Civilinė byla Nr. e2A-322-796/2023

        Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01802-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.6; 2.6.6.2; 2.6.26; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 13 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transadvitas“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transadvitas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,United Transline“ dėl skolos už vežimo paslaugas priteisimo.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transadvitas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „United Transline“: 2 664,71 Eur vežimo užmokesčio skolą, 247,15 Eur ikiteisminių palūkanų, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji atsakovei UAB „United Transline“ teikė krovinių vežimo paslaugas pagal atsakovės teikiamus užsakymus (vienkartines krovinių pervežimo sutartis), pagal juos ieškovė įsipareigodavo pristatyti atsakovei pasiūlytus krovinius gavėjams, o atsakovė įsipareigodavo sumokėti ieškovei sutartą vežimo užmokestį. Ieškovei liko nesumokėta 2 664,71 Eur vežimo užmokesčio skola. Šią skolą sudaro: 1) 849,71 Eur skola pagal ieškovės 2020 m. rugsėjo 25 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. TR4623, išrašytą už 1 210 Eur sumą; 2) 1 815 Eur skola pagal ieškovės 2020 m. lapkričio 5 d. (pripažintina rašymo apsirikimu, teisinga data – 2020 m. spalio 5 d.) PVM sąskaitą faktūrą Nr. TR4634, išrašytą už 1 815 Eur sumą; iš viso – 2 664,71 Eur. Tokį skolos likutį patvirtina PVM sąskaitos faktūros Nr. TR4623 ir Nr. TR4634, atsakovės vienkartinės automobilių pervežimo sutartys –užsakymai Nr. NTU/20/556, Nr. NTU/20/540, Nr. NTU/20/689, Nr. NTU/20/708, Nr. NTU/20/720, jų numeriai nurodyti PVM sąskaitose faktūrose, taip susiejant užsakymą su sąskaita, ir buhalterinis 2021 m. gruodžio 30 d. aktas ,,Dėl skolų suderinimo“, jame matyti suvestiniai ieškovės buhalterinės apskaitos duomenys, t. y. ieškovės sąskaitos, priešinės atsakovės sąskaitos nuostoliams atlyginti, kurias ieškovė yra pripažinusi ir priėmusi (sumos – 30,25 Eur, 330,04 Eur), ir skolos likutis, kurį prašoma priteisti iš atsakovės, t. y. 2 664,71 Eur. Visose minėtose atsakovės pateiktose vienkartinėse sutartyse buvo numatytas 30 dienų apmokėjimo terminas, jį atsakovė yra praleidusi. Ieškovė, siekdama neteismine tvarka išieškoti vežimo užmokesčio skolą, 2021 m. birželio 28 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, reikalaudama apmokėti skolą, tačiau atsakovė ir toliau be jokio teisėto pagrindo su ieškove neatsiskaitė.

3.       Taip pat ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. lapkričio 6 d. atsakovė jai pareiškė nepagrįstą pretenziją dėl 4 716,56 Eur sumos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. UTT 305. Ieškovės draudikas minėtą atsakovės pretenziją motyvuotai atmetė, remdamasis atsakovės reikalavimo teisės trūkumais ir neįrodyta pretenzijos suma, apie tai informuodamas atsakovę 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu dėl 2020 m. sausio 27 d. įvykio Prancūzijoje, kai buvo apgadintas automobilis „Citroen C1“. Atsakovė į ieškovės draudiko pretenziją atsakymo nepateikė, jokių papildomų dokumentų, pagrindžiančių jos reikalavimo teisę ar kompensacijos sumą, nepateikė, nesikreipė į teismą dėl vežimo užmokesčio skolą viršijančios pretenzijos sumos dalies. Todėl, ieškovės vertinimu, kyla ne tik reikalavimo teisės, nuostolių sumos pagrįstumo, bet ir ieškinio senaties termino klausimai. Ieškovė, remdamasi pretenzijos atmetimo faktu, vertino, kad atsakovė ieškovei neturėjo ir neturi jokių galiojančių, vykdytinų ir apibrėžtų reikalavimų, kuriuos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnyje numatytu pagrindu galėtų įskaityti vežimo užmokesčio skolai padengti. Praėjus beveik metams po atsakovės pretenzijos atmetimo ir po ieškovės pareikštos pretenzijos dėl vežimo užmokesčio sumokėjimo 2021 m. lapkričio 17 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą apie atliktą vienašalį įskaitymą, juo informavo, kad įskaito minėtą, ieškovės vertinimu, nepagrįstą 4 716,56 Eur pretenzinį reikalavimą vežimo užmokesčio skolai padengti. Toks įskaitymas akivaizdžiai neteisėtas, kadangi atsakovei buvo žinoma, jog pareigą atlyginti nuostolius ieškovė ginčija, todėl atsakovės reikalavimas negali būti laikomas apibrėžtu ir vykdytinu. Ieškovė pretenzijų dėl sąskaitų, pagal kurias prašo priteisti vežimo užmokesčio skolą, iš atsakovės iki šiol nėra gavusi, todėl vertina, kad vežimo paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir už jas visas turi būti atsiskaityta sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovės atliktas įskaitymas neteisėtas, nes ieškovė nėra išreiškusi sutikimo su minėta žala, nėra suderinta nei jos suma, nei mokėjimo pagrindas, priešingai – atsakovės reikalavimai yra motyvuotai atmesti ir apie tai atsakovei yra žinoma.

4.       Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai.

5.       Atsakovė 2022 m. kovo 9 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė peržiūrėti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime atsakovė nurodė, kad ji pripažįsta buvusius sutartinius teisinius santykius su ieškove, neneigia, kad turėjo 2 664,71 Eur skolą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, vykdydama krovinių pervežimą, du kartus apgadino atsakovės užsakymu gabentas transporto priemones ir padarė žalą. Atsakovė informavo ieškovę apie padarytą žalą 2020 m. kovo 4 d., o 2020 m. kovo 12 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. pateikė papildomus su žala susijusius dokumentus, 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškė ieškovei pretenziją Nr. 231 dėl 4 716,56 Eur žalos atlyginimo, tačiau ieškovės motyvuoto atsakymo į pateiktą pretenziją nesulaukė. Atsakovė 2021 m. sausio 20 d. pareiškė ieškovei dar vieną pretenziją – 2021 m. sausio 18 d. pretenziją Nr. 377 dėl 330,04 Eur žalos atlyginimo. Šios pretenzijos ir joje nurodytos piniginių lėšų sumos ieškovė taip pat neginčijo. Atsakovė teismui ieškovės pateikto 2021 m. gruodžio 30 d. skolų suderinimo akto niekada nepasirašė. Abiejų šalių tarpusavio įsiskolinimą pagrindžiantis dokumentas, pasirašytas abiejų šalių, yra 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktas (toliau – ir 2021 m. gegužės 18 d. aktas), juo šalys įskaitė ieškovės įsiskolinimą pagal pretenziją Nr. 377 ir suderino galutines šalių viena kitai mokėtinas sumas. Turėdama ieškovės rašytinį patvirtinimą dėl egzistuojančio ieškovės 4 716,56 Eur dydžio įsiskolinimo atsakovei, atsakovė 2021 m. lapkričio 17 d. informavo ieškovę apie atliekamą priešpriešinių vienašalių reikalavimų įskaitymą. Teigia, kad įskaitymu pasibaigė atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TR4623 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. TR4634, iš viso 2 694,96 Eur.

6.       Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi netenkintas atsakovės UAB ,,United Transline“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir paliktas galioti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimas už akių.

7.       Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi panaikinta Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis ir Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimas už akių, atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, byla grąžinta Tauragės apylinkės teismui nagrinėti toliau.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Tauragės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Transadvitas“ ieškinį dėl skolos už vežimo paslaugas priteisimo ir priteisė iš UAB ,,Transadvitas“ 1 587 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB ,,United Transline“ naudai. Teismo sprendimo motyvai:

8.1.                      Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė krovinio vežimo teisiniai santykiai. Nustatęs, kad automobilių pervežimo užsakymo sutartyse Nr. NTU/20/540 ir Nr. NTU/20/689, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai atsakovei, nenurodyta užsakymų–sutarčių sudarymo data, nurodytos tik automobilių pakrovimo datos – 2020 m. rugsėjo 21 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d., o ieškovės atstovė negalėjo nurodyti tikslios automobilių vežimo sutarčių pasirašymo datos ir byloje nėra duomenų apie automobilių pristatymo datą, teismas Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR konvencija) 32 straipsnyje nurodytą vienų metų terminą skaičiavo praėjus trims mėnesiams po automobilių pakrovimo datos. Kadangi ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 31 d., tai vienų metų ieškinio senaties terminas pagal užsakymą–sutartį Nr. NTU/20/540 pasibaigė 2021 m. gruodžio 21 d. ir ieškinio dalis dėl 849,71 Eur priteisimo paduota praleidus ieškinio senaties terminą dešimt dienų. Pagal užsakymą–sutartį Nr. NTU/20/689 vienų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2021 m. gruodžio 28 d., todėl ieškinio dalis dėl 1 815 Eur priteisimo paduota praleidus ieškinio senaties terminą trimis dienomis. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės atstovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, o ieškovė ieškinio senaties terminą praleido nežymiai, teismas ieškinio senaties terminą atnaujino ir ieškinį nagrinėjo iš esmės.

8.2.                      Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovė pripažįsta tarp šalių buvusius sutartinius teisinius santykius, kylančius iš šalių pasirašytų vienkartinių automobilių pervežimo užsakymų–sutarčių. Atsakovė neginčija fakto dėl 2 664,71 Eur dydžio įsiskolinimo ieškovei pagal ieškovės suteiktas pervežimo paslaugas, tačiau atsakovė teigia, kad jos prievolė atsiskaityti su ieškove pasibaigė atliktu įskaitymu. Taigi atsakovė nuo pareikšto ieškinio ginasi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu (CK 6.130 straipsnis), teigdama, kad atsakovės prievolė sumokėti už suteiktas vežimo paslaugas ieškovei yra pasibaigusi šiuo pagrindu. Tokiam savo teiginiui pagrįsti atsakovė į bylą pateikė šiuos rašytinius įrodymus: 2021 m. gegužės 18 d. tarp ieškovės UAB „Transadvitas“ ir atsakovės UAB „United Transline“ sudarytą ir pasirašytą tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktą, 2021 m. lapkričio 17 d. pranešimą ieškovei apie atliekamą priešpriešinių vienašalių reikalavimų įskaitymą, 2020 m. lapkričio 5 d. pretenziją Nr. 231 dėl žalos 4 716,56 Eur atlyginimo, 2020 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija UTT, Nr. 305, už 4 716,56 Eur sumą.

8.3.                      Teismas pripažino, kad 2021 m. gegužės 18 d. ieškovės ir atsakovės Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktas laikytinas sandoriu, jis pasirašytas ieškovės buhalterės V. A. ir atsakovės vyr. buhalterės V. A., jame užfiksuota ieškovės UAB „Transadvitas“ 4 716,56 Eur skola atsakovei UAB „United Transline“ ir atsakovės UAB „United Transline“ 2 694,96 Eur skola ieškovei UAB „Transadvitas“, ir jis įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas. Teismas kritiškai vertino ieškovės atstovės paaiškinimus, liudytojos ieškovės buhalterės V. A. parodymus teismo posėdyje, jog 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktas ieškovės (atstovaujamos buhalterės) buvo pasirašytas dėl suklydimo. Po minėto akto pasirašymo ieškovė, jos buhalterė nepranešė atsakovei, jog aktą pasirašė per klaidą, ir nesiėmė jokių veiksmų, kad nuginčytų 2021 m. gegužės 18 d. aktą, jei manė, jog pasirašydama suklydo. Taigi taip ieškovė pripažino akte nurodytą informaciją. Teismas pažymėjo, kad ieškovės buhalterė yra kompetentinga ieškovės atstovė, kuriai buvo suteikta teisė pasirašyti minėtą aktą, todėl teismas neturi pagrindo netikėti 2021 m. gegužės 18 d. ieškovės ir atsakovės Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktu, kuriame nurodytos 2021 m. gegužės 18 d. ieškovės ir atsakovės tarpusavio skolos ir kuris yra nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka.

8.4.                      Teismas nusprendė, kad byloje įrodyta, jog atsakovė prievolės įskaitymo metu turėjo 4 716,56 Eur reikalavimo teisę į ieškovę. Ieškovė ir atsakovė turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų. Ieškovės ir atsakovės reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, abiejų reikalavimai buvo galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Atsakovės prievolė ieškovei pasibaigė prievolės įskaitymu, įskaičius priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurio terminas suėjęs (CK 6.130 straipsnis). Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymas buvo atliktas pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (ieškovei). Atsakovės pranešimas laikytinas galiojančiu, jame nėra duomenų apie įskaitymą su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (CK 6.131 straipsnio 2 dalis). Teismas padarė išvadą, kad atsakovės įskaityti priešpriešiniai reikalavimai yra apibrėžti ir lygiaverčiai vykdytinumo bei akivaizdumo požiūriu, nes prievolė kildinama iš 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo akto, todėl teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad toks prievolės įskaitymas buvo teisėtas ir pagrįstas. Byloje nenustatyta CK 6.134 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant įskaitymas būtų negalimas. Pažymėta, kad ieškovės ieškinys pareikštas dėl skolos priteisimo, todėl ieškovė nepagrįstai reikalavo atsakovės įrodyti žalą, jos dydį. Teismas nusprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 2 664,71 Eur vežimo užmokesčio skolą iš atsakovės yra neįrodytas, todėl atmestinas.

8.5.                      Kadangi netenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas, todėl atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti ir išvestiniai ieškovės reikalavimai dėl 245,15 Eur ikiteisminių palūkanų ir metinių procesinių palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Transadvitas“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei iš atsakovės 65 Eur žyminio mokesčio ir 544,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

9.1.                      Ieškovės vertinimu, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės įskaityto 4 716,56 Eur pretenzinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, nors ieškovė jį ginčijo, įrodinėdama, kad įskaitytas pretenzinis reikalavimas buvo nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė atlyginusi nuostolius sugadinto turto savininkui, t. y. neįrodė savo reikalavimo teisės, iš dalies nepagrindė nuostolių dydžio ir kt.

9.2.                      Nuo ieškinio ginantis įskaitymu, įskaitymo teisėtumas nepreziumuojamas ir jo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, t. y. šaliai, kuri nuo ieškinio ginasi įskaitymu. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas įskaitymo teisėtumą vertino tik per klaidą pasirašytu 2021 m. gegužės 18 d. aktu, kuriame per klaidą buvo „suderinti“ skolų likučiai, ir neatsižvelgė į tai, kad tiek iki šio akto pasirašymo, tiek po to ieškovė atsakovės pretenzinį reikalavimą nuosekliai ginčijo. Ieškovė nuosekliai, keletą kartų iki ir po 2021 m. gegužės 18 d. akto pasirašymo informavo atsakovę, kad su 4 716,56 Eur pretenzija nesutinka, nurodė nesutikimo motyvus, į kuriuos atsakovė neatsakė, papildomų dokumentų neteikė, todėl ieškovė neturėjo jokio pagrindo keisti savo pozicijos.

9.3.                      Ieškovė nurodo, kad 2021 m. birželio 8 d. ieškovė ėmėsi atitinkamų veiksmų – atmetė atsakovės atstovo, t. y. skolų išieškojimo įmonės „Credeo“, reikalavimą sumokėti 4 716,56 Eur skolą, informavo atsakovės atstovą apie nesutikimą su 4 716,56 Eur pretenzija. Dar po trijų savaičių ieškovė savo poziciją pakartojo 2021 m. birželio 28 d. raštu. Taip ieškovė tinkamai, laiku ir pakankamai aiškiai informavo atsakovę apie nesutikimą su pretenzija. Trijų savaičių laikotarpis po akto pasirašymo laikytinas normaliu ir protingu, atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė įskaitymą atliko tik 2021 m. lapkričio 17 d. Ieškovės teigimu, ilgą laiką po šių veiksmų trukęs atsakovės pasyvus elgesys leido ieškovei pagrįstai manyti, kad, gavusi minėtus atsakymus, atsakovė pretenzinio reikalavimo nebekėlė.

9.4.                      2021 m. gegužės 18 d. aktą parengė atsakovė, siekdama įskaityti neginčijamą 330,04 Eur skolą. Jokių kitų klausimų, kurie turėjo ar galėjo būti aptarti šiame akte, šalys iki akto projekto parengimo nebuvo aptarusios. Sutikdama su 330,04 Eur įskaitymu, ieškovė aktą pasirašė. Ieškovės teigimu, aktas buvo pasirašytas tik kaip 330,04 Eur sumos įskaitymo dokumentas, šalims nesitarus išspręsti ir 4 716,56 Eur pretenzijos klausimo.

9.5.                      Ieškovės teigimu, 2021 m. gegužės 18 d. akto dalis, kuria pasisakyta dėl skolų likučių, būtent ir yra tik likučių suderinimo aktas, juo nebuvo prisiimti vežimo sutartį keičiantys įsipareigojimai. Be to, šis aktas tarpusavio reikalavimų balansą atspindi klaidingai. Minėtu aktu šalys nesusitarė dėl nuostolių atlyginimo, ieškovė neįsipareigojo nurodytą sumą sumokėti, šalys jos neįskaitė ir pan. Dalyje, kuria remiasi atsakovė, akivaizdžiai buvo tik likučių suderinimo aktas, jį šalys gali ginčyti teikdamos įrodymus ir apskaičiavimus, tai ieškovė ir darė pirmosios instancijos teisme, nuosekliai remdamasi tuo, kad atsakovė neturėjo reikalavimo teisės, nebuvo atlyginusi nuostolių sugadinto automobilio savininkui, neįrodė nuvertėjimo, neturėjo pagrindo reikalauti kitų į pretenziją įtrauktų sumų ir kt.

9.6.                      Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir 2021 m. gegužės 18 d. aktą klaidingai vertino kaip sandorį. Nagrinėjamu atveju 2021 m. gegužės 18 d. aktu šalys nekeitė vežimo sutarties sąlygų, tik per klaidą pasisakė dėl nepagrįsto buhalterinių likučių suderinimo. Todėl, ieškovei nurodžius, kad su atsakovės nurodytu skolos likučiu ji nesutinka, teismas turėjo analizuoti šalių argumentus dėl atsakovės 4 716,56 Eur pretenzijos pagrįstumo, t. y. nuspręsti, ar pirminis buhalterinis dokumentas – atsakovės pretenzija – galioja, ar atsakovė turėjo atitinkamą reikalavimo teisę, ar įrodė pretenzijos sumą, ar pretenzijos suma atitinka CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje numatytą vežėjo atsakomybės ribojimą, CMR konvencijos 25 straipsnyje numatytas nuvertėjimo taisykles, sugadinus krovinį ir kt., tačiau teismas skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė.

9.7.                      Atsakovė, pareiškusi ieškovei pretenziją dėl vežimo metu sugadinto turto, nebuvo sugadinto turto savininkė, o tik viena iš logistikos grandinės dalyvių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad sugadinto automobilio savininkas „Automobiles Citroen S.A.“ iš viso kam nors būtų reiškęs pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo. Net jei būtų įrodyta, kad atsakovė sumokėjo kompensaciją „GEFCO France SAS“, tai nesuteiktų atsakovei reikalavimo teisės. Atsakovė taip pat nepateikė tinkamų ir pakankamų įrodymų krovinio nuvertėjimui pagrįsti. Be to, nėra duomenų, kad automobilio savininkas būtų reikalavęs kompensuoti nuvertėjimą ir realizavęs automobilį su tokia didele, t. y. 2 399,40 Eur, nuolaida.

9.8.                      Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas vertino, kad ieškinio senaties terminas yra nežymiai praleistas, ir jį atnaujino. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ieškinio senatis akivaizdžiai nebuvo praleista.

9.9.                      Ieškovės vertinimu, nepagrįstai netenkintas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo. Atsakovė įskaitė reikalavimus tik 2021 m. lapkričio 17 d., t. y. atsakovės prievolė sumokėti vežimo užmokestį galiojo iki 2021 m. lapkričio 17 d., todėl už laikotarpį iki šios datos palūkanos turėjo būti priteistos bet kuriuo atveju, o tai sudaro 221,45 Eur (pradelstų dienų skaičius iki įskaitymo dėl 849,71 Eur skolos dalies sudarė 386 d., o dėl 1 815 Eur skolos dalies – 376 d.).

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „United Transline“ prašo ieškovės UAB „Transadvitas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovės naudai iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1.                      Atsakovė kategoriškai nesutinka su apeliantės pateikiamu teisiniu vertinimu, neva 2021 m. gegužės 18 d. aktas nėra sandoris, kuris privalėjo būti ginčijamas įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas aiškiai, nedviprasmiškai ir išsamiai atskleidė akto pasirašymo aplinkybes, ištyrė jį sudariusių ir pasirašiusių asmenų įgalinimus.

10.2.                      Ieškovė į civilinę bylą nėra pateikusi nė vieno rašytinio įrodymo, jog ieškovės 2021 m. birželio 28 d. raštas, ant kurio matyti žyma „išsiųsta 2021-07-01“, būtų buvęs faktiškai išsiųstas ir (ar) įteiktas atsakovei, dėl to juo vadovautis nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, apeliantės minimas 2021 m. birželio 8 d. atsisakymas sumokėti atsakovei vertinamas kaip apeliantės gynybinė pozicija ir neteisėtas neveikimas – pareigos atlyginti atsakovei padarytą žalą, kurios apimtis buvo patvirtinta 2021 m. gegužės 18 d. aktu, nevykdymas, tai negali būti pagrindas minėto akto teisinei reikšmei paneigti.

10.3.                      2021 m. gegužės 18 d. akte aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodoma ne tik įskaitoma piniginių lėšų suma, tačiau taip pat susitariama dėl likusių šalių įsipareigojimų viena kitai. Aktas nėra nuginčytas, yra galiojantis, jo pagrindu buvo atliktas vienašalis priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandoris, jis lėmė atsakovės prievolės apeliantei pasibaigimą. Šalys, pasirašydamos 2021 m. gegužės 18 d. aktą, aiškiai susitarė tiek dėl 330,04 Eur piniginių lėšų sumos įskaitymo, tiek dėl galutinio šalių tarpusavio įsipareigojimų, t. y. atsakovės 2 694,96 Eur įsiskolinimo apeliantei ir apeliantės 4 716,56 Eur įsiskolinimo atsakovei. Susitarimo fakto ir jame įtvirtintų tarpusavio įsipareigojimų nepaneigia ir negali paneigti vėlesnis apeliantės galimas nuomonės dėl atsiskaitymo su atsakove pakeitimas.

10.4.                      Atsakovės vertinimu, apeliantės teisinė argumentacija dėl 2021 m. gegužės 18 d. akto yra prieštaringa. Atsakovės vertinimu, 2021 m. gegužės 18 d. akto turinys pakankamai aiškiai atskleidžia akto sudarymo dieną egzistavusią šalių valią susitarti ne tik dėl 330,04 Eur piniginių lėšų sumos įskaitymo, tačiau taip pat ir dėl po įskaitymo likusių priešpriešinių reikalavimų viena kitai, t. y. dėl galutinio šalių tarpusavio įsiskolinimo. Apeliantės neteisėtas neveikimas, t. y. atsisakymas vykdyti savo įsipareigojimus atsakovei, po 2021 m. gegužės 18 d. akto pasirašymo negali būti laikomas tinkama sandorio ginčijimo išraiška.

10.5.                      Atsakovės teigimu, faktinę aplinkybę, kad pasirašius 2021 m. gegužės 18 d. aktą atsakovei buvo patvirtinta, jog apeliantė sutinka tiek su akte nurodytu įskaitymo veiksmu, tiek su šalių tarpusavio įsiskolinimais, patvirtino ir apeliantės buhalterė V. A. 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdyje. Nepaisant apeliantės dėstomos gynybinės pozicijos apie tariamus tikruosius šalių ketinimus, sudarant 2021 m. gegužės 18 d. aktą, svarbus yra ir pats apeliantės situacijos vertinimas akto pasirašymo metu. O iš apeliantės buhalterinę apskaitą tvarkiusio ir tinkamus įgalinimus turinčio asmens – V. A. – parodymų akivaizdu, jog ji aiškiai suprato tiek akto turinį, tiek jo reikšmę, tačiau apeliantė, paaiškėjus tariamai klaidai, jokių veiksmų nesiėmė, aktas yra nenuginčytas. Iš V. A. paaiškinimų taip pat darytina išvada, jog akto reikšmę suprato ir apeliantės vadovas. Skundu nėra paneigiama, jog atsakovė 2021 m. lapkričio 17 d. atlikto priešpriešinės prievolės įskaitymo metu turėjo 4 716,56 Eur reikalavimo teisę apeliantei.

10.6.                      Ieškinys buvo pareikštas dėl skolos priteisimo, o atsakovė nuo pareikšto ieškinio gynėsi prievolės pasibaigimu atlikus priešpriešinį vienarūšį reikalavimų įskaitymą, atliktą 2021 m. gegužės 18 d. akto ir jame šalių sulygtų tarpusavio įsipareigojimų pagrindu. Atsakovė civilinėje byloje priešieškinio nereiškė. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neturėjo jokio teisinio pagrindo tirti ieškovės privalomos atlyginti žalos pagrįstumo ir jos apimties, kadangi dėl to šalys jau susitarė galiojančiu ir nenuginčytu 2021 m. gegužės 18 d. aktu. Ieškovės ieškinys pareikštas dėl skolos priteisimo, todėl ieškovė nepagrįstai reikalavo atsakovės įrodyti žalą, jos dydį. 

10.7.                      Atsakovė į bylą yra pateikusi visus tiek apeliantės gabenant krovinį padarytą žalą ir jos dydį, tiek jos atlyginimą pagrindžiančius dokumentus (t. y. atsakovė žalą yra faktiškai patyrusi). Atsakovė yra atsiskaičiusi su atsakovei krovinio pervežimo užsakymą pateikusia įmone „GEFCO France SAS“. Atsakovė neprivalėtų įrodinėti įmonės „GEFCO France SAS“ atsiskaitymo su sugadinto automobilio savininke „Automobiles Citroen S.A“, jai užtenka įrodyti, jog buvo atsiskaityta su sutartiniu siuntėju, tai patvirtina byloje esantys duomenys.

10.8.                      Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais dėl ieškinio senaties ir nurodo, kad senaties terminas nagrinėjamu atveju nebuvo sustabdytas, kadangi apeliantės nurodyti raštai negali būti prilyginami pretenzijomis taip, kaip jos suprantamos CMR konvencijos prasme. Jokių pretenzijų, galinčių sustabdyti senaties pagal CMR konvenciją skaičiavimo terminą, UAB „United Transline“ nebuvo gavusi. CK 1.130 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra taikytinos, kadangi santykius reglamentuoja CMR konvencija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12.       Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Bylos faktinės aplinkybės

13.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Transadvitas“ teikė atsakovei UAB ,,United Transline“ krovinių vežimo paslaugas pagal vienkartinius automobilių pervežimo užsakymus–sutartis, ieškovė įsipareigodavo pristatyti atsakovės pasiūlytus krovinius gavėjams, o atsakovė įsipareigodavo sumokėti ieškovei sutartą vežimo užmokestį. Tarp šalių susiklostė krovinio vežimo teisiniai santykiai.

14.       Ieškovė UAB „Transadvitas“ ieškiniu teigė, kad atsakovė UAB ,,United Transline“ yra skolinga ieškovei už vežimo paslaugas 2 664,71 Eur sumą, ją sudaro: 1) 849,71 Eur skola pagal ieškovės 2020 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TR4623, išrašytą už 1 210 Eur sumą; 2) 1 815 Eur skola pagal ieškovės 2020 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TR4634, išrašytą už 1 815 Eur sumą. Ieškovė byloje pateikė PVM sąskaitose faktūrose nurodytas automobilių pervežimo užsakymus–sutartis Nr. NTU/20/556, Nr. NTU/20/540, Nr. NTU/20/689, Nr. NTU/20/708, Nr. NTU/20/720, jose užsakovė nurodyta UAB ,,United Transline“, vežėja – UAB „Transadvitas“. Atsakovė byloje iš esmės neginčijo 2 664,71 Eur skolos ieškovei dydžio pagal ieškovės suteiktas pervežimo paslaugas fakto, tačiau atsakovė teigė, kad jos prievolė atsiskaityti su ieškove pasibaigė atlikus įskaitymą.

15.       Atsakovė UAB ,,United Transline“ 2020 m. kovo 4 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę UAB „Transadvitas“ apie automobiliui (važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini)) padarytą žalą Nr. 231 pagal užsakymą Nr. 2020/2379. Atsakovė 2020 m. kovo 14 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. ieškovei pateikė dokumentus, susijusius su žala. Atsakovė ieškovei pareiškė 2020 m. lapkričio 5 d. pretenziją Nr. 231 dėl 4 716,56 Eur. Byloje ieškovė pateikė atsakovės UAB ,,United Transline“ 2020 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija UTT, Nr. 305 ieškovei UAB „Transadvitas“ dėl 4 716,56 Eur sumos (4 686,31 Eur pretenzija už padarytą žalą Nr. 231; 25 Eur administravimo mokestis). Nustatyta, kad ieškovės draudikas – draudimo bendrovė „Marine Underwriting Services SIA“ Lietuvos filialas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu dėl 2020 m. sausio 27 d. įvykio Prancūzijoje, kai buvo apgadintas atsakovės užsakymu ieškovės vežtas automobilis „Citroen C1“, atmetė atsakovės pretenziją Nr. 231 dėl minėto įvykio kaip iš dalies nepagrįstą (dėl 2 829,65 Eur sumos dalies) ir neįrodžius reikalavimo teisės, t. y. kad UAB „United Transline“ kompensavo nuostolį „GEFCO France SAS“, o ši – krovinio savininkui „PAS Automobiles“.

16.       Taip pat nustatyta, kad atsakovė 2021 m. sausio 20 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovei 2021 m. sausio 18 d. pretenziją Nr. 377 dėl 330,04 Eur žalos atlyginimo už automobiliui (važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini)) padarytą žalą pagal užsakymą Nr. NTU/20/8. Atsakovė kartu su pretenzija ieškovei pateikė dokumentus, susijusius su žala: fotonuotraukas, atsakovės kontrahento Sintax Transport France išrašytą sąskaitą faktūrą, transporto priemonės remonto sąmatą, 2021 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. UTT326 dėl 330,04 Eur sumos.

17.       Byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 18 d. ieškovė UAB „Transadvitas“ ir atsakovė UAB „United Transline“ pasirašė Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktą. Nurodyto akto duomenimis, ieškovė ir atsakovė įskaitė ieškovės įsiskolinimą (330,04 Eur) atsakovei pagal 2021 m. sausio 18 d. pretenziją Nr. 377 ir suderino galutines šalių viena kitai mokėtinas piniginių lėšų sumas. Minėtu aktu šalys susitarė, kad 2021 m. gegužės 18 d., sumažinus (įskaičius) ieškovės įsipareigojimą atsakovei 330,04 Eur suma, ieškovės UAB „Transadvitas“ skola atsakovei yra 4 716,56 Eur, o atsakovės UAB „United Transline“ skola ieškovei 2 694,96 Eur (3 025 Eur – 330,04 Eur).

18.       Atsakovė 2021 m. lapkričio 17 d., vadovaudamasi buhalterinės apskaitos duomenimis, kad UAB „Transadvitas“ (ieškovės) skola UAB „United Transline“ (atsakovei) sudaro 4 716,56 Eur, o atsakovės skola ieškovei sudaro 2 694,96 Eur, ir tai patvirtinančiu 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktu, informavo ieškovę, kad ji atlieka priešpriešinių reikalavimų įskaitymą: UAB „Transadvitas“ mokėtiną 2 694,96 Eur sumą įskaito į ieškovės UAB „Transadvitas“ atsakovei UAB „United Transline“ mokėtiną 4 716,56 Eur sumą. Atsakovė pranešime nurodė, kad, atlikus nurodytą įskaitymą, UAB „United Transline“ prievolė ieškovei UAB „Transadvitas“ pasibaigė įskaitymu ir yra lygi 0 Eur, o UAB „Transadvitas“ skola UAB „United Transline“ yra 2 021,60 Eur, ją prašo sumokėti per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

Dėl ieškinio reikalavimų

19.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovės įskaityto 4 716,56 Eur pretenzinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, nors ieškovė jį ginčijo, įrodinėdama, kad įskaitytas pretenzinis reikalavimas buvo nepagrįstas, nes neįrodyta, kad atlyginti nuostoliai sugadinto turto savininkui, t. y. atsakovė neįrodė savo reikalavimo teisės, iš dalies nepagrindė nuostolių dydžio ir kt. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas įskaitymo teisėtumą nepagrįstai vertino remdamasis tik 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktu. Apeliantė teigia, kad 2021 m. gegužės 18 d. aktas pasirašytas per klaidą, o tiek iki šio akto pasirašymo, tiek po to ieškovė atsakovės pretenzinį reikalavimą nuosekliai ginčijo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės ir atsakovės 2021 m. gegužės 18 d. pasirašyto Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo akto įrodomąją reikšmę, taip pat kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų visumos dėl ieškinio reikalavimo priteisti vežimo užmokesčio skolą vertinimo.

20.       Vadovaujantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

21.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti. Tai reiškia, jog atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

22.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑71‑916/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodytą praktiką; ir kt.).

23.       Byloje nustatyta, kad atsakovė 2021 m. gegužės 18 d. elektroniniu paštu ieškovei atsiuntė įskaitymo aktą. Byloje esantis 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktas pasirašytas atsakovės UAB „United Transline“ vyr. buhalterės V. A. ir ieškovės UAB „Transadvitas“ buhalterės V. A.. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovės buhalterė yra kompetentinga ieškovės atstovė, turinti teisę pasirašyti minėtą aktą.

24.       Apeliantė nurodo, kad 2021 m. gegužės 18 d. aktą ieškovė pasirašė tik siekdama įskaityti kitą neginčijamą 330,04 Eur skolą, tačiau neturėjo nei tikslo, nei ketinimo išspręsti 4 716,56 Eur pretenzijos atlyginimo klausimą, šį aktą ieškovės vyr. buhalterė pasirašė per klaidą, neišbraukusi sakinio dėl 4 716,56 Eur skolos likučio. Ieškovė nurodo argumentus, kad 2021 m. gegužės 18 d. akto dalis, kurioje pasisakyta dėl skolų likučių, yra tik likučių suderinimo aktas, be to, šis aktas tarpusavio reikalavimų balansą atspindi klaidingai.

25.       Vertinant nurodytus apeliantės argumentus, taip pat argumentus, kad iki 2021 m. gegužės 18 d. akto pasirašymo ieškovė informavo atsakovę apie savo nesutikimą su 4 716,56 Eur pretenzija, atkreiptinas dėmesys į 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo akto turinio visumą. 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo akto 1 punkte nurodyta, kad 2021 m. gegužės 18 d. UAB „Transadvitas“ skola UAB „United Transline“ yra lygi 5 046,60 Eur. Akto 2 punkte nurodyta, kad UAB „United Transline“ skola UAB „Transadvitas“ yra 3 025 Eur. Pagal akto 3 punktą, 2021 m. gegužės 18 d. UAB „United Transline“ sumažina mokėtiną sumą 330,04 Eur pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. dokumentą Nr. TR4523 dėl 330,04 Eur sumos. Pagal akto 4 punktą, 2021 m. gegužės 18 d. UAB „Transadvitas“ sumažina mokėtiną 330,04 Eur sumą pagal 2021 m. sausio 18 d. dokumentą Nr. UTT326 dėl 330,04 Eur sumos. Taip pat nurodyti duomenys, kad galutinis likutis 2021 m. gegužės 18 d.: UAB „Transadvitas“ skola UAB „United Transline“ – 4 716,56 Eur, o UAB „United Transline“ skola UAB „Transadvitas“ 2 694,96 Eur. Akte taip pat nurodyta, kad šis aktas įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir yra pagrindas buhalterinėms operacijoms atlikti. 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktą pasirašė atsakovės UAB „United Transline“ vyr. buhalterė V. A. ir ieškovės UAB „Transadvitas“ buhalterė V. A..

26.       Iš nurodytų duomenų matyti, kad šalių pasirašytame 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo akte ne tik nurodytas apeliantės akcentuojamas galutinis ieškovės ir atsakovės skolų likutis 2021 m. gegužės 18 d. (akto 4 punktas), tačiau ir akto 1 punkte taip pat yra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodytas pareiškimas dėl ieškovės pradinės skolos sumos atsakovei, t. y. kad 2021 m. gegužės 18 d. UAB „Transadvitas“ skola UAB „United Transline“ yra lygi 5 046,60 Eur. Kaip pagrįstai į tai atsižvelgė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, nurodyta ieškovės skolos atsakovei 5 046,60 Eur suma atitinka sumą pagal atsakovės ieškovei pateiktas pretenzijas (4 716,56 Eur + 330,04 Eur = 5 046,60 Eur). Būtent atsižvelgiant į akto 1 punkte nurodytą sumą atliktas ir 330,04 Eur sumos įskaitymas, ir akto 4 punkte nurodytas galutinis ieškovės skolos atsakovei likutis (t. y. 4 716,56 Eur).

27.       Pirmosios instancijos teisme ieškovės buhalterė V. A., apklausta kaip liudytoja, nors nurodė, kad suklydo pasirašydama šį aktą, nes 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktu šalys įskaitė tik 330,04 Eur sumą, nesuderino galutinių viena kitai mokėtinų piniginių lėšų sumų, neįskaitė abipusių reikalavimų pagal atsakovės 2020 m. lapkričio 6 d. sąskaitą faktūrą, serija UTT, Nr. 305, tačiau taip pat sutiko, kad pasirašytas suderinimo aktas turi teisinę reikšmę, kadangi šis dokumentas yra buhalterinės apskaitos dalis ir pasirašytas aktas teoriškai reiškia, kad sutinkama su skola. Ieškovės buhalterė V. A. nurodė, kad skolų suderinimas yra jos kompetencija, ji suderinimo aktus pasirašinėja nuolat, tačiau taip pat nurodė pastebėjusi tai, ką įvardija kaip klaidą, tą pačią dieną pasakė tik direktoriui ir niekur nesikreipė. Iš nurodytų liudytojos paaiškinimų matyti, kad ieškovės atstovė suprato 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo akto teisinę reikšmę jo pasirašymo metu.

28.       Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad 2021 m. gegužės 18 d. ieškovės ir atsakovės Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktas laikytinas sandoriu, pasirašytas ieškovės buhalterės V. A. ir atsakovės vyr. buhalterės V. A., jame susitarta ne tik dėl 330,04 Eur piniginių lėšų sumos įskaitymo, bet ir užfiksuotos pradinės ir galutinės šalių tarpusavio įsipareigojimų sumos 2021 m. gegužės 18 d.: ieškovės UAB „Transadvitas“ 4 716,56 Eur galutinė skola atsakovei UAB „United Transline“ ir atsakovės UAB „United Transline“ 2 694,96 Eur galutinė skola ieškovei UAB „Transadvitas“.

29.       Apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja, kad po 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo akto pasirašymo ėmėsi atitinkamų veiksmų – 2021 m. birželio 8 d. ieškovė elektroniniu paštu informavo atsakovei atstovaujančią UAB „Skolų valdymo partneris“ („Credeo“), kad nesutinka su pretenzija, ir 2021 m. birželio 28 d. atsakovės atstovei papildomai pateikė raštą, jame dar kartą persiuntė draudiko atstovo sprendimą ir nurodė, jog nesutinka su žalos suma. Iš apeliantės nurodytų dokumentų turinio matyti, kad juose ieškovė nurodo, jog nesutinka su žalos suma (laiko iš dalies nepagrįsta 2 829,65 Eur). Įvertinus apeliantės argumentus ir byloje esančius rašytinus įrodymus, darytina išvada, kad apeliantės nurodyti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „United Transline“ būtent dėl ieškovės su atsakove sudaryto 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo akto ginčijimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės nurodyti rašytiniai įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad po 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo akto pasirašymo ieškovė, jos buhalterė, nepranešė atsakovei, jog aktą pasirašė per klaidą, ir nesiėmė jokių veiksmų, kad nuginčytų 2021 m. gegužės 18 d. aktą, jei vertino, jog pasirašydama tokį aktą suklydo.

30.       Apeliantė nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės įskaityto 4 716,56 Eur reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo akte pati ieškovė iš esmės pripažino akte nurodytą informaciją. 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktas įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, vien apeliantės nurodyti argumentai dėl skolos dydžio nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas dėl ieškinio reikalavimų nei padarytos skundžiamu teismo sprendimu.

31.       Ieškovė transporto priemonės, nurodytos atsakovės ieškovei 2020 m. lapkričio 5 d. pareikštoje pretenzijoje, apgadinimo fakto neginčijo, o nesutikimą su atsakovės pretenzijos dydžiu iš esmės grindė tik ieškovės draudiko „Marine Underwriting Services SIA“ 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu. Pastebėtina tai, kad nurodytame „Marine Underwriting Services SIA“ 2020 m. lapkričio 23 d. sprendime pasisakyta dėl UAB „United Transline“ pretenzijos tik kaip iš dalies nepagrįstos (dėl 2 829,65 Eur sumos). Svarbu įvertinti ir tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ne tik pareiškė ieškovei 2020 m. lapkričio 5 d. rašytinę pretenziją, tačiau ją taip pat grindė ir rašytiniais įrodymais. Nustatyta, kad atsakovė 2020 m. kovo 14 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovei dokumentus, susijusius su žala. Byloje atsakovė žalos sumai pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, tarp jų – fotonuotraukas, taip pat 2020 m. kovo 11 d. „DEKRA Expertise SAS“ eksperto atlikto apibendrinimo lapą, 2020 m. birželio 4 d. redaguotą „DEKRA“ ekspertų ataskaitą, iš jos matyti, kad tyrimo data – 2020 m. gegužės 28 d. Iš 2020 m. kovo 11 d. „DEKRA Expertise SAS“ eksperto atliktos žalos vertinimo ataskaitos (apibendrinimo lapo) matyti, kad pateiktas nustatytos nuvertėjimo sumos pagrindimas – atsižvelgta į pagal žalos padarinius taikytą sumažintą kategoriją (2 kategorija: transporto priemonė, kurią reikia pakeisti iš naujos į naudotą) ir sumažintą normą (20 proc. nuo pirkimo kainos). Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, kad tuo metu, kai transporto priemonė buvo sugadinta, nei ieškovė, nei ieškovės draudikas nesikreipė į ekspertus nuvertėjimo sumai nustatyti. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovė nepateikė tinkamų ir pakankamų įrodymų nuvertėjimui pagrįsti, tačiau ieškovė nurodytiems ekspertų apskaičiavimams nuginčyti konkrečių ir pakankamų įrodymų taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis).

32.       Atsakovė taip pat pateikė 2020 m. spalio 21 d. atsakovės kontrahento „GEFCO FRANCE SAS“ išrašytą 4 686,31 Eur sąskaitą faktūrą Nr. 9020014768, 2020 m. lapkričio 6 d. atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija UTT, Nr. 305, už 4 716,56 Eur sumą. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovės 2021 m. balandžio 7 d. elektroninio laiško atsakovei duomenų ir kitų bylos duomenų matyti, kad ieškovė neginčijo ir pripažino 30,25 Eur administravimo mokestį pagal atsakovės 2020 m. lapkričio 6 d. sąskaitą faktūrą, serija UTT, Nr. 305. Byloje pateiktas 2021 m. sausio 21 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad UAB „United Transline“ sumokėjo „GEFCO FRANCE SAS“ 4 686,31 Eur sumą pagal sąskaitą faktūra Nr. 9020014768. Taigi nurodyto dydžio išlaidos atsakovės realiai patirtos. Pastebėtina, kad nurodyta atsakovės sumokėta suma atitinka sumą be ieškovės neginčytos 30,25 Eur administravimo mokesčio dalies (t. y. 4 716,56 Eur – 4 686,31 Eur = 30,25 Eur). Taigi byloje atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, sudarytus iki 2021 m. gegužės 18 d., ieškovės skolos sumai pagrįsti.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius tokias aplinkybes, kad ieškovės buhalterė, kaip kompetentinga ieškovės atstovė, 2021 m. gegužės 18 d. pasirašė Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktą, abi šalys, sudarydamos minėtą aktą, patvirtino jame nurodytas 2021 m. gegužės 18 d. ieškovės ir atsakovės tarpusavio skolas ir 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktas nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti 2021 m. gegužės 18 d. ieškovės ir atsakovės sudarytu Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktu ir yra pakankamas pagrindas juo remtis. 

34.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog byloje įrodyta aplinkybė, kad atsakovė prievolės įskaitymo metu turėjo 4 716,56 Eur reikalavimo teisę į ieškovę. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nepatvirtina, kad įskaitymo atlikimo dieną egzistavo nustatytos CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte aplinkybės, draudžiančios įskaitymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nenustatyta ir kitų CK 6.134 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant įskaitymas būtų negalimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patikrino, ar egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės prievolė ieškovei pasibaigė prievolės įskaitymu, įskaičius priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurio terminas suėjęs (CK 6.130 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, skundžiamu teismo sprendimu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 664,71 Eur vežimo užmokesčio skolą pagrįstai atmestas kaip neįrodytas.

Dėl ieškinio senaties termino

35.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas nežymiai ir jį atnaujino. Ieškovė su nurodyta teismo sprendimo dalimi nesutinka ir laikosi pozicijos, kad ieškinio senatis akivaizdžiai nebuvo praleista. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad ieškinio senaties terminas pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalį buvo sustabdytas, pareiškus 2021 m. birželio 8 d. ir 2021 m. birželio 28 d. pretenzijas dėl vežimo užmokesčio, kurių atsakovė neatmetė, be to, atsakovė mažiausiai tris kartus buvo pripažinusi ieškovės reikalavimus (2020 m. gruodžio 31 d. aktu, 2021 m. gegužės 18 d. aktu ir 2021 m. lapkričio 17 d. pareiškimu dėl įskaitymo), dėl to, pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį, nuo 2021 m. lapkričio 17 d. ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas iš naujo, todėl ieškinio pateikimo teismui metu (2021 m. gruodžio 31 d.) akivaizdžiai nebuvo praleistas.

36.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminai pareikšti reikalavimus dėl ieškinio reikalavimą sudarančių sumų buvo praleisti (dešimt dienų ir tris dienas), tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido nežymiai, todėl ieškinio senaties terminą atnaujino (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

37.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pritaikytos ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys buvo išnagrinėtas iš esmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis dėl ieškinio senaties termino ir jų nekartoja. Pažymėtina, kad tiek nustačius, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas, tiek atnaujinus dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą, ieškinys nagrinėjamas iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimai byloje buvo išnagrinėti iš esmės, apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadas dėl ieškinio senaties termino, atskirai nepasisakė dėl visų kitų su ieškinio senatimi susijusių ieškovės argumentų, neturi esminės teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir bylos išnagrinėjimo rezultatui.

Dėl palūkanų priteisimo

38.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 245,15 Eur ikiteisminių palūkanų ir 8 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39.       Atsakovė, nesutikdama su apeliantės reikalavimu dėl palūkanų priteisimo, atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų automobilių pervežimo užsakymų–sutarčių 17 punktu. Minėta sutartinė nuostata numato, kad iškilus nesutarimams dėl užsakymo vykdymo ar krovinio pažeidimų, apmokėjimo terminas gali būti atidėtas, kol bus rastas sprendimas ar nustatyta tiksli pažeidimo suma. Šiuo atveju reikšminga tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl užsakymo vykdymo ar krovinio pažeidimų pagal tas krovinio pervežimo sutartis, pagal kurias išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. TR4623 ir Nr. TR4634, kuriomis ieškovė grindė savo ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo. Be to, kaip nustatyta byloje, 2021 m. gegužės 18 d. ieškovės ir atsakovės sudarytame Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo akte nurodytos 2021 m. gegužės 18 d. ieškovės ir atsakovės tarpusavio skolos. Pastebėtina tai, kad pati atsakovė byloje laikėsi pozicijos, jog ieškovė, pasirašydama 2021 m. gegužės 18 d. Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo aktą, patvirtino savo įsiskolinimą dėl 4 716,56 Eur sumos atsakovei pagal atsakovės pretenziją Nr. 231 ir atsakovės 2020 m. lapkričio 6 d. sąskaitą faktūrą, serija UTT, Nr. 305, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo manyti, jog ieškovė jai pateiktą pretenziją ginčija. Teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės išdėstyti argumentai, kad apeliantei mokėtinos sumos mokėjimas buvo atidėtas (piniginių lėšų sumos už krovinių pervežimą buvo sulaikytos) iki 2021 m. lapkričio 17 d., buvo atliktas įskaitymas ir apeliantė neturi teisės į palūkanas, atmestini kaip nepagrįsti.

40.       Byloje nustačius, kad 2021 m. gegužės 18 d. šalių sudarytame Tarpusavio įsiskolinimo įskaitymo akte buvo suderintos ir galutinės šalių tarpusavio įsipareigojimų sumos 2021 m. gegužės 18 d., t. y. ir ieškovės UAB „Transadvitas“ 4 716,56 Eur skola atsakovei UAB „United Transline“ ir atsakovės 2 694,96 Eur galutinė skola ieškovei, tačiau įskaitymą atsakovė atliko tik 2021 m. lapkričio 17 d., teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl dalies ikiteisminių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d.

41.       Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo įstatyme nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Lietuvos Respublikos mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Ieškovė 8 procentų dydžio metines palūkanas prašė priteisti, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Kadangi šalių sudaryti sandoriai yra komerciniai, susiję su abiejų šalių verslu ir yra atlygintiniai, todėl palūkanoms už pavėluotą mokėjimą apskaičiuoti taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas.

42.       Laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. apmokėti vežimo užmokesčio skolą ieškovei pradelsta 183 d., taigi palūkanos už termino praleidimą pagal 2020 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TR4623 sudaro 34,08 Eur (((849,71 Eur skolos suma x 8 proc.) / 365) x 183 d. = 34,08 Eur) ir 72,80 Eur pagal 2020 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TR4634 (1 815 Eur skolos suma x 8 proc. / 365 d. x 183 d. = 72,80 Eur). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 106,88 Eur (34,08 Eur + 72,80 Eur) ikiteisminių (kompensuojamųjų) palūkanų (CK 6.261 straipsnis).

43.       Ieškovė prašė priteisti 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta išlyga, kad šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Palūkanas už pradelsimą atlyginti nuostolius reglamentuoja CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-248/2018, 37 punktas). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgus į tai, kad ieškovei iš atsakovės priteista 106,88 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kaip minimalių nuostolių, ieškovei iš atsakovės priteistina 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 106,88 Eur kompensuojamųjų palūkanų sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

44.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktinėms aplinkybėms iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą, dėl to skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies atmesti ieškinio reikalavimai dėl ikiteisminių ir procesinių palūkanų priteisimo, naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

45.       Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑295-219/2020 59 punktą; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

46.       CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

47.       Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimai dėl 106,88 Eur sumos priteisimo, dėl to pripažintina, kad patenkinta 3,67 proc., o atmesta 96,33 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovės UAB „Transadvitas“ bylinėjimosi išlaidas sudaro 66 Eur žyminis mokestis ir 2 238,50 Eur išlaidos advokatės teisinei pagalbai. Atsakovės UAB „,United Transline“ bylinėjimosi išlaidas sudaro 45 Eur žyminis mokestis ir 1 542 Eur išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (90 Eur vertimo išlaidos ir 1 452 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai). Proporcingai patenkintai ieškinio daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 84,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 304,50 Eur x 3,67 proc.), o atsakovei proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 1 528,75 Eur (1 587 Eur x 96,33 proc.). Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą atsakovei UAB „,United Transline“ iš ieškovės priteistina 1 444,17 Eur (1 528,75 Eur – 84,58 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

48.       Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (3,67 proc.). Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 65 Eur žyminį mokestį ir pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 544,50 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Proporcingai tenkintai apeliacinio skundo daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 22,37 Eur (609,50 Eur x 3,67 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

49.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš apeliantės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s  p  r e n d ž i  a :

        panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies atmesti ieškinio reikalavimai dėl ikiteisminių ir procesinių palūkanų priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant nauja redakcija taip:

        „Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transadvitas“, juridinio asmens kodas 164825062, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „United Transline“, juridinio asmens kodas 302489977, 106,88 Eur (vieną šimtą šešis eurus 88 ct) ikiteisminių palūkanų ir 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (106,88 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Kitą ieškovės ieškinio dalį atmesti.

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,United Transline“, juridinio asmens kodas 302489977, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Transadvitas“, juridinio asmens kodas 164825062, 1 444,17 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus, 17 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transadvitas“, juridinio asmens kodas 164825062, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „United Transline“, juridinio asmens kodas 302489977, 22,37 Eur (dvidešimt du eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai        Marius Dobrovolskis

        Kristina Domarkienė

        Erinija Kazlauskienė