Civilinė byla Nr. e2-533-918/2022

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.8.12; 2.6.16.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Gediminui Balškevičiui,

atsakovės atstovui advokato padėjėjui Pauliui Žiūkui,

trečiojo asmens UAB „Komponentas“ atstovui advokatui Šarūnui Vegiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Raben Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Dorsimus“ dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys UAB „Komponentas“, ADB „Gjensidige“.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškinio reikalavimų ir argumentų santrauka

1.       ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 16 972,60 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, rašytiniuose paaiškinimuose) nurodo, kad ieškovė savo veiklai vykdyti iš UAB „Komponentas“ yra išsinuomojusi apie 2 459,15 kv. m. bendrojo ploto patalpas, esančias Liepkalnio g. 85B, Vilnius (toliau – patalpos). Ieškovė buvo sudariusi sutartį su UAB „Vestra tuto“ dėl patalpų saugos (įskaitant priešgaisrinę saugą). 2016 m. rugpjūčio 24 d. įvyko UAB „Vestra tuto“ reorganizavimas, šią įmonę prijungiant prie atsakovės. 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartis Nr. 2016/09-24 (toliau – patalpų apsaugos sutartis). 2019 m. liepos 27 d. dalyje administracinių patalpų, t. y. apie 5 kv. m. ploto serverinės patalpose kilo gaisras, kurio metu apdegė serverinės patalpos, jose buvę daiktai, įrenginiai, įskaitant ieškovei priklausančius, taip pat aprūko kita administracinių patalpų dalis, į administracines  patalpas pateko didelis kiekis dūmų, smalkių. Ieškovė dėl galimos žalos atlyginimo kreipėsi į patalpų savininką UAB „Komponentas“, kuris klausimo reguliavimą perdavė draudikui AB „Lietuvos draudimas“. 2019 m. rugpjūčio 27 d. iš UAB „Komponentas“ buvo gautas raštas, kad  gaisro židinys yra vaizdo stebėjimo sistemos kompiuterio monitorius. UAB „Komponentas“ Draudikas 2019 m. spalio 25 d. pranešime apie priimtą sprendimą konstatavo, kad gaisras kilo dėl atsakovės įrenginio, už kurio priežiūrą UAB „Komponentas“ nėra atsakinga. Ieškovė mano, kad atsakovė, kuri turėjo apsaugoti ieškovės patalpas ir turtą nuo išorės pavojų, įskaitant gaisrą, tapo gaisro kilimo kaltininke, nes gaisrą sukėlė atsakovei priklausantis įrenginys. Ieškovė su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė žalos atlyginti nesutiko. Prašomą priteisti 16 518,83 Eur nuostolių sumą sudaro su gaisro pasekmėmis ir jų pašalinimu susijusios išlaidos (išlaidos paslaugoms (darbams), sumos sumokėtos tiekėjams (prekių, paslaugų, darbų vykdytojams) ir sumos sumokėtos už įrenginius, medžiagas remonto darbams bei visiškai sugadintiems elektronikos įrenginiams) bei 453,77 Eur išlaidų patalpų nuomai, kai ieškovė negalėjo naudotis nuomojamomis patalpomis, bet turėjo mokėti nuomos mokestį. Visi darbai, paslaugos, medžiagos, nurodytos ieškovės sudarytoje pažymoje,  buvo tiesiogiai skirti atstatyti tai, kas buvo suniokota gaisro. Apsaugos sutartimi atsakovė įsipareigojo ne tik nuolat stebėti ir fiksuoti signalus, siųsti nedelsiant darbuotojus į saugomą objektą, tačiau ir ne darbo metu apžiūrėti išorės perimetrą ir imtis visų priemonių objektui ir jame esančiam turtui apsaugos, pastebėjus, kad objektui iškilus grėsmė ne tik pranešti ieškovei, tačiau budėti prie objekto bei esant poreikiui iškviesti specialiąsias tarnybas, informuoti policijos pareigūnus. Atsakovė nepagrįstai imasi samprotauti dėl gaisro versijų ir aplinkybių, iškreipia savo elgesį gaisro dieną. Atsakovė gaisro dieną reagavo aplaidžiai, nesiėmė jokių veiksmų nei turtui, nei objektui apsaugoti, atsakovė nesikreipė į jokias specialiąsias tarnybas. Tik paraginus ieškovei ir trečiajam asmeniui fiziškai buvo nuvažiuota apžiūrėti Pastato ir teritorijos, tačiau nėra aišku, ką atsakovės atsakingi asmenys veikė nuvažiavę. Apie gaisro pavojų ar kitokį pavojų patalpoms, turtui ar teritorijai nebuvo pranešta nei ieškovei, nei UAB „Komponentas“. Ieškovės manymu, atsakovei veikiant maksimaliai atsakingai gaisras turėjo ir galėjo būti aptiktas ir identifikuotas dar 2019 m. liepos 27 d. keliolikos minučių periodu. Pastate yra sumontuota priešgaisrinės apsaugos sistema – sistema suveikė būtent gaisro dieną, jai suveikus yra skleidžiamas garsinis signalas, paleidžiamas vanduo bei atidaromi liukai. Atsidarius liukams, tai yra matyti fiziškai tinkamai apžiūrėjus teritoriją ir pastatą iš išorės. Ieškovei niekada jokiomis aplinkybėmis nebuvo perduoti atsakovės įrenginiai, įskaitant monitorių, ieškovė jais niekada nesinaudojo, jų nevaldė, nebuvo už juos atsakinga. Gaisro tyrimo medžiagoje aiškiai nurodoma, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros prietaisų, įrenginių gedimas, priešgaisrinės saugos pažeidimų objekte nebuvo nustatyta, kad gaisras kilo ir gaisro židinio zona yra ant stalo prie serverinės spintos, kur stovėjo kompiuteris su vaizduokliu. Serverinės patalpos yra rakinamos, raktus nuo serverinės turi ieškovo darbuotojas – sandėlio vadovas. Ieškovė reikalavimus kildina iš CK 6.266 straipsnio, numatančio pastato, statinio ar įrenginio savininko griežtąją civilinę atsakomybę. Įrengino savininko atsakomybės nepašalina ir kitas asmuo nėra laikomas įrenginio valdytoju, jei tokiam asmeniui yra perduotas pats įrenginys ar jo techninė priežiūra atskirai.

3.       Teismo posėdžiuose ieškovės atstovas advokatas Gediminas Blaškevičius palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad visos pareigos, susijusios su vaizdo stebėjimo įrangos priežiūrą, įskaitant monitorių, liko atsakovei ir būtent ji buvo atsakinga už šios įrangos priežiūrą ir turėjo pareigas teikti šios vaizdo stebėjimo įrangos profilaktiką, užtikrinti nepertraukiamą veikimą. Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kad profilaktika būtų reguliariai vykdoma ir kada paskutinį kartą ji buvo atlikta. Už įrangą, įskaitant monitorių,  atsakinga atsakovė, o ne UAB „Komponentas“. Byloje nėra nei vieno įrodymo, pagal kurį ieškovei būtų perduota pareiga užtikrinti įrenginio remontą, profilaktiką, priežiūrą. Susipažinus su Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos medžiaga, su UAB „Komponentas“ pateiktais paaiškinimais ir dokumentais, ieškovės įsitikinimu, yra požymiai ne tik deliktinės atsakomybės, bet ir sutartinės atsakomybės, nes atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas susijusias su objekto stebėsena, reagavimu į įvykius. Atsakovė atsako už vaizdo stebėjimo įrangą, tačiau neatliko jokių operatyvinių veiksmų, kad atvyktų į vietą ir patikrintų. Jei atsakovės darbuotojai būtų tinkamai reagavę,  būtų pamatę kilusį gaisrą ir galbūt patirta žala būtų mažesnė. Atsakovė, gavusi signalą, netinkamai reagavo, neatvyko, neįsitikino objekto saugumu, ir pagal sudarytas sutartis atsakovė atsako ne tik už patalpų stebėseną nuo įsilaužimo, bet ir atsakinga už situacijos stebėjimą gaisro prevencijai užtikrinti. Akto, koks konkretus turtas buvo sugadintas, ieškovė nėra sudariusi, žalos apimtį patvirtina nuotraukos ir ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta, kokios medžiagos buvo pirktos ar atlikti darbai . Į žalą įeina ir valymo darbai, šiltinimo vatos sudėjimo darbai, papildomai naujai montuotos vaizdo stebėjimo kameros, žaliuzių montavimo darbai, kitos sąskaitose nurodytos išlaidos. 

Atsakovės argumentų santrauka

4.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp UAB „Komponentas“ ir ieškovės 2007 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 2007/08/08, kurios pagrindu UAB „Komponentas“ išnuomojo ieškovei dalį pastato patalpų. 2015 m. rugsėjo 22 d. objekto stebėjimo ir kontrolės sutarties Nr. 107 pagrindu UAB „Vestra tuto“ vykdė objekto, esančio Liepkalnio g. 85, Vilnius, teritorijos ir joje esančių statinių apsaugą, teikiant stebėjimo ir kontrolės paslaugas. Teikiant tokio pobūdžio paslaugas objekto stebėjimo ir kontrolės metu visomis savaitės dienomis visą parą budintys operatoriai stebi ir fiksuoja centralizuotame stebėjimo pulte gaunamus signalus/duomenis apie objekto apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo, įrašymų sistemų veikimą ir pan. Atsakovė faktiškai nevaldo ir nenaudoja apsaugos signalizacijos, vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemų, kadangi paslaugos ir teikiamos nuotoliniu būdu, susijusios tik su centralizuotame stebėjimo pulte gautų signalų/duomenų stebėjimu, fiksavimu ir reagavimu į juos. UAB „Komponentas“ pastate jau turėjo apsaugos signalizacijos sistemą, tačiau neturėjo vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemos, galinčios fiksuoti objekto teritorijos ir joje esančių statinių vaizdą bei jį tiesiogiai perduoti į centralizuotą stebėjimo pultą. Tarp ieškovės ir UAB „Vestra tuto“ 2015 m. lapkričio 23 d. buvo sudaryta stebėjimo ir reagavimo sutartis Nr. 106, kurios pagrindu UAB „Vestra tuto“ vykdė objekto, esančio Liepkalnio g. 85, Vilnius, išsinuomotų vidaus patalpų ir jų teritorijos apsaugą, teikiant stebėjimo ir reagavimo paslaugas.  Ieškovė neturėjo jokios nuosavos apsaugos signalizacijos sistemos arba vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemos UAB „Komponentas“ leido ieškovei valdyti ir naudoti šių sistemų dalis, kurios buvo išnuomotose patalpose. Tiek ieškovė, tiek UAB „Komponentas“ buvo atsakingi už tinkamą apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo įrašymo sistemų priežiūrą ir naudojimą, o atsiradus gedimams ar kitoms priežastims – išlaidas padengdavo tas asmuo, kurio dalyje kažkuri sistema sugedo. 2016 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Vestra tuto“ buvo reorganizuota, ją prijungus prie atsakovės. Tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. rugsėjo 24 d. buvo sudaryta stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 2016/09-24, kurios pagrindu atsakovė vykdė objekto, esančio Liepkalnio g. 85, Vilnius, išsinuomotų vidaus patalpų ir jų teritorijos apsaugą, teikiant stebėjimo ir reagavimo paslaugas. Atsakovės operatorė budėjusi prie centralizuoto stebėjimo pulto ir atlikdama objektų, esančių Liepkalnio g. 85, Vilnius, stebėjimą ir reagavimą, 2019 m. liepos 27 d. 9 val. 4 min 22 s gavo aliarmo signalą/duomenis iš apsaugos signalizacijos sistemos apie dingusį ryšį su išsiplėtimo moduliu, o tuo pačiu metu dingo vaizdas iš vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemos. Praėjus vos 12 s, centralizuotame stebėjimo pulte buvo gautas signalas/duomenys apie objektuose esančios bendros apsaugos signalizacijos sistemos gedimą – sistemos akumuliatorius/baterija nepalaiko jos veikimo. Po 2 min. 18 s, buvo gautas pakartotinis signalas/duomenys, kad apsaugos signalizacijos sistemos akumuliatorius/baterija nepalaiko jos veikimo. Pažymi, kad tiek apsaugos signalizacijos sistema, tiek vaizdo stebėjimo įrašymo sistema yra atskiros sistemos, kurių veikimui reikalingas nuolatinis elektros energijos tiekimas. Nutrūkus elektros energijos tiekimui, nustoja veikti vaizdo stebėjimo, įrašymo sistema, kadangi jos palaikymui reikalingos ženkliai didesnės elektros energijos sąnaudos, todėl tokios sistemos neturi atsarginio energijos šaltinio. Apsaugos signalizacijos sistemai reikalingos ženkliai mažesnės elektros energijos sąnaudos, todėl ji turi atsarginius akumuliatorius/baterijas, kurios palaiko tolimesnį šios sistemos veikimą iki 12 val. nutrūkus nuolatiniam elektros energijos tiekimui. Šiuo atveju vienu metu nustojo veikti tiek apsaugos signalizacijos sistema, tiek vaizdo stebėjimo, įrašymo sistema, tokia situacija galima vieninteliu atveju, kai vienu metu sugadinamos abi sistemos. Atsakovės operatorė įvertinusi situacijos rimtumą, nedelsiant išsiuntė greitojo reagavimo grupę fiziškai apžiūrėti objekto išorę. Operatorė iš karto susisiekė su UAB „Komponentas“ įgaliota atstove, o iš karto po to, su ieškovės įgaliotu atstovu, kuriems telefonu paaiškino apie susidariusią situaciją, nurodė apie būtinybę atvykti į objektą jį apžiūrėti, tačiau tiek ieškovės, tiek UAB „Komponentas“ įgalioti atstovai atsisakė vykti į objektą. Atsakovės greitojo reagavimo grupė atvykusi į objektą ir apžiūrėjusi jį vizualiai, nieko nepastebėjo ir apie tai informavo centralizuoto pulto operatorę, kuri nurodė grupei likti toliau prie objekto iki atskiro nurodymo. Atsakovės operatorė centralizuotame stebėjimo pulte 10 val. 0 min 52 s gavo paskutinį signalą/duomenis, jog visiškai nėra ryšio su objekte esančiomis sistemomis (toks signalas gaunamas tuomet, kai centralizuotas stebėjimo pultas po mėginimų užmegzti ryšį su objekte esančiomis sistemomis, negauna jokio atsako, t. y. nėra užmezgamas ryšys). Po gautos informacijos operatorė papildomai susisiekė su ieškovės ir UAB „Komponentas“ įgaliotais atstovais, tačiau šie atsisakė atvykti į objektą ir jį apžiūrėti. Atsakovės operatorė susisiekė su atsakovės techninio padalinio vadovu, kuris nurodė, kad iš atsakovės pusės padaryta maksimaliai teisingai ir viskas ką galima padaryti – papildomai siųsti greitojo reagavimo grupę periodiškai patikrinti objekto išorės tol, kol atvyks ieškovės ir UAB „Komponentas“ įgalioti atstovai. Toliau atsakovės operatorė informavo greitojo reagavimo grupę, kad ji nebelauktų prie objekto ir grįžtų į būstinę, nes įgalioti atstovai neatvyks. Atsakovės greitojo reagavimo grupė periodiškai važiavo ir tikrino objekto išorę, ar jame nematyti pažeidimų iki 2019 m. liepos 28 d. apytiksliai 12-13 val., kol atvyko įgalioti atstovai. Atsakovės centralizuoto stebėjimo pulto operatorė 2019 m. liepos 28 d. buvo informuota, kad ieškovės objekte esančiame pastate Liepkalnio g. 85B, Vilnius, 2 aukšto serverinės paskirties patalpoje buvo kilęs gaisras. Po gaisro, UAB „Komponentas“ užsakymu atsakovė atliko apsaugos signalizacijos sistemos ir vaizdo stebėjimo įrašymo sistemos remontą ir toliau teikia stebėjimo ir reagavimo paslaugas UAB „Komponentas“. Atsakovės vertinimu, jos atžvilgiu negali būti taikoma civilinė atsakomybė pagal ieškovės nurodomą teisinė pagrindą (CK 6.266 straipsnį). Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrįstai ignoruoja faktą, kad tiek monitorius, tiek kompiuteris ar kitokie komponentai sudaro vieningą vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemą esančią Pastate, ir joks jos komponentas neturi būti vertinamas atsietai ar atskirai. Atsakovė nėra nei statinio, nei patalpų savininkė, nei valdytoja, nes negalėdama savo nuožiūra bet kuriuo metu patekti nei prie apsaugos signalizacijos sistemos, nei prie vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemos, neturi galimybės jų valdyti ir daryti tiesioginę įtaką jų faktiniam valdymui, naudojimui. Be to, ieškovė turi pareigą įrodyti atsakovės kaltę, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, žalą bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, jog atsakovės atžvilgiu galėtų būti pritaikyta deliktinė civilinė atsakomybė. Atsakovės įsitikinimu, neegzistuoja nei viena iš būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, apimančios neteisėtus veiksmus, žalos, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio. Nei viename iš raštų nebuvo nustatyta/konstatuota, jog gaisras kilo dėl konkretaus prietaiso gedimo, t. y. ne tik neidentifikuotas konkretus prietaisas, tačiau nėra nustatytas ir konkretus jo sugedimo faktas. Atsakovės įsitikinimu, gaisro priežastimi buvo ne pačių elektros prietaisų netinkama priežiūra, o trumpasis jungimas, sukėlęs įtampos svyravimus. UAB „Komponentas“ turėjo užtikrinti, kad perduodant stebėjimui objektą nebūtų paliekami įjungti elektros, dujų ir kitokie prietaisai, galintys sukelti gaisrą arba klaidingus signalizacijos suveikimus. Ieškovė ne tik neįrodė žalos sukėlimo fakto, bet ir nepagrindė jos dydžio. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė patyrė savo turto netekimą, sužalojimą ar kitokias tiesiogines išlaidas, dėl kurių patyrė žalą, kurią reikėtų kompensuoti. Jeigu ieškovei būtų priteistas jos apskaičiuotas žalos dydis, ji praturėtų PVM suma. Ieškovė prašo atlyginti jai žalą, kurios didžiąją dalį kildina iš naujai įsigyto turto. Ieškovė neįrodė, kad naujai įsigytas turtas yra lygiavertis tariamai prarastam. Ieškovė dalį žalos dydžio įrodinėja išlaidomis, kurios net nėra susijusios su kilusiu gaisru. Atsakovė niekaip nepažeidė bendro pobūdžio atidumo ir rūpestingumo pareigos, ji ėmėsi visų veiksmų, kurie buvo jos valioje, kad bet kokios žalos atsiradimo būtų išvengta. Atsakovės vertinimu, visoje šioje situacijoje ji padarė maksimaliai viską, ką galėjo, tuo tarpu ieškovė ir UAB „Komponentas“, būdami informuoti apie galimą grėsmę, elgėsi neprotingai ir nerūpestingai. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė neįrodė nei vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Nepriklausomai nuo to, kurios atsakomybės rūšies ieškovė siektų, nėra atsakovės kaltės, neteisėtų veiksmų ir/ar kaltės, kartu apimančios neteisėtus veiksmus.

5.       Teismo posėdžiuose atsakovės atstovas advokato padėjėjas Paulius Žiūkas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiškino procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad monitorius negali būti prilyginamas statiniui. Atsakovė nurodo, kad ieškovės pateiktas patirtos žalos dydis kelia abejonių. Reikalaujama priteisti suma už šiltinimo vatos įsigijimą, antro vatos sluoksnio sudėjimo rangos darbus, nors apšiltinamasis sluoksnis yra patalpų dalis, o iš bylos medžiagos žinoma, kad patalpas suremontavo trečiasis asmuo UAB „Komponentas“, jų patirtas išlaidas patalpų remontui visiškai atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Matyti, kad buvo atkurtas tiek vatos sluoksnis, tiek šviestuvai. Nėra duomenų, ar vaizdo stebėjimo sistema iš viso buvo pastate iki gaisro. Net jeigu ieškovė ir prarado minimus daiktus, ji galėtų reikalauti, kad būtų atkurta ta padėtis iki gaisro, o ne pagerinta. Atsakovė atliko visas savo pareigas, pranešė tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui, paprašė atvykti į objektą, daugiau atsakovė iš savo pusės padaryti negalėjo nieko, nes raktų, signalizacijos kodų, kad galėtų patekti į patalpas, neturėjo ir negalėjo to padaryti. Jeigu sistema atsiunčia signalą, kad nutrūko jos darbas, jis neatsiunčia priežasties, kodėl taip įvyko. Atsakovė niekaip nevaldė ir nenaudojo įrenginių, ji tik priimdavo gaunamus signalus į savo centrinį stebėjimo pultą ir spręsdavo dėl reagavimo į juos – ar reikia siųsti apsaugos grupę, ar informuoti paslaugų užsakovą ar ne, ar nukrito patalpose koks nors daiktas ir klaidingai suveikia apsaugos signalizacija. Priešgaisrinės saugos paslaugų atsakovė neteikė. Tiksli priežastis gaisro kilimo, kad tai buvo gedimas, kad tai nebuvo elektros įtampos šuolis, nėra nustatyta, priežastis yra labiausiai tikėtina, kad tai yra elektros prietaisų gedimas. Nurodyta, kur yra gaisro židinys, kad tai yra ant stalo, tačiau ar konkrečiai monitorius uždegė, ar nuo kitų elementų kilo gaisras, tokios konkrečios išvados nėra. Objekte buvo apsaugos signalizacijos sistema, t. y. apsaugos pultas, davikliai įvairūs, kurie reaguoja į tam tikrus judesius, tai yra viena sistema ir ji priklausė trečiajam asmeniui. Prie tos sistemos priešgaisrinė apsaugos sistema niekada nebuvo prijungta, nes prie esamos signalizacijos sistemos prijungiama priešgaisrinė apsaugos sistema, tada priešgaisrinė apsaugos sistema siunčia į apsaugos signalizacijos sistemą, o iš jos siunčiama į centrinį stebėjimo pultą. patalpų savininkas niekados nebuvo sujungęs šių dviejų sistemų ir atsakovė negaudavo pranešimų apie priešgaisrinę saugą. Kadangi atsakovė nėra įrenginėjusi tų sistemų, tai ji gauna tuos duomenis, kokius ta sistema gali suformuoti ir atsiųsti. Atsakovė laikė, kad ji sudarė stebėjimo ir reagavimo sutartį, o joje yra inkorporuotos sąlygos, kuriomis susitariama dėl atitinkamos įrangos perdavimo, t. y. būtent ji yra sumontuota ir perduota trečiajam asmeniui ir palikta objekte, ir atitinkamai monitorius naudojamas pagal poreikį. Dokumentų, kokiu pagrindu įrenginiai buvo perduoti trečiajam asmeniui, byloje nėra.

Trečiojo asmens UAB „Komponentas“ argumentų santrauka

6.       Trečiasis asmuo UAB „Komponentas“ atsiliepime į ieškinį nurodo dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo spręsti teismo nuožiūra, priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo UAB „Komponentas“ procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, dublike) nurodo, kad 2007 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Komponentas“ ir ieškovė sudarė patalpų nuomos sutartį (toliau – patalpų nuomos sutartis), pagal kurią UAB „Komponentas“ išnuomojo bei 2007 m. spalio 17 d. priėmimo perdavimo aktu perdavė valdyti ir naudoti UAB „Komponentas“ nuosavybės teise priklausančius sandėlius bei administracines patalpas esančias Liepkalnio g. 85B blokas „C“, Vilniuje (toliau – patalpos), įskaitant serverinę, esančia pastato antrajame aukšte (toliau – serverinė), kurioje 2019 m. liepos 27 d. kilo gaisras, dėl ko buvo padaryta žala ne tik ieškovės, bet ir UAB „Komponentas“ turtui. 2015 m. rugsėjo 22 d. UAB „Komponentas“ ir atsakovė sudarė objekto lauko teritorijos stebėjimo ir kontrolės sutartį Nr. 107, kurios pagrindu atsakovė vykdo patalpų išorinės teritorijos apsaugą. 2016 m. rugsėjo 24 d. ieškovė ir atsakovė sudarė stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 2016/09-24, kurios pagrindu atsakovė vykdo patalpų vidaus apsaugą. Vadovaujantis UAB „Komponentas“ darbuotojos D. P. rašytiniu paaiškinimu ir UAB „Komponentas“ priklausančių pastatų priežiūrą vykdančios UAB „Caverion Lietuva“ atstovų rašytiniu paaiškinimu, 2019 m. liepos 27 d. 9.44 val. iš atsakovės apsaugos posto budinčio asmens gautas pranešimas, kad apsaugos postas nemato teritorijos per vaizdo kameras. Dėl šios priežasties buvo patikrinta, ar nesutrikęs elektros tiekimas pabandant atidaryti elektra valdomus teritorijos vartus. Nustačius, kad teritorijos vartų atidarymas/uždarymas veikia, UAB „Komponentas“ atstovė pasiūlė pasitikrinti atsakovės įrangos veikimą ir susisiekti su įrangą prižiūrinčiais specialistais. Tą pačią dieną dėl susidariusios situacijos buvo informuotas ir ieškovės atstovas V. B., nes patalpų vidaus apsaugą vykdo, į aliarminius signalus reaguoja atsakovė. 2019 m. liepos 28 d. 11.40 val. su UAB „Komponentas“ susisiekė kitos tame pačiame pastate patalpas besinuomojančios įmonės atstovas ir nurodė, kad suveikė priešgaisrinė signalizacija bei priešgaisrinės apsaugos sistemos. Atvykus į vietą kartu su ieškovės atstovais buvo nustatyta, kad serverinės patalpa ir joje esantis turtas yra sudegęs. Vilniaus m. priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba į įvykio vietą atvykti atsisakė, kadangi nebuvo ką gesinti, tačiau sekančią dieną į įvykio vietą atsiuntė vyr. inspektorių D. S., kuris žodžiu įvardijo gaisro priežastį – vaizdo stebėjimo sistemos kompiuterio monitorius. gaisro židinio zona yra ant stalo prie serverinės spintos, toje vietoje, stovėjo kompiuteris su vaizduokliu, kuris priklausė atsakovei. Vadovaujantis 2019 m. spalio 25 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešimu apie priimtą sprendimą dėl draudimo išmokos, gaisras kilo dėl apsaugos paslaugas teikiančios atsakovės – įrenginių gedimo. Vadovaujantis UAB „Komponentas“ ir atsakovės objekto stebėjimo ir kontrolės sutarties Nr. 107 punktu Nr. 1.4, objekte sumontuota vaizdo stebėjimo įranga lieka UAB „Vestra tuto“ nuosavybė. Vadovaujantis minėtos sutarties priedu „Panaudotų vaizdo stebėjimo ir įrašymo sistemai medžiagų sąrašas pagal sutarties punktus Nr. 1.3 ir 2.2” dalis atsakovei priklausančios vaizdo stebėjimo įrangos gaisro priežastimi buvęs monitorius. Pažymi, kad pagal UAB „Komponentas“ ir ieškovės pasirašytos patalpų nuomos sutarties sąlygas visa atsakomybė už patalpų viduje įgyvendinamus priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi buvo perduota ieškovei. Trečiasis asmuo mano, kad jo turimi duomenys patvirtina ieškinyje išdėstytą poziciją, kad gaisro šaltiniu buvo atsakovei priklausantis, patalpų viduje buvęs kompiuterio vaizduoklis (monitorius). Nurodo, kad atsakovės bandymas priskirti įrenginius prie pastato priklausinių yra teisiškai nepagrįstas ir tiesiogiai prieštaraujantis byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų ar bent leistų daryti prielaidas apie bet kokius pastato ar jo priklausinių trūkumus. Likus savaitei iki gaisro Pastate buvo atliktas planinis priešgaisrinis patikrinimas, kurį atliko Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdymo, kurios metu jokių pažeidimų nenustatyta. Taip pat jokios teisės dėl įrenginių ir/ar naudojimo trečiajam asmeniui niekada nebuvo suteiktos, o juo labiau galimybės atsakovės turtą valdyti ir daryti tiesioginę įtaką jo faktiniam valdymui. Be to, atsakovė nereagavo į gresiantį pavojų, taip pat neinformavo trečiojo asmens apie ekstremalias aplinkybes. Atsakovė yra savo srities profesionalė, jai taikomi didesni nei vidutinio atidumo ir rūpestingumo standartai, kadangi už savo darbą atsakovė ima atlygį ir pati renkasi savo darbo priemones bei metodus. Būtent atsakovė turi užtikrinti, kad tokie įvykiai, kurie sukėlė žalą, neįvyktų.

7.       Trečiojo asmens UAB „Komponentas“ atstovas advokatas Šarūnas Vegys teismo posėdžiuose nurodė, kad kaip objekto savininkas yra suinteresuotas, kad būtų išspręstas žalos atlyginimo klausimas. Byloje nėra nei vieno dokumento, kuris patvirtintų, kad trečiajam asmeniui buvo perduoti įrenginiai. Atsakovas, kaip savo srities profesionalas, naudoja tam tikrą įrangą, medžiagas, tam, kad atsakovė, kaip juridinis asmuo galėtų siekti pelno, teikti paslaugas ir gauti atlyginimą už jų teikimą. Teigti, kad buvo perduota konkreti įranga, nėra jokio pagrindo, ir mano, kad prieštarauja pačios atsakovės su trečiuoju asmeniu pasirašytam dokumentui, aiškiai išreikštai pozicijai, kad nuosavybė į daiktus nepereina. Visi dokumentai pakankamai aiškiai patvirtina, kad gaisro priežastimi buvo konkreti įranga, kurios savininkas, valdytojas, naudotojas ir techninę priežiūrą atliekantis subjektas yra atsakovė.

Trečiojo asmens ADB „Gjensidige pozicija

8.       Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

9.       Nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 8 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 2007/08/08 pagrindu trečiasis asmuo UAB „Komponentas“ išnuomojo ieškovei UAB „Raben Lietuva“ sandėlio ir administracines patalpas Liepkalnio g. 85, Vilniuje. Nuomos sutartis su jos pakeitimais išviešinta viešame registre.

10.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovės išsinuomotose administracinėse patalpose 2019 m. liepos 27 d. kilo gaisras.  Ieškovė dėl žalos atlyginimo kreipėsi į patalpų savininkę UAB „Komponentas“, kuri  2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu informavo ieškovę, kad gaisro židinys yra vaizdo stebėjimo sistemos kompiuterio monitorius, priklausantis atsakovei, kuri, pasak trečiojo asmens, stebi ir kontroliuoja teritoriją ir joje esančius statinius. 2019 m. spalio 25 d. raštu trečiojo asmens UAB „Komponentas“ draudikas informavo tie trečiąjį asmenį, tiek ieškovę, jog gaisro priežastis – elektros prietaisų, įrenginių gedimas; gaisras kilo serverinės patalpose, kuriose, be kita ko laikoma atsakovei reikalinga įranga.

11.       Ieškovei pateikus pretenziją atsakovei, ši atlyginti žalą atsisakė.

12.       Šioje byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kad trečiajam asmeniui priklausančiose patalpose, kurios buvo išnuomotos atsakovei, tačiau kuriose buvo atsakovei priklausanti įranga, kilo gaisras bei ieškovės turtas buvo apgadintas. Byloje kilo ginčas dėl gaisro priežasties, atsakingo dėl žalos kilimo asmens ir padarytos žalos dydžio. 

13.       Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). agrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje jis yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

14.       Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). 

15.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021). CK 6.263 straipsnio 1 dalis yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 249 straipsnio 1 dalis). Deliktinės atsakomybės kilimui yra svarbūs tik tokie atsakovo neteisėti veiksmai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovo patirta žala (CK 6.247 straipsnis). CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021).

16.       Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

17.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, atlikus neteisėtus veiksmus, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019).

18.       2019 m. gruodžio 6 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus rašte  nurodyta, kad patikrinus informaciją apie gaisrą, kilusį 2019 m. liepos 27 d. UAB „Komponentas“ patalpose, nustatyta, kad aprūko ir apsilydė šios patalpos lubos, aprūko kitos patalpos; įvertinus apdegimo požymius nustatyta, kad gaisras kilo  ir gaisro židinio zona yra ant stalo prie serverinės spintos; toje vietoje stovėjo kompiuteris su vaizduokliu; labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis – elektros prietaisų, įrenginių gedimas.

19.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2019 m. birželio 29 d. akte dėl kilusio gaisro Nr. 53-1720 (tikėtina, kad dėl rašymo apsirikimo klaidos neteisingai nurodytas akto surašymo mėnuo) nurodytas, kad gaisro metu smarkiai apdegė 5 kv. m kambariukas, aprūko ir apsilydė kambario lubos, kuriame įrengta serverinė, sudegė ir apsilydė visa kambaryje buvusi elektronikos įranga. Akte nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis elektros prietaisų, įrenginių gedimas.

20.       2019 m. rugpjūčio 8 d. apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono D. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. liepos 29 d. 8 val. 00 min atliktas neatidėliotinos informacijos patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad gaisras kilo antrame aukšte įrengtose administracinėse patalpose. Gaisro metu smarkiai apdegė 5 kv. m kambariukas, aprūko ir apsilydė kambariuko lubos, kuriame buvo įrengta interneto serverinė. Iš apanglėjimų matyti, kad gaisras kilo ant stalo ir laidais kilo link lubų. Gaisras iš serverinės patalpos į kitas patalpas neišplito, tik nesmarkiai aprūko koridoriaus lubos. Apžiūrėjus gaisro vietą, įvertinus apdegimo požymius, nustatyta, kad gaisras kilo ir gaisro židinio zona yra ant stalo prie serverinės spintos, kur matomas stipriausiai terminio poveikio pažeistas spintos šonas, toje vietoje stovėjo kompiuteris su vaizduokliu. Apibendrinus gaisro kilimo aplinkybes, faktinius duomenis, surinktus gaisravietės apžiūros metu, nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – techninė- elektros prietaisų, įrenginių gedimas.

21.       Nors atsakovė kėlė versijas apie tai, kad gaisro priežastis galėjo būti trumpasis elektros jungimas, ši atsakovės versija yra neįrodyta. Atsakovės pateikti duomenys apie vaizdo sistemų praplėtimą, išsilydžiusio vaizdo kameros laido nuotrauka ir atsakovės darbuotojo liudytoju apklaustu A. G. paaiškinimų nepakanka padaryti labiau tikėtiną išvadą dėl to, kad  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos padarytą išvadą dėl gaisro židinio ir priežasties yra neteisinga. Pažymėtina, kad tokioms aplinkybėms, kaip gaisro priežastis, nustatyti reikalingos specialios techninės žinios, tačiau atsakovė, siekdama paneigti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos išvadą dėl gaisro priežasties ir židinio, ekspertizės skirti neprašė. Įvertinus byloje gautus duomenis apie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialisto atlikto gaisro priežasčių tyrimo pobūdį ir apimtį, teismas neturi pagrindo abejoti išvados patikimumu: specialistas išsamiai aprašė gaisro židinį (staliukas su monitoriumi) ir plitimo kryptį (nuo staliuko su monitoriumi į viršų), pašalinimo poveikio gaisrui kilti nenustatė. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos išvada dėl gaisro priežasties yra netiksli.

22.       Byloje nėra ginčo, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 2016/0924 pagrindu atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei stebėjimo ir reagavimo paslaugas, t. y. nuolat nepertraukiamai stebėti savo centralizuotame stebėjimo pulte gaunamus šalių suderintame sąraše nurodytose patalpose įrengtų signalizacijų formuojamus ir siunčiamus signalus, juos fiksuoti, o gavęs aliarminį signalą, reaguoti pasiųsdamas į įvykio vietą apsaugos darbuotoją (Sutarties 2.1 p.). atsakovė įsipareigojo po signalizacijos aliarminio suveikimo signalo gavimo kaip galima greičiau, bet vėliau kaip per 10 minučių atvykti į objektą (Sutarties 5.1.2 p.), signalizacijai suveikus objekto ne darbo metu, apžiūrėti išorės objekto perimetrą arba imtis priemonių ir jame esančiam turtui apginti nuo akivaizdaus pavojingo kėsinimosi (Sutarties 5.1.3 p.); pastebėjus, kad išorinis objekto perimetras pažeistas ar kitas objektui keliančias grėsmę aplinkybes, pranešti apie tai telefonu už objektą atsakingam asmeniui (Sutarties 5.1.4 p.); budėti prie objekto, kurio perimetras pažeistas, iki bus surastas ir atvyks už objektą atsakingas asmuo, bet ne ilgiau kaip 8 valandas (Sutarties 5.1.5 p.). Pagal šią sutartį apsaugos sistema suprantama kaip techninė ir/arba elektroninė įranga, skirta įsilaužimo ir/arba gaisro nustatymui, fiksavimui ir signalų , perduodamų į vykdytojo centralizuotą stebėjimo punktą, formavimui, taip pat techninė ir/arba elektroninė ryšio perdavimo įranga, skirta suformuotų signalų perdavimui į centralizuotą stebėjimo pultą (Sutarties 1.1 p.). Šalys susitarė, kad jei dėl vykdytojo kaltų veiksmų ar neveikimo netinkamai įvykdomi arba neįvykdomi sutartimi prisiimti įsipareigojimai, jis privalo atlyginti užsakovui tuo padarytus tiesioginius nuostolius, išskyrus sutartyje numatytas išimtis; vykdytojo atsakomybė už vieną įvykį ribojama sutarties priede Nr. 1 nurodyta suma (Sutarties 7.1 p.). Vykdytojas atleidžiamas nuo atsakomybės ir neatlygina žalos (nuostolių), jei užsakovas laiku, kaip numatyta sutarties 4.1 p., nepranešė vykdytojui apie įvykį, dėl kurio gali kilti vykdytojo civilinė atsakomybė, arba po tokio įvykio objekte buvo vykdoma ūkinė komercinė veikla su materialinėmis vertybėmis ar buvo atliekamos operacijos su buhalterinės apskaitos dokumentais iki vykdytojo įgalioto atstovo atvykimo, taip pat jei nustatant nuostolius nedalyvauja vykdytojo įgaliotas atstovas (Sutarties 7.2.1 p.). Atitinkamai, pagal nurodytą sutartį ieškovė įsipareigojo apie įvykius, dėl kurių pagal sutartį gali kilti atsakovės civilinė atsakomybė, ne vėliau kaip per 1 valandą apie tokius įvykius sužinojimo momento, žodžiu pranešti atsakovei ir užtikrinti, kad objekte nebūtų vykdoma jokia ūkinė komercinė veikla su materialinėmis vertybėmis ir pinigais ir neatliekamo s jokios operacijos su buhalterinės apskaitos dokumentais iki atvyks atsakovės įgaliotas atstovas ir policijos atstovai bei bus įformintas dokumentas dėl šio fakto, bet ne ilgiau kaip 1 valandą nuo pranešimo momento, taip pat sudaryti tinkamas sąlygas atsakovės įgaliotam atstovui dalyvauti nustatant nuostolius (Sutarties 4.1.1. p.). sutarties 4.2 punktu ieškovė įsipareigojo užtikrinti laisvą patekimą prie saugomo objekto.

23.       Kaip matyti iš pateiktos signalų ataskaitos, atsakovė centriniame stebėjimo pulte 2019 m. liepos 27 d. 9 val. 42 min. 34 s gavo aliarmo signalą, 9 val. 42 min. 34 s ir 9 val. 44 min 52 sek signalus apie išsikrovusius akumuliatorius, 10 val. 00 min 52 sek apie ryšio problemas. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (iš karto po gaisro surinktus darbuotojų tarnybinius pranešimus), taip pat teismo posėdyje apklausus liudytojus ieškovės darbuotoją V. B.-N. atsakovės darbuotojus A. G., M. M. trečiojo asmens UAB „Komponentas“ darbuotoją D. P. nustatyta, kad atsakovės darbuotojai, gavę signalą, reagavo tinkamai – nuvyko į objektą, apžiūrėjo jo išorę, susisiekė tiek su ieškovės įgaliotu asmeniu V. B.-N. tiek su trečiojo asmens įgaliotu asmeniu D. P., tačiau nei vienas jų į pranešimą tinkamai nereagavo, į objektą neatvyko, nesudarė galimybių atsakovo darbuotojui patekti į patalpas ir jas apžiūrėti. Kita vertus, atsakovė, remiantis sutartimi, sudaryta su ieškove, gavusi signalą, net ir nevykstant ieškovės darbuotojui, turėjo likti prie objekto ir pastatą stebėti. Vis dėlto, teismo įsitikinimu, ne abipusis sutarties  sąlygų pažeidimas lėmė gaisro priežastį ir žalos atsiradimą.

24.       2015 m. rugsėjo 22 d. trečiasis asmuo UAB „Komponentas“ ir UAB „Vestra tuto“ sudarė objekto stebėjimo ir kontrolės sutartį Nr. 107. 2016 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu UAB „Vestra turto“ informavo apie įvykusį įmonės reorganizavimą, prijungus UAB „Vestra tuto“ prie UAB „Dorsimus“. Pranešime nurodyta, kad po reorganizacijos, toliau bus taikomos tokios pačios paslaugų teikimo sąlygos, o paslaugų teikėja UIAB „Dorsimus“ užtikrins visų sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir numatytą atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Aptariamos sutarties 1.4 punkte nurodyta, kad apsaugai yra sumontuota vaizdo stebėjimo įranga, nurodyta pažymoje Nr. 3 apie apsaugos pargerinimui panaudotą vykdytojo aparatūrą; vykdytojo sumontuota vaizdo stebėjimo aparatūra objekte lieka UAB „Vestra tuto“ nuosavybė. Kaip matyti iš minėtos sutarties priedo, UAB „Vestra tuto“, vykdydama sutartį panaudojo 6 vnt. spalvoto vaizdo kamerų SC-B801, 6 vnt. objektyvų su automatine diafragma Tamron 3-8 mm, 6 vnt. namukų kamerai MS-9010, 6 vnt. kronšteinų kameros namukui MB-811, 460 m 5 kategorijos UTP kabelio, 1 kompiuterį Intel 3 Ghz, 1 vaizdo stebėjimo plokštę Geo Vision 800, 1 monitorių CRT, 1 staliuką.

25.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šiame sutarties priede minimas kompiuteris ir monitorius faktiškai buvo laikomas ieškovės išsinuomos patalpose – serverinės patalpoje, kurioje ir kilo gaisras. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šią kompiuterinę įrangą atsakovė buvo perdavusi valdyti trečiajam asmeniui UAB „Komponentas“ ar ieškovei. Teismas daro išvadą, kad būtent atsakovė laikytina ieškovės išsinuomotose patalpose buvusios kompiuterinės įrangos valdytoja, todėl turėjo užtikrinti, kad jos įranga veiktų tinkamai ir nedarytų kitiems asmenims žalos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kaip kompiuterinės įrangos valdytoja būtų ėmusis kokių nors priemonių įrangą prižiūrėti, nėra duomenų, kad ieškovė ar trečiasis asmuo būtų daręs tam kokias nors kliūtis (pvz., kliudę patekti į serverinės patalpas, neleidę keisti susidėvėjusios įrangos ar pan.). Teismui nekyla abejonių dėl liudytojų V. B.-N. ir D. P. nurodytų aplinkybių, kad nei ieškovės, nei trečiojo asmens darbuotojai atsakovės kompiuterine įranga savarankiškai nesinaudojo ir nebuvo apmokyti naudotis  ir negalėjo daryti šiai įrangai jokio poveikio. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog būtent atsakovės darbuotojai turėjo galimybę naudotis serverinės patalpose esančiu monitoriumi, peržiūrėti įrašus ir pan., o tam nei patalpų savininkė, nei nuomininkė nedarė jokių kliūčių, teismo posėdyje patvirtino ir liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas A. G. Atsakovė laikytina atsakinga už šio įrenginio tinkamą veikimą, o netinkamai prižiūrėjusi įrenginį, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neužtikrino, kad iš jai priklausančio įrenginio nebūtų daroma žala. Taigi, dėl kilusio gaisro ir dėl to padarytą žalą yra atsakinga ne patalpų savininkė trečiasis asmuo UAB „Komponentas“ ar patalpos, kur buvo gaisro židinys nuomininkė ieškovė, bet įrenginio, kuris buvo gaisro kilimo priežastimi, savininkė, t. y. atsakovė.

26.       Ieškovė žalos dydį įrodinėja PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu parengtomis pažymomis ir nuotraukomis. Ieškovė nurodo, kad , siekdama pašalinti gaisro metu bendrovės turtui padarytą žalą pagal 2019 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą Nr. 215534925 AB „Telia Lietuva“ už maršrutizatorius, kitą tinklo įrangą, licencijas sumokėjo 7 116,99 Eur, pagal 2019 m. liepos 31 sąskaitą Nr. 0261657 ir 2019 m. rugsėjo 11 d. sąskaitą Nr. 0264292 UAB „Atea“ už tinklo įrangą, kitą smulkią IT įrangą sumokėjo 2 098,84 Eur, pagal 2019 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitą Nr. 4106795 UAB „BK grupė“ už tinklo įrangą, kitą IT įrangą sumokėjo 659,27 Eur , pagal 2019 m. lapkričio 25 d. sąskaitą Nr. 122716 UAB „BTT Group“ už tinklo įrangą (kabeliai ir kt.), tinklo įrangą sumokėjo 217,80 Eur, pagal 2019 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitą Nr. 19112 UAB „Žalias namas“ už tinklo įrangą (kabeliai ir kt.), tinklo įrangą sumokėjo 101,16 Eur, pagal 2019 m. rugpjūčio 23 d. prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitą Nr. 57 G. K. už šiltinimo vatos sudėjimo darbus sumokėjo 346,36 Eur sumą, pagal 2019 m. rugpjūčio 196 d. sąskaitą Nr. 19082019 SIA LV Group serviss už valymo darbus sumokėjo 2 867,26 Eur, pagal 2019 m. rugpjūčio 9 d. sąskaitą Nr. 19026720, 2019 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitą Nr. 19026913, 2019 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitą Nr. 19026931 už elektros ir IT instaliaciją, kabelius, šviestuvus UAB „Elektrobalt“ sumokėjo 712,21 Eur sumą, pagal 2019 m. rugpjūčio 14 d. pagal sąskaitą Nr. 000645765 už šiltinimo vatą UAB „Lemora“ sumokėjo 365,24 Eur, pagal 2019 m. spalio 15 d. sąskaitą Nr. 28814 už vaizdo stebėjimo kamerą, kabelį, įrengimo darbus, medžiagas sumokėjo 1 033,70 Eur, pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. sąskaitą Nr. 0388 UAB „Regila“ už roletus, žaliuzes, montavimo darbus sumokėjo 1 000 Eur. Be to, ieškovė 453,77 Eur žalos dalį įrodinėja savo parengta pažymą, kurioje paskaičiavo, kad nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d., t. y. 14 d. negalėjo naudotis patalpomis, tačiau už šį laikotarpį turėjo sumokėti nuomos mokestį.

27.       Byloje iš esmės nėra ginčo, kad ieškovės su ieškiniu pateiktose nuotraukose yra užfiksuoti įvykusio gaisro padariniai: aprūkusios sienos, išsilydę kabeliai, suodžiais apsinešę baldai. Vis dėlto pažymėtina, kad ieškovo pateiktų nuotraukų nepakanka nustatyti gaisro padarytos žalos apimčiai, t. y. kokia apimtimi ieškovei priklausantis turtas buvo sugadintas ar sunaikintas. Ieškovas nurodė, kad defektinis (ar kitokio pavadinimo) aktas, kuriame ieškovo, atsakovo atstovai ar nešališkas subjektas būtų konstatavęs turto sugadinimo mastą, taip pat sąmatos, kurioje būtų paskaičiuotai atkūrimo kaštai, nebuvo sudaryta (o jei ir buvo sudaryta, nebuvo pateikta į bylą).

28.       Pažymėtina ir tai, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kiek ir kokių medžiagų reikėjo atstatymui, taip pat ar ieškovės sąskaitose nurodomi medžiagų ir įrangos įsigijimo kiekiai buvo būtini ir pagrįsti. Pažymėtina, kad klausimas dėl įrodymų žalos apimčiai ir atitinkamai priežastiniam ryšiui nustatyti buvo kilęs bylos nagrinėjimo metu, teismas ieškovei teismo posėdyje pasiūlė pateikti papildomus įrodymus. Ieškovė papildomai pateikė nuotraukų ir AB „Lietuvos draudimas“ Turto sunaikinimo, sugadinimo akto vieną lapą (sudarytą 2019 m. rugpjūčio 1 d.), kur nurodyta, kad 75 kv. m. patalpoms reikalingas valymas, lubų demontavimas, akmens vatos keitimas, Armstrong lubų keitimas, betoninės plokštės – perdangos valymas, biuro sienų, grindų valymas, dalinis sienų valymas. Šiame akte taip pat nurodyta, kad suodžių ant sienų nėra ypatingai daug, didžiausia žala luboms, reikalingi pastoliai.

29.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad po gaisro ieškovė defektacijos (ar panašaus pobūdžio) akto nerengė. Ieškovės atstovas, matydamas, kad byloje trūksta įrodymų padarytos žalos apimčiai ir atitinkamai ieškovės įsigytos elektros ir tinklo įrangos sąsajumui nustatyti, ekspertizės skirti neprašė.

30.       Pažymėtina ir tai, kad teismas siūlė šalims teikti prašymą dėl papildomų įrodymų – žalos administravimo medžiagos ir trečiojo asmens draudiko AB „Lietuvos draudimas“ gavimo, tačiau šalys nurodė, kad tokios medžiagos gauti į bylą nereikalinga. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovė ir atsakovė yra juridiniai asmenys, atstovaujami profesionalių teisininkų, šioje byloje teismas nėra ir negali būti aktyvus ir už šalį nuspręsti, kokius įrodymus reikalinga pateikti, taip pat teismas negali už šalį, ypač atstovaujamą profesionalaus teisininko, įrodymus surinkti ir juos įvertinti. Šalis, kreipdamasi į teismą ir rinkdamasis teisinės gynybos būdus privalo įvertinti turimus ir galimus gauti įrodymus, taip pat kartu prisiima riziką, kad pasirinkti gynybos būdai gali nepasiteisinti. Ieškovei turint procesinę pareigą įrodyti reiškiamų reikalavimų pagrįstumą ir dispozityviai naudojantis teisėmis, įskaitant teisę pasirinkti dėl teiktinų įrodymų, teismas negali už nei už ieškovę, nei už atsakovę nuspręsti, kokiais įrodymais turėtų būti įrodinėjami ieškinio reikalavimai ar nesutikimas su ieškinio reikalavimais.

31.       Nors teismo posėdyje apklausti liudytojai nurodė, kad ieškovė turėjo tvarkyti elektros instaliaciją, serverinę, tačiau jokių duomenų apie tai, kokios apimties darbus buvo reikalinga atlikti, nepateikta.

32.       Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad dėl UAB „Komponentas“ iš draudiko AB „Lietuvos draudimas“ gavo 37 688,02 Eur draudimo išmoką (nuostolio suma 38 268,02 Eur, pritaikyta 580 Eur išskaita). Kaip matyti iš pridedamų dokumentų, šį nuostolį sudarė trečiojo asmens UAB „Komponentas“ patirtos išlaidos, susijusios patalpų valymu po gaisro, su elektros apšvietimo instaliacijos defektavimu, būklės įvertinimu, administracinių patalpų apšvietimo, elektros tinklų kabelių intarpų ir jungiamųjų movų montavimu, serverinės jėgos defektinių kabelių ir įrangos demontavimu, laikinos instaliacijos ryšių ir serverių įrangos  maitinimui, montavimui, serverinės apšvietimo kabelių ir įrangos demontavimu, naujos instaliacijos montavimu, kabelių atrinkimu, jungiamų movų montavimu, elektros paskirstymo skydų montavimu, surinkimu, laidų komutavimu, fotorelės montavimu, lauko ir fasadų apšvietimo kablių atrinkimu, kabelių intarpų ir jungiamųjų movų montavimu, įlajų šildymo termostatinių valdiklių montavimu, programavimu, jėgos kabelių atrinkimu, kabelių intarpų ir jungiamųjų movų montavimu, drėgmės ir temperatūros daviklių montavimu įlajose, naujai sumontuotos elektros instaliacijos  elektrofiziniais matavimais, elektros skydinių principinių schemų sudarymu, esamų kabelinių tinklų išmontavimu, naujo tinklo montavimo darbus, inžineringu ir darbų priežiūra, ,keltuvo nuoma, gaisro aptikimo signalizacijos tinklų defektavimu, būklės įvertinimu, gaisro signalizacijos kabelių intarpų montavimu ir komutavimu, gaisro aptikimo signalizacijos sistemų testavimu, gaisro aptikimo signalizacijos sistemų testavimu, gaisro aptikimo signalizacijos daviklio priprogramavimu, statybos montavimo darbais, su medžiagomis, šiems darbams atlikti reikalingų medžiagų įsigijimu ir t.t. 

33.       Apibendrinant, teismui nekelia abejonių tai, kad dėl gaisro ieškovei buvo padaryta žala buvo apgadintas ar sunaikintas ieškovei priklausantis turtas. vis dėlto pripažintina, kad ieškovė padarytos žalos apimties (turto sugadinimo ar sunaikinimo) tinkamai neįformino. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės įsigyti įvairaus pobūdžio kabeliai, licencijos, tinklo įranga yra susijusi būtent su gaisro padarinių šalinimu. Ieškovės pateikti įrodymai – įvairios neaprašytos nuotraukos ir trijų mėnesių laikotarpiu surinktos sąskaitos nepatvirtina nei žalos apimties, nei to, kokius darbus reikėjo atlikti, kokias medžiagas (įskaitant jų kiekį, rūšį)  ar įrangą būtina  įsigyti siekiant atkurti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad elektros ir tinklo instaliacijos (ir su tuo susijusius darbus), taip pat tam tikrus remonto ir valymo darbus po gaisro atliko patalpų savininkas UAB „Komponentas“ (ar jo įgalioti asmenys) ir būtent patalpų savininkui buvo išmokėta draudimo išmoka, atlyginusi trečiojo asmens išlaidas. Iš į bylą pateiktų atliktų darbų aktų matyti, kad trečiajam asmeniui atliekant atstatymo darbus buvo rengiamos instaliacijos schemos, daromi skaičiavimai, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, kad šiuose aktuose nurodyti darbai neapėmė ir ieškovės naudojamos elektros instaliacijos įrangos atkūrimo darbų. Atitinkamai, ieškovė į bylą nepateikė jokių schemų ar kitos projektinės dokumentacijos, iš kurios būtų galima spręsti apie ieškovės atliktų tinklo įrangos atstatymo darbų apimtis.

34.       Konstatuotina, kad ieškovė neįrodė visos prašomos priteisti žalos dydžio. Iš į bylą pateiktų įrodymų teismui didesnių abejonių nekelia ieškovės pateikti duomenys apie patirtas valymo darbų išlaidas (2867,26 Eur sumos), šiltinimo vatos įsigijimo ir jos sudėjimo darbų išlaidas (346,36 +365,24 Eur) ir taip pat reikalingumas dėl gaisro keisti roletus (1000 Eur), todėl iš atsakovės priteistina 4 578,86 Eur žalos, susijusios su turto atkūrimu. Be to, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nuostoliams priskiria sumokėto patalpų nuomos mokesčio dalį (453,77) Eur už laikotarpį, kai ieškovė negalėjo naudotis patalpomis, todėl ir ši ieškinio reikalavimo dalis tenkintina. Iš viso iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 5 032,63 Eur žalos atlyginimo, o kita ieškinio reikalavimų dalis atmestina kaip neįrodyta (CK 6.246 str.1 d., 6.247 str., 6.249 str. 1 d., 6.266 str., CPK 178 str.)..   

35.       CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36.       Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai šalims paskirstytinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovės reikalavimai patenkinti 29,65 procentais.

37.         Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 4 405,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 382,00 Eur žyminis mokestis  ir 4 023,00 Eur atstovavimo išlaidos (2020 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1036668 patvirtinimas – 392,00 Eur sumai; 2020 m. spalio 31 d. sąskaita Nr. BLG 220; 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaita Nr. BLG 239; 2020 m. gruodžio 31 d. sąskaita Nr. BLG 254; 2021 m. vasario 28 d. sąskaita Nr. BLG 288; 2021 m. gegužės 31 d. sąskaita Nr. BLG 339; 2020 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymas; 2020 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymas; 2021 m. sausio 18 d. mokėjimo nurodymas; 2021 m. kovo 17 d. mokėjimo nurodymas; 2021 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymas; 2022 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymas; 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BLG 477; 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BLG492). Tenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 306,08 Eur (4405 Eur x 29,65 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

38.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 7 822,57 Eur atstovavimo išlaidų (2021 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra serija NWT21 Nr. 0139 – 242,00 Eur sumai; 2021 m. gruodžio 2 d. mokėjimo nurodymas – 242,00 Eur sumai; 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra serija JCK19 Nr. 19592 – 544,50 Eur sumai; 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija JCK19 Nr. 19704 – 36,30 Eur sumai; 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija JCK19 Nr. 19824 – 136,13 Eur sumai; 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaita faktūra serija JCK20 Nr. 20114 – 263,16 Eur sumai; 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra serija JCK20 Nr. 20465 – 30,83 Eur sumai; 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra serija JCK20 Nr. 20664 – 81,68 Eur sumai; 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija JCK20 Nr. 20904 – 885,68 Eur sumai; 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija JCK21 Nr. 21056 – 2 713,41 Eur sumai; 2021 m. gegužės 21 d. PVM sąskaita faktūra serija JCK21 Nr. 21323 – 2 014,65 Eur sumai; 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra serija JCK21 Nr. 21384 – 27,23 Eur sumai; 2022 m. sausio 25 d. PVM sąskaita faktūra serija NWT22 Nr. 0008 – 605,00 Eur sumai; 2022 m. sausio 26 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 605,00 Eur sumai; 2022 m. kovo 29 d. PVM sąskaita faktūra serija NWT22 Nr. 0096 – 242,00 Eur sumai; 2022 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymas – 242,00 Eur sumai). Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, nors formaliai ir neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių, tačiau  yra neproporcingos nei bylos sudėtingumui, nei bylos apimčiai. Įvertinus atsakovei teiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, klausimo sudėtingumą, protingomis laikytinos ne didesnės kaip 4000 Eur bylinėjimosi išlaidos. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui teisinę pagalbą teikė advokatai, atlikę panašų kiekį procesinių veiksmų kaip ir atsakovės atstovai ir šios teisinės pagalbos išlaidų dydis yra apie 4000 Eur. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 814 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporciją skaičiuojant nuo protingos atstovavimo išlaidų sumos (4000 Eur x 70,35 proc.) išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

39.       Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Komponentas“ patyrė 3 321,45 Eur atstovavimo išlaidų (2021 m. sausio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/014 – 605,00 Eur sumai; 2021 m. kovo 5 d. sąskaita už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 21/043 – 907,50 Eur sumai; 2022 m. sausio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas serija SV Nr. 20 22/003 – 1 324,95 Eur sumai; 2021 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymas – 605,00 Eur sumai; 2021 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymas – 907,50 Eur sumai; 2022 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymas – 1 324,95 Eur sumai; 2022 m. kovo 31 d. sąskaita už teisines paslaugas SV Nr. 20 22/062 – 484,00 Eur sumai; 2022 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymas – 484,00 Eur sumai). Trečiasis asmuo veikė ieškovės pusėje, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, trečiojo asmens naudai iš atsakovės priteistina 984,81 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str., 47 str. 2 d.).

40.       Teismas šioje byloje patyrė 23,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Bylą išnagrinėjus, šios išlaidos, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos iš šalių: į valstybės biudžetą iš ieškovės priteistina 16,41 Eur, iš atsakovės priteistina 6,91 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Dorsimus“, 145843465, ieškovės UAB „Raben Lietuva“, į. k. 300027413, naudai 5 032,63 Eur (penki tūkstančiai trisdešimt du eurai šešiasdešimt trys centai) žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 306,08 Eur (tūkstantis trys šimtai šeši eurai aštuoni centai) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Raben Lietuva“, į. k. 300027413, atsakovės UAB „Dorsimus“, 145843465, naudai 2 814 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Dorsimus“, 145843465, trečiojo asmens UAB „Komponentas“, į. k. 110008377, naudai 984,81 Eur (devyni šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai aštuoniasdešimt vienas centas) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Dorsimus“, 145843465, į valstybės biudžetą 6,91 Eur (šeši eurai devyniasdešimt vienas centas) bylinėjimosi išlaidų, nurodytą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš ieškovės UAB „Raben Lietuva“, į. k. 300027413, į valstybės biudžetą 16,41 Eur (šešiolika eurų keturiasdešimt vienas centas) bylinėjimosi išlaidų, nurodytą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                Aistė Petrevičienė