Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-446-881-2013].doc
Bylos nr.: 2A-446-881/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
NAVAGA 124579350 atsakovas
BTA Insurance Company 300665654 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl draudimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Draudimas:
Draudimo rūšys:
Civilinės atsakomybės draudimas:
Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Įrodymai ir įrodinėjimas:
Įrodymų vertinimas
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas

Civilinė byla Nr. 2A-446-881/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09612-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.1.; 114.11.   

 (S)

 

   

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 18 d.

 Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Navaga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-670-821/2012 pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE ieškinį atsakovui UAB „Navaga“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – V. L..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

                                  I. Ginčo esmė

 

             ieškovas „BTA Insurance Company“ SE ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Navaga“ 10 316,51 Lt draudimo išmoką, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu sudarė privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 2662203, pagal kurią buvo apdrausta automobilio Renault Premium 420.19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoįvykio metu padarytą žalą. 2010 m. birželio 9 d. Vokietijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Autoįvykio kaltininku pripažintas atsakovo vairuotojas V. L.. Dėl apgadinto automobilio ieškovas išmokėjo 51 582,52 Lt draudimo išmoką. Kadangi atsakovas neįvykdė pareigos pranešti draudikui raštu per tris darbo dienas apie įvykį, taip pat nepateikė draudikui prašomos informacijos, ieškovas įgijo teisę reikalauti iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos.   

 

            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 5 158,25 Lt draudimo išmokos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 117 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 21 d. ieškovas iš Vokietijos gavo pranešimą-pretenziją dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio. 2010 m. birželio 28 d. pranešimu ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas užpildyti pranešimo apie eismo įvykį užsienyje formą, pateikti formoje reikalaujamų dokumentų kopijas bei įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nuotraukas. Pašto siuntų lydraštis Nr. 221 patvirtina, kad šis pranešimas atsakovui buvo išsiųstas 2010 m. birželio 28 d. dieną. Teismas konstatavo, kad nors atsakovas neigė gavęs ieškovo pranešimą, įrodymų draudiko paštu išsiųsto pranešimo prezumpcijai paneigti nepateikė, todėl tikėtina, kad atsakovas praėjus protingam terminui nuo išsiuntimo (po penkių kalendorinių dienų), t. y. 2010 m. liepos 2 d., ieškovo pranešimą turėjo gauti. Atsakovas per draudiko nustatytą terminą nepranešė apie 2010 m. birželio 9 d. eismo įvykį. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovui savo iniciatyva pateikė pranešimą apie eismo įvykį ir kad jo negalėjo pateikti dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė TPVCAPD įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto pareigą per nustatytą terminą pranešti draudikui apie eismo įvykį. Teismas pažymėjo, kad tokią pareigą atsakovas turėjo ir tuo atveju, kai nėra aišku, kuris įvykio dalyvis yra atsakingas už eismo įvykio kilimą. Nors atsakovas neigė automobilio Renault Premium 420.19 dalyvavimą eismo įvykyje, teigdamas, jog automobilio vairuotojas trečiasis asmuo V. L. apie šį įvykį atsakovui nepranešė, tačiau atsakovo atstovas posėdžio metu patvirtino, jog minėtas automobilis eismo įvykio metu galėjo būti Vokietijoje. Taip pat negalėjo paaiškinti, kokiu būdu 2010 m. birželio 9 d. Berlyno policijos eismo įvykio deklaracijoje galėjo atsirasti tikslūs ir išsamūs atsakovo automobilio ir vairuotojo V. L. duomenys bei trečiojo asmens V. L. rašyta informacija apie eismo įvykį. Taigi teismas konstatavo, kad nors atsakovo atstovai teigė, kad jokio įvykio trečiasis asmuo nepadarė, tačiau jokių įrodymų savo atsikirtimams patvirtinti nepateikė. Teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti į bylą pateiktų dokumentų patikimumu bei legitimumu, nes dokumentais liudijama informacija yra neprieštaringa ir nuosekli, dokumentus ieškovui pateikė draudimo įmonės atstovas pretenzijoms nagrinėti (TPVCAPD įstatymo 14 str., CPK 114 str.1 d.). Teismas pabrėžė, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Teismas sprendė, kad ieškovui išmokėjus didesnę, nei nurodyta eismo įvykio deklaracijoje, žalos sumą, bei nesant byloje pateiktos ekspertizės ataskaitos, pagrindžiančios nukentėjusiam asmeniui išmokėtos žalos padidėjimą, nėra pagrindo išvadai, jog žala padidėjo dėl atsakovo pažeidimo ar kaip kitaip sudarė didelius sunkumus ieškovui išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes bei nustatyti realios žalos dydį. Todėl, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas priteisė ieškovui 10 procentų (5 158,25 Lt) nuo jo išmokėtos nukentėjusiam asmeniui išmokos.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atsakovas UAB „Navaga“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad už žalos atsiradimą yra kaltas atsakovas, kad buvo patirta žala ir kokio dydžio, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl informacijos apie eismo įvykį pateikimo, taip pat, kad ieškovas tą žalą kompensavo. Ieškovo pateiktos dokumentų kopijos nepatvirtintos CPK 114 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Navaga“ apeliacinį skundą ieškovas „BTA Insurance Company“ SE ginčija jo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti skundžiamu sprendimu. Pažymi, kad atsakovas tyčia nebendradarbiavo su draudimo įmone, ignoravo įstatyminę prievolę pranešti apie įvykį per 3 darbo dienas ir draudikui prašant teikti informaciją apie įvykį.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmetamas. 

  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo tenkino iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

            Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš apelianto ieškovui priteista 5 158,25 Lt draudimo išmokos, apeliantas tvirtina, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad už žalos atsiradimą yra kaltas atsakovas, kad buvo patirta žala, jei taip, kokio dydžio, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl informacijos apie eismo įvykį pateikimo, taip pat, kad ieškovas tą žalą kompensavo. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visas teisiškai reikšmingas aplinkybes apie Vokietijoje įvykusį eismo įvykį, jo aplinkybes, padarytą žalą ir jos kompensavimą nustatė iš byloje esančios Vokietijos policijos pareigūnų užpildytos 2010 m. birželio 9 d. eismo įvykio deklaracijos, ieškovo ir „Inter Europe AG“ susirašinėjimo, 2010 m. lapkričio 15 d. draudžiamojo įvykio tyrimo akto Nr. ZK/10/1361, 2010 m. lapkričio 23 d. tarptautinio mokėjimo pavedimo bei šalių paaiškinimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais ne kartą konstatuota, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vienos iš šalių parengti ir pateikti įrodymai dėl bylai reikšmingų aplinkybių teisiniu požiūriu yra tinkami ir gali būti nuneigiami kitais įrodymais, o ne atmetami vien dėl to, kad atsakovas su jais nesutinka. Nesant įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktų dokumentų turinio, apelianto argumentai dėl CPK 114 straipsnio 1 dalies ir kitų formos reikalavimų nesilaikymo yra formalūs ir teisiškai nereikšmingi.

            Teismas taip pat atmeta apelianto argumentą, kad 2010 m. birželio 28 d. ieškovo pranešimas apeliantui neegzistavo ir nebuvo siunčiamas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kartu su ieškiniu ieškovas pateikė šio pranešimo nuorašą (b. l. 8), o vėliau – ne originalaus dokumento patvirtintą kopiją (b. l. 35), todėl natūralu, kad šių dokumentų dydžiai skiriasi, o nuoraše nėra pranešimą pasirašiusio asmens parašo. Šio pranešimo išsiuntimo apeliantui aplinkybes ir išsiuntimą reglamentuojančias teisės normas išsamiai išanalizavo pirmosios instancijos teismas. Nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, teisėjų kolegija jiems pritaria.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

            Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.            

 

 

Teisėjai                                                                                                       Jadvyga Mardosevič

                                 

                                                                       

Vilija Mikuckienė

      

  Virginijus Kairevičius