal FPRĮ (27, 28 straipsniai) neatitiko kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti laikomas profesionaliu investuotoju. Todėl ieškovas, vadovaujantis anksčiau nurodytomis nuostatomis, yra laikomas neprofesionaliu investuotoju. GILD investicinio fondo vienetų platinimas buvo numatytas profesionaliems investuotojams, kadangi fondo valdymo įmonė orientavosi į didesnės rizikos investicijas.

5.       Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 28 d. GILD investicinius fondus valdanti AS GILD Arbitrage buvo restruktūrizuota į GILD Arbitrage Risk Capital Fund investicinį fondą. Savo veiklą GILD Arbitrage Risk Capital Fund pradėjo 2008 m. vasario 1 d., kai šiam investiciniam fondui perėjo AS GILD Arbitrage turtas ir įsipareigojimai. Visi investuotojų iki tol turėti GILD Arbitrage investicinio fondo vienetai buvo konvertuoti į GILD Arbitrage Risk Capital Fund investicinio fondo vienetus. GILD Arbitrage Risk Capital Fund investicinio fondo valdymas buvo perduotas Estijoje registruotai bendrovei AS GILD Fund Management. Kaip nurodyta šio fondo taisyklėse, kurios ieškovui iki investuojant atitinkamas sumas į GILD investicinio fondo vienetus, pateiktos nebuvo, GILD investicinio fondo vienetų platinimas buvo numatytas profesionaliems investuotojams, kadangi fondo valdymo įmonė orientavosi į didesnės rizikos investicijas. Lietuvos Respublikoje GILD investicinio fondo vienetų platinimu aktyviai užsiėmė AB SEB bankas bei šios kredito įstaigos privačios bankininkystės departamentas. Investavimas į GILD investicinio fondo vienetus, įvertinus atsakovo ieškovui pateiktą informaciją, principas nebuvo sudėtingas: per finansų tarpininko įmonę, esant tokio tarpininko rekomendacijai, buvo perkami investicinio fondo vienetai, kurie vėliau už didesnę kainą (kurios dydis priklauso nuo fondą valdančios įmonės rezultatų naudojant investuotojų jiems perduotas lėšas, rinkos sąlygų ir kitų aplinkybių) turi atpirkti tuos pačius investicinio fondo vienetus. Nepraėjus net vieneriems metams po GILD investicinio fondo įsteigimo, t. y. 2008 m. lapkričio mėn., fondą valdanti įmonė AS GILD Fund Management priėmė sprendimą sustabdyti prekybą GILD investicinio fondo vienetais ir nebeišpirkti šių vienetų iš investuotojų (tarp jų – ir ieškovo) iki 2009 m. gegužės 3 d. Vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2009 m. lapkričio 3 d. Pažymėtina, kad AB SEB bankas, kuris ir rekomendavo ieškovui įsigyti GILD investicinio fondo vienetus, apie riziką, kad fondą valdanti įmonė gali priimti tokį sprendimą, Ieškovo niekada nebuvo įspėjęs. 2013 m. vasario 8 d. buvo iškelta bankroto byla GILD investicinį fondą valdančiai įmonei AS GILD Fund Management, o 2016 m. rugsėjo 8 d. ieškovas, kaip ir kiti į Fondo vienetus investavę asmenys, gavo pranešimą iš atsakovo apie tai, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. Estijos centrinio vertybinių depozitoriumo pateiktą informaciją, AS GILD Arbitrage vertybinių popierių emisija buvo uždaryta, kas reiškia, kad ieškovas prarado visas į GILD investicinį fondą investuotas pinigų sumas. Dėl nuostolių dydžio bei aplinkybių, kuriomis ieškovas priėmė sprendimą įsigyti GILD investicinio fondų vienetų, bus pasisakoma toliau šiame ieškinyje.

6.       2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovas pranešė, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. AS GILD Arbitrage vertybinių popierių emisija buvo uždaryta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas GILD investicinio fondo vienetų įsigijo iš viso už 122 973,46 EUR, nurodyta suma sudaro ieškovo nuostolius. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose, kur kasacinis teismas jau yra pasisakęs dėl iš atsakovo neprofesionalių investuotojų naudai priteistinos nuostolių sumos, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti tik pusę visos į Fondo vienetus investuotos sumos, t. y. 61 486,73 EUR. Už atsakovo paslaugas atsakovui buvo mokamas solidus atlyginimas. Taigi tuo atveju, jeigu ieškovas būtų turėjęs pakankamai patirties investavimo srityje, išmanęs sudėtingas finansines priemones, jis net nebūtų sudaręs sutarčių su Atsakovu ir mokėjęs jam už suteiktas investicines paslaugas (tokią ieškovo pareigą numato Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais specialiosios dalies 2 p. bei Privačios bankininkystės sutarties 4 p.). Būtent dėl to, kad neturėjo reikalingos investavimo patirties bei žinių, ieškovas ir sudarė sutartis su atsakovu, kad pastarojo darbuotojai, turėdami reikalingą patirtį, licencijas, išsilavinimą, išmanantys investavimo į finansines priemones procesus, padėtų sėkmingai investuoti ieškovo santaupas.

7.       Nurodė, kad atsakovas tinkamai neatskleidė su investavimu į Fondo vienetus susijusių rizikų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 str. 3 d. numato, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį pagal tai profesinei veiklai taikomus standartus. Analogiškos nuostatos įtvirtintos CK 6.38 str. 3 d. bei 6.200 str. 4 d. Investavimo rekomendacijų teikimas, pavedimų vykdymas kliento sąskaita, finansinių priemonių portfelio valdymas yra investicinės paslaugos (neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusios FPRĮ redakcijos 3 str. 13 p.), kurias gali teikti tiek finansų maklerių įmonės, tiek ir komerciniai bankai (neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusios FPRĮ redakcijos 4 str. 1 d.). Komerciniams bankams, teikiantiems investicines paslaugas, taikomos FPRĮ nuostatos (neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusios FPRĮ redakcijos 2 str. 2 d., 22 str. 14 d.). Atsakovas tinkamai neįvykdė neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusios FPRĮ redakcijos 22 str. 3 d. numatytos pareigos ir neatskleidė ieškovui su investavimu į GILD investicinio fondo vienetus susijusių rizikų. Būtent dėl šios priežasties ieškovas įsigijo minėto fondo vienetų, nesuprasdamas su tuo susijusių rizikų, o šioms rizikoms realizavusis, prarado visas investuotas lėšas. Taigi atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas ir patyrė nuostolių – prarado visas į GILD investicinio fondo vienetus investuotas pinigines lėšas.

8.       Bankas neatskleidė ieškovui informacijos apie interesų konfliktą. Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais Specialiosios dalies 2 punkte numatyta, kad konsultavimo mokestis apskaičiuojamas pagal „SEB VB Privačios Bankininkystės“ patvirtintą oficialųjį kainyną, įvertinant kliento investuojamo turto dydį sutarties sudarymo dieną. Pagal „SEB Privačios bankininkystės“ patvirtintą kainyną, už investicinio portfelio valdymą konsultavimo pagrindais ieškovas atsakovui turėdavo mokėti konsultavimo mokestį bei investavimo priemonių pirkimo mokestį. Nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo finansinį suinteresuotumą tuo, kad ieškovas valdytų didesnius investicinius portfelius bei sudarytų daugiau finansinių priemonių įsigijimo sandorių, pasirinktų rizikingesnes investavimo strategijas, kadangi už tai atsakovui buvo mokami atitinkami Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartyje numatyti atlyginimai. Be to, pats atsakovas buvo sudaręs net kelias distribucijos (platinimo) sutartis su Fondo atstovais, pagal kurias Fondą valdanti įmonė įsipareigojo atsakovui mokėti atlyginimą už atsakovo klientams išplatintus Fondo vienetus. Toks mokestis buvo išreikštas procentine išraiška nuo Fondą valdančiai įmonei mokamo Fondo valdymo mokesčio (pats Fondo valdymo mokesčio dydis taip pat priklausė nuo išplatintų ir ieškovo valdomų Fondo vienetų).

9.       Ieškovo nuomone atsakovas tinkamai neįgyvendino įstatyme numatytos finansų tarpininko pareigos surinkti informaciją apie neprofesionalų klientą bei šios informacijos neįvertino, nesurinkęs ir neįvertinęs informacijos apie ieškovą, atsakovas neturėjo teisės teikti ieškovui investavimo rekomendacijos dėl Fondo vienetų įsigijimo. Tokiu būdu atsakovas, neteisėtai rekomendavo investuoti į Fondo vienetus ieškovui, kuriam šis finansinis produktas pagal jo rizikingumą yra netinkamas (neatitinka investavimo srityje turimų žinių ir patirties, finansinės padėties bei tikslų, kurių siekta naudojantis investicinėmis paslaugomis).

10.       Nurodė, kad egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei ieškovui atsiradusios žalos. Investavimas į Fondo vienetus ieškovui atsakovo darbuotojų buvo pristatyta kaip viena saugiausių investavimo krypčių. Pavyzdžiui, tikėtiną vidutinę investicijų į Fondą grąžą per metus atsakovas nurodė kaip nuo 11,60 iki 27,20 proc., o riziką – vos 8 proc., t. y. mažiausia iš kitų siūlomų investavimo krypčių. Ieškovas nesikreipė į atsakovą spekuliavimo tikslais, neturėjo tikslo įsigyti tokio pobūdžio finansinių priemonių, į kurias investavus būtų galima prarasti visą investuotą kapitalą. Priešingai, ieškovo investavimo tikslas buvo sutaupyti pinigų, o investavimas į Fondo vienetus buvo pasirinktas būtent dėl to, kad pats atsakovas nurodė tai kaip saugią investavimo kryptį, kurios rizika yra minimali, o galimas pelnas – vienas didžiausių. Taigi atsakovui tinkamai atskleidus su investavimu į Fondo vienetus susijusias rizikas, t. y. nurodžius, kad ieškovas gali prarasti visas į Fondo vienetus investuotas lėšas, ieškovas, kurio pagrindinis investicijų tikslas buvo sutaupyti pinigų, nebūtų sutikęs su tokia investavimo kryptimi. Būtent ta aplinkybė, kad atsakovas neatskleidė visų investavimo į Fondą rizikų (tokių, kaip galimybės, kad bus sustabdytas ir apskritai nutrauktas Fondo vienetų išpirkimas, Fondą valdančiai įmonei bus iškelta bankroto byla, dėl kurios Fondą valdantį įmonė vėliau bus likviduota, o Fondo vienetai – nurašyti), ieškovas ir pasirinko investuoti į Fondo vienetus. Be to esant atsakovo interesų konfliktui, ieškovas apie tai turėjo būti įspėtas iki jam teikiant investavimo rekomendacijas. Ieškovas, tik gavęs minėtą informaciją ir tik žinodamas apie turimą atsakovo finansinį suinteresuotumą ieškovui parduoti Fondo vienetus, būtų galėjęs priimti pagrįstą investicinį sprendimą. Fondo vienetai pagal savo rizikos laipsnį buvo skirti tik profesionaliems investuotojams. Ieškovas pageidavo saugių investavimo priemonių, kurios leistų ne prarasti investuotas pinigų sumas, tačiau jas taupyti, eliminuojant pinigų nuvertėjimą dėl infliacijos. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neturėjo teisės siūlyti įsigyti Fondo vienetus ieškovui, kuriam tokio pobūdžio investicijos nebuvo tinkamos ir priimtinos.

11.       Atsakovas AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo T. E. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, jog Bankas jam neatskleidė rizikos, kad Fondo vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas arba nutrauktas, o Fondo veikla likviduota. Ieškovo nuomone, Bankas turėjo absoliučią pareigą informuoti Klientą apie tai, jog prekyba Fondo vienetais bet kuriuo metu gali būti sustabdyta arba jie nurašyti dėl Fondo nemokumo. Atsakovas kategoriškai nesutinka su tokia ieškovo pozicija, pažymėdamas, kad aplinkybė, jog investicinis fondas gali susidurti su likvidumo problemomis, dėl kurių prekyba fondo vienetais gali būti sustabdyta ar nutraukta, nėra jokia specifinė rizika, kurią finansų tarpininkas turi atskirai nurodyti klientams. Ši rizika yra būdinga visų fondų platinamiems investiciniams vienetams ir šios rizikos suvokimas yra toks akivaizdus kaip savaime suprantamas dalykas yra nemokumo rizika versle, kuri Ieškovui, kaip ypač patyrusiam ir didelį kapitalą sukaupusiam verslininkui, negali nebūti nesuprantama. Be to, pažymėtina, kad tuo metu, kai Ieškovas įsigijo Fondo vienetus, jokie Fondo likvidumo riziką indikuojantys požymiai neegzistavo; priešingai - tuo metu buvo stebima ypač sėkminga Fondo veikla. Tai, kad Fondas susiduria ar gali susidurti su tam tikromis grėsmėmis, nebuvo nurodžiusi ir jo veiklą prižiūrėjusi Estijos vertybinių popierių rinkų priežiūros institucija.

13.       Pažymėjo, kad šio ginčo atveju nėra ir kitų Banko civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų - kaltės ir priežastinio ryšio. Nustatant kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, svarbu įvertinti, kaip atitinkamoje situacijoje, esant analogiškoms aplinkybėms, būtų pasielgęs kitas profesionalas. Manytina, kad tarp šalių kilusio ginčo atveju Bankas informaciją apie Fondo vienetus Klientui atskleidė taip, kaip tai būtų padaręs bet kuris kitas finansų tarpininkas. Visų pirma, kaip jau minėta, rizika, jog bet kuris investicinis fondas gali susidurti su likvidumo problemomis, dėl kurių prekyba fondo vienetais gali būti sustabdyta ar net nutraukta, nėra specifinė, todėl jos atskirai finansų tarpininkas neturi nurodyti. Antra, priešingai nei teigia Ieškovas, Fondo vienetų pardavimo metu neegzistavo jokios aplinkybės, kurios galėjo lemti Fondo likvidumo problemas, todėl nesuprantama, ką Bankas turėjo atskleisti Klientui. Akivaizdu, kad joks finansų tarpininkas negali pateikti informacijos apie tai, kas objektyviai neegzistuoja, o būtent tokio neįmanomo dalyko Ieškovas reikalauja iš Atsakovo. Tuo tarpu kita civilinės atsakomybės sąlyga - priežastinis ryšis - taip pat neegzistuoja. Neabejotina, kad šio ginčo kontekste, visų pirma, negali būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys: tai, kad Bankas neatskleidė Klientui rizikos, jog Fondo vienetų prekyba gali būti sustabdyta ar nutraukta, nėra niekaip susij ę su tuo, jog ieškovas patyrė nuostolių, t. y. ne Banko veiksmai sąlygojo Kliento finansinių priemonių nurašymą. Tuo tarpu netiesioginio priežastinio ryšio šiuo atveju taip pat nėra - net jei Bankas ir būtų atskirai nurodęs minėtą nespecifinę riziką, tai nebūtų turėj ę jokios įtakos Ieškovo sprendimui įsigyti Fondo vienetų. Klientui, teikusiam pirmenybę vidutinės ir didelės rizikos investicijoms ir pageidavusiam 20-30 proc. investicijų grąžos per metus, sprendimą įsigyti Fondo vienetų lėmė jo sėkmingi veiklos retrospektyviniai rodikliai ir jais remiantis prognozuojama investicinė grąža. Tuo tarpu tam tikrų bendrų visiems suprantamų rizikų identifikavimas yra antraeilis dalykas priimant atitinkamą investicinį sprendimą. Juolab, kad pats Ieškovas savo investavimo strategijoje nurodė, kad jam yra priimtina 15-20 proc. per metus portfelio vertės svyravimo rizika.

14.       Nurodė, kad klientas labai gerai suvokė su investavimu susijusią riziką. Ypač svarbu pažymėti, kad Klientas priskirtinas informuotojo investuotojo kategorijai, t. y. tokiam investuotojui, kuris patvirtina, kas supranta su investicijomis susietą riziką ir įsipareigoja investuoti ne mažiau kaip 125 000 eurų į informuotiesiems investuotojams skirtą kolektyvinio investavimo subjektą. Todėl Klientas, net ir negavęs atskirai informacijos apie riziką, kad prekyba Fondo vienetais gali būti sustabdyta ar nutraukta, nekyla abejonių, kad akivaizdžiai suprato šią visiems investiciniams fondams būdingą nespecifinę riziką ir jos pagrindu priėmė pagrįstą sprendimą investuoti į Fondo vienetus. Ne veltui ir Lietuvos teismų praktikoje tokiais atvejais finansų tarpininko atžvilgiu civilinė atsakomybė arba apskritai nėra taikoma 1 , arba jos apimtis ženkliai mažinama (pavyzdžiui, 50 proc.), dėl ko ir pats ieškovas reikalauja ne visos, o tik dalies jo patirtos žalos dėl tariamai neteisėtų Banko veiksmų. Atsakovo nuomone, šio konkretaus ginčo atveju Banko atsakomybė apskritai neturėtų kilti, kadangi su Klientu aptarta investavimo rizika jam buvo suprantama ir Bankas neturėjo pareigos jos papildomai atskleisti.

15.       Pažymėjo, kad teisės aktai aiškiai nurodo, jog finansų tarpininkas turi pareigą atskleisti interesų konfliktą tik tuo atveju, jeigu nesiima veiksmingų organizacinių ir administracinių prevencinių priemonių užkertant žalą klientų interesams. Akivaizdu, jog faktą, kad finansų tarpininkas nesiima minėtų priemonių, turėtų konstatuoti kompetentinga priežiūros institucija. Tačiau nei Lietuvos bankas, kaip priežiūros subjektas, nei jokia kita institucija niekada nėra nustatę, jog atsakovas ieškovo ar bet kokių kitų investuotojų atžvilgiu nesilaikė ginčo metu galiojusio Lietuvos Respublikos finansų priemonių rinkų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, susijusios su veiksmingų organizacinių ir administracinių prevencinių priemonių taikymu. Priešingu atveju Bankas būtų sulaukęs atitinkamų administracinių sankcijų, ko niekada nėra buvę. Be to, ieškovo atveju informacijos apie interesų konfliktą nenurodymas neturėjo jokios įtakos jo sprendimui įsigyti Fondo vienetus, nes, kaip minėta, Kliento sprendimą įsigyti Fondo vienetus lėmė sėkmingi Fondo veiklos rodikliai, o ne tai, ar Bankas gauna atlygį už vienetų platinimą.

16.       Nurodė, kad priešingai nei kad teigia ieškovas, Bankas tinkamai įvykdė visas savo sutartines pareigas jo, kaip kliento, atžvilgiu, inter alia nepažeidė pareigos atskleisti su investavimu į Fondo vienetus susijusią riziką. Šios pareigos pažeidimą, kaip minėta, ieškovas sieja su tuo, kad Bankas atskirai neinformavo, jog Fondo vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas ar jie nurašyti. Šios hipotetinės rizikos neatskleidimas jokiu būdu negali būti siejama su informavimo pareigos pažeidimu, kadangi tai, kad įsigytos finansinės priemonės gali nuvertėti, nepriskiriama specialiai rizikai, su kuria klientai turi būti supažindinti atskirai.

17.       Atsakovo nuomone, Bankas nepažeidė pareigos atskleisti interesų konfliktą

18.       Nurodė, kad Bankas kliento atžvilgiu nepažeidė įsipareigojimų, susijusių su informacijos apie jį

19.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tarp neva neteisėtų Banko veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, nenustatytina ir Banko kaltė

20.       Nurodė, kad šioje byloje ypač svarbu atkreipti dėmesį į individualias su Klientu susijusias aplinkybes tokias kaip Ieškovo turima investavimo patirtis, įpročiai, profesinės veiklos ypatumai ir kt. Šios aplinkybės padės nustatyti, ar Klientas turėjo pakankami žinių ir patirties, kad galėtų savarankiškai priimti sprendimus investuoti ir suvokti iš to galinčias kilti rizikas, taip pat ir riziką, susijusią su investicinio fondo vienetų nuvertėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs, kad investuotojų individualizavimas yra galimas vertinant jų pačių rūpestingumą ir siekį sumažinti nuostolius. Tai leidžia daryti prielaidas, kad ieškovas, daugiau 25 metų užimdamas vadovaujančios pareigas 50-100 milijonų Eur pajamų per metus generuojančioje bendrovėje ir būdamas tokio stambaus kapitalo bendrovės akcininkas, turi žinių ir investavimo srityje, todėl gali savarankiškai nuspręsti dėl konkrečių investavimo būdų ir suvokti atitinkamas su investavimu susijusias rizikas, ypač nemokumo riziką.

21.       Ieškovas T. E. pateikė dubliką, kuriuo palaiko ieškinyje išdėstytus reikalavimus.

22.       Papildomai nurodė, kad atsakovas neginčija ieškinio argumentų, kad ieškovas, vadovaujantis FPRĮ 27 ir 28 str., laikomas neprofesionaliu investuotoju. Atsakovas taip pat neginčija, kad apibrėždamas neprofesionalaus investuotojo statusą leidžiančius identifikuoti kriterijus, įstatymų leidėjas siekė, kad būtent su šiais kriterijais (t. y., nevertinant neprofesionalaus investuotojo patirties kituose versluose, išsilavinimo, turimos patirties investuojant į kitas finansines priemones) būtų siejamos investicines paslaugas teikiančio subjekto pareigos neprofesionalaus investuotojo atžvilgiu. Būtent neprofesionalių investuotojų apsaugos tikslais FPRĮ 22 str. 3, 5 ir 6 dalyse įtvirtintų pareigų visuma tarpininkui (šiuo atveju - Atsakovui) leido tik pagal griežtai nustatytą tvarką ir sąlygas siūlyti klientams finansines priemones ir paslaugas. Neatsižvelgiant į tai, koks yra neprofesionalaus investuotojo išsilavinimas, žinios, patirtis verslo srityje, teisės aktai nenumatė, kad dalies iš juose nurodytų pareigų neprofesionalaus investuotojo atžvilgiu finansų tarpininkas (šiuo atveju - Atsakovas) galėtų nevykdyti, nes, pavyzdžiui, kaip atsiliepime nurodo atsakovas, tam tikros kategorijos neprofesionaliems investuotojams (šiuo atveju – farmacijos logistikos srityje dirbančiam verslininkui) ir taip turėtų būti žinomos investavimo rizikos.

23.       Nurodė, kad atsakovas, teigdamas, kad ieškovas siekė investuoti rizikingai, iškraipo ir ieškovo investavimo tikslus. Į bylą paties atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo investavimo tikslai buvo gauti didesnę pensiją bei sutaupyti pinigų. Fizinio asmens konsultavimo anketoje į klausimą, kuris iš teiginių geriausiai atitinka ieškovo požiūrį į santaupas, ieškovas pažymėjo, kad santaupos turi duoti stabilią grąžą per ilgą laikotarpį, o tai jau savaime reiškia, kad ieškovui buvo netinkamos ir nepriimtinos tokios finansinės priemonės, į kurias investavus egzistuoja rizika prarasti visas investuotas lėšas.

24.       Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu ieškovas būtų turėjęs pakankamai patirties investavimo srityje, išmanęs sudėtingas finansines priemones, jis net nebūtų kreipęsis į atsakovą ir mokėjęs jam už suteiktas investicines paslaugas (tokią ieškovo pareigą numato Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais specialiosios dalies 2 p., taip pat Privačios bankininkystės sutarties 4 p.). Būtent dėl to, kad neturėjo reikalingos investavimo patirties bei žinių, ieškovas kreipėsi į Atsakovą bei jo darbuotojus, kad pastarieji, turėdami reikalingą patirtį, licencijas, išsilavinimą, išmanantys investavimo į finansines priemones procesus, padėtų sėkmingai investuoti ieškovo santaupas

25.       Nurodė, kad Fondo likvidumo problemas be kita ko lėmė netinkamas Fondo lėšų panaudojimas. Pažymėtina, kad atsakovas turėjo galimybę bendrauti su Fondo atstovais, gauti informaciją apie Fondo vykdomą veiklą, investicijas, jų kryptį, taigi galėjo nustatyti ir tokių investicijų rizikas apie jas informuoti ieškovus. Kai atsakovas teikė ieškovui investavimo rekomendacijas, pats atsakovas buvo nurodęs, kad Fondo veiklos rezultatai nepriklauso nuo situacijos akcijų ir obligacijų rinkose, dėl ko ir galima ekonominė krizė jam neva jokios įtakos neturėtų turėti. Kilus ginčui tarp ieškovo ir atsakovo, atsakovas jau nurodo priešingai – neva Fondo likvidumo problemas sukėlė ekonominė krizė, o atsakovas dėl to nekaltas.

26.       Nurodė, kad atsakovas, būdamas finansų tarpininku, privalo atskleisti visas potencialiai įmanomas teorines su investavimu susijusias rizikas, įskaitant, tačiau neapsiribojant, ir tas rizikas, kurios, finansų tarpininko duomenimis, yra mažai tikėtinos. Šiuo atveju atsakovas ieškovo neinformavo apie potencialiai įmanomą investicinio fondo vienetų išpirkimo sustabdymą, nutraukimą, taip pat apie fondo vienetų likvidavimą. Vis dėlto pareigą įspėti neprofesionalų investuotoją apie visas potencialiai įmanomas investavimo rizikas atsakovas turi, o jos nevykdymas ir sukėlė ieškovui nuostolius.

27.       Pažymėjo, kad atsiliepime atsakovas nurodo, kad nenustačius, jog atsakovas nesiėmė veiksmingų organizacinių ir administracinių prevencinių priemonių užkertant žalą klientų interesams, atsakovas neturėjo pareigos atskleisti apie galimą interesų konfliktą. Kokios šios priemonės, kaip jos buvo pritaikytos atsakovo kredito įstaigoje, kaip jos buvo skirtos siekiant užtikrinti ieškovo interesus ir pan., atsakovas atsiliepime nenurodė. Tuo pačiu atsakovas atsiliepime pasisako, kad šiuo aspektu Lietuvos bankas nebuvo nustatęs jokios netinkamos atsakovo veiklos, todėl tai neva yra pakankamas pagrindas vertinti, kad atitinkamų priemonių atsakovas ėmėsi. Ginčui aktualios FPRĮ redakcijos 18 str. 5 p. buvo numatyta, kad Vertybinių popierių komisija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, nustato finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisykles, detalizuojančias FPRĮ 13 str. nustatytus organizacinius reikalavimus. Tokiu būdu iki 2007 m. spalio 31 d. galiojusių Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų ir valdymo įmonių veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir vykdymo taisyklių 19 punkte buvo numatyta, kad „Esant interesų konfliktui, tarpininkas, prieš teikdamas investicinę paslaugą, privalo atskirai, aiškiai, suprantamai (atsižvelgdamas į kliento vertybinių popierių rinkos žinias) ir pasirašytinai informuoti klientą apie interesų konfliktą bei vertybinių popierių rinkos kainą, kuri vertybiniams popieriams buvo nustatyta paskiausiai. Ši informacija gali būti atskleista ir telefonu, jeigu ji yra įrašoma ir gali būti pateikta kaip įrodymas. Investicinė paslauga gali būti teikiama tik tuo atveju, jei klientas aiškiai išreiškė savo sutikimą dėl investicinės paslaugos teikimo esant interesų konfliktui“.

28.       Ieškovo nuomone, priešingai nei nurodo atsakovas atsiliepime, teisinis reglamentavimas, susijęs su finansų tarpininko pareiga surinkti iš neprofesionalaus kliento informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo srityje, finansinę padėtį bei tikslus, kurių jis siekė investicinėmis paslaugomis, nesikeitė. Tai reiškia, kad ieškovo atžvilgiu atsakovas turėjo to paties turinio pareigą dėl informacijos surinkimo.

29.       Ieškovas nesutiko su atsiliepimo motyvais, kad atsakovo pateikti argumentai neva atskleidžia, jog labiau tikėtina, kad ieškovo sprendimas įsigyti Fondo vienetų buvo išimtinai nulemtas sėkmingų Fondo veiklos rezultatų, o atsakovo neteisėti veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo patirtais nuostoliais. Nurodė, kad atsakovo nurodyti motyvai dėl priežastinio ryšio buvo ne kartą vertinti tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir kitų Lietuvos Respublikos teismų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismai iki šiol laikosi nuoseklios pozicijos, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei neprofesionaliems investuotojams, praradusiems į Fondo vienetus investuotas lėšas, atsiradusių nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepime yra beveik žodis žodin atkartojami anksčiau jau kitose analogiškose bylose atsakovo dėstyti ir teismų įvertinti atsikirtimų motyvai, o dėl to iš esmės buvo pasisakyta ir pačiame ieškinyje, nėra būtinybės dar kartą kartoti tuos pačius argumentus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Be to investavimas į Fondo vienetus ieškovui atsakovo darbuotojų buvo pristatyta kaip viena saugiausių investavimo krypčių. Ieškovui gavus informaciją, kad atsakovas gauna finansinę naudą ne tik iš Fondo vienetų pardavimo, tačiau dar ir iš to, kad tokius Fondo vienetus Ieškovui įsigijus, Ieškovas nereikalauja jų išpirkimo, ieškovas būtų galėjęs susidaryti ženkliai objektyvesnį vaizdą dėl atsakovo teikiamų investavimo rekomendacijų objektyvumo. Pažymėjo, kad tokią informaciją turėdamas ieškovas Fondo vienetų nebūtų pirkęs, nes būtų supratęs, kad Fondo vienetus atsakovas ieškovui siūlo įsigyti todėl, kad pačiam atsakovui tai yra finansiškai naudinga, o ne todėl, kad Fondo vienetų įsigijimas būtų naudingas ieškovui. Kitaip tariant, įsigydamas Fondo vienetus ieškovas manė, kad atsakovas juos įsigyti siūlo todėl, kad tokia investicija bus naudinga ieškovui, bet ne todėl, kad ji atneš finansinę naudą atsakovui.  Atsakovas neatsikirto į ieškinio motyvus, kad Fondo vienetai pagal savo rizikos laipsnį buvo skirti tik profesionaliems investuotojams, dėl ko atsakovas neturėjo teisės siūlyti įsigyti Fondo vienetų ieškovui, kuriam tokio pobūdžio investicijos nebuvo tinkamos ir priimtinos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, egzistavimą. Tuo metu atsakovo kaltė yra preziumuojama, o tokia prezumpcija atsakovo nebuvo paneigta.

30.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-73-577/2017 liudytoju be kita ko buvo apklaustas buvęs atsakovo darbuotojas (Privačios bankininkystės departamento vadovo pavaduotojas) M. Č.. Liudytojo apklausoje M. Č. atsakė į teismo, ieškovų bei atsakovo atstovų (tų pačių, kurie ieškovus ir atsakovą atstovauja ir šioje Byloje) klausimus. Atsakymai į šiuos klausimus yra aktualūs ir šioje Byloje (ypač, kiek tai susiję su byloje įrodinėjamu atsakovo interesų konfliktu teikiant ieškovams investicines paslaugas).

31.       Atsakovas AB SEB bankas pateikė tripliką, kuriame palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus reikalavimus.

32.       Papildomai nurodė, kad melagingi ieškovo teiginiai, jog iki Fondo vienetų įsigijimo 2007 m. jis anksčiau niekada nebuvo pirkęs jokių finansinių priemonių. Kaip matyti iš ieškovo vertybinių popierių sąskaitų išrašo, 2005 ir 2006 m. jis įsigijo daug finansinių priemonių: pavyzdžiui, ISIN: LU0088160857, trumpinys: SEBEULD LX, SEB Europe 2 Fund; ISIN: LTIF00000104, Trumpinys: SEB NVS AF (LTL), SEB NVS akcijų fondas; ISIN: LT0000403123, Trumpinys: LT0000403123, SEB VB GREAT CHINA-183% 10/2008; ISIN: LT0000403255, Trumpinys: LT0000403255, SEB VB TOPIX-240% 05/2009; ISIN: LT0000403123, Trumpinys: LT0000403123, SEB VB GREAT CHINA- 183% 10/2008 ir kt. Taigi Ieškovas gali būti pagrįstai laikomas patyrusiu investuotoju dar ir iki Fondo vienetų įsigijimo.

33.       Kalbant apie ieškovo investavimo įpročius, pažymėjo, kad visiškai tikrovės neatitinka Kliento teiginiai, kad jis renkasi saugesnes ir konservatyvesnes investicijas. Ieškovas išsiskiria savo investavimo žiniomis, siekia įsigyti sudėtingesnių ir rizikingesnių investavimo priemonių nei įprastiniu fizinių asmenų aptarnavimu besinaudojantys Banko klientai. Tai, kad Ieškovo investavimo įpročiai niekada neapsiribojo vien saugiomis investicijomis, aiškiai atspindi minėtame ieškovo vertybinių popierių sąskaitų išraše. Vertinant ieškovo individualius investavimo įpročius, pažymėtina, kad jis yra investavęs ne tik į investicinius fondus, bet ir į daug rizikingesnes, netgi agresyviomis laikomas finansines priemones, tokias kaip SME obligacijas. Pažymėjo, jog visiškai klaidingas yra Ieškovo teiginys, kad šios obligacijos yra saugesnės lyginant su Fondo vienetais, nes užtikrintos turto įkeitimu. Kaip matyti iš Fondo informacinės medžiagos, 40-50% Fondo investicinio portfelio yra turtu paremtas skolinimas ir struktūrizuotų paskolų sandoriai. Kitaip tariant, Fondo vienetai, kaip ir SME obligacijos, buvo užtikrinti įkeistu turtu, todėl šiuo aspektu teigti, kad SME obligacijos yra saugesnės finansinės priemonės nei Fondo vienetai, nėra jokio pagrindo. Tačiau remiantis kitais kriterijais aiškiai matyti, jog SME obligacijos yra gerokai rizikingesnės finansinės priemonės nei Fondo vienetai. UAB SME Finance akcininkų nuosavybė, remiantis įmonės finansine ataskaita už 2018 m. 9 mėn., sudaro tik 798 tūkst. Eur, kai jos įsipareigojimai viršijo 16 mln. Eur. Tai reiškia, kad įmonės akcininkai rizikuoja tik labai maža dalimi lėšų, o absoliučiai didžiąją verslo rizikos dalį prisiima kreditoriai. Įkeistas turtas (pagrindas yra paskolų portfelis) taip pat negali būti traktuojamas kaip itin saugus - ekonominio nuosmukio atveju ženkliai išauga bankrotų skaičius, tad įkeisto turto reali vertė gali drastiškai pasikeisti. Įmonė, kuriai tenka sumokėta dviženkles palūkanas už labai trumpos trukmės obligacijas su įkeitimu, prisiima didžiulę riziką iš savo veiklos pusės. Būtent aukšta skolos kaina yra akivaizdžiausias rizikos, kurią investuotojai mato šiose obligacijose, įrodymas. Geriausias investicijos rizikos lygio indikatorius yra rinkos dalyvių nustatoma kapitalo ar skolos kaina įmonei. Rizikos ir grąžos santykis yra investavimo pagrindas, kurio esmė yra paprasta - didesnė grąža gaunama tik prisiimant didesnę riziką. Taigi UAB SME Finance yra nelistinguota, neturinti kredito reitingo ir mažos kapitalizacijos bendrovė, o jos išleistos obligacijos yra ypač didelės rizikos ir aukšto pajamingumo.

34.       Dėl Banko pareigos nurodyti su investavimu į Fondo vienetus susijusią bendrąją riziką ir atskleisti informaciją apie Fondo likvidumo problemas. Nurodė, jog Bankas, 2007 m. birželio 5 d. Ieškovui nupirkdamas Fondo vienetus, nepažeidė pareigos atskleisti su investavimo į Fondo vienetus susijusią riziką, ta apimtimi, kad nenurodė, jog Fondas turi ar gali turėti realių likvidumo problemų. Teikiant investavimo rekomendacijas, nebuvo jokių objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti esamas ar būsimas Fondo likvidumo grėsmes. Negali būti laikoma, kad atsakovas pažeidė informavimo pareigą, kuomet jis pats, kaip ir visi kiti finansų rinkų dalyviai, neturėjo jokios informacijos apie su Fondo likvidumu susijusias rizikas. Tuo tarpu informacija, kad prekyba Fondo vienetais gali būti sustabdyta ar nutraukta, nepriskirtina specialiai rizikai, apie kurią Klientas turėjo būti atskirai informuotas. Kaip jau minėta, ši rizika ieškovui, kaip patyrusiam verslininkui, turėjo būti suprantama taip, kaip jiems yra suvokiama nemokumo rizika versle.

35.       Pažymėjo, kad finansų tarpininkas turi pareigą atskleisti interesų konfliktą tik tuo atveju, jeigu nesiima veiksmingų organizacinių ir administracinių prevencinių priemonių užkertant žalą klientų interesams. Nurodė, kad informacijos apie interesų konfliktą nenurodymas neturėjo jokios įtakos Ieškovo sprendimui įsigyti Fondo vienetus, o ir apskritai svarstytina, ar tokia informacija nėra savaime suprantama. Akivaizdu, kad finansų tarpininkas, platindamas finansines priemones, gauna už tai atlygį kaip ir kad bet koks kitas tarpininkas, vykdantis tokio pobūdžio veiklą (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto brokeris). Kliento sprendimą įsigyti Fondo vienetus lėmė sėkmingi Fondo veiklos rodikliai, o ne tai, ar Bankas gauna atlygį už vienetų platinimą. Nors dublike ieškovas cituoja atitinkamus poįstatyminius teisės aktus, tačiau taip ir nėra atskleidžiama, koks konkrečiai interesų konfliktas gali būti susijęs su ieškovo apsisprendimu įsigyti Fondo vienetus.

36.       Nurodė, kad buvusio Banko darbuotojo M. Č. parodymai kitoje byloje negali būti vertinami kaip įrodymai šio ginčo kontekste, nes šios bylos aplinkybės, ką jau ne kartą minėjo atsakovas, nėra analogiškos: ieškovo individuali situacija yra iš esmės kitokia nei kitų Banko klientų ankstesnėse bylose. Be to, pažymėtina, kad Ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes savo argumentams pagrįsti naudoja tik vieno liudytojo subjektyvius parodymus, nors minėtoje byloje buvo apklausti dar kiti asmenys, kurie pateikė kitokią informaciją nei liudytojas M. Č..

37.       Dėl Banko pareigos surinkti apie ieškovus informaciją ir ją tinkamai įvertinti papildomai nurodė, kad

38.       Dėl priežastinio ryšio ir kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygų.  Nurodė, kad rizikos, susijusios su Fondo vienetų išpirkimo sustabdymu ar nutraukimu, neatskleidimas visų pirma niekaip nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovo nuostoliais (t. y. į Fondo vienetus investuotomis ir prarastomis piniginėmis lėšomis): nepriklausomai nuo to, ar ši informacija Klientui būtų buvusi atskirai išdėstyta ar ne, Fondo vienetų išpirkimo sustabdymas, o vėliau ir nutraukimas vis tiek būtų įvykę. Pažymėjo, kad tikroji Kliento nuostolių atsiradimo priežastimi yra ne konkretūs Banko veiksmai, susiję su informacijos neatskleidimu ieškovui, o objektyvios rinkos aplinkybės, kurių teikiant investavimo rekomendacijas atsakovas neturėjo galimybių numatyti. Būtent finansų krizė, o ne finansų tarpininko profesinis nerūpestingumas visų pirma lėmė ieškovo nuostolius.

39.       Nurodė, kad konstatuoti kaltus Banko veiksmus taip pat nėra teisinio pagrindo, nes atsakovas, teikdamas Klientui finansines paslaugas, elgėsi taip, kaip elgtųsi bet kuris kitas profesionalas esant analogiškoms aplinkybėms. Banko Atsakomybė už sutarties pažeidimą gali būti taikoma tada, kai bus nustatyta, jog Bankas nedėjo tokių pastangų, kurių analogiškomis aplinkybėmis imtųsi Bankui protingas, atidus ir rūpestingas asmuo. Neabejotina, jog atsakovas ieškovui suteikė visą reikiamą informaciją, o aplinkybės, kad Europos Sąjungos valstybėje veikiančio ir jos finansų rinkų priežiūros institucijos kontroliuojamo investicinio fondo, nesant jokios visuomenei prieinamos informacijos, vienetų išpirkimas gali būti nutrauktas, o pats fondas išregistruotas, negalėjo numatyti nei atsakovas, nei joks kitas profesionalas. Šis rezultatas - tai Ieškovo prisiimtos investavimo rizikos materializavimas, kuris nuo atsakovo veiksmų/neveikimo niekaip nepriklausė. Tad ir dėl Fondo vienetų nurašymo ieškovo patirti nuostoliai laikytini ne žala, o materializavusi ieškovo investicinė rizika, kurią jis turi prisiimti pats.

Ieškinys  tenkintinas.

40.       Nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2007 m. gegužės 29 d. sudarė  Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį, kuria buvo nustatyti šalių tarpusavio santykiai, atsirandantys Bankui pagal investavimo strategiją konsultuojant Klientą dėl jo investuojamo turto valdymo.  2007 m. birželio 5 d. ieškovas davė pavedimą atsakovui įgyti GILD Arbitrage vertybinių popierių , t. y. 4832 Fondo vienetų už 121160,00 Eur, sumokėdamas bankui 1817,40 Eur komisinį mokestį.  2008 m. balandžio 25 d. buvo pasirašytas anksčiau sudarytos sutarties Pakeitimas Nr. 1. , 2019 m. liepos 4 d. – Pakeitimas Nr. 2 . GILD Arbitrage obligacijas atsakovas platino remiantis sudaryta tarp Estijos Respublikos Komerciniame Registre registruoto GILD Arbitrage ir AB SEB Vilniaus  bankas Platinimo sutartimi. 2013 m. vasario 8 d. buvo iškelta bankroto byla GILD investicinį fondą valdančiai įmonei AS GILD Fund Management. 2016 m. rugsėjo 8 d. ieškovas gavo pranešimą iš atsakovo, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. šio fondo vertybinių popierių emisija buvo uždaryta.  Atsižvelgus į atsakovo atstovo paaiškinimus teismo posėdyje, kad fondo lėšos buvo išvogtos, kad fondas investavo lėšas į aukso kasyklas Armėnijoje ir jų negali susigrąžinti, teismas daro išvadą, kad ieškovas neturi galimybės susigrąžinti investuotas lėšas iš bankrutavusio fondo, tuo ieškovui  yra atsiradę  nuostoliai.

41.       Vienu iš ieškinio pagrindų nurodyta tai, kad  GILD investicinio fondo vienetų investavimas buvo numatytas profesionaliems investuotojams, todėl atsakovas neturėjo teisės rekomenduoti, siūlyti ieškovui įsigyti GILD investicinio fondo vienetų. Ieškovas teigia, kad jis nebuvo profesionaliu investuotoju, atsakovas nepaneigia šio fakto, tik nurodo, kad jis buvo informuotu investuotoju. LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo ( toliau tekste – FPRĮ) 27 straipsnyje nurodyta, kokie subjektai yra laikomi profesionaliais klientais,  28 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie gali būti pripažinti profesionaliais klientais. Teismas daro išvadą, kad profesionalus investuotojas ir profesionalus klientas yra tapačios sąvokos. Atsakovui nepateikus jokių argumentų dėl to, kad  ieškovas nebuvo profesionaliu klientu ar investuotoju, ieškovui neatitinkant profesionalaus kliento požymių, pripažintina, kad atsakovas išplatino neprofesionaliam klientui ieškovui GILD investicinio fondo vienetus. Išanalizavus byloje pateiktas Rizikos kapitalo fondo „ GILD Arbitrage“ taisykles,  matyti, kad jose nėra draudimo platinti Fondo investicinius vienetus neprofesionaliems investuotojams. Ieškovas teigia, kad Fondo vienetai pagal savo rizikos laipsnį buvo skirti tik profesionaliems investuotojams, kad investiciniai vienetai, remiantis Fondo taisyklėmis, negalėjo būti išplatinti tokiam subjektui kaip ieškovas,  tačiau nesant draudimo neprofesionaliam investuotojui siūlyti įsigyti didesnės rizikos fondo obligacijų, šie ieškovo argumentai atmestini.

42.       Iš byloje pateiktos 2007-12-19 ieškovo kaip fizinio asmens konsultavimo anketos matyti, kad ieškovas nurodė, kad  jo investicinis portfelis investavimo termino pabaigoje apytiksliai gali sumažėti 10 procentų, taip pat jam priimtina, kad jo investicinio portfelio vertė bet kuriuo investavimo laikotarpiu gali sumažėti 10 procentų. Tai leidžia daryti išvadą, kad  atsakovo pareiga buvo informuoti ieškovą, kad jis kreiptųsi dėl investicinių vienetų išpirkimo, nes jo lėšos buvo investuotos į didelės rizikos GILD Arbitrage fondą, o jis pageidavo mažos rizikos savo lėšoms. Tai, kad  investuotojas sutiko,  kad jo lėšos gali sumažėti 10 procentų, tai vertintina, kad jis sutiko su investavimu į mažos rizikos fondą. Tai, kad 2008 m. lapkričio mėn. buvo priimtas sprendimas sustabdyti prekybą GILD fondo akcijomis, atsakovo netinkamas konsultavimas ieškovo, t. y. nepasiūlymas jam kreiptis dėl investicinių vienetų išpirkimo, buvo priežastiniame ryšyje su ieškovui atsiradusiais nuostoliais.   

         Dėl neatskleidimo su investavimu į Fondo vienetus susijusių rizikų

43.       Dėl ieškinio pagrindo, kad atsakovas tinkamai neįvykdė Sutarties sudarymo metu dėl investavimo į GILD fondus galiojusios FPRĮ redakcijos 22 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos ir neatskleidė ieškovui su investavimu į GILD investicinio fondo vienetus susijusių rizikų, t.y. nepranešė ieškovui, kad Fondą valdanti įmonė gali priimti sprendimą sustabdyti prekybą GILD fondo vienetais ir  nutraukti Fondo vienetų išpirkimą iš investuotojų, darytina išvada, kad tokios pareigos nevykdymas  buvo priežastimi ieškovui sutikti su banko pasiūlymu ir investuoti turimas lėšas į atsakovo siūlomą Fondą. Ieškovui nurodžius, kad žinodamas apie galimybę sustabdyti investicinio fondo vienetų išpirkimą ar tokio išpirkimo nutraukimą,  jis nebūtų įsigijęs šio Fondo investicinių vienetų, darytina išvada, kad netinkamos pareigos atskleisti visas galimas rizikas vykdymas buvo priežastiniame ryšyje su ieškovo sprendimu investuoti. Ta aplinkybė, kad ieškovas nebuvo supažindintas su Fondo taisyklėmis,  taip pat vertintina netinkamu informavimu apie rizikas, nes Taisyklėse nurodyta, kad tai yra didelės rizikos fondas, o būtent šis teiginys galėjo nulemti ieškovo apsisprendimą investuoti.

44.       Atsakovo nurodytos aplinkybės - kad ieškovas yra ypač patyręs ir didelį kapitalą sukaupęs verslininkas,   todėl jam yra suprantamas dalykas nemokumo rizika versle, teikiant paslaugas, bankas įvertino ieškovo nurodytus investavimo tikslus, patirtį, žinias, finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, yra reikšmingos, vertinant, ar ieškovas turėjo suprasti, kokia rizika įsigyjant iš atsakovo investicinius vienetus.  Atsakovas teigia, kad šio kliento atžvilgiu turi būti skirtingai vertinama tai, ar jis neturėjo suvokti apie galimas rizikas, investavus, ar jo informavimas turėjo būti analogiškas, kaip ir kitų klientų,  kad jo  nepakankamas informavimas neturi būti vertinamas taip pat, kaip  kitų ieškovų  analogiškose teismų praktikos bylose  ( LAT Civilinių bylų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014 ir 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525-687/2018). Teismas daro išvadą, kad sandorį sudariusio asmens išsilavinimas, turima patirtis investuojant bei asmeninės savybės sandorių sudarymo metu yra reikšminga aplinkybe darant išvadą, ar šios savybės buvo pakankamos suprasti įgyjamų vertybinių popierių aukštą rizikos laipsnį. Teisminėje praktikoje buvo priimtos skirtingos išvados dėl asmens teisės į nuostolių atlyginimą, nagrinėjant banko klientų-investuotojų ieškinius atsakovui   AB DNB bankui ( LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-265/2014 ir kolegijos 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis , priimta civilinėje byloje A. B. v AB DNB NORD , bylos Nr. 3K-3-391/2014 ) tačiau iš priimtų nutarčių motyvų matyti, kad byloje Nr. 3K-3-265/2014 buvo įvertinta, kad reikalinga informacija nebuvo pateikta aiškiai, nedviprasmiškai, ji nebuvo suprantama investuotojams, kuriems ji yra skirta, t. y. neprofesionaliesiems investuotojams, o byloje Nr. 3K-3-265/2014 padaryta išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad ieškovo asmeninės savybės sandorių sudarymo metu buvo pakankamos suprasti įgyjamų SASO vertybinių popierių skolintomis lėšomis aukštą rizikos laipsnį. Nutartyje nurodyta, kad ieškovas yra įgijęs socialinių mokslų daktaro vardą, turėjo vadovavimo kredito įstaigai darbo patirties, ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo patirties sudarant investavimo sandorius, taip pat ir SASO jis daugelį kartų įsigijo iki ginčijamų sandorių sudarymo, taigi suvokė ar turėjo suvokti tokių sutarčių sąlygas bei teisinius padarinius, kurių gali kilti jas pasirašius. Nesant duomenų, kad ieškovas jau anksčiau buvo įsigijęs GILD investicinio fondo vertybinių popierių, kad ieškovas turi vadovavimo kredito įstaigai patirtį ar turi specialių žinių bankininkystės srityje, ar turi mokslinį laipsnį, vertinama, kad jo turima patirtis investuojant ir veikla verslo srityje nėra pakankamomis savybėmis, dėl kurių jis privalėjo tinkamai neinformuotas apie rizikas, suprasti investavimo rizikos laipsnį.

Dėl atsakovo veikimo,  esant interesų konfliktui

45.       Nustatyta, kad atsakovas veikė kaip finansų makleris, sudarydamas sutartis su ieškovu, kurių pagrindu ir atsirado žala ieškovui. Vertinant, ar atsiradusi žala ieškovui yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje dėl atsakovo veikimo esant interesų konfliktui, teismas remiasi suformuota teismų praktika, nagrinėjant analogiškas bylas - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014, r  2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-525-687/2018, bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje 2020 m. vasario 13 d. bylos Nr. e2A-126-790/2020. Atsakovas neteikė įrodymų, kad būtų informavęs ieškovą apie interesų konfliktą, ieškovui teigiant, kad , žinodamas apie tai, jog atsakovė gauna mokesčius iš GILD Arbitrage , t.y. pradinį ir valdymo mokesčius, nebūtų sudariusi sutarties, darytina išvada, kad dėl nuostolių atsiradimo yra kaltas atsakovas, neinformavęs ieškovo dėl interesų konflikto.

46.       FPRĮ 21 straipsnio 1 dalis numato, kad finansų maklerio įmonė privalo imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį. Jei priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir šaltinį. Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 1K-17, 69 punkte yra nurodyta, jog finansų maklerio įmonė, siekdama nustatyti klientų finansiniams interesams galinčius pakenkti interesų konfliktus, kylančius teikiant investicines ir papildomas paslaugas arba jų derinį, privalo, vadovaudamasi minimaliais kriterijais, įvertinti, ar finansų maklerio įmonė, susijęs asmuo arba asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su finansų maklerio įmone kontrolės ryšiu, patenka į kurią nors iš toliau nurodytų situacijų, kai dėl teikiamų investicinių ar papildomų paslaugų arba dėl vykdomos investicinės veiklos ar kitų priežasčių:1) finansų maklerio įmonė arba tas asmuo gali turėti finansinės naudos arba išvengti finansinių nuostolių kliento sąskaita; 2) finansų maklerio įmonė arba tas asmuo klientui teikiamos paslaugos rezultatu arba kliento sąskaita sudaromo sandorio rezultatu yra suinteresuoti kitaip nei tuo rezultatu yra suinteresuotas klientas; 3) finansų maklerio įmonė arba tas asmuo turi finansinį ar kitokio pobūdžio suinteresuotumą teikti pirmenybę kito kliento ar kitos klientų grupės interesams kliento interesų sąskaita; 4) finansų maklerio įmonė arba tas asmuo verčiasi ta pačia veikla kaip ir klientas; 5) finansų maklerio įmonė arba tas asmuo gauna arba gaus ne iš kliento atlygį, kuris yra susijęs su klientui teikiama paslauga ir kuris gali būti teikiamas pinigų, prekių ar paslaugų forma, išskyrus tokiu atveju įprastai mokamus komisinius ar kitus mokėjimus už paslaugas. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2007 m. vasario 7 d., 2007 m. rugpjūčio 27 d., bei 2008 m. sausio 1 d. buvo sudaręs Platinimo sutartis su Fondą valdančia įmone, kuriose (jos prieduose) numatytas valdymo mokestis, mokamas atsakovui už išplatintus Fondo vienetus; jo dydis siejamas su išplatintų fondo vienetų verte ir toks mokestis buvo mokamas. Akivaizdu, kad atsakovas buvo suinteresuotas išplatinti kuo daugiau ir didesnės vertės GILD fondo vienetų, kad gautų didesnį atlyginimą (mokestį), t. y. siekti didesnės naudos sau, ir tuo pačiu kitam klientui.

47.       Aukščiau paminėtų taisyklių 75 punktas nustatė, jog esant interesų konfliktui, finansų maklerio įmonė, prieš teikdama investicinę paslaugą, privalo aiškiai, suprantamai (atsižvelgdama į kliento supratimą apie finansinių priemonių rinkas) ir pasirašytinai informuoti kiekvieną klientą apie atsiradusį interesų konfliktą bei finansinių priemonių rinkos kainą, kuri finansinėms priemonėms buvo nustatyta paskiausiai. (...) Investicinė paslauga gali būti teikiama tik tuo atveju, jei klientas aiškiai išreiškia savo sutikimą dėl investicinės paslaugos teikimo esant interesų konfliktui. Taigi, ieškovui neatskleisdamas informacijos apie egzistavusį interesų konfliktą, atsakovas pažeidė tiek FPRĮ 21 straipsnio 2 dalį, bendrąją pareigą veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir geriausiomis klientui sąlygomis, Konstatavus,  kad atsakovas, prieš priimant ieškovui sprendimą įsigyti konkretaus fondo vertybinius popierius, tinkamai neinformavo jo apie GILD fondo veiklos ir su tuo susijusio investicinių fondų išpirkimo sustabdymo, veiklos nutraukimo  riziką,  esant interesų konfliktui, darytina išvada, kad dėl atsiradusių ieškovui nuostolių yra kaltas atsakovas, todėl iš jo priteistina ieškinio suma - 61 486,73 EUR nuostolių atlyginimo.

          Dėl bylinėjimosi išlaidų

48.       Ieškovas turėjo išlaidų  žyminiam mokesčiui  sumokėti – 1147 Eur ir pateikė prašymą priteisti iš  atsakovo atstovavimo išlaidas, kurios  sudaro – 2420 Eur . Tai, kad ieškovui suteiktos paslaugos parengiant ieškinį, surašant dubliką, atstovaujant ieškovą teismo posėdyje, pateikti išlaidų dokumentai, prašymas pilnai tenkintinas. Bendra priteistina suma – 3567 Eur. Patenkinus ieškinį, atsakovo atstovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas atmestinas.

  Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

          Ieškinį  tenkinti.

          Priteisti ieškovui  T. E. iš atsakovo akcinės bendrovės SEB banko 61 486,73 EUR nuostolių atlyginimo ir 3567 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 

           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                         Danutė Kutrienė