Civilinė byla Nr. e2S-743-614/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19489-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lerochemas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lerochemas“ prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo.

Teismas 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lerochemas“ naudai iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Biokosmetikos manufaktūra“ išieškoti 34146,77 Eur skolą, 1485,24 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 35632,01 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 10 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 370 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo įsakymas yra įsiteisėjęs.

2.       Kreditorius pateikė prašymą išduoti įsakymą blokuoti skolininko sąskaitas. Nurodė, kad 2020 m. spalio 20 d. antstolio Donato Kisieliaus kontorai buvo pateiktas vykdyti 2020 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas. 2021 m. sausio 6 d. antstolio kontora informavo, kad skolininkas UAB „Biomedicinos manufaktūra“ savo vardu atidarė sąskaitą Belgijos kredito įstaigoje, taip, galimai siekia išvengti Lietuvoje priteistų sumų išieškojimo. Prie pareiškimo pridėjo antstolio laišką, kuriame antstolis teigia, kad skolininko atžvilgiu yra neužbaigtos 25 vykdomosios bylos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Lerochemas“ prašymo išduoti įsakymą blokuoti skolininko UAB „Biokosmetikos manufaktūra“ sąskaitas netenkino.

4.       Teismas nurodė, kad remiantis teismų praktika, aplinkybė, jog skolininkas turi banko sąskaitą užsienio valstybėje ir gavo piniginių lėšų į banko sąskaitą, esančią užsienio valstybės banke, savaime nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl europinio sąskaitų blokavimo įsakymo išdavimo (Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1625-967/2020). Prašydamas išduoti teismo įsakymą blokuoti skolininko sąskaitas, kreditorius turėtų įrodytis skolininko nesąžiningus veiksmus, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą.

5.       Nusprendęs, kad kreditorius nepateikė duomenų, patvirtinančių skolininko nesąžiningumą, jo ketinimus išvaistyti, paslėpti ar sunaikinti savo turtą arba jį perleisti už mažesnę vertę, jog skolininkas yra perleidęs neįprastą turto kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu, ar kitų reikšmingų aplinkybių, teismas kreditoriaus prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Kreditorius UAB „Lerochemas“  atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą tenkinti arba panaikinti 2021 m. sausio 26 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad:

6.1.       kartu su prašymu pirmosios instancijos teismui pateikė įsiteisėjusį teismo įsakymą, vykdymo proceso dokumentus, antstolio pateiktą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, nesąžiningus MB „Bioeksportas“ vadovės, o tuo pačiu ir skolininko vadovės B. D. veiksmus. Tačiau teismas, neįvertinęs visų kreditoriaus nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė aplinkybių dėl realios rizikos, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininko atžvilgiu; 

6.2.       kreditorius turi galiojantį ir vykdintiną teismo dokumentą (įsakymą), antstolio pateikti duomenys patvirtina, jog skola nėra išieškota, skolininkas neturi nekilnojamojo turto, o lėšas slepia, visas pinigines operacijas vykdydamas per užsienyje atidarytas sąskaitas banke, kurių negali areštuoti Lietuvoje veikiantys antstoliai. Nurodyti duomenys patvirtina, jog skolininkas gana ilgą laiką geranoriškai nevykdė savo skolinės prievolės ir jos nevykdo toliau. Šios aplinkybės pilnai pagrindžia faktą, kad skolininkas vengia savo įsipareigojimų vykdymo bei leidžia daryti išvadą apie galimą skolininko nesąžiningumą ir sąmoningą bei gerai apgalvotą vengimą mokėti skolą tiek pareiškėjui, tiek kitiems kreditoriams;

6.3.       teismas nevertino ir to fakto, kad skolininkas žinodamas apie galiojančią reikalavimo teisę į jį (teismo įsakymo išdavimo, įsiteisėjimo, vykdymo procesinės teisės normos suponuoja skolininko žinojimą apie skolą bei jos priteisimo aplinkybes), ne tik, kad neinformavo antstolio apie turimas sąskaitas užsienio valstybėje, bet priešingai – nukreipė savo gaunamus mokėjimus ir atliekamus pavedimus per užsienyje atidarytą sąskaitą banke „TransferWise“. Todėl teismo nurodytas teiginys, kad kreditorius neįrodė, jog skolininkas gali bandyti slėpti turtą, yra nemotyvuotas, kadangi šiais veiksmai UAB „Biokosmetikos manufaktūra“ kaip tik tokius turimo turto slėpimo veiksmus ir atliko;

6.4.       skolininko vadovė B. D., būdama ir kitos įmonės MB „Bioeksportas“ vadovė, nors antstolio Donato Kisieliaus buvo įspėta, kad visus mokėjimus, atliekamus UAB „Biokosmetikos manufaktūra“, turi daryti į jo nurodytą sąskaitą, elgėsi priešingai ir pervedinėjo lėšas būtent į Belgijoje atidarytą skolininko sąskaitą. Tokias aplinkybes patvirtina prie prašymo pridėti dokumentai;

6.5.       su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad skolininkas toliau vykdydamas veiklą, užsienyje atidaryta atsiskaitomąja sąskaita naudojasi ir atsiskaitymams už naujai įsigyjamas prekes. UAB „Biokosmetikos manufaktūra“, negalėdama gaminti savo produktų be kreditoriaus tiekiamų medžiagų, apelianto internetinėje parduotuvėje 2021 m. sausio 26 d. pateikė naują prekių užsakymą ir už jį apmokėjo iš minėtos užsienio valstybėje atidarytos banko sąskaitos. Tokiu būdu skolininkas ciniškai demonstruoja, kad visi kreditoriaus teisėti veiksmai, kurių jis ėmėsi norėdamas susigrąžinti skolą (kreipimasis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, tokio prašymo tenkinimas, perdavimas antstoliui vykdyti teismo išduotą dokumentą, jo pritaikytos priemonės) faktiškai neveikia, kadangi skolininkas „apeina“ teisinę sistemą ir toliau sėkmingai vykdo veiklą tiesiog atidarydamas sąskaitas kitose valstybėse, kur antstoliai negali imtis jokių veiksmų;

6.6.       teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tai, kad prašymas išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą paduotas jau priverstinio vykdymo stadijoje, išieškant skolą pagal įsiteisėjusį teismo įsakymą, o ne siekiant užtikrinti būsimą, galimai palankų, teismo sprendimą. Antstolis, pradėdamas priverstinio vykdymo procedūrą, gali taikyti įvairias priemones – tarp jų ir areštuoti skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sąskaitas kredito įstaigose. Europinis sąskaitų blokavimo įsakymas praktiškai identiškas Lietuvoje taikomam sąskaitų arešto aktui, kai antstolis nukreipia išieškojimą į skolininko pinigines lėšas ir kitas vertybines pajamas, esančias bankų sąskaitose ir kitose kredito unijose (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1243-826/2017). Tačiau antstolis negali vykdyti tokio procesinio veiksmo už Lietuvos Respublikos ribų – tam būtinas teismo išduotas dokumentas, šiuo atveju - europinis sąskaitos blokavimo įsakymas;

6.7.       skolininkas vengia bendradarbiauti tiek su apeliantu, tiek su išieškojimą vykdančiu antstoliu, nebandė grąžinti skolos, ignoravo tiek kreditoriaus, tiek antstolio prašymus įvykdyti reikalavimą. Išieškojimo procesas yra absoliučiai nesėkmingas, neišieškota nė menkiausia dalis skolos, be to, skolininko vengimas atsiskaityti pagal suėjusius terminus tarp kreditoriaus ir skolininko sudarytą prekių pirkimo-pardavimo sutartį, tęsiasi jau beveik metus, todėl akivaizdu, kad skolininkas tikslingai tai vengia padaryti. Skolininkui buvo siunčiami įspėjimai, tačiau į laiškus jis nieko neatsakė, į antstolio raginimus taip pat nereagavo. Skolininkas neįvykdytas reikalavimas jau siekia 36 002,01 Eur. Toks skolininko elgesys bei piktybiškas vengimas ilgą laiką įvykdyti prievolę, suponuoja pagrindą išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą. Jo neišdavus, kreditoriui skolos išieškojimo procesas pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taptų iš esmės neįmanomas;

6.8.       europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimas būtų efektyvi (šiuo atveju, gal net vienintelė) priemonė, leidžianti išieškoti įskolinimą, nes skolininkas į minėtą sąskaitą gauna lėšų. Teismo atsisakymas išduoti įsakymą reiškia, kad skolininkas faktiškai yra atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

9.       Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: skolininko prekių užsakymo patvirtinimą iš kreditoriaus internetinės svetainės ir mokėjimo dokumentą, kurie patvirtina, kad skolininkas toliau vykdydamas veiklą, užsienyje atidaryta atsiskaitomąja sąskaita naudojasi ir atsiskaitymams už naujai įsigyjamas prekes; komentarų ištraukas iš www.rekvizitai.lt internetinio portalo apie skolininką, kurie patvirtina, kad  UAB „Biokosmetikos manufaktūra“ sistemingai vengia vykdyti savo prievoles daugumai savo kreditorių ir rinkoje ji vertinama kaip nepatikima verslo partnerė.

10.       2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 655/2014 (toliau – Reglamentas) nustato procedūrą, kuria kreditoriui sudaromos galimybės siekti, kad būtų išduotas europinis sąskaitos blokavimo įsakymas (toliau – blokavimo įsakymas arba įsakymas), kuriuo, neviršijant įsakyme nurodytos sumos, užkertamas kelias tam, kad kiltų pavojus vėlesniam kreditoriaus reikalavimo įvykdymui dėl lėšų, kurias turi skolininkas ar kurios turimos skolininko vardu valstybėje narėje esančioje banko sąskaitoje, pervedimo ar išėmimo. Kreditorius gali pasinaudoti blokavimo įsakymu kaip alternatyva pagal nacionalinę teisę galiojančioms blokavimo priemonėms (Reglamento 1 straipsnio 1 ir 2 dalys).

11.       Teismas išduoda įsakymą, jei kreditorius yra pateikęs pakankamai įrodymų, jog įtikintų teismą, kad reikia skubiai taikyti tokią apsaugos priemonę kaip įsakymas, nes esama realios rizikos, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininko atžvilgiu (Reglamento 7 straipsnio 1 dalis). Reglamento preambulės 14 punkte nustatyta, kad sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelią piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra. Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Kita vertus, vien tai, kad skolininkas nemoka skolos, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų būti laikoma savaime pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Taip pat ir tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu tokiam įsakymui išduoti. Į šiuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esama rizikos.

12.       Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė kreditoriaus UAB „Lerochemas“ naudai iš skolininko UAB „Biokosmetikos manufaktūra“ išieškoti 34146,77 Eur skolą, 1485,24 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 35632,01 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 10 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 370 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjui UAB „Lerochemas“, nepavykus priteistų piniginių sumų išieškoti iš skolininko Lietuvoje, turint duomenų, kad skolininkas turi banko sąskaitą Belgijoje, kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą tuo pagrindu, kad pareiškėjas neįrodė kylančios realios rizikos, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininko atžvilgiu, o taip pat įrodymų, pagrindžiančių apie skolininkės nesąžiningumą siekiant išvengti skolos mokėjimo.

13.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Reglamento nuostatas, vertinant riziką, kad skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, teismui gali būti pateikti įrodymai, susiję su skolininko elgesiu reaguojant į kreditoriaus reikalavimą ar ankstesnio šalių ginčo metu, skolininko kredito istorija, skolininko turto pobūdžiu ir skolininko pastarojo meto veiksmais, kurių jis ėmėsi savo turto atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju iš kreditoriaus pirmosios instancijos teismui pateikto antstolio laiško ir nurodytų aplinkybių nustatyta, jog nekilnojamojo turto skolininkas neturi, įmonės vardu yra registruotas 2011 m. automobilis M. O., valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) kuriam taikoma 19 apribojimų. Jokio kito neareštuoto ar neapsunkinto turto skolininkas neturi. Sąskaitoms yra taikomas lėšų areštas, tačiau yra pagrindas manyti, kad gaunamas pinigines lėšas skolininkas slepia. Antstolis nurodė, jog atliekant vykdymo veiksmus buvo nustatyta, kad MB „Bioeksportas“ (įmonės kodas: 304725974), kurios vadovė yra tas pats asmuo kaip ir skolininko - B. D., vykdo mokėjimus skolininkui UAB „Biokosmetikos manufaktūra“, pavedimus atlikdama į UAB „Biokosmetikos manufaktūra“ vardu atidarytą banko sąskaitą Belgijoje. Sąskaitos savininkas yra UAB „Biokosmetikos manufaktūra“, sąskaitos (duomenys neskelbiami). Antstolis taip pat nurodė, kad artimiausiu metu planuoja kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo MB „Bioeksportas“ (įmonės kodas: 304725974) vadovei B. D., kadangi įmonė nevykdo antstolio reikalavimo UAB „Biokosmetikos manufaktūra“ mokėtinas lėšas vesti į antstolio nurodytą sąskaitą. Antstolis informavo, kad prieš skolininką iš viso yra pradėtos 25 vykdomosios bylos. Pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių neįvertino ir dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė. 

14.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Reglamento nuostatos negali būti vertinamos vien tik formaliai, užkertant kelią kreditoriui siekti savo reikalavimų patenkinimo. Jei teismas mano, kad pateiktų įrodymų nepakanka, jis gali prašyti kreditoriaus pateikti papildomų rašytinių įrodymų (Reglamento 9 straipsnio 1 dalis).

15.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė Reglamento nuostatas, taip nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę į tinkamą priimto teismo sprendimo įvykdymą, todėl skundžiama nutartis naikintina. Kadangi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą, netikrino visų būtinų Reglamente nustatytų sąlygų, neįvertino visų pareiškėjo pateiktų įrodymų, klausimas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)i

16.       Pareiškėjo su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų prijungimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies  3 punktu,

n u t a r i a: 

uždarosios akcinės bendrovės „Lerochemas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                    Eglė Surgailienė