Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-140-544/2009
Teisėjas Eigirdas Činka
Procesinio sprendimo kategorija: 128.11; 129.7.1;129.17; 129.18; 129.20.1;
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 12 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Ramunės Čeknienės (pranešėja), kolegijos teisėjų Birutės
Valiulienės, Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos
R.V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-637-755/2009 pagal pareiškėjos R.V. skundą dėl
antstolio veiksmų, esant suinteresuotiems asmenims antstoliui A.B., AB
„Lietkabelis“.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėja R.V. prašė
pripažinti neteisėtais antstolio A.B. veiksmus, kuriais 2008-11-14 turto arešto
aktu jis areštavo jai priklausančias 24/100 buto su bendro naudojimo patalpomis
vieno kambario bute (duomenys neskelbtini) ir panaikinti turto areštą. Prašymą
motyvavo tuo, jog minėtas butas buvo areštuotas 2005-10-24 vykdant Panevėžio
apygardos teismo 2005-06-21 nuosprendį, kuriuo nutarta solidariai iš
pareiškėjos ir N.V. išieškoti AB „Lietkabelis“ naudai 204 045,26 Lt žalai
atlyginti. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006-04-20 nutartimi nustatė, jog
jos dalis bute yra 24/100 13 533 Lt vertės, ir šią sumą už jai priklausančią
turto dalį sumokėjo antstoliui, dėl ko išieškojimas iš šio turto buvo
nutrauktas. Todėl mano, jog antrą kartą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą iš
to paties turto išieškojimas negalimas (CPK 667 str.).
Panevėžio miesto
apylinkės teismas 2009-01-08 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Nustatė, kad
Panevėžio apygardos teismo 2005-06-21 įsiteisėjusiu nuosprendžiu nutarta
solidariai iš pareiškėjos ir N.V. išieškoti AB „Lietkabelis“ naudai 204 045,26
Lt žalai atlyginti (b. l. 17-27). Pagal nuosprendžio pagrindu išduotą vykdomąjį
raštą 2005-10-24 patvarkymu antstolis areštavo R.V. butą (duomenys
neskelbtini), 2005-12-06 patvarkymu paskelbė šio buto pirmąsias varžytines
(vykdomosios bylos Nr.0025/05/00475, b. l. 2, 9-12, 14, 21). Panevėžio miesto
apylinkės teismui 2006-04-20 nutartimi nustačius R.V. priklausančią buto dalį 2008-07-24
patvarkymu antstolis butui areštą panaikino (VB b. l. 32-34, 40) ir 2008-11-14
turto arešto aktu teisėtai ir pagrįstai areštavo 24/100 to paties buto dalis 13
533 Lt vertės (VB b.l.48-51, CPK 667 str.). Teismas nurodė, kad procesinis
įstatymas nedraudžia vykdymo eigoje pakartotinai areštuoti skolininko turtą ir
į jį nukreipti išieškojimą tuo pačiu vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų.
Iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims
surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Minėtu atveju R.V. nustatytos
buto dalies varžytinės aplamai nebuvo skelbtos, todėl CPK 704 str. nuostatos
šiuo atveju kol kas netaikytinos. Be to, paskelbus apie viso buto varžytines,
pareiškėja ar kitas asmuo nesumokėjo turto arešto akte nurodytos realizuojamo
turto vertės ar mažesnės sumos, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams
ir vykdymo išlaidoms. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad paskelbus varžytines
būtų buvęs atliktas atskiras specialus mokėjimas tokioms varžytinėms išvengti.
Pripažino, kad aplinkybė, jog atliekami periodiniai atskaitymai iš skolininkės
pajamų nekliudo nukeipti išieškojimą į buto dalį.
Atskiruoju skundu
pareiškėja R.V. CPK 667, 704 str. pagrindais prašo panaikinti Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2009-01-08 nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir jos skundą
tenkinti. Nurodo, kad CPK 667 str.1 d. pagrindu pagal jos kreipimąsi Panevėžio
miesto apylinkės teismas 2006-04-20 nutartimi nustatė jai priklausančio buto
dalį ir vertę 13 533 Lt, kuriuos ji sumokėjo antstolių kontorai, vykdymas iš
šio turto buvo nutrauktas, o areštas panaikintas. Tačiau liko galioti Panevėžio
VPK pareigūno nutarimas dėl to paties buto arešto. 2008-11-14 antstolis antrą
kartą areštavo pareiškėjai priklausančias 0,24 dalis buto (duomenys
neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad už priklausančią buto dalį yra
pilnai sumokėjusi antstoliui ir tuo pagrindu jis buvo panaikinęs areštą, tai antrą
kartą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą į tą patį turtą išieškojimo nukreipimas
negalimas (CPK 667 str.). Buto varžytinės 2005-12-06 antstolio patvarkymu buvo
paskelbtos, tačiau 2005-12-09 vykdymo veiksmai sustabdyti iki jos dalies turte
nustatymo, po ko sumokėjo už jai priklausančią dalį. Todėl antrą kartą skelbti
varžytines teismo sprendimu atidalintai buto daliai nebuvo teisinio pagrindo.
Atsiliepimu į
atskirąjį skundą antstolis A.B. prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad 2005-12-06
buvo paskelbtos areštuoto minėto buto varžytinės, tačiau vykdymo veiksmai 2005-12-09
patvarkymu sustabdyti pareiškėjai kreipusis dėl skolininko turto dalies
nustatymo. 2008-07-24 pateikus teismo nutartį dėl turto dalies nustatymo priėmė
patvarkymą panaikinti viso buto areštą ir jai išdavė pažymą dėl padengtos
ieškinio dalies. Pareiškėjos teiginys, kad ji yra sumokėjusi už jai
priklausančią buto dalį, todėl antrą kartą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą
negali būti nukreipiamas išieškojimas į tą patį turtą, nepagrįstas. Nurodo, kad
aplinkybė, jog yra mokami daliniai mokėjimai, vykdomi išskaitymai iš
pareiškėjos darbo užmokesčio nesudaro pagrindo teigti, kad yra sumokėta už
teismo nustatytą turto dalį ir jo negalima areštuoti. Areštuoto turto
realizavimo tvarka numatyta CPK XLIX skyriuje. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl
skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, išieškojimas gali
būti nukreipiamas į skolininkui priklausančią turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).
Kadangi turtui yra uždėtas areštas, po turto dalies nustatymo buto dalies
neareštavo, tačiau, sužinojus, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl arešto
panaikinimo, 2008-11-14 areštavo pareiškėjai priklausančias 0,24 dalis buto.
Atskirasis skundas
netenkintinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-08 nutartis
paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios
instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą
reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 667, 704 str.), todėl priėmė
teisėtą ir pagrįstą nutartį atmesti pareiškėjos skundą dėl turto arešto panaikinimo,
kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d., 338
str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo
pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties
negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis
nustatyta, kad pareiškėja prašė pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus,
kuriais 2008-11-14 turto arešto aktu areštuotos jai priklausančios 24/100 buto
su bendro naudojimo patalpomis vieno kambario bute (duomenys neskelbtini)
ir turto areštą panaikinti. Iš apeliacinio skundo argumentų seka, kad apeliantė
turto areštą neteisėtu vertina dėl CPK 667 str. netinkamo taikymo, kadangi už jai
priklausančią buto dalį yra pilnai sumokėjusi antstoliui, tuo pagrindu areštas
turtui buvo panaikintas. Mano, jog antrą kartą pagal tą patį vykdomąjį
dokumentą išieškojimo nukreipimas į tą patį turtą negalimas. Pirmosios
instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą,
kad pareiškėja netinkamai aiškina CPK 667 str. nuostatas dėl turto, kuris yra
skolininko su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, išieškojimo
nukreipimo į skolininko turto dalį. Teismų
praktikoje pripažįstama, kad, prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal
vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių,
antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar
išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko
asmeninio turto. Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, tai
skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių
nuosavybė, dalies nustatymo procedūros atlikti nereikia (CPK 667 str.). Tačiau
tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas
nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko
turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šiuo atveju pagal bylos duomenis
spręstina, kad pareiškėjos prievolė yra asmeninio pobūdžio ir turi būti vykdoma
iš asmeninio turto. 2005-10-24 antstolis vykdomojoje byloje buvo
areštavęs apeliantės vardu registruotą butą (duomenys neskelbtini),
kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ir jos
sutuoktiniui A.V. Antstolis 2005-12-06 patvarkymu pranešė pareiškėjai ir AB
„Lietkabelis“ apie skelbiamas minėto buto varžytines, o 2005-12-09 patvarkymu
vykdymo veiksmus sustabdė, nes buvo informuotas apie pareiškėjos kreipimąsi į
teismą dėl turto dalies nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai
pripažino, kad CPK 667 str. nuostatos riboja antstolio teisę nukreipti
išieškojimą į skolininko dalį bendrame turte, jeigu nebuvo pateiktas prašymas
dėl dalies nustatymo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006-04-20 nutartimi
nustatė, jog R.V. dalis bute yra 24/100, po ko 2008-07-24 patvarkymu antstolis
butui areštą panaikino, nes pagrįstai buvo pripažinta, kad viso buto areštas
tapo nebereikalingas. 2008-11-14 turto arešto aktu antstolis teisėtai areštavo
teismo nustatytą skolininkės dalį turte - 24/100 buto 13 533 Lt vertės. Pareiškėja
teigia, kad ji antstoliui yra sumokėjusi 13533 Lt už jai priklausančią buto
dalį. Tačiau šio argumento nepatvirtina bylos duomenys. Iš byloje esančių įrodymų
matyti, kad 2005-12-09 patvarkymu antstolis vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje
sustabdė dėl to, kad buvo informuotas apie pareiškėjos kreipimąsi į teismą dėl
turto dalies nustatymo, kas faktiškai reiškė ir buto (duomenys neskelbtini)
varžytinių atšaukimą. Pagal CPK 704 str., tik tada, jei iki varžytynių pradžios
į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto
arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios
užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas
iš varžytynių nutraukiamas, o turto areštas panaikinamas ir turtas grąžinamas
skolininkui. Šiuo atveju iki vykdomosios bylos sustabdymo ir varžytinių
atšaukimo pareiškėja ar kitas asmuo nesumokėjo 2005-10-24 turto arešto akte
nurodytos realizuojamo turto vertės. Pastebėtina, kad 24/100 dalių buto esančio
(duomenys neskelbtini) varžytinės iš viso niekada nebuvo skelbtos.
Panevėžio apygardos teismo 2005-06-21 nuosprendžiu solidariai iš pareiškėjos ir
N. V. priteista AB „Lietkabelis“ naudai 204 045,26 Lt žalai atlyginti.
Pareiškėja sumokėjo antstoliui tik 13 533 Lt, iš jos darbo užmokesčio
išskaičiuota 13 620,37 Lt. Byloje nėra duomenų, kad išieškotojui žala pilnai
būtų atlyginta, todėl priverstiniai vykdymo veiksmai turi būti tęsiami. Pirmosios
instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog išieškota suma viršija
pareiškėjai priklausančios buto dalies vertę, nekliudo nukreipti išieškojimą į
buto dalį, nes priteista ir neatlyginta skolos suma yra apie 170 000 Lt. Tai,
kad iš pareiškėjos darbo užmokesčio yra vykdomi atskaitymai, nekliudo išieškoti
ir iš turto, kadangi vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo
priemonės (CPK 624 str.).
Teisėjų kolegija vadovaudamasi
CPK 337 str. 1 p.
n u t a r ė:
Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija: Ramunė
Čeknienė
Birutė
Valiulienė
Laimutė
Sankauskaitė