Civilinė byla Nr. 2S-487-856/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02640-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.5.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos individualios įmonės „Aujama – credit“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7310-1137/2024 pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama – credit“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. B. ir N. M..

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja (išieškotoja) individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Aujama – credit“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio A. B. 2024 m. birželio 7 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. birželio 7 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. 

2.       Savo skundą pareiškėja grindė tuo, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas nurodytu adresu negyvena, turto neturi, išieškotojo neinformavo, todėl pastarasis neturėjo galimybės įgyvendinti savo procesinę teisę, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 590 straipsnio 4 dalyje, raštu nurodyti, kuriam antstoliui persiųsti vykdomąjį dokumentą. Išieškojimo negalimumo akte nurodytu pagrindu grąžinti išieškotojui vykdomojo dokumento nebuvo faktinio pagrindo, nes antstolis nesilaikė vykdomojo dokumento grąžinimo tvarkos CPK 631 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. nesudarė procesinės galimybės išieškotojui raštu nurodyti antstolį, veikiantį Kėdainių rajono teritorijoje, kuriam persiųsti vykdomąjį dokumentą.

3.       Suinteresuotas asmuo antstolis A. B. su pateiktu skundu nesutiko ir 2024 m. birželio 18 d. patvarkymu perdavė skundą nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad rengdamas patvarkymo teisinį tekstą naudojosi advokato paslaugomis, t. y. už patvarkymo teksto parengimą atstovui sumokėjo 300 Eur, todėl vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, prašė teismo šias išlaidas priteisti iš pareiškėjos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. liepos 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos IĮ „Aujama – credit“ skundą dėl antstolio veiksmų, priteisė antstoliui A. B. 100 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos.

5.       Teismas

6.       Teismas pažymėjo, kad ne antstolis, o išieškotojas turi pareigą bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu ir aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 640 straipsnio 1-2 punktai). Byloje nėra duomenų apie tai, kad išieškotoja kreipėsi į antstolį siekdama gauti kokios nors informacijos apie vykdymo eigą, domėjosi dėl atliekamų vykdymo veiksmų, o antstolis atsisakė jai tokią informaciją suteikti. Teismas darė išvadą, jog išieškotoja pažeidė savo pareigą būti aktyvia vykdymo procese, dėl ko ir nepasinaudojo teise, numatyta CPK 590 straipsnio 4 dalyje, raštu nurodyti, kuriam antstoliui persiųsti vykdomąjį dokumentą.

7.       Teismas nurodė, kad antstoliui nustačius, jog iš skolininko N. M. dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės išieškoti skolą, kadangi pastarasis neturi areštuotino turto, niekur nedirba, tai yra negauna jokių pajamų, iš kurių pagal įstatymą būtų galima vykdyti išieškojimą, taip pat nustačius, kad skolininkas nuo 2022 m. lapkričio 6 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą Kėdainiuose bei nesant išieškotojo prašymui perduoti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui, pagrįstai taikė CPK 631 straipsnio 1 dalies 8 punkto normą ir grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui.

8.       Teismas sprendė, kad pareiškėjos (išieškotojos) skundas nėra pagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai, todėl nėra pagrindo pripažinti antstolio A. B. 2024 m. birželio 7 d. išieškojimo negalimumo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. birželio 7 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo neteisėtais.

9.       Teismas nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl antstoliui priteistinų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant ir rengiant patvarkymą dėl išieškotojo skundo, įvertina tai, jog spręstas klausimas nėra sudėtingas, jis taip pat nėra naujas antstoliui, nes antstolis net nurodė ir bylas, kuriose pats jau dalyvavo spręsdamas tokio pobūdžio klausimą, antstolis šias pareigas eina jau ilgą laiką, yra teisės profesionalas, duomenų apie savo itin didelį užimtumą nepateikė. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad yra tikslinga sumažinti antstolio prašomas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nuo 300 Eur iki 100 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.       Pareiškėja (išieškotoja) IĮ „Aujama – credit“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą patenkinti – panaikinti 2024 m. birželio 7 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. birželio 7 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartį bylinėjimosi išlaidų dalyje, kuria antstoliui A. B. priteista 100 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos IĮ „Aujama – credit“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.       Teismo pateiktas CPK 590 straipsnio 4 dalies aiškinimas, kad ši teisės norma nenumato pareigos antstoliui informuoti išieškotoją apie pasikeitusią vykdomojo dokumento vykdymo vietą, o tik įpareigoja antstolį persiųsti vykdomąjį dokumentą išieškotojo rašte nurodytam antstoliui jau esant pateiktam išieškotojo prašymui, todėl nesant tokio prašymo antstolis privalo vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui, paneigia šios teisės normos paskirtį ir tikslą. Akivaizdu, kad išieškotojas objektyviai (realiai) gali įgyvendinti savo procesinę teisę, numatytą CPK 590 straipsnio 4 dalyje, raštu nurodyti, kuriam antstoliui persiųsti vykdomąjį dokumentą, jeigu vykdymo veiksmai turi būti vykdomi kito antstolio veiklos teritorijoje, tik tuo atveju, jeigu antstolis, kuriam pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kurį jis priėmė vykdyti, informuoja išieškotoją, jog faktinė situacija pasikeitė ir vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje. Tik antstolis, kuris priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir taip pripažino, jog jis vykdytinas jo veiklos teritorijoje, vėliau pasikeitus faktinėms aplinkybėms, turi kompetenciją spręsti, kurio antstolio veiklos teritorijoje turi būti atliekami vykdymo veiksmai ir apie tai turi aiškiai pranešti išieškotojui. Priešingas CPK 590 straipsnio 4 dalies aiškinimas, kad pats išieškotojas, net po to, kai antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jį netgi dalinai įvykdė, turi savarankiškai kontroliuoti, kurio antstolio veiklos teritorijoje turi būti atliekami vykdymo veiksmai ir apie tai informuoti antstolį, kad jis vykdomąjį dokumentą perduotų kitam išieškotojo raštu nurodytam antstoliui, netgi tuo atveju, jeigu vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis apie tai neinformuoja, yra nelogiškas, pažeidžiantis antstolio kompetencijos ribas ir iš esmės įpareigojantis išieškotoją, o ne antstolį, spręsti, kurio antstolio veiklos teritorijoje turi būti atliekami vykdymo veiksmai.

10.2.       Teismas ignoravo faktines bylos aplinkybes. Iš VI? Registru? centras duomenų matyti, kad skolininkas savo gyvenamąją vieta? adresu: (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs nuo 2022 m. lapkričio 6 d. Tai reiškia, kad antstolis daugiau kaip pusantrų metų atlikinėjo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje ir nelaikė, jog jie turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje. Dėl nurodytų priežasčių nesuprantama ir nepaaiškinama, kodėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog išieškotojas turėjo antstoliui, kuris priėmė vykdomąjį dokumentą, jį vykdė ir nematė jokių procesinių kliūčių jį vykdyti, raštu nurodyti, kuriam antstoliui persiųsti vykdomąjį dokumentą. Be to, kaip iki vykdomojo dokumento išieškotojui grąžinimo išieškotojas objektyviai galėjo raštu nurodyti, kuriam antstoliui persiųsti vykdomąjį dokumentą, jeigu jis apie vykdomojo dokumento grąžinimą sužinojo tik tada, kai vykdomasis dokumentas jam jau buvo grąžintas skundžiamu 2024 m. birželio 7 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini).

10.3.       2024 m. birželio 7 d. išieškojimo negalimumo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas vienintelis teisinis pagrindas (CPK 631 straipsnio 1 dalies 8 punktas), t. y. vykdymo veiksmai turi būti atlikti kito antstolio veiklos teritorijoje, todėl aplinkybės, ar skolininkas turi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.

10.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai aiškino, jog ne antstolis turėjo informuoti išieškotoją apie pasikeitusią vykdymo veiksmų atlikimo vietą, o išieškotojas, net nežinodamas apie pasikeitusią vykdymo veiksmų atlikimo vietą, turėjo antstoliui raštu nurodyti, kuriam antstoliui persiųsti vykdomąjį dokumentą.

10.5.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad advokato pagalbos išlaidos rengiant patvarkymą priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms ir atlygintinos šioje byloje. Antstolio turėtos advokato pagalbos išlaidos už patvarkymo teksto parengimą negali būti laikomos bylinėjimosi išlaidomis. Teismas neįvertino, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimas išankstinėje skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijoje yra išimtinė antstolio kompetencija, kurią įgyvendindamas jis priima patvarkymą. Akivaizdu, kad už skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimą išankstinėje skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijoje ir tokio procesinio antstolio veiksmo įforminimą patvarkymu jokios turėtos teisinės pagalbos išlaidos antstoliui negali būti priteisiamos, nes tai ne bylinėjimosi išlaidos, o antstolio tiesioginių funkcijų, priskirtų įstatymu, konkrečioje vykdomojoje byloje vykdymas.

10.6.       Patvarkymo konkrečioje vykdomojoje byloje parengimo ir/ar priėmimo teisinės pagalbos išlaidos, jeigu tokios ir būtų patirtos, savo esme yra ne bylinėjimosi išlaidos, o konkrečioje vykdomoje byloje patirtos antstolio vykdymo išlaidos, kurios yra padengiamos antstoliui administravimo išlaidų atlyginimo forma, kurias išieškotojas apmoka pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti (Sprendimų vykdymo instrukcijos 141 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcija atskirai nenumato konkretaus patvarkymo parengimo išlaidų atlyginimo, todėl akivaizdu, jog jos yra vykdymo išlaidų sudedamosios dalies administravimo išlaidų sudėtyje.

11.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti antstoliui iš pareiškėjos 100 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti tik antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui. Antstolis neprivalo atlikti absoliučiai visų CPK 624 straipsnyje nurodytų galimų veiksmų vykdant išieškojimą. Kokie CPK numatyti vykdymo veiksmai yra reikalingi, sprendžia pats antstolis, atsižvelgdamas į konkrečias vykdomojoje byloje nustatytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, antstolis galėjo ir turėjo įstatyminį pagrindą surašyti išieškojimo negalimumo aktą ir užbaigti vykdomąją bylą CPK numatyta tvarka bei gražinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui.

11.2.       Tai, kad antstolis neperdavė vykdomosios bylos kitam antstoliui, negali būti vertinama kaip pažeidimas, nes konstatavus išieškojimo negalimumą pagal viešųjų registrų duomenis, atskleidžiančius skolininko turtinę padėtį, tokie duomenys galioja ir kitam antstoliui. Bet koks skolininko bylos perdavimas kitam antstoliui, iš anksto žinant apie išieškojimo negalimumą, gali pažeisti paties išieškotojo teises (teisę apsispręsti, ar apskritai teikti vykdomąjį raštą) ir bereikalingai apkrauti kitą antstolį betiksliu darbu, nes perdavus vykdomąjį raštą kitam antstoliui, pastarajam beliks pakartotinai konstatuoti išieškojimo negalimumo faktą.

11.3.       Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą, netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti, pateikiant jį Lietuvos antstolių rūmams.

11.4.       Antstolio pagrindinė veikla yra skolų ir išieškojimų vykdymas. Civilinis procesas sprendžiant ginčus yra ne pagrindinė antstolio veiklos stadija. Daugeliu atveju, ginčai dėl vieno ar kito išieškojimo gali būti net neinicijuojami. Vis tik, kai ginčas inicijuojamas išieškotojo ar skolininko, antstolis yra įtraukiamas į ginčą kaip civilinio proceso šalis, o tai lemia, kad antstolis įgyja visas proceso šalies teises ir pareigas, įskaitant teisę bylą vesti per atstovą ar kartu su atstovu. Tai tuo pačiu reiškia, kad kaip ir bet kokia kita civilinio proceso šalis, antstolis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13.       Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje 2022 m. birželio 7 d. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 8 653,50 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko N. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini), išieškotojos IĮ „Aujama-credit“ naudai. Nustatęs, kad skolininkas N. M. neturi turto, niekur nedirba, negauna jokių pajamų, o nuo 2022 m. lapkričio 6 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), antstolis 2024 m. birželio 7 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini).

14.       CPK 631 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti vykdomųjų dokumentų grąžinimo pagrindai. CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, išskyrus CPK 620 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė (CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 631 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. CPK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis persiunčia vykdomąjį dokumentą išieškotojo rašte nurodytam antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui.

15.       Taigi, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, nustatęs aplinkybes, dėl kurių vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje, antstolis gali persiųsti vykdomąjį dokumentą pats kitam išieškotojo nurodytam antstoliui arba grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėta teisės norma nenumato pareigos antstoliui informuoti išieškotoją apie pasikeitusią vykdomojo dokumento vykdymo vietą. Ši teisės norma tik įpareigoja antstolį persiųsti vykdomąjį dokumentą išieškotojo rašte nurodytam antstoliui jau esant pateiktam išieškotojo prašymui. Nesant tokio prašymo, minėta proceso norma įpareigoja antstolį atlikti konkretų veiksmą – vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog ji kaip išieškotoja pažeidė savo pareigą būti aktyvia vykdymo procese, dėl ko ir nepasinaudojo teise raštu nurodyti, kuriam antstoliui persiųsti vykdomąjį dokumentą.

17.       Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcija taip pat nenumato pareigos antstoliui informuoti išieškotoją apie pasikeitusią vykdomojo dokumento vykdymo vietą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.3.7 papunktyje nurodyta, kad jei vykdomoji byla dėl pinigų sumų išieškojimo užbaigiama dėl to, jog vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje arba antstoliui nusišalinus (antstolį nušalinus), vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, kuris vykdomąjį dokumentą gali pateikti vykdyti pakartotinai Instrukcijos 4.3.1–4.3.5 papunkčiuose nustatyta tvarka.

18.       Pažymėtina, kad remiantis esamu teisiniu reguliavimu, antstolis, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise, gali grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui nustatęs CPK 631 straipsnio 1 dalyje numatytus vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui pagrindus ir šią teisę antstolis gali įgyvendinti savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju antstolis, grąžinęs vykdomąjį dokumentą išieškotojai, atliko teisėtus veiksmus, nes nustatė aplinkybes (skolininkas neturi areštuotino turto, niekur nedirba, skolininkas nuo 2022 m. lapkričio 6 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, nėra išieškotojo prašymo perduoti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui), kurios nesudarė pagrindo toliau tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat šio CPK 607 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. CPK 631 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

20.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, jog advokato pagalbos išlaidos rengiant patvarkymą priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms ir atlygintinos šioje byloje. Antstolio turėtos advokato pagalbos išlaidos už patvarkymo teksto parengimą negali būti laikomos bylinėjimosi išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. B. 2024 m. birželio 18 d. patvarkyme, kuriuo perdavė skundą nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui, nurodė, jog rengdamas patvarkymo teisinį tekstą naudojosi advokato paslaugomis, t. y. už patvarkymo teksto parengimą atstovui sumokėjo 300 Eur, todėl, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, prašė teismo šias išlaidas priteisti iš pareiškėjos.

22.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. papildoma nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020), sprendė, jog yra tikslinga sumažinti antstolio prašomas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 100 Eur.

23.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą priteisti antstolio patirtas bylinėjimosi išlaidas, buvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų už antstolio atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atlyginimo priteisimo, o nagrinėjamos bylos atveju antstolis prašo priteisti ikiteisminėje stadijoje patirtas teisinės pagalbos išlaidas už patvarkymo teksto parengimą. Taigi, nurodyta kasacinio teismo praktika kaip teismo precedentas negali būti taikoma nagrinėjamai bylai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės.

24.       Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.).

25.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų specifika yra ta, jog antstolis yra teisinį išsilavinimą turinti bylos šalis, gerai išmananti sritį, kurioje dirba. Kita vertus, konstatavus, kad antstolis kiekvieną civilinę bylą, kurioje ginčijami jo veiksmai, turėtų vesti tiesiogiai pats arba per antstolio padėjėją, būtų žymiai apsunkintas antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, įstatyme nustatytų funkcijų vykdymas. Antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusas savaime negali būti laikomas ribojančiu jo teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų. Tai reiškia, kad tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Tačiau šioje kasacinio teismo byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo antstolio patirtų teisinio atstovavimo išlaidų, kurios buvo patirtos ginčo teisena nagrinėtos bylos metu, atlyginimo.

26.       Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

27.       Pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019). Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui, kurio veiksmai skundžiami. Gavęs skundą antstolis turi jį išnagrinėti laikydamasis CPK 510 straipsnyje nustatytų taisyklių. Jeigu antstolis nepatenkina skundo, ginčas perduodamas spręsti teismui. Taigi, išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka imperatyviai nustato antstolio pareigą skundą išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priimti patvarkymą (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

28.       Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, sutiktina su apeliante, kad už įstatymu antstoliui suteiktų įgalinimų įgyvendinimą (CPK 510 straipsnio 3 dalis), t. y. skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimą išankstinėje skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijoje ir tokio procesinio antstolio veiksmo įforminimą patvarkymu, jokios turėtos teisinės pagalbos išlaidos antstoliui negali būti priteisiamos, nes tai yra antstolio tiesioginių funkcijų, priskirtų įstatymu, konkrečioje vykdomojoje byloje vykdymas.

29.       Pažymėtina, kad šiuo atveju spręstina, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tikslintina, netenkinant antstolio A. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30.       Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).        Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. B. prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti antstoliui iš pareiškėjo 100 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo išlaidas. Tenkinus apeliantės atskirąjį skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantės atskirasis skundas yra patenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, iš apeliantės suinteresuoto asmens antstolio A. B. naudai priteisiamos 50 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, netenkinant antstolio A. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti antstoliui A. B. iš pareiškėjos individualios įmonės „Aujama – credit“, juridinio asmens kodas 302653800, 50 Eur (penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                  Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė