Civilinė byla Nr. e2S-2494-803/2022

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00378-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 3.4.5.19; 3.3.2.5.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5849-617/2022 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja AB „Swedbank“ prašė teismo atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjos kreditoriniams reikalavimams skolininko M. M. (M. M.) įpėdiniams pareikšti. Nurodė, kad M. M. 2019 m. gruodžio 17 d. su pareiškėja sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 19-074161-GV. Kredito gavėjas M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tik 2021 m. vasario mėnesį sužinojo apie kredito gavėjo mirtį, kada kredito gavėjui nemokant įmokų pagal vartojimo kredito sutartį, buvo patikrinti kliento duomenys. M. M. neįvykdyti įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį 2022 m. gegužės 4 d. sudarė 339,40 Eur. Pareiškėja nebuvo informuota apie kredito gavėjo mirtį, todėl neturėjo galimybės nustatytu terminu, per tris mėnesius nuo kredito gavėjo mirties, pateikti kreditorinį reikalavimą įpėdiniams. Pareiškėja informaciją apie M. M. mirtį gavo tik 2021 m. vasario mėnesį, kai jau buvo praleistas įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Testamentų registro duomenis mirusio skolininko palikimas nėra priimtas. Kadangi skolininko įpėdinių pagal įstatymą nėra, jo palikimą turėtų priimti valstybė.

2.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja apie skolininko mirtį sužinojo 2021 m. vasario mėnesį. Taigi terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti tuo metu dar buvo praleistas nežymiai. Tačiau, pareiškėja, žinodama apie skolininko mirtį, ilgiau kaip metus, iki 2022 m. gegužės 23 d., buvo pasyvi, nesikreipė į teismą dėl praleisto termino pratęsimo ir nesiekė patvirtinti savo reikalavimo. Pareiškėjai, kaip bankui ir vartojimo kredito davėjai, taikomi aukštesni profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo standartai. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios paveikė aktyvių veiksmų neatlikimą nuo sužinojimo apie asmens mirtį momento, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių objektyvias įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastis. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjos AB „Swedbank“ pareiškimo dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.

4.       Teismas nustatė, kad pareiškėja pagal 2019 m. gruodžio 17 d. vartojimo kredito sutartį suteikė M. M. 500 Eur kreditą. Vartojimo kredito sutarties įvykdymo terminas – 2021 m. gegužės 17 d. Skolininko negrąžinta vartojimo kredito suma – 339,40 Eur. Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini). Palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditoriams pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto pasibaigė (duomenys neskelbtini). ir yra praleistas. Pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl praleisto trijų mėnesių termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo kreipėsi 2022 m. gegužės 23 d., tai yra nepraleidusi trejų metų naikinamojo termino (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

5.       Teismas pareiškėjos nurodytų termino praleidimo aplinkybių, kad ji nebuvo tiesiogiai informuojama apie kredito gavėjų mirties faktą, nepripažino svarbiomis. Pareiškėja, kaip kredito davėja, kredito gavėjui laiku, pagal vartojimo kredito sutartį kas mėnesį, nemokant skolos, turėjo ir galėjo imtis veiksmų skolos nemokėjimo priežastims nustatyti, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir nepateikė jokių objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, lėmusių tokį pareiškėjos pasyvumą. Pareiškėjui, kaip kredito įstaigai (bankui), keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo reikalavimai. Tačiau pareiškėja į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi 2022 m. gegužės 23 d., tai yra praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo fakto apie skolininko mirtį sužinojimo momento (2021 m. vasario mėnesį) ir daugiau nei pusantrų metų nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)). Byloje nesant svarbių priežasčių, lėmusių įstatyme nustatyto termino praleidimą, pareiškimas atnaujinti įstatyme nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti negali būti patenkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Pareiškėja AB „Swedbank“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą ir atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą kreditorės AB „Swedbank“ reikalavimams M. M. įpėdiniams pareikšti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad pareiškėja į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi 2022 m. gegužės 23 d., praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo fakto apie skolininko mirtį sužinojimo momento. Pagal teismų praktiką turi būti vertinamos praleisto termino eigoje buvusios aplinkybės. Tuo tarpu aplinkybė, kada per naikinamąjį 3 metų terminą kreditorius kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl praleisto 3 mėnesių termino atnaujinimo, yra teisiškai nereikšminga ir neturi būti vertinama. Teismas nenustatė, kad pareiškėja būtų buvusi informuota apie kliento mirtį ar turėjusi realias galimybes apie kliento mirtį sužinoti, bet dėl savo aplaidumo to nepadarė.

6.2.                      Pagal teismų praktiką pagrindinis CK 5.63 straipsnio tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Nagrinėjamoje byloje paveldėjimo teises išviešinusių palikėjo M. M. įpėdinių nėra, o suinteresuotas asmuo VMI, nors praleisto termino atnaujinimui ir prieštaravo, tačiau argumentų, kad termino atnaujinimas pažeistų suinteresuoto asmens interesus, nepateikė. Teismas šios aplinkybės neįvertino, tačiau akivaizdu, kad termino atnaujinimas nepažeistų suinteresuoto asmens teisių bei teisėtų interesų.

6.3.                      Teismas nepasisakė, kokiu būdu pareiškėja galėjo turėti galimybę sužinoti apie kredito gavėjo mirtį, nepraleisdama trijų mėnesių termino, t. y. nenustatė, kad kreditorė realiai galėjo laiku sužinoti apie kredito gavėjo mirtį ir dėl savo pasyvių veiksmų praleido terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimams. Dėl to teismo nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota.

6.4.                      Pagal 2019 m. gruodžio 17 d. vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą įmokos yra nurašomos nuo kredito gavėjo sąskaitos be atskiro kredito gavėjo įspėjimo ir kredito gavėjo sąskaitoje turi būti reikiama suma įsipareigojimams pagal kredito sutartį įvykdyti. Taigi tol, kol kredito gavėjo banko sąskaitoje yra pakankamai lėšų įsipareigojimams pagal kredito sutartį įvykdyti, tol yra laikoma, kad kredito gavėjas tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį ir bankas neturi nei pareigos, nei teisės proaktyviai tikrinti kliento asmens duomenų ir aiškintis, ar klientas yra gyvas. Kliento sąskaita blokuojama tik gavus informaciją apie kliento mirtį, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad tokią informaciją bankas būtų gavęs per 3 mėnesių terminą nuo kredito gavėjo mirties dienos.

6.5.                      Tai, kad pareiškėja yra pelno siekianti organizacija, juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo ir organizuotumo standartai, neįpareigoja bei nesuteikia jai teisinio pagrindo reguliariai tikrinti visų esamų klientų duomenis, siekiant nustatyti, ar jie nėra mirę. Kadangi šiuo konkrečiu atveju paveldėtojai ar kitos institucijos neinformavo pareiškėjos apie kredito gavėjo mirtį, mirusio kliento sąskaitoje buvo pakankamai piniginių lėšų įsipareigojimams pagal kredito sutartį įvykdyti, todėl pareiškėja neturėjo jokių realių galimybių sužinoti apie kredito gavėjo mirtį. Dėl to egzistuoja pagrindas patenkinti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

7.       Suinteresuotas asmuo, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

7.2.                      Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai.

7.3.                      Pareiškėja apie skolininko mirtį sužinojo 2021 m. vasario mėnesį, t. y. terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti tuo metu dar buvo praleistas nežymiai. Tačiau pareiškėja, žinodama apie skolininko mirtį, ilgiau kaip metus, iki 2022 m. gegužės 23 d., buvo pasyvi, nesikreipė į teismą dėl praleisto termino pratęsimo ir nesiekė patvirtinti savo reikalavimo. Pareiškėja yra komercine veikla užsiimantis ir pelno siekiantis juridinis asmuo, savo teises įgyvendinanti per valdymo organus ir jai, kaip ir kiekvienam verslo subjektui, yra keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, vykdant savo veiklą, kas sudaro pagrindą įvertinti ateities verslo perspektyvas bei galimą riziką, neįvykdant teisės aktuose įtvirtintų nuostatų.

7.4.                      Teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Be to, vertindamas termino praleidimo priežastis, teismas privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis. Į bylą suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti mirusio M. M. sutuoktinė I. V. bei dukra K. M., kurios kaip galimos įpėdinės, gali būti suinteresuotos šios bylos baigtimi. 

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

9.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja su M. M. 2019 m. gruodžio 17 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 500 Eur kreditas iki 2021 m. gegužės 17 d. (el.b., failas 1, l. 3-11). Kredito gavėjo skola pareiškėjai 2022 m. gegužės 4 d. sudarė 339,40 Eur (el.b., failas 1, l. 14). Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini). (el.b., failas 1, l. 12). Pagal Testamentų registro duomenis nėra įregistruotų skolininko sudarytų testamentų, palikimo priėmimo faktų ir palikimo atsisakymo faktų (el.b., failas 1, l. 13). Pareiškėja nurodo, kad apie skolininko mirtį sužinojo tik 2021 m. vasario mėnesį, tai yra jau praėjus CK 5.63 straipsnyje nustatytam trijų mėnesių terminui reikalavimas palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti, todėl prašo teismo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą.

10.       Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

11.       Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarkos bei terminų reikšmę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

12.       CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

13.       Teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Taigi nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

14.       Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Kreditoriaus aktyvumui ir domėjimuisi skolos išieškojimo procesu įtaką gali daryti kreditoriaus amžius, sveikata, gyvenimas kitoje valstybėje, kalbant apie fizinį asmenį, arba dydis bei organizacinė struktūra, kalbant apie juridinį asmenį, tačiau nepakankamas kreditoriaus aktyvumas negali būti pateisinamas tuo, kad palikimą perima valstybė ar kad skolininkas ir taip ilgą laiką vengė vykdyti įsipareigojimus. Kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar bus išlaikyta skolininko (palikėjo įpėdinio) ir kreditoriaus interesų pusiausvyra ir ar termino kreditorių reikalavimams pareikšti atnaujinimas nepažeis įpėdinių teisių, nes, pavyzdžiui, jie nebegalės pakeisti palikimo priėmimo būdo ir priimti jo pagal turto apyrašą, ką galbūt būtų galėję padaryti, jei apie kreditorių reikalavimus būtų žinoję laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

15.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), taigi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas baigėsi (duomenys neskelbtini). Pati pareiškėja pripažino, kad apie skolininko mirtį sužinojusi 2021 m. vasario mėnesį, tai yra jau praėjus įstatymo nustatytam terminui. Tačiau į teismas pareiškėja kreipėsi tik 2022 m. gegužės 23 d., tai yra praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo fakto apie skolininko mirtį sužinojimo momento ir daugiau nei pusantrų metų nuo palikimo atsiradimo dienos. Ši aplinkybė tapo pagrindiniu argumentu, dėl kurio pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad pareiškėja terminą praleido dėl svarbių priežasčių, ir atsisakė jį atnaujinti.

16.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad pagal Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 7.1 punktą šalys susitarė, kad suėjus sutartyje numatytiems kredito ar jo dalies grąžinimo, palūkanų, sutarties administravimo mokesčio bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminams, bankas kredito gavėjui bankui mokėtiną sumą be atskiro įspėjimo nurašys iš sąskaitos (el.b., failas 1, l. 5). Taigi tol, kol skolininko sąskaitoje buvo pakankamai lėšų įsipareigojimams įvykdyti, tol pareiškėja neturi pareigos domėtis skolininku ir tikrinti jo asmens duomenų. Tačiau vartojimo kredito sutartyje nurodyta, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2021 m. gegužės 17 d. (el.b., failas 1, l. 3-11). Taigi jau nuo 2021 m. gegužės 17 d. pareiškėja privalėjo domėtis, dėl kokių priežasčių skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų.

17.       Pati pareiškėja pripažįsta, kad apie skolininko mirtį sužinojo 2021 m. vasario mėnesį, tačiau nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi tik 2022 m. gegužės 23 d. Pareiškėja atskirajame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009 išaiškinimą, pagal kurį svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai.

18.       Pareiškėja nepagrįstai cituotą kasacinio teismo išaiškinimą vertina, kaip nustatantį, kad turi būti vertinamos tik priežastys, buvusios trijų mėnesių termino eigoje, o aplinkybės, kuriuo metu per naikinamąjį 3 metų terminą kreditorius kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo, yra teisiškai nereikšmingos ir neturi būti vertinamos. Kasacinio teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009 išaiškinime akcentuotas termino eigos metu buvusios nuo asmens valios nepriklausiusios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku atlikti teisinį veiksmą aplinkybės. Tačiau šioje nutartyje nebuvo išaiškinta, kad po skolininko mirties fakto sužinojimo, kuris įvyko praėjus trijų mėnesių terminui, nėra svarbus kreditoriaus aktyvumas ir siekis kuo greičiau atstatyti praleistą terminą ir informuoti įpėdinius apie turimą reikalavimą palikėjui.

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant ar įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, turi būti vertinamos visos aplinkybės, egzistavusios nuo kreditoriaus sužinojimo apie skolininko mirties faktą iki pareiškimo teismui apie praleisto termino atnaujinimą pateikimą. Priešingu atveju kreditoriui būtų nepagrįstai sudarytos sąlygos nors keletą dienų praleidus trijų mėnesių terminą toliau pasyviai daugiau nei dvejus metus vilkinti termino atnaujinimo klausimą. Tokiu būdu būtu nepagrįstai pažeidžiama įpėdinių teisė pasirinkti palikimo priėmimo būdą.

20.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėja iš esmės nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad apie skolininko mirtį iš tikrųjų sužinojo 2021 m. vasario mėnesį. Pareiškėjos pateikti Credifinfo duomenys patvirtina, kad paklausimas dėl VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenų apie skolininką buvo atliktas 2022 m. gegužės 4 d. (el.b., failas 1, l. 12). Pareiškėjos pateiktame Testamentų registro išraše nurodyta, kad jis suformuotas ir paieška atlikta 2022 m. gegužės 4 d. (el.b., failas 1, l. 13). Skolininko skola taip pat apskaičiuota 2022 m. gegužės 4 d. (el.b., failas 1, l. 14). Taigi iš esmės visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja faktiškai skolininku ėmė domėtis tik 2022 m. gegužės 4 d.

21.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjai, kaip juridiniam asmeniui ir kredito įstaigai, keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo reikalavimai. Be to, pareiškėja, kaip bankas, būdama kartu ir kreditus teikianti, ir elektroninius mokėjimus vykdanti bei fizinių ir juridinių asmenų atsiskaitomosiose sąskaitose esančias lėšas sauganti ir prižiūrinti įstaiga, turi įstatymo jai suteiktą teisę naudotis tam tikrais viešaisiais registrais. Taigi pareiškėja nuo vartojimo kredito sutartyje nustatytos viso kredito grąžinimo datos 2021 m. gegužės 17 d., turėjo visas galimybes sužinoti apie skolininko mirtį, taip pat laiku kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino atnaujinimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  

23.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos AB „Swedbank“ atskirąjį skundą atmesti.

       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                Rūta Petkuvienė