Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-456-107/2013
Teisėja Nijolė Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00660-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.3.1.; 1.1.8.1.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. birželio 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teisėjų Reginos Bertašienės, Eduardo Maškevičiaus,
sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,
gynėjai Jovitai Usonytei,
nuteistajam V. B.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas trejų (3) metų vieno (1) mėnesio laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
V. B. nuteistas už tai, kad 2012-07-12, apie 12 val., (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užpuolė keliu ėjusį nukentėjusįjį A. V. E., pareikalavo atiduoti turimus pinigus, o pastarajam nurodžius, jog pinigų neturi, ranka A. V. E. pastūmė, smogė jam vieną kartą kumščiu į veidą, nosį, taip nukentėjusįjį pargriovė ant žemės. Pargriuvusiam nukentėjusiajam spyrė vieną kartą į dešinę koją, blauzdą, taip nubrozdino nosies bei dešinės blauzdos odą, tuo sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą nežymiai. Po to, kai nukentėjusysis gindamasis pasipriešino – spyrė kojomis nuteistajam V. B., V. B., nepaisydamas nukentėjusiojo pasipriešinimo, iš po nukentėjusiojo švarko ištraukė ir nuo diržo nuplėšė rankinę. Taip V. B. iš nukentėjusiojo A. V. E. atėmė pastarajam priklausiusią 10 litų vertės rankinę ir joje buvusius nukentėjusiojo 50 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia” su 5 litų vertės SIM kortele ,,Labas“, 270 litų bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą, pensijos gavėjo pažymėjimą, banko ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę. Tokiu būdu V. B. pagrobė 335 litų vertės nukentėjusiajam A. V. E. priklausiusio turto.
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. tvirtina, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, yra pensininkas, sveikata nėra pati geriausia, ikiteisminio tyrimo metu su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė. Nukentėjusysis buvo pažadėjęs teisme prašyti kuo mažesnės bausmės arba visai jos neskirti, tačiau netikėtai mirė nuo peršalimo. Nuteistasis mano, kad, ir atsižvelgiant į jo ankstesnius teistumus, paskirta bausmė yra per griežta, ilgas įkalinimas nuvarys jį į kapus. Nuteistasis V. B. prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo V. B. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta, nuteistojo V. B. nusikalstama veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Nuteistasis V. B. kaltu prisipažino, prašė paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti.
Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Skirdamas bausmę V. B., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) vadovavosi, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) bei sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybes.
Nuteistasis V. B. padarė tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų, anksčiau teistas šešis kartus už tyčinius nusikaltimus, net penkis kartus už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus nuosavybei bei žmogaus sveikatai (b. l. 139–145), Panevėžio apygardos teismo 2001-01-31 nuosprendžiu pripažintas itin pavojingu recidyvistu (b. l. 84–86). Turinčiais teistumą tam tikrą metų skaičių laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo, o pavojingi recidyvistai, turinčiais teistumą, tokiais laikomi dešimt metų po to, kai buvo nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto d papunktis). V. B. iš įskaitos Šilutės rajono pataisos inspekcijoje išbrauktas 2005-10-03, todėl laikoma, kad jis nusikalto teistumui neišnykus, nes nuo išbraukimo iš įskaitos iki naujo nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo 10 metų nepraėjo.
Pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu Baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais (BK 56 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę gali tik nustatęs paminėtų sąlygų bei aplinkybių visumą.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. B. pats savo noru pas teisėsaugos organus nevyko ir apie padarytą nusikaltimą nepranešė, tikėjosi, kad jo padarytos nusikalstamos veikos niekas nematė. V. B. buvo sulaikytas ne jo paties iniciatyva, V. B. daromą nusikaltimą matę liudytojai apie tai pranešė policijos pareigūnams (b. l. 48). Liudytojas G. L. E. tiesiogiai matė, kaip V. B. sumušė nukentėjusįjį A. V. E., pagrobė jo rankinę (b. l. 147). Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. B. kaltu prisipažino verčiamas objektyvių aplinkybių, netrukus po nusikalstamos veikos padarymo jį atpažino nusikaltimą matęs asmuo. Todėl visų BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų bausmei švelninti nėra.
Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę ir tuo atveju, kai yra kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
Byloje duomenų, kurių pagrindu V. B. būtų galima taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat nėra.
Teismo išvada, jog nuteistasis V. B. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, yra pagrįsta. Atlikęs ankstesnę bausmę, nuteistasis V. B. galėjo gyventi normalų visuomenei priimtiną gyvenimą, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2001-01-31 nuosprendžiu būdamas pripažintas itin pavojingu recidyvistu, o tai patvirtina jo didesnį pavojingumą visuomenei, vėl padarė tyčinį savanaudišką ir su fizinio smurto pavartojimu susijusį nusikaltimą nuosavybei. Tai, kad nuteistasis yra pensininkas, jo atsakomybės už padarytą nusikaltimą nešvelnina. Duomenų, kad V. B. dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra. Apie tai, kad nuteistojo sveikata dėl jo amžiaus nėra pati geriausia, nuteistasis žinojo ir prieš darydamas nusikaltimą, tačiau ši aplinkybė padaryti nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jam nesutrukdė.
Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti V. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam V. B. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmės dydį parinko teisingai. Paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per giežta, todėl nešvelnintina.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-05 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
n u t a r i a :
nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Stasys Valužis
Teisėjai Regina Bertašienė
Eduardas Maškevičius