Civilinė byla Nr. 2-329/2014
Teismo proceso Nr. 2-55-3-01884-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4.; 127.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Piliuona“ vadovo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5321-565/2013 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Piliuona“ vadovo J. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“, tretieji asmenys uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“, „Skomė“, „Chedas“, „Origama“.
Teisėja
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su restruktūrizavimo bylos iškėlimu.
Pareiškėjas UAB „Piliuona“ vadovas J. K. prašė iškelti atsakovui UAB „Piliuona“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Stinkoma“. Jis paaiškino, kad atsakovas užsiima nekilnojamojo turto veikla, tačiau dėl padėties rinkoje, įsiskolinimų pagrindiniam įmonės investuotojui susidarė situacija, jog įmonės mokumas gali būti atkurtas tik restruktūrizavimo procese.
Tretieji asmenys su pareiškimu nesutiko, prašė pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Piliuona“ restruktūrizavimo bylą, paskyrė pareiškėjui J. K. 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, priteisė iš pareiškėjo trečiajam asmeniui UAB „Skomė“ 2 783 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal atsakovo restruktūrizavimo plano metmenis bendra įmonės įsipareigojimų kreditoriams suma yra 6 907 037, 54 Lt, iš jų 910 591,48 Lt sudaro pradelsti įsipareigojimai. Pagal plano metmenis atsakovas planuoja parduoti nurodomą nekilnojamąjį turtą už 13 135 000 Lt ir šiomis pajamomis atsiskaityti su kreditoriais. Teismas pažymėjo, kad numatomos gauti pajamos iš turto pardavimo gerokai viršija visus atsakovo įsipareigojimus, o pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kodėl šis turtas gali būti parduotas tik įmonės restruktūrizavimo proceso metu. Atsižvelgęs į nurodytą faktą bei aplinkybę, jog turto pardavimas yra susijęs su įprastinės atsakovo veiklos vykdymu, teismas konstatavo, kad atsakovas neatitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ir ĮRĮ) 4 straipsnio 1 punkte nustatytos sąlygos, o restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos įmonės restruktūrizavimo procedūros neatitinka ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos įmonės restruktūrizavimo sąvokos.
Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus atsakovas po pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą pateikimo teismui pardavė UAB „Venecija LT“ didžiąją dalį nekilnojamojo turto, kuris pagal restruktūrizavimo plano metmenyse esantį preliminarų verslo planą turėjo būti parduotas restruktūrizavimo proceso metu. Dėl to teismas konstatavo, kad pateikti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka realios situacijos (ĮRĮ 5 straipsnis). Be to, yra pažeisti ir ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyti reikalavimai, nes įmonės kreditoriams išsiųstuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti neteisingi duomenys apie priemones, skirtas atsiskaityti su kreditoriais. Esant tokioms aplinkybėms teismas nutarė atsisakyti iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo elgesys kreipiantis į teismą su prašymu iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ir restruktūrizavimo plano metmenyse nurodant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie priemones atsiskaityti su kreditoriais, laikytinas piktnaudžiavimu procesu, todėl pareiškėjui skirtina 5 000 Lt bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, šalių paaiškinimai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Piliuona“ vadovas J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apelianto teigimu vien tai, kad restruktūrizavimo metmenyse įvardintas atsakovo turimas nekilnojamasis turtas, kurį ketinama parduoti ir kurio vertė yra didesnė nei atsakovo turimų finansinių įsipareigojimų suma, dar nereiškia, kad įmonė savaime neatitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų sąlygų. Atsakovo valdomas nekilnojamasis turtas yra itin didelės vertės – Lietuvos rinkoje tėra keletas dalyvių, kurie yra pajėgūs įsigyti tokį turtą. Taigi toks turtas yra mažiau likvidus, tačiau nepaisant to atsakovo kreditoriai yra pradėję priverstinį skolų išieškojimą, kuris sutrikdė atsakovo ūkinę – komercinę veiklą. Tik iškėlus restruktūrizavimo bylą atsakovas bus pajėgus ne tik atstatyti įmonės mokumą, bet ir atsiskaityti su kreditoriais.
2. Pirmosios instancijos teismo minimo nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti dėl to, kad atsakovas neturėjo papildomų lėšų nekilnojamojo turto projekto, esančio žemės sklype adresu Burbiškių g. 40, Vilniuje, užbaigimui, o jį būtina užbaigti dėl sudarytų preliminariųjų sutarčių. Atsakovas vis dar negavo pajamų už perleistą turtą, kadangi gautas avansas buvo panaudotas atsiskaitant su trečiaisiais asmenimis UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Skomė“.
3. Apelianto įsitikinimu teismas nepagrįstai jam paskyrė baudą, nes teismui buvo pateikti dokumentai atitinkantys teisės aktų reikalavimus, pareiškimas yra pagrįstas ir nebuvo veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
Apeliantas taipogi pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais prašo tenkinti skundą bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi jam paskirtą baudą, nurodydamas, jog už apskųstoje teismo nutartyje parduotą turtą su atsakovu bus atsiskaityta tik per 18 mėnesių, tačiau už sudarytus sandorius numatoma gauti apytiksliai 25 000 000 Lt. Šiai dienai iš turto pardavimo sandorių gautu avansu atsakovas yra atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus energija“. Nepaisant to, atsakovas susiduria su laikinais mokėjimų sutrikimais, jo atžvilgiu taikomi turto areštai, kurie trikdo komercinės veiklos plėtojimą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis teigia, kad pagal pateiktus dokumentus nėra pagrindo išvadai atsakovą turint finansinių sunkumų. Apeliantas klaidina esą atsakovas atsiskaitė su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus energija“ lėšomis, gautomis iš jo nurodomų sandorių. Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka tikrovės, nes juose nurodyti klaidingi duomenys apie įmonės turimą turtą, nepateiktas ilgalaikio turto sąrašas, nenurodyti visi kreditoriai.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Skomė“ prašo: (1) išreikalauti iš VĮ „Registrų centro“ papildomus įrodymus (atsakovo 2013 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. rugsėjo 20 d., 2013 m. spalio 3 d. ir 2013 m. gruodžio 5 d. su UAB „Venecija LT“, UAB „Vaporet“ ir UAB „Versola“ sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių kopijas); (2) skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir pripažinti apelianto dalyvavimą būtinu; (3) įpareigoti apeliantą pateikti papildomus duomenis apie tai, kokią sumą atsakovas gavo pagal minėtas pirkimo – pardavimo sutartis, ir atnaujintą atsakovo kreditorių bei debitorių sąrašą; (4) atskirąjį skundą atmesti; (5) iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas šiuos argumentus:
Atsakovo visuotiniam akcininkų susirinkimui 2013 m. rugpjūčio 19 d. priimant sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovas turėjo pakankamai turto, kad galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais. Atsakovas dalį turto, nurodyto restruktūrizavimo plano metmenyse ir prie jų pridėtame verslo plane, pardavė dar iki kreipimosi į teismą, ir pagal paties atsakovo pateikiamus paskaičiavimus hipotetiškai iš turto pardavimo turėjo gauti 9 004 440 Lt, kurių turėtų pakakti atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais. Akivaizdu, kad turto pardavimui restruktūrizavimo procedūra nebuvo reikalinga. Restruktūrizavimo plano metmenyse taip pat klaidingai nurodyta, kad atsakovas yra LAB „Ūkio bankas“ skolininku, nors pastarasis paskolą yra suteikęs buvusiam atsakovo vadovui I. Š., bet ne atsakovui. Apeliantas klaidina teismą, kad atsakovas atsiskaitė su trečiuoju asmeniu UAB „Skomė“. Teismas turėtų išsireikalauti iš VĮ „Registrų centro“ atsakovo sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių, kuriomis perleistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kopijas, kad būtų galima išsiaiškinti už kokią kainą turtas buvo parduotas ir kokią jos dalį atsakovas yra gavęs.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Origama“ prašo palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą, priteisti iš apelianto atstovavimo išlaidas, skirti apeliantui 10 000 Lt baudą, 50 procentų baudos priteisiant UAB „Origama“, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Jis teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pateikti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka realios faktinės situacijos, nes atsakovas po pareiškimo teismui pateikimo perleido UAB „Venecija LT“ turėtą didelės vertės nekilnojamąjį turtą, tačiau gautų lėšų nepanaudojo atsiskaityti su kreditoriais. Spartus atsakovo turto pardavimas paneigia teiginius, kad jis yra nelikvidus. Taipogi apeliantas nepateikė įrodymų, kad atsakovas pranešė visiems kreditoriams apie sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pateiktame apeliaciniame skunde ir toliau vengiama nurodyti aplinkybes, susijusias su atsakovo nekilnojamojo turto pardavimu, klaidinamas teismas, todėl apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turėtų būti paskirta bauda.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė iškelti atsakovui UAB „Piliuona“ restruktūrizavimo bylą.
Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonė, turinti finansinių sunkumų, - tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procesas atliekamas vykdant ĮRĮ nustatytas procedūros, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). Įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, kartu apsaugant tiek įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės bei jos darbuotojų interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-263/2010).
Įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos skirstomos į materialias ir procesines: materialiosiomis sąlygomis laikomos nustatytos ĮRĮ 4 straipsnyje, o procesinės - ĮRĮ 5-6 straipsniuose (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Senovė“, bylos Nr. 2-1418/2012). Pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovui UAB „Piliuona“ iškelti restruktūrizavimo bylą konstatavęs, jog atsakovas neatitinka ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintos materialiosios sąlygos, pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyti procesiniai reikalavimai. Pagal savo turinį nurodytų sąlygų pažeidimai suponuoja, jog nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovą neturint finansinių sunkumų, o jo restruktūrizavimo plano metmenis neatitinkančiais faktinės situacijos (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl įmonės, turinčios finansinių sunkumų (ĮRĮ 4 straipsnio 1 punktas)
ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad restruktūrizavimo byla gali būti pradėta, jeigu įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius
3 mėnesius. Finansinių sunkumų turinti įmonės ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti.
Į bylą apeliantas pateikė atsakovo 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. liepos 31 d. balansus bei pelno (nuostolių) ataskaitas (t. 1, b. l. 5-10). Iš šių dokumentų matyti, kad atsakovas 2010 metais gavo 187 451 Lt pelną, 2011 metais – 1 595 075 Lt, 2012 metais – 377 620 Lt, o iki 2013 m. liepos 31 d. – 616 997 Lt. Taigi atsakovas eilę metų veikia pelningai. Balansų duomenimis atsakovo turto vertė nuo 2010 metų iki 2013 m. liepos 31 d. iš esmės nesikeitė ir 2013 m. liepos 31 d. buvo 10 128 317 Lt (t. 1, b. l. 9), tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 5 162 524 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 811 980 Lt. Pastebėtina, kad atsakovo įsipareigojimų dydis nuo 2010 metų esmingai nesikeitė ir visais metais išliko panašus.
Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, jog atsakovo įsipareigojimai yra 6 907 037,54 Lt (t. 1, b. l. 22-26), iš kurių pradelsti 910 591,48 Lt. Paaiškinimo, kodėl skiriasi atsakovo balanse įrašytų įsipareigojimų dydis nuo nurodytų restruktūrizavimo plane, apeliantas nepateikė, tačiau nustatytas įrodymų prieštaravimas nėra esminis. Net ir vadovaujantis atsakovo restruktūrizavimo plane įrašytais duomenimis apie atsakovo įsipareigojimų sudėtį bei apimtį nėra faktinio pagrindo išvadai esą atsakovas yra finansinių sunkumų turinti įmonė ar yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius. Tą suponuoja visetas aplinkybių. Pirma, atsakovas, kaip minėta, eilę metų veikia pelningai, o vien per 2013 metus gauto pelno užtektų padengti beveik visus pradelstus įsipareigojimus (616 997 Lt/910 591,48 Lt). Antra, atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, jog 4 399 147 Lt skolų grąžinimo terminas sueis tik po 3 metų (t. 1, b. l. 26), taigi artimiausiu metu atsakovo pradelsti įsipareigojimai pačiu nepalankiausiu atveju neviršys 2 507 890,54 Lt, tuo tarpu įmonės turimo ir balanse įrašyto turto vertė sudaro 10 128 317 Lt. Šiame kontekste pastebėtina, jog atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse fiksuojama dar didesnė įmonės turto vertė ir ji sudaro 20 247 512,10 Lt (t. 1, b. l. 32-33), o apelianto pateiktuose paaiškinimuose nurodoma, jog atsakovas už realizuotą nekilnojamąjį turtą per 1,5 metų laikotarpį gaus net 25 000 000 Lt. Taigi maksimalūs galimi pradelsti įsipareigojimai per artimiausius 3 mėnesius sudarytų mažiau nei 10 procentų viso atsakovo turimo turto deklaruojamos vertės. Iš to, kas paminėta akivaizdu, kad atsakovas neatitinka finansinių sunkumų turinčios įmonės apibrėžties (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis). Priešingai, atsakovo finansinė padėtis yra gera, o veikla pelninga. Įrodymų, kurie implikuotų esant kitokią situaciją, nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesant ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios sąlygos iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Pažymėtina, jog apelianto deklaruojamos priežastys, sąlygojančios atsakovui kelti restruktūrizavimo bylą, prieštarauja restruktūrizavimo proceso tikslams (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Apeliantui išaiškintina, kad restruktūrizavimo procesas nėra priemonė, skirta mokiai ir finansinių sunkumų neturinčiai įmonei išvengti neigiamų pasekmių, kylančių dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo, ir negali būti naudojama kitokiu tikslu nei apibrėžta ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje.
Dėl restruktūrizavimo plano metmenų teisingumo (ĮRĮ 5 straipsnis)
Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), bet ir įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti pateiktus įmonės restruktūrizavimo plano metmenis atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kriterijus ir konkrečios faktinės situacijos specifiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Vilbaiva“, bylos Nr. 3K-3-56/2011).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse pateikti duomenys implikuoja, jog įmonė tiesiog ketina toliau tęsti vykdomą veiklą, o pateikiamas verslo planas nėra susijęs su įmonės veiklos pertvarkymu. Ši teismo išvada yra pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo ją traktuoti kitaip.
ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardinta, kas turi būti nurodoma įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse. Be kitos informacijos, metmenyse turi būti preliminarus įmonės verslo planas, kuriame privalo būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse numatyta, jog jo veikla ir mokumas bus atkuriami realizuojant įmonės turimą nekilnojamąjį turtą, išieškant debitorines skolas. Šios priemonės yra įprastinės ūkinės – komercinės veiklos formos, kurių įgyvendinimui restruktūrizavimo procesas nėra būtinas. Nors atskirajame skunde teigiama, kad restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas verslo planas negali būti įgyvendintas ne restruktūrizavimo procese, tačiau tokie argumentai yra ne tik deklaratyvūs, bet inter alia prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Nustatyta, kad apeliantas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo pirmosios instancijos teismui pateikė 2013 m. rugpjūčio 21 d. (t. 1, b. l. 2). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas 2013 m. rugsėjo 12 d. pardavė nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie remiantis atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse numatytu verslo planu turėjo būti realizuoti restruktūrizavimo proceso metu už 8 196 000 Lt (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi dar net neišsprendus klausimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo de facto buvo įgyvendintas teismui pateiktas verslo planas, tačiau apie tai teismas informuotas nebuvo, o pats planas nepatikslintas. Aplinkybės, kurios sąlygojo nurodyto turto pardavimą, nėra reikšmingos, tačiau pats turto pardavimo faktas patvirtina apelianto teiginių dėl jo riboto likvidumo klaidingumą bei implikuoja išvadą restruktūrizavimo plano metmenyse numatytą verslo planą neatitinkant ĮRĮ nustatytų sąlygų.
Apibendrinant pirmiau išdėstytus motyvus ir įvertinus atskirojo skundo argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino restruktūrizavimo byloje esančius duomenis ir atsisakydamas kelti restruktūrizavimo bylą priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Kiti atskirojo skundo argumentai šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui reikšmės neturi.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas kreditorių informavimo pareigos, nurodytos ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, pažeidimas remiantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu taipogi yra savarankiškas pagrindas, atsižvelgiant į kitus šioje byloje nustatytus atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindus, atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis apeliacinės instancijos teisme
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ši teisė yra neribota, tačiau ja turi būti naudojamasi sąžiningai bei tikslingai, t.y. tik siekiant apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Elgesys, kai į teismą kreipiamasi kitu tikslu (pvz., norint sukelti kitai šaliai/šalims nepatogumus, bet ne realiai apginti savo ar kito suinteresuoto asmens teises), laikomas neteisėtu ir traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Aptariamu atveju apelianto procesinis elgesys piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis instituto atžvilgiu vertintinas tik apimtyje dėl atskirojo skundo pateikimo ir jame nurodytų argumentų atitikimo faktinei bylos medžiagai.
Nustatyta, kad po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo teismui 2013 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. rugsėjo 20 d., 2013 m. spalio 3 d., 2013 m. gruodžio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimis atsakovas realizavo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytą nekilnojamąjį turtą (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t.y. įgyvendino pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytą verslo planą. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui atskleistos nebuvo, t.y. pareiškimas ir restruktūrizavimo plano metmenys buvo grindžiami aiškiai faktinės situacijos neatitinkančiomis aplinkybėmis. Atskirajame skunde paminėtas faktas ne tik neneigiamas, tačiau taipogi nurodomi melagingi duomenys apie tai, jog atsakovas iš turto pardavimo gautomis lėšomis atsiskaitė su kreditoriumi UAB „Skomė“. Apeliantas ne tik nepateikė atsiskaitymo faktą su šiuo kreditoriumi patvirtinančių įrodymų – atsakovo 2013 m. spalio 14 d. raštas, adresuotas UAB „Skomė“, „Pasiūlymas dėl įsiskolinimo dengimo“ yra tik oferta dėl skolos padengimo sąlygų, bet ne atsiskaitymą patvirtinantis dokumentas (CPK 178, 185 straipsnis). Trečiasis asmuo UAB „Skomė“ atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, kad atsakovas savo skolų jam nėra apmokėjęs. Šios aplinkybės suponuoja, jog apeliantas turėjo tikslą suklaidinti teismą dėl aplinkybių apie tikrąją atsakovo finansinę padėtį. Nustatytų faktinių aplinkybių visetas sudaro pagrindą konstatuoti, jog atskirojo skundo, grindžiamo tikrovės neatitinkančiais duomenimis – apie įmonės turto sudėtį, skolas ir jų apmokėjimą, pateikimas šiuo konkrečiu atveju buvo nulemtas ne apelianto siekiu ginti atsakovo teises iškeliant įmonei restruktūrizavimo bylą, tačiau tikslu tęsti ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies pagrindu kilusias pasekmes. Toks procesinis elgesys akivaizdžiai neteisėtas, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliacinės instancijos teisme apeliantui, kaip subjektui inicijavusiam apeliacinį procesą, skiriama 5 000 Lt baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo paskirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, tačiau jis negali būti šio apeliacinio proceso objektu (CPK 107 straipsnio 2 dalis, 334 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl procesas šioje dalyje nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal bylos medžiagą apeliantas pirmosios instancijos teismui 2013 m. gruodžio 2 d. pateikė prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo (t. 2, b. l. 179), tačiau pirmosios instancijos teismas nei išsprendė šio prašymo priėmimo klausimą, nei jį išnagrinėjo (CPK 107 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliantas turėtų papildomai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu atlikti atitinkamą procesinį veiksmą (CPK 72 straipsnio 2 dalis).
Dėl žodinio atskirojo skundo nagrinėjimo ir įrodymų išreikalavimo
Trečiasis asmuo UAB „Skomė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir išreikalauti naujus įrodymus iš VĮ „Registrų centro“ ir apelianto. Pagrindo tenkinti šiuos prašymus nenustatyta, kadangi byloje esančių įrodymų pakanka visapusiam ir objektyviam apskųstos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui rašytinio proceso tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus atskirojo skundo, iš apelianto priteistinos priešingą materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turėjusių šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo UAB „Skomė“ turėjo 2 117,50 Lt advokato pagalbos rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą išlaidų (t. 2, b. l. 231-232), o trečiasis asmuo UAB „Origama“ – 3 509 Lt (t. 3, b. l. 14, 18).
Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos) 8.15. punktu už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą rekomenduojama priteisti ne daugiau kaip 500 Lt (0,5 x 1 000 Lt). Taigi formaliai taikant Rekomendacijas tretiesiems asmenims UAB „Skomė“ ir UAB „Origama“ turėtų būti priteisiama ne daugiau kaip po 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, jog pastarieji asmenys bylinėjimosi išlaidas turėjo išimtinai dėl nesąžiningo ir neteisėto apelianto veikimo pastarajam piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, trečiųjų asmenų UAB „Skomė“ ir UAB „Origama“ turėtos išlaidos priteistinos iš apelianto visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, 95 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui J. K. paskirta 5 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kurią atsisakyta iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“ restruktūrizavimo bylą, palikti nepakeistą.
Paskirti pareiškėjui J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Priteisti iš pareiškėjo J. K. trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“ (juridinio asmens kodas 122574319) 2 117,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjo J. K. trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Origama“ (juridinio asmens kodas 300882960) 3 509 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė