Civilinė byla Nr. e2YT-5236-1055/2022
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01172-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.5.2.; 3.2.6.1.
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 16 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Ana Karšul,
sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai J. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Mėsa“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas,
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja AB „Mėsa“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo valdymo nuosavybės teisės fakto nustatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad inžinerinis statinys – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso AB „Mėsa“. Pareiškime nurodė, kad kitokia tvarka gauti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) patvirtinančių dokumentų arba juos atkurti nėra galimybės, o šie yra būtini siekiant įregistruoti nuosavybės teisę nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja yra Utenos valstybinės įmonės „Mėsa“ (ankstesnis įmonės pavadinimas - Utenos mėsos kombinatas) teisių perėmėja, kuriai priklauso (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kurio plotas - 3,3422 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pareiškėja šiuo metu šį sklypą nuomojasi 1997 m. lapkričio 27 d. Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 1986 m. buvo pradėti rengti dokumentai dėl (duomenys neskelbtini) statybos darbų, o Utenos mėsos kombinatas (duomenys neskelbtini) užbaigė statyti ir pradėjo eksploatuoti apie 1989-1991 metus, tačiau archyvinių dokumentų, kurie patvirtintų tikslią statybos užbaigimo datą ar eksploatacijos pradžios datą pareiškėja pateikti negali, nes jie nėra išlikę. Pareiškėja siekė įregistruoti nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), pateikdama VĮ „Registrų centras“ prašymą, tačiau šis prašymas buvo atmestas, nurodant, jog pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nėra nekilnojamųjų daiktų identifikavimo duomenų patvirtinančių, kad nekilnojamieji daiktai priklauso AB „Mėsa“.
Posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad statinys – (duomenys neskelbtini) sukurtas teisėtos statybos būdu. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai – statybos leidimas (statybos brėžinys su visais reikalingais parašais), vykdomojo komiteto sprendimas, projektinė dokumentacija. (duomenys neskelbtini) buvo pilnai pastatytas ir eksploatuojamas pagal paskirtį, tą įrodo kadastrinė byla, kurios pagrindu į VĮ Registrų centras duomenų bazę suvesti statinio duomenys ir suteiktas unikalus numeris, pažymoje yra atžyma, kad statusas formuojamas, kadangi įregistruoti neužteko duomenų, kad (duomenys neskelbtini) priklauso AB „Mėsa“. Byloje taip pat yra dokumentai, kad (duomenys neskelbtini) buvo ir yra valdomas nuosavybės teise pareiškėjos. Nėra tik informacijos dėl statybos užbaigimo ir registravimo, nes neišliko dokumentai. Tuo metu nekilnojamųjų objektų, esančių kaimo vietovėse, registracija nebuvo privaloma, gali būti, kad procedūra nebuvo užbaigta dėl šios priežasties. AB „Mėsa“ įregistravus nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) kliūčių sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį nebus, kadangi yra žodinis susitarimas tęsti nuomos santykius. Šiuo metu reikalavimo nugriauti statinį ir atlaisvinti sklypą bei jį grąžinti nėra, laukiama teismo sprendimo.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi informacijos, jog pareiškime nurodytas (duomenys neskelbtini) būtų priklausęs ar šiuo metu priklauso, yra valdomas ar prižiūrimas nuosavybės teise ar kitais naudojimo pagrindais kitų trečiųjų asmenų. Pareiškėja aiškiai pagrindžia pareiškimo reikalavimą. Neprieštarauja, jog pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – pastato valdymo nuosavybės teise nustatymo, būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad duomenų apie AB „Mėsa“ pareiškime nurodytą turtą, jo sukūrimą ir valdymą neturi. Taip pat nurodė, kad atsižvelgus į pareiškime nurodyto inžinerinio įrenginio sukūrimo metus, pareiškėja turėtų pateikti į bylą dokumentus, kurie būtų pagrindas nustatyti, kokie nekilnojamojo turto objektai 1989 metais buvo pastatyti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei apie pastatymo užbaigimą. Be to, 1997 m. lapkričio 21 d. Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygose dėl nuomojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjos pareiškime nurodytas inžinerinis statinys, buvo nustatyta, kad žemės sklypas turi būti grąžintas atlaisvintas. Todėl mano, jog tikėtina, kad šis inžinerinis statinys nebuvo galutinai suformuotas, kaip nekilnojamojo turto objektas. Pareiškėjai neįrodžius minėtų aplinkybių pareiškimas neturėtų būti tenkinamas.
Liudytojas R. V. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Departamentas išdavinėjo AB „Mėsa“ taršos leidimus (duomenys neskelbtini) veiklai, nes įmonė turėjo teisę vežti gamybines atliekas į (duomenys neskelbtini), taip pat darė monitoringus. Iš pradžių buvo miesto ir AB „Mėsa“ atskiri (duomenys neskelbtini), bet po to juos sujungė, AB „Mėsa“ naudojasi keliomis sekcijomis, kurios sudaro atskirą statinį. (duomenys neskelbtini) buvo toje pačioje vietovėje, kai pritrūko teritorijos, kreipėsi į AB „Mėsa“ dėl kelių sekcijų perleidimo, tai buvo 2005-2006 metais. AB „Mėsa“ pastatytą (duomenys neskelbtini) valdė nuo pat pradžių, jis buvo aplinkos apsaugos departamento kontroliuojamas taip pat nuo veiklos pradžios, nuolat buvo atliekami monitoringai vykstant į vietą, kad paimti ir ištirti pavyzdžius, išduodami taršos leidimai.
Liudytojas L. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) metais dirbo (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ ir atliko (duomenys neskelbtini) statybos darbus bei pridavė objektą. Jų brigada suformavo baseinus ir juos užbetonavo, statybines medžiagas gaudavo iš AB „Mėsa“, kuri ir buvo darbų užsakovė. Dar pilnai nebaigus apdailos ir teritorijos sutvarkymo darbų, (duomenys neskelbtini) jau buvo pradėtas eksploatuoti. Tai buvo visiškai naujas statinys – buvo suformuoti lygioje vietovėje 3 baseinai, po to užbetonuotos aikštelės ir dviejose dar padaryti išpylimo įrenginiai. Kitus statinius statė kitos statybininkų brigados. Rangovas turbūt buvo AB „Mėsa“ nes ji tiekė statybines medžiagas, atliekas vežė taip pat ši bendrovė. Atliekant darbus vadovavosi techniniu projektus – brėžiniais. Darbus kontroliavo užsakovo atstovas, taip pat buvo atvažiavę gamtininkai ir darbo inspekcijos atstovai. Objekto pridavime pats asmeniškai nedalyvavo, bet apie jį žino. Statinys buvo pastatytas per vieną sezoną (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metais.
Liudytojas K. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) metais pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir bendradarbis kartais jo paprašydavo su traktoriumi išvežti atliekas į (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko išėjo iš darbo, bet (duomenys neskelbtini) metais grįžo atgal, tik dirbo jau (duomenys neskelbtini), veždavo gamybines atliekas į tą patį (duomenys neskelbtini). Tas kombinato (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas 1991 metais ir visą laiką buvo naudojamas. Keitėsi tik, kai pradėjo statytis regiono atliekų sąvartynas, nes jo reikmėm paėmė dalį AB „Mėsa“ (duomenys neskelbtini), dėl ko jis sumažėjo. Jokio kito (duomenys neskelbtini) toje vietovėje nebuvo. Regiono ir AB „Mėsa“ (duomenys neskelbtini) yra atskirti tvora, jų atskiri vartai, įvažiavimai. Visą laiką, kol (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų bei nuo 2004 metų iki šiol, (duomenys neskelbtini) buvo ir yra eksploatuojamas AB „Mėsa“.
Liudytoja R. K. parodė, kad „Utenos mėsos kombinate“ dirbo nuo (duomenys neskelbtini) metų, iš pradžių dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metais perėjo į (duomenys neskelbtini), kur dirbo iki (duomenys neskelbtini) metų. Dirbdama (duomenys neskelbtini) ji rašė kelionės lapus traktoriams, kurie vežė atliekas į (duomenys neskelbtini). Popierius ir panašias atliekas veždavo į miesto sąvartyną, o gamybines, skerdimo atliekas į savo atskirą (duomenys neskelbtini), kur buvo daromas kompostas. Kai įmonė buvo reorganizuota, darbo pobūdis liko toks pat. Kol neuždarė skerdimo cecho, visos (duomenys neskelbtini) iš jo buvo vežamos į bendrovės (duomenys neskelbtini), kurį tvarkė pati bendrovė ir niekas kitas juo nesinaudojo. Po skerdimo cecho uždarymo atliekų ten nebevežė, nes jų nebebuvo.
Pareiškimas tenkintinas.
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013).
Iš pateikto pareiškimo turinio darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktų pagrindu, numatančiais, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, šiuo atveju statinio - (duomenys neskelbtini) -, valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Statinio valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) jis įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.
CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 22 straipsnyje yra išvardintas dokumentų sąrašas, kurių pagrindu į Nekilnojamojo turto registrą yra įrašomi duomenys. Šio įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, jog dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų dokumente neaptartų taisymų, bei pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio.
Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, tai reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Be to, bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam iš vis nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Taigi, bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių 1986 m. kovo 3 d. Utenos mėsos kombinato kreipimosi į Utenos rajono Liaudies Deputatų Tarybos Vykdomąjį komitetą dėl žemės sklypo parinkimo Utenos mėsos kombinato (duomenys neskelbtini), 1986 m. kovo 26 d. Utenos rajono Liaudies Deputatų Tarybos Vykdomojo komiteto potvarkio Nr. 97 p. ir 1986 m. balandžio 4 d. Utenos mėsos kombinato (duomenys neskelbtini) vietos parinkimo akto bei 1986 m. balandžio 21 d. Utenos rajono Liaudies Deputatų Tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žemės sklypų paskyrimo (5 punktas) nustatyta, kad buvo sudaryta komisija, kuri priėmė sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) statybos ir parinko (duomenys neskelbtini) statyti vietą – 9 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) teritorijoje.
Lietuvos TSR Valstybini agronominio komiteto Mokslinis – gamybinis susivienijimas „Atspara“ 1988 metais parengė Statybos projektą, objekto šifras Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1988 m. rugsėjo 15 d. Utenos rajono architektas patvirtino (duomenys neskelbtini) projektinę dokumentaciją – brėžinius, o kaip nurodo pareiškėja, Utenos mėsos kombinatas (duomenys neskelbtini) užbaigė statyti ir pradėjo eksploatuoti apie 1989-1991 metus, tačiau dokumentų, kurie patvirtintų tikslią statybos užbaigimo datą ar eksploatacijos pradžios datą nėra išlikusių.
2000 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas išduotas Gamtos išteklių naudojimo leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) AB „Mėsa“ turėjo teisę naudoti savo veikloje.
1993 m. rugpjūčio 17 d. istorinė archyvo pažyma patvirtina, kad 1990 m. lapkričio 22 d. Utenos mėsos kombinatas buvo perregistruotas į Utenos valstybinę įmonę „Mėsa“, o 1992 m. balandžio 16 d. Utenos valstybinė įmonė „Mėsa“ perregistruota į akcinę bendrovę „Mėsa“.
1992 m. kovo 31 d. Utenos valstybinės įmonės „Mėsa“ perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad akcinė bendrovė „Mėsa“ perėmė visą materialųjį ir nematerialųjį Utenos valstybinės įmonės „Mėsa“ turtą, o 1995 m. gruodžio 31 d. AB „Mėsa“ ilgalaikio turto indeksacijos žiniaraštis patvirtina, kad į 1996 m. sausio 30 d. sudarytą AB „Mėsa“ Ilgalaikio turto indeksacijos žiniaraštį įtrauktas ir (duomenys neskelbtini).
1997 m. lapkričio 27 d. tarp Utenos apskrities viršininko administracijos Utenos rajono Žemėtvarkos skyriaus ir AB „Mėsa“ sudaryta Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 68085 m2 ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, išnuomotas pareiškėjai AB „Mėsa“, (duomenys neskelbtini) eksploatavimui, iki 2022 m. spalio 21 d., tačiau kaip nurodė pareiškėja nuomos santykiai nenutrūko ir valstybinė žemė po šiuo (duomenys neskelbtini) bus nuomojama ir toliau.
Atlikus šių įrodymų tyrimą bei įvertinus liudytojų parodymus konstatuotina, kad byloje esančių ir nustatytų duomenų pakanka padaryti išvadai, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas.
Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimo iš esmės neginčijo ir nepaneigė pareiškėjos nurodytų faktų. Taigi aukščiau aprašyti įrodymai kompensuoja abejones dėl įrodymų, kuriais pareiškėja grindžia pareiškime nurodytas aplinkybes, pakankamumo, ir sudaro pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja faktas, jog nekilnojamąjį daiktą - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja valdo nuosavybės teise.
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio, 23 straipsnio 3 ir 4 dalimis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktais, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad AB „Mėsa“ nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį daiktą - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Juridinis faktas nustatytinas tikslu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastrą, išviešinti kitiems asmenims nekilnojamojo turto valdymą nuosavybės teise bei turtinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo viešame registre tikslu. Teismo vertinimu, tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 270, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų į valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastrą įrašymo ir turtinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo viešame registre tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad akcinė bendrovė „Mėsa“, juridinio asmens kodas 183668181, nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį daiktą – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Teisėja Ana Karšul