Administracinio teisės pažeidimo byla ATP-1130-327/2014;

Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00237-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 40.1.2.;79.1.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas teismo po­sė­dyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. J. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajo­no apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimo E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu E. J. pri­pa­žinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos admi­nis­tra­ci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 str. 1 d., ir nubausta trijų tūkstančių litų bauda už tai, kad 2014 m. vasario 25 d. 13 val. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriau­sia­jam darbo inspektoriui R. R. ir vyresniajam darbo inspektoriui A. S. atlikus patikrinimą kavinėje „A.“  Jonava, (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „A. r.“, rasta dirbanti I. K. (buvusi pavardė V.), kuri SoDra IS duomenimis patikrinimo metu nebuvo įdarbinta UAB „A. r.“. Su ja darbo sutartis nebuvo pasirašyta ir apie jos įdar­binimą prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo admi­nis­travimo įstaigai. Tuo UAB „A. r.“ direktorė E. J. pažeidė Lietuvos Respu­b­li­kos Darbo Kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 p. ir 6 p.

E. J. apeliaciniame skunde prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jos veiksmuose ATPK 413 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

Skunde nurodė, jog liudytojas inspektorius A. S. nelegalaus darbo fakto nematė, nes buvo salėje, tai jis patvirtino teisme. Tai, kad A. S. matė I. K. šlapias rankas yra iš­galvota, nes I. K. buvo sustabdyta prie direktorės kabineto, o ne plovykloje. Liudytojas R. R. nurodė, kad su direktore nebendravo, paties nelegalaus darbo fakto nematė, matė tik link direktorės kabineto einančią moterį. Apklausti teisme liudytojai nurodė, kad jiems jokių dokumentų nereikėjo, su direktore jie nebendravo. Liudytoja I. K. parodė, 2014-02-25 į „A. r.“ buvo atėjusi dėl darbo pokalbio. Direktorė jai nurodė, kad galėtų dirbti pagalbine dar­bi­ninke indų plovėja, tačiau tą dieną dar negali dirbti, o tik stebėti kaip vyksta darbas. Buvo supa­žin­dinta su įsakymu. Buhalterė parodė patalpas, davė prijuostę ir leido stebėti kaip vyksta darbų eiga. Kai pasižiūrėjusi ėjo link direktorės kabineto paklausti, ją sulaikė vyriškis, kuris prisistatė esantis iš darbo inspekcijos, nuvedė į plovyklą, diktavo ką ji turinti rašyti. I. K. sakė, kad ieško darbo. Į inspektoriaus klausimus apie darbo užmokestį ir darbo laiką atsakė, kad dėl darbo laiko nesitarė. Inspektoriams padiktavus parašė, kad būsianti iki 14 val., kad skuta bulves ir plauna indus.

AB „A. r.“ pateiktais dokumentais įrodyta, kad 2014-02-25 direktorės įsa­kymu I. K. leista 2014-02-25 nuo 11 iki 13 val. susipažinti su būsimomis darbo są­ly­go­mis, draudžiant dirbti. Įsakymas įregistruotas tą pačią dieną įsakymų žurnale. I. V. sa­va­rankiškos darbo paieškos kortelėje esantys įrašai patvirtina jos darbo paieškas šešiose įmonėse nuo 2013-10-25 iki fiksuoto įvykio. 2014-03-05 medicininė pažyma patvirtina apie I. K. nėštumą.

Skunde nurodoma, kad I. K. buvo atėjusi tik su­si­pa­žinti su darbo pobūdžiu, pa­liudijo A. P., E. J., I. V., V. N. , L. S. bei pateiktas įsakymas Nr. 56. Pati I. K. taip pat nurodė, kad tik ste­bėjo darbą, tai patvirtina ir jos paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad tik „bandė dirbti“. Niekas iš liudytojų nenurodė matę, kad I. K. ką nors dirbo. O kad I. K. paaiškinimą rašė diktuojant inspektoriui, paliudijo jų pokalbį girdėjusios A. P. V. N., I. V..

Apeliantė pripažįsta, kad 2014-02-25 UAB „A. r.“ bare „A.s“ buvo ras­ta I. K., bandanti išeiti iš virtuvės patalpos su prijuoste, kas tikrintojų nuomone, cha­rak­terizuoja ją kaip neva dirbančią bare. Tačiau maitinimo įstaigoje būti su kitais rūbais drau­džiama, todėl vien šis faktas nėra pagrindas konstatuoti nelegalaus darbo faktą. Tai, kad E. J. patikrinimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną nepa­teikė VDI ins­pek­to­riams 2014-02-25 įsakymo dėl I. K. susipažinimo su darbu nepaneigia to įsakymo bu­vimo fakto. Net ir nesant tokio įsakymo, nėra pagrindo konstatuoti nele­ga­lų darbą, kadangi nėra duo­menų, jog I. K. pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai – į barą ji atėjo 11 val., savarankiškai nusprendė būti iki 14 val. Kitų įrodymų, pa­tvir­ti­nan­čių, jog I. K. dirbo, paklusdama nustatytai darbo tvarkai ir atlygintinai, byloje nepateikta.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius (toliau – Institucija), prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, E. J. ape­lia­ci­nio skundo netenkinti.

E. J. apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 413 str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įga­liotiems asmenims. DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio ko­dek­so 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nus­tatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pi­lie­ty­bės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., bū­tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, su­dė­ties objektyviuosius po­žymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nele­ga­laus darbuotojo san­ty­kiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darb­da­viui ir dar­buo­tojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba eina­mos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba at­ly­gintinai, 3) nesi­laikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LVAT nutartis Nr. N575-2358/2009, Lietuvos Aukš­čiau­siojo Teismo nutartis Nr. 2AT-19-2013).

Tai, ar konkrečiu atveju fizinių asmenų teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip dar­bo teisiniai santykiai, turi būti nustatoma atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis. Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos rašytinę medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, liudytojų paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, ra­šy­ti­nius įrodymus, apygardos teismo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, negin­či­ja­mai patvir­ti­nančių, kad UAB „A. r.“ kavinėje „A.“ buvo dirbamas nelegalus dar­bas ir dėl to atsakinga kavinės direktorė E. J..

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad I. K. darbas ka­vi­nė­je „A.“ atitiko visus nelegalaus darbo požymius, kuriuos būtina nustatyti, siekiant įrodyti nele­ga­laus darbo faktą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino svarbias nelegalaus darbo aplinkybes, t. y. ar nustatytas realaus darbo faktas bei ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir I. K. santykiai turėjo darbo teisiniams santykiams būdingų požymių: ar buvo susitarimas dėl darbo, ar I. K. pakluso kavinėje „A.“ nustatytai darbo tvarkai, ar buvo tartasi dėl darbo funkcijų bei atlyginimo.

Administracinėn atsakomybėn patraukta E. J. nuo pat bylos pradžios neigė, jog I. K. patikrinimo metu dirbo pagalbine darbuotoja, nurodė, kad I. K. į jos vadovaujamą įstaigą 2014-02-25 atėjo ieškodama darbo ir norėjo susipažinti su darbo pobūdžiu ir sąlygomis, ar ji sugebės ir pajėgs dirbti, nes buvo nėščia. E. J. teismui pateikė 2014-02-25 įsakymą Nr. 56, kuriuo leido I. K. susipažinti su būsimomis darbo sąlygomis, tačiau uždraudė dirbti. Supažindinti su darbo sąlygomis buvo pavesta A. P.. I. K. ir A. P. pasirašytinai supažindintos su šio įsakymo turiniu. Nors nutarime abejojama, kad toks įsakymas buvo patikrinimo metu, nes jis nebuvo pateiktas patikrinimą atliekančios Insti­tu­cijos atstovams, tačiau nėra paneigta, jog tokio įsakymo nebuvo. Iš pateikto Įsakymų registracijos žurnalo kopijos matyti, jog įsakymas įregistruotas eilės tvarka, o po šio įsakymo registracijos žur­na­le užregistruoti dar keturi įsakymai. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik 2014-04-10. Taigi tik praėjus beveik dviem mėnesiams po įtariamo pažeidimo E. J. sužinojo apie jai inkriminuotą pažeidimą, kai registracijos žurnale jau buvo eilės tvarka įregistruoti kiti dokumentai,. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas įsakymas buvo surašytas atbuline data. E. J. nurodė, kad nors ji klausė kokius dokumentus pateikti, jos nebuvo prašoma jokių su personalo valdymu susijusių dokumentų ar paaiškinimo dėl nelegalaus darbo. Tai patvirtino liudytoja A. P.. Tikrinimą atlikęs liudytojas R. R. patvirtino, jog su direktore jis dėl įsakymų žurnalo nekalbėjo ir jo neprašė, direktorės paaiškinimų neprašė. Liudytojas A. S. nu­ro­dė, kad su direktore nekalbėjo. Taigi byloje nėra jokių faktų, patvirtinančių abejones, jog pati­kri­ni­mo metu nebuvo ginčijamo įsakymo Nr. 56, kuriuo I. K. buvo leidžiama tik supa­žin­dinti su darbu.

Byloje nėra jokių akivaizdžių faktų, kurie patvirtintų, jog I. K. realiai dirbo, t. y. atliko tam tikras konkrečias jos pareigybę atitinkančias darbines funkcijas. Nors patikrinimą atlikęs R. R. nurodė matęs, jog I. K. buvo su prijuoste bei padėjusi ant stalo nešvarią lėkštę, ėjo link kitų tarnybinių patalpų, tačiau toks epizodinis veiksmas nelaikytinas pakankamu darbo faktui patvirtinti, nes liudytojas jokių kitų, realiai atliekamų darbinių veiksmų nematė, o I. K. paklausta ką čia veikia, atsakė bandanti dirbti. Liudytoju teigimu, ji sakiusi, kad į darbą atėjo 11 val., ir skuto bulves bei plovė indus.

Liudytojas A. S. išvadą apie I. K. nelegalų darbą padarė iš to, jog ji dė­vė­jo prijuostę bei prieš rašydama paaiškinimą, šluostėsi šlapias rankas, tačiau jis taip pat jokių realiai atliekamų darbinių veiksmų nematė. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šios aplinkybės nėra pakankamos, jog patvirtintų nele­ga­laus darbo faktą, tuo labiau, kad „šlapių rankų šluostymosi“ nenurodė A. S., nors būtent jis ben­dravo su I. K.. Prijuostės dėvėjimas taip pat nėra pakankamas patvirtinanti, kad buvo realiai atliekamas darbas, nes, kaip nurodė E. J. ir liudytoja A. P., darbo patalpose, kuriose ruošiamas maistas, prijuostė privaloma dėvėti pagal higienos normas. Liudytoja A. P. taip pat patvirtino ir tai, kad jai buvo pavesta I. K. supažindinti su darbo pobūdžiu ir sąlygomis, ką ji ir padarė, tačiau jokių darbo funkcijų jai nebuvo leista atlikti. Po supažinimo su darbo sąlygomis ir priemonėmis, jai dar buvo leista pasilikti ir stebėti dirbančias darbuotojas.

I. K. paaiškinime, nurodė, jog ji tik bandė dirbti pagalbine darbuotoja. Teis­mi­nio nagrinėjimo metu ji neigė, kad atliko konkrečius jos būsimo darbo funkcijas sudarančius veiks­mus, tvirtino, kad buvo įspėta, jog negali atlikti jokių darbų. A. P. ją pagal įsakymą supažindino su patalpomis ir leido jose stebėti atliekamus darbus, kuriuos jai teks atlikti, tačiau jokio darbo jai nebuvo pavesta atlikti ir ji nieko realiai nedirbo. Liudytoja tvir­ti­no, kad kaip rašyti paaiškinimą jai diktavo pats patikrinimą atlikęs R. R., todėl ji pagal jo nurodymą įrašė, kad skuto bulves ir plovė indus, nors to nedarė. Liudytoja nurodė, kad ieškojo darbo, todėl sužinojusi, kad „A.“ kavinėje reikia indų plovėjos, susitarė su direktorę dėl priė­mi­mo į darbą ir jai buvo leista susipažinti su darbo sąlygomis.

Kad I. K. jau ilgą laiką ieškojo darbo, patvirtina „Savarankiško darbo paieškos kortelė“ kurioje užfiksuota, kad liudytoja jau lankėsi ne vienoje įmonėje, o kavinė „A.“ buvo paskutinė jos aplankyta vieta, kurioje ji tikėjosi įsidarbinti. Be to I. K. buvo nėščia, taigi buvo suinteresuota į oficialią darbo sutartį, nes jai darbas buvo reikalingas dėl būsimos išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, todėl abejotina, kad ji būtų sutikusi dirbti nelegaliai, nes toks darbas teisės į būsimas išmokas nesuteiktų.

Kad I. K. būdama kavinės patalpose neatliko jokio konkretaus darbo nurodė ir kitos byloje apklaustos liudytojos V. N. ir I. V., kurios patvirtino, kad patikrinimą atliekantis pareigūnas diktavo I. K. paaiškinimo tekstą. Liu­dytojos M. M. ir L. S. taip pat patvirtino I. K. dirbančios.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs aptartus liudytojų ir administracinėn atsakomybėn trau­kia­mo asmens parodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp I. K. ir E. J. buvo susitarimas, kuriuo I. K. įsipareigojo dirbti UAB „A. r.“ tam tikrą darbą, o E. J. įsipareigojo jai suteikti darbą, mokėti už jį atly­gi­nimą. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog I. K. būtų atlikusi tam tikrą darbą ar kitas darbi­nes funk­cijas pa­klus­dama UAB „A. r.“ kavinėje „A.“ nustatytai organizacinei tvarkai ar kitaip būdama pavaldi E. J..

I. K. nurodė, kad tuo metu, kai į kavinę atėjo Valstybinės darbo inspekcijos pa­reigūnai, apie 13 val., ji jau ruošėsi eiti namo ir ėjo apie tai pranešti direktorei. Byloje nėra nusta­tyta, koks yra kavinės darbo laikas, tačiau abe­jo­tina, kad pa­galbinės darbuotojos darbo laikas būtų toks trumpas. Byloje nėra jokių duomenų, koks pagalbinės darbuotojos darbo grafikas buvo nus­ta­ty­tas ir kad I. K. jo laikėsi. I. K. sa­va­rankiškai nusprendė, kiek jai pakako pa­būti kavinėje, kad susipažintų su darbo sąlygomis ir kada jai išeiti iš namo.

Byloje nėra ir duomenų apie sutartą atlyginimą, nes I. K. nurodė, kad dėl jo net nebuvo tartasi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jos susitarimo dėl konkretaus at­ly­ginimo nebuvimas nėra esminė aplinkybė, paneigianti nelegalaus darbo faktą. Tačiau byloje nenus­tačius kitų neginčytinų objektyvių duomenų, jog I. K. atliko tęstine veiklą darbdavio naudai, kad ji pakluso darbdavio nustatytai organizacinei darbo tvarkai, darbo atlygintinumo fakto nebu­vi­mas bendrame įrodymų kontekste yra dar viena aplinkybė, paneigianti išvadas dėl nelegalaus darbo fakto. Tai, kad I. K., būdama suinteresuota būsimu darbu, galėjo domėtis darbo sąly­go­mis, būsimomis darbo funkcijomis bei gebėjimu jas at­likti ir kt., vertinama, kaip visiškai natūralūs, asmens, siekiančio įsidarbinti bendrovėje, veiksmai, pasidomint darbo sąlygų priimtinumu ir savo gebėjimų galimybėmis.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo pa­darymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įro­dymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti pada­ry­tas, ne­pa­kanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Kons­ti­tu­cijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini trau­kiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2791/2009 N575-1326/2010). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad ATPK 413 str. 1 d. nurodyto ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, administracinio teisės pažeidimo su­dė­ties nėra, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla E. J. nu­traukia­ma (ATPK 250 str. 1 p.).

Vadovaudamasis ATPK 30211 str. ir 30212 str. 1 d. 2 p., teisėjas

n u t a r i a :

E. J. apeliacinis skundas tenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą panaikinti ir admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. J. nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 str. 1 d. sudėties.

Ši nutarimas įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas              Viktoras Preikšas