Baudžiamoji byla Nr. 1-803-919/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42668-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.;  1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 5 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus 2019 m. sausio 30 d. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje 

D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju, gyvenantis ir gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

D. Š. 2019 m. sausio 10 d., apie 23.20 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su savo motina J. Š. metu du kartus kumščiu trenkė jai į veidą, taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad keturių kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jo motinai J. Š., gyvena jis su savo sugyventine V. M. ir savo motina J. Š.. Jo tarpusavio santykiai su motina J. Š. yra įvairūs, t. y. būna ir geri, ir konfliktiški. Kuomet jis jai pataikauja ir pildo jos įvairius nurodymus, viskas būna gerai, jokių konfliktų tarp jų nekyla. Tačiau jei tik yra daroma bet kas ne taip, kaip ji pageidauja, ji pradeda jį įžeidinėti įvairiausiais žodžiais, psichologiškai jį žlugdo ir tuomet tarp jų kyla žodiniai konfliktai. 2019 m. sausio 10 d., apie 23.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini) jis buvo neblaivus ir tarp jo ir motinos J. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji pastoviai įžeidinėja ir šmeižia jo sugyventinę V. M.. Šio konflikto metu jis labai susinervino, nesusivaldė ir du kartus rankos delnu sudavė jai į veidą. Šie smūgiai buvo silpni, jokio skausmo savo motinai jis nenorėjo sukelti, jis tik norėjo, kad ji nutiltų, nepriekaištautų nei jam, nei jo sugyventinei ir jų neįžeidinėtų. Jis labai nuoširdžiai gailisi dėl šių savo veiksmų, savo motinos būtinai atsiprašys ir pasižada daugiau niekada jos atžvilgiu nenaudoti jokio smurto (b. l. 45-47).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji J. Š. parodė, kad 2019 m. sausio 10 d., apie 23.20 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir neblaivaus sūnaus D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kilo žodinis konfliktas, o vėliau jis du kartus kumščiu sudavė į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b.l.8-11).

Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad 2019 m. sausio 10 d., apie 23.20 val. namuose adr. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos neblaivaus sūnaus D. Š., gim. 1976 m., kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus rankos kumščiu trenkė jai du kartus į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą, yra susirūpinusi dėl savo saugumo. Pas teismo medicinos ekspertus neis, sužalojimų nepatyrė, jai buvo tik sukeltas fizinis skausmas. Dėl jai sukelto fizinio skausmo prašo ją pripažinti nukentėjusiąja (b. l. 9).

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio M. K. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo – J. Š., gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas. Įvykio vietoje nustatyta, kad smurtą patyrė J. Š., kuri paaiškino, kad jos sūnus du kartus ranka sudavė jai į veidą. Pasak moters, medikų pagalba jai nereikalinga. Smurtu įtariamas asmuo, aiškino, kad motina serga, yra ligonis, turi psichikos sutrikimų, tarp jų kilo tik žodinis konfliktas ( b. l. 14-17).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 12548, 2019 m. sausio 11 d., 00.14 val. D. Š. nustatytas 2, 30 promilių girtumas (b. l. 24).

 Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog D. Š. 2019 m. sausio 10 d., apie 23.20 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su savo motina J. Š. metu du kartus kumščiu trenkė jai į veidą, taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu paskirti kaltinamajam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę, taikyti BK 641 straipsnio nuostatas.   

Kaltinamasis D. Š. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė rūšis visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko (b. l. 61,62).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkiam tyčiniam nusikaltimui. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas  (b. l. 28). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nesilankė ir nesigydė (b. l. 33, 35).

Teismas konstatuoja, kad, skiriant bausmę kaltinamajam, yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. Š. į bausmės laiką įskaitytinas laikas jo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. sausio 10 d. 23.40 val. iki 2019 m. sausio 11 d. 12.05 val. (1 para) (b. l. 51). 

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

D. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi bei skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 722 straipsnis) bei teismo įpareigojimą – tęsti darbą, o jo netekus ieškotis naujo darbo ir arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 10 d. 23.40 val. iki 2019 m. sausio 11 d. 12.05 val. (1 parą), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti nuteistajam, kad:

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                        Aurelijus Rauckis