Civilinė byla Nr. e2-4504-940/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01634-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.1.7.8.; 3.1.7.6.

 (S)

                PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė,

sekretoriaujant Irenai Miliukienei, Viktorijai Vilkei,

dalyvaujant ieškovei I. P., jos atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,

atsakovui G. S., jo atstovui advokatui Arvydui Peneliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui G. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir atsakovo G. S. priešieškinį ieškovei I. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 573,55 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, išlaidas dėl remonto kaštų paskaičiavimo.

2.       Ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas nurodė, kad atsakovas 2019 m. balandžio 18 d. apie 07 val. 26 min. Panevėžio m., Vilniaus-Margių g., važiuodamas dviračiu Margių gatve prieš eismą ir tuo metu nedėvėdamas šviesą atspindinčios ryškiaspalvės liemenės, dviračio priekyje nešviečiant (neįrengtam) baltos spalvos žibintui, ant ratų stipinų nesant oranžinės spalvos atšvaitų, važiavo Margių gatve prieš eismą, nelėtindamas važiavimo greičio įvažiavo į Vilniaus gatvę, įstrižai važiavo link pėsčiųjų perėjos, ja važiuodamas atsitrenkė į automobilį Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą ieškovės ir eismo įvykio metu apgadino šį automobilį. Dėl nurodyto įvykio atsakovui buvo surašytas 2019 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo protokolas ir 2019 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_P-18698-2019 buvo priimtas nutarimas nubausti atsakovą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 428 straipsnio 3 dalį, 428 straipsnio 6 dalį.

3.       Ieškovė kreipėsi į UAB „Meistritas“ dėl nurodytos apgadintos transporto priemonės remonto ir tam reikalingų kaštų nustatymo. Pagal 2020 m. kovo 13 d. UAB „Meistras“ remonto sąmatą remonto kaštai yra 458,55 Eur. Ieškovė papildomai patyrė 90 Eur išlaidų stiklo UAB „Evelkas“ keitimui. Taigi, iš viso ieškovė patyrė 573,55 Eur žalą. Ieškovė pažymėjo, jog taip pat turėjo 25 Eur išlaidų nurodytų kaštų pagrindimui reikalingos remonto sąmatos sudarymui.

4.       Ieškovė pažymėjo, jog iš 2019 m. spalio 28 d. prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-15816-19, Transporto priemonės apžiūros protokolo, fotonuotraukos matyti, jog automobilio Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) minėto eismo įvykio metu apgadintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, priekinis dešinysis sparnas, dešinės pusės veidrodis, priekinis stiklas.

5.       Ieškovė paaiškino, kad leistinu ir saugiu greičiu važiavo Vilniaus gatve nuo Basanavičiaus gatvės. Tuo metu saulė kilo ir švietė ieškovei priešais iš dešinės pusės. Ieškovė matė, kad į pėsčiųjų perėją, prie kurios ji artėjo, įžengusių pėsčiųjų nėra bei nėra prieš pat eismo juostą stovinčių ir laukiančių galimybės įžengti pėsčiųjų. Ieškovė žinojo, kad šioje vietoje Margių gatvėje eismas yra vienpusis, t. y. galima tiktai sukti iš Vilniaus gatvės į dešinę – Margių gatvę, tačiau negalima šioje vietoje išvažiuoti iš Margių gatvės į Vilniaus gatvę. Priartėjusi prie įvykio pėsčiųjų perėjos ieškovei pamačius Margių gatve, jos rytine puse, link Vilniaus gatvės važiuojantį dviratininką, kuris artėjo prie eismo įvykio sankryžos, ieškovė pradėjo stabdymo manevrą bei suko kairiau. Automobiliui judant stabdymo režimu į jo dešinį šoną ties šoniniu veidrodėliu atsitrenkė atsakovas ir to pasėkoje buvo apgadintas ieškovės automobilis. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo atsitrenkimo į automobilį metu jis važiavo per Vilniaus gatvę įstrižai, t. y. į šiaurę ir smūgio metu jis nebuvo pasiekęs pėsčiųjų perėjos vakarinio krašto ir nebuvo įvažiavęs į pėsčiųjų perėją. Ieškovė pabrėžė, kad ieškovės veiksmai buvo savalaikiai bei tinkami ir ieškovė neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio. Tik atsakovo padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimų pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pavojingos eismo saugumui situacijos kilimu ir buvo pagrindinė eismo įvykį sąlygojusia priežastimi ir tik atsakovo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu buvo pagrindinė, vienintelė ir būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga.

6.       Ieškovė pabrėžė, kad negalėjo numatyti, jog nestabdydamas, nelėtindamas greičio ir nenulipdamas nuo dviračio, prieš pat jos automobilį iš Margių gatvės važiuojamosios dalies, kur yra vienpusis eismas, ir galima važiuoti Margių gatve tik nuo Vilniaus gatvės, o ne į Vilniaus gatvę, įstrižai link pėsčiųjų perėjos dviračiu įvažiuos atsakovas ir pats atsitrenks į jos tuo metu jau stabdomo automobilio priekinį dešinį kampą. Todėl atsakovo deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie ieškovės tariamus kelių eismo taisyklių pažeidimus bei ieškovės bet kokią kaltę, kaip ir mišrią kaltę, yra visiškai nepagrįsti.

7.       Ieškovė pažymėjo, kad dviratis kaip transporto priemonė taip pat yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju eismo įvykyje dalyvavo du padidinto pavojaus šaltiniai – dviratis ir automobilis.

8.       Atsakovas G. S. su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 192,41 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Priešieškinyje, atsiliepime bei kituose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas nurodė, kad neginčija aplinkybių, konstatuotų 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 50-ANR_N-4605-2019, jog atsakovas pažeidė KET 56, 57, 64.9 punktų reikalavimus. Atsakovas taip pat neginčija, jog yra būtinosios sąlygos jo civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už  savo veiksmais padarytą žalą. Tačiau pabrėžė, jog atsakovui dėl ieškovės neatsargaus elgesio įvykio metu buvo sutrikdyta sveikata, dėl ko jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

10.       Atsakovas pažymi, jog ieškovė nėra susiremontavusi automobilio ir nėra pateikusi remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų, taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovės pateiktoje remonto sąmatoje įvardyti darbai ir pirkinys už 90 Eur turi tiesioginį ryšį su 2019 m. balandžio 18 d. eismo įvykiu. Taigi, neįrodytas realus žalos dydis ir kad ta žala atsirado minėto eismo įvykio metu.

11.       Atsakovas nurodo, jog sprendžiant dėl ieškovei atlygintinos žalos dydžio ir jos mažinimo, būtina šioje situacijoje įvertinti ir pačios ieškovės kaltę. Atsakovas pažymi, kad eismo įvykis įvyko ryte, šviesiu paros metu, t. y. esant labai geram matomumui. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė įvykio metu blogai jautėsi ar jos regėjimas buvo sutrikęs. Ieškovė miesto gatve važiavo tiesiai ir ji, kaip pati nurodo, labai gerai matė artėjančią pėsčiųjų perėją bei prie jos artėjantį jai iš dešinės pusės dviratininką.

12.       Atsakovas pabrėžė, kad ieškovė, būdama automobilio vairuotoja, turėdama pakankamą vairavimo stažą, iš toli matydama artėjančią pėsčiųjų perėją, turėjo ir galėjo numatyti, jog bet koks pėsčiasis ar dviratininkas bet kokiu momentu gali sudaryti jai kliūtį, ir imtis priemonių susidūrimui išvengti – maksimaliai sulėtinti greitį arba sustoti, garsiniu signalu ar kitu būdu atkreipti atsakovo dėmesį, įsitikinti, kad šis mato atvažiuojantį automobilį, ir tik tada saugiai važiuoti. Taigi, ieškovė nesilaikė KET 9, 30, 127 ir 128 punktų reikalavimų, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių galimam susidūrimui su per pėsčiųjų perėją važiavusiu atsakovu išvengti. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis, kurio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą. Ieškovė nebuvo tiek rūpestinga, kiek akivaizdžiai buvo būtina esamomis aplinkybėmis, todėl jos kaltė vertintina kaip didelis neatsargumas dėl kurio atsakovui buvo sutrikdyta sveikata.

13.       Todėl, dėl nustatytų aplinkybių konstatuotina abipusė (mišri) tiek žalą padariusiojo (atsakovo), tiek ją patyrusio asmens (ieškovės) kaltė, kas sudaro pagrindą mažinti priteisiamos nuostolių sumos dydį proporcingai nuostolius patyrusio asmens (ieškovės) kaltės dydžiui.

14.       Atsakovas nurodė, kad eismo įvykio metu jam buvo sužalota sveikata – lūžo stuburo slankstelis, dėl ko atsakovas buvo nedarbingas nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. birželio 14 d. Už šį laikotarpį Sodra atsakovui išmokėjo 409,86 Eur ligos išmoką, o AB (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas dirbo, išmokėjo 588,32 Eur. Tokiu būdu per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. atsakovas gavo 998,18 Eur pajamų. Tačiau per darbingus 2019 metų pilnus 8 mėnesius (2019 m. vasario mėn. – 2019 m. gruodžio mėn.) atsakovas vidutiniškai uždirbdavo po 461 Eur. Tad jeigu atsakovui nebūtų sutrikdyta sveikata, jis per laikotarpi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. būtų gavęs 1383 Eur (461 Eur x 3) pajamų. Ši suma yra turtinė atsakovui padaryta žala. Kadangi įvykiui kilti turėjo įtakos didelis paties atsakovo neatsargumas, tai atsakovas šią žalą mažina 50 procentų ir iš ieškovės prašo priteisti 192,41 Eur turtinės žalos.

15.       Atsakovas patyrė ir neturtinę žalą. Pažymėjo, kad reabilitacija po patirtos traumas atsakovui nesibaigia iki šiol. Atsakovas priverstas nuolat vykti pas gydytojus apžiūrai, jaučia skausmą, vyksta nuolatinė reabilitacija. Atsakovas nuo pat įvykio iki šiol jaučia diskomfortą, nepatogumus, baimę dėl ateities ir darbo, nes nėra jauno amžiaus.

16.       Atsakovas nurodė, jog įvertinus tai, jog jis yra vyresnio amžiaus asmuo, kuriam KET 64.9 punkte įtvirtinta taisyklė (perėją kirsti nulipus nuo dviračio) buvo pakankamai nauja; kad iš esmės visuomenėje nesilaikoma aptariamos KET taisyklės ir dėl to ruošiamasi ją keisti; kad esant atitinkamam kelio ženklinimui dviratininkai gali kirsti kelio važiuojamąją dalį nenulipdami nuo dviračio; kad prokurorė ikiteisminiame tyrime konstatavo, jog atsakovo veiksmai įvykio metu buvo nepriimtini tik techniniu požiūriu bei nenustatyta, kad atsakovas padarė šiurkštų KET pažeidimą, pripažintina, kad atsakovo elgesys neatitiko didelio neatsargumo sąvokos, t. y. atsakovas savo veiksmais neperžengė paprasto neatsargumo ir todėl turi teisę į žalos, susijusios su jo sveikatos sužalojimu, atlyginimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Faktinės bylos aplinkybės

17.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 18 d. 07 val. 26 min. Panevėžyje, Vilniaus-Margių g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, važiuodamas dviračiu, važiavo Margių gatve prieš eismą, nelėtindamas važiavimo greičio įvažiavo į Vilniaus gatvę, įstrižai važiavo link pėsčiųjų perėjos, ja važiuodamas atsitrenkė į automobilį Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą ieškovės. Eismo įvykio metu atsakovas apgadino automobilį ir dviratį, pats susižalojo. Atsakovas važiavo nedėvėdamas šviesą atspindinčios ryškiaspalvės liemenės, dviračio priekyje nešvietė (neįrengtas) baltos spalvos žibintas, ant ratų stipinų nebuvo oranžinės spalvos atšvaitų.

18.       2019 m. gruodžio 19 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-4605-2019 atsakovas pripažintas pažeidęs KET 56, 57, 64.9 punktų reikalavimus, dėl ko jam kyla atsakomybė pagal ANK 428 straipsnio 3 ir 6 dalis, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur bauda.

19.       2019 m. balandžio 19 d. G. S. pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15816-19 galimai ieškovei pažeidus kelių transporto eismo saugumo taisykles pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.

20.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 577/2019(05) nurodyta, kad po 2019 m. balandžio 18 d. įvykusio eismo įvykio G. S. nustatyti kairiosios alkūnės sąnario ir juosmens sričių sumušimai, pasireiškę odos nubrozdinimu kairiosios alkūnės sąnario srityje ir stuburo krūtininės dalies dvylikto slankstelio kūno kompresiniu lūžiu. Konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Viešosios įstaigos Panevėžio respublikinės ligoninės Epikrizė patvirtina, jog G. S. lūžo krūtinės slankstelis, rekomenduojamas reabilitacinis gydymas.

21.       2019 m. spalio 28 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15816-19 nenustačius automobilio vairuotojos I. P. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties. 

22.       Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane nurodyta, kad automobilis Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas Vilniaus gatvės važiuojamojoje dalyje priekiu link Staniūnų gatvės, beveik visu ilgiu ant važiuojamosios kelio dalies kuri kelio ženklais pažymėta, kaip pėsčiųjų perėja, tik ant kelio nėra horizontaliojo ženklinimo. Iki automobilio galinių ratų eina dvigubos slydimo žymės, kurių ilgis 10,7 m, iš jų 4,6 m prasideda ir tęsiasi ties sankryža su Margių gatve. Vilniaus Margių gatvių sankryžos kampe yra kelio ženklas (plane pažymėtas Nr. 10) „vienpusis eismas“, kryptis tik nuo Vilniaus gatvės į dešinę (baudžiamoji byla Nr. 01-1-15816-19, b.l. 11-14, 9, 21-24).

23.       Pagal UAB „Meistritas“ 2020 m. kovo 13 d. remonto sąmatą Nr. 20-03-32 automobilio Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų kaina yra 458,55 Eur. Remiantis 2020 m. kovo 13 d. UAB „Meistritas“ išrašyta PVM sąskaita faktūra MST Nr. 08778 ir Kasos pajamų orderio kvitu MS Nr. 2543 ieškovė UAB „Meistritas“ sumokėjo 25,00 Eur už sąmatos sudarymą. Iš 2019 m. spalio 24 d. – 2019 m. spalio 24 d. sąskaitos išrašo, UAB „Evelkas“ pažymos bei Atliktų darbų akto matyti, kad 2019 m. spalio 22 d. UAB „Evelkas“ transporto priemonei Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas priekinio stiklo keitimas, už kurį ieškovė sumokėjo 90,00 Eur (50,00 Eur už priekinį stiklą ir 40,00 Eur už stiklo keitimo darbus).

24.       Automobilis Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris viešajame registre registruotas I. P. vardu, nuosavybės teise priklauso ieškovei.

25.       Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2020 m. sausio 29 d. dirbo AB (duomenys neskelbtini), išmokėtas darbo užmokestis už šį laikotarpį sudarė 5 157,08 Eur (vidutiniškai apie 430 Eur per mėnesį). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokėta ligos išmoka laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. sudarė 409,86 Eur.

26.       Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl deliktinės civilinės atsakomybės ir mišrios civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

Dėl mišrios kaltės ir atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą

27.       Atsakovas neginčija savo kaltės, tačiau nurodo, jog ir ieškovė, valdydama didesnio pavojaus šaltinį, nebuvo tiek rūpestinga, kiek akivaizdžiai buvo būtina esamomis aplinkybėmis, todėl jos kaltė vertintina kaip didelis neatsargumas, dėl ko konstatuotina abipusė (mišri) tiek žalą padariusiojo (atsakovo), tiek ją patyrusio asmens (ieškovės) kaltė.

28.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog 2019 m. balandžio 18 d. įvyko eismo įvykis dėl atsakovo kaltės (šio sprendimo 17 punktas). Šias aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15816-19 medžiaga, atsakovo kaltė, pažeidus ANK ir KET reikalavimus, konstatuota administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-4605-2019 (šio sprendimo 18, 19, 21 punktai). Atsakovas su šiomis aplinkybėmis sutinka, dėl jų byloje ginčo tarp šalių nėra.

29.       Civilinė atsakomybė kyla tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakomybė, kylanti tais atvejais, kai nėra žalą padariusio asmens kaltės, deliktų teisėje vadinama griežtąja. Griežtosios atsakomybės doktrina – tradicinės kalte paremtos atsakomybės išimtis, kurios esminis elementas – atsakomybės atsiradimas asmenims nepriklausomai nuo jų kaltės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta viena iš deliktinės atsakomybės taikymo išimčių – griežtosios atsakomybės taikymas už didesnio pavojaus šaltinio (be kita ko, transporto priemonės) padarytą žalą. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

30.       Didesnio pavojaus šaltinis – asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams. Dėl tokio jų pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis. Tai yra, kai asmuo naudoja pavojingą objektą arba vykdo tokio pavojingumo veiklą, kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011). Nagrinėjamu atveju, pagrindo išvadai, jog atsakovas vairuodamas transporto priemonę ? bemotorį dviratį, kėlė itin didelę žalos atsiradimo riziką, nėra, kadangi vidutinio kelių eismo dalyvio suvokimo pakanka suprasti šios transporto priemonės veikimo grėsmes, o civilinių teisinių santykių subjektui veikiant pagal protingumo reikalavimą, įtvirtintą CK 1.5 straipsnio 1 dalyje, ši rizika maksimaliai sumažinama.

31.       Byloje, kai sprendžiamas asmens važiavusio dviračiu ir susidūrusio su automobiliu civilinės atsakomybes klausimas, jis (atsakovas) atsako kaip transporto priemonės valdytojas bendrais žalos atlyginimo pagrindais pagal CK 6.276 straipsnio nuostatas, o ne kaip padidinto pavojaus šalinio valdytojas, o ieškovės atsakomybė vertintina pagal taisykles taikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis). Teismas neturi pagrindo spręsti, kad ginčo atveju eismo įvykyje dalyvavo du didesnio pavojaus šaltiniai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 185 straipsnis).

32.       Taigi, civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti nustatytinos šios civilinės atsakomybės sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

33.       Pažymėtina, jog deliktinės atsakomybės be kaltės atveju žalą sukėlusio asmens kaltės nereikia nustatyti, tačiau teisinę reikšmę sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio turi paties nukentėjusiojo kaltės forma, nes jo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba šalinti žalą padariusio asmens atsakomybę. Transporto priemonės valdytojo griežtoji civilinė atsakomybė neeliminuoja kitų eismo dalyvių pareigos elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, nes galimybė remtis faktu, jog žalos nukentėjusiajam atsiradimą lėmė jo paties neatsargus ar tyčinis elgesys, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojo gynybos būdas, įtvirtintas CK 6.270 straipsnio 1 dalyje. Dėl tokio nukentėjusiojo elgesio didesnio pavojaus šaltinio objektyviosios savybės, dėl kurių jis priskiriamas didesnę žalos padarymo grėsmę keliančių objektų kategorijai, neišnyksta, tačiau rizikingas, pakankamai aiškius, kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys gali būti įvertintas kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė.

34.       Nagrinėjamu atveju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog atsakovas dviračiu važiavo Margių gatve prieš eismą, nelėtindamas važiavimo greičio įvažiavo į Vilniaus gatvę, įstrižai važiavo link pėsčiųjų perėjos, ja važiuodamas atsitrenkė į ieškovės vairuojamą automobilį.  Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvažiavimas į Margių gatvę yra galimas tik iš Vilniaus gatvės pusės. Administracinio nusižengimo byloje konstatuota, jog atsakovas pažeidė KET 56, 57, 64.9 punktų reikalavimus, dėl ko jam kilo atsakomybė, numatyta ANK 428 straipsnio 3 ir 6 dalyse.

35.       Pažymėtina, jog pagal KET (eismo įvykio metu galiojusi redakcija) 64.9 punktą dviračių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis, o artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais dviračio vairuotojas privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams (KET 59 punktas). Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį (KET 57 punktas).

36.       Kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, elgtis taip, kad būtų išvengta bet kokio kontakto su kitu eismo dalyviu. Kita vertus, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams.

37.       Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo važiavimas dviračiu prieš eismą iš šalutinės gatvės ir įstrižai įvažiavimas į pagrindinę gatvę link per pėsčiųjų perėjos, nelėtinant važiavimo greičio, nesustojus ir nenulipus nuo dviračio ir neįsitikinus, kad kirsti gatvę saugu, buvo pagrindinė ir tiesioginė eismo įvykio kilimo sąlyga, dėl kurio jis ir pats patyrė žalą. Ginčo situacijoje atsakovas galėjo ir turėjo numatyti aplinkybę, kad jo kertamoje kelio dalyje bus judančių transporto priemonių, o jo veiksmai – staigi ir neišvengiama kliūtis eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms. Toks atsakovo elgesys, kai jis, turėdamas žinoti pakankamai aiškius saugumo reikalavimus (eismo įvykio metu atsakovas turėjo vairuotojo pažymėjimą ir ilgesnį nei 20 metų vairavimo stažą) ir įvertinti jų nesilaikymo riziką, toliau elgėsi ne tik neapdairiai, bet ir akivaizdžiai pavojingai, laikomas daug labiau neatsargiu, nei būtų galima tikėtis iš įprastai apdairaus ir atsakingo žmogaus. 

38.       Pagrindo išvadai, kad ieškovė nebuvo tiek rūpestinga, kiek akivaizdžiai buvo būtina esamomis aplinkybėmis, nėra (CPK 185 straipsnis).

39.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, šalinantis didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę, gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atsakovo argumentas, kad jo veiksmai vertintini kaip paprastas neatsargumas, dėl kurio automobilio vairuotoja neturėtų būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės, atmestinas. Aplinkybės, jog atsakovas yra vyresnio amžiaus asmuo, kuriam KET 64.9 punkte įtvirtinta taisyklė (perėją kirsti nulipus nuo dviračio) buvo pakankamai nauja, kad iš esmės visuomenėje nesilaikoma aptariamos KET taisyklės ir dėl to ruošiamasi ją keisti, kad esant atitinkamam kelio ženklinimui dviratininkai gali kirsti kelio važiuojamąją dalį nenulipdami nuo dviračio, taip pat nesudaro teisinio pagrindo šios bylos kontekste atsakovo veiksmus vertinti kaip paprastą neatsargumą (CPK 185 straipsnis).

40.       Byloje konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovo elgesys atitinka didelio neatsargumo sąvoką CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme. Dėl atsakovo veiksmų kilo grėsmė jo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Atsakovas kaip eismo dalyvis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių galimam susidūrimui su gatve važiuojančia transporto priemone išvengti ir sumažinti susidūrimo tikimybę. Priešingai, atsakovui atsitrenkus į ieškovės vairuojamą automobilį, žala atsakovui tiesiogiai kilo iš pačio atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų – specialių reikalavimų, išdėstytų Kelių eismo taisyklėse, nesilaikymo. 

41.       Įvertintinas ir ieškovės, kaip transporto priemonės vairuotojos, elgesys – jos kaltė nebuvo nustatyta nei baudžiamosios, nei administracinės teisės aspektu. Šios aplinkybės turi reikšmės nagrinėjamu atveju, kadangi nustačius nukentėjusio asmens (atsakovo) didelį neatsargumą, sprendžiama dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo (ieškovės) atleidimo nuo civilinės atsakomybės klausimas. Ieškovė nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir negalėjo numatyti, jog nestabdydamas, nelėtindamas greičio ir nenulipdamas nuo dviračio, prieš pat jos automobilį įstrižai link pėsčiųjų perėjos dviračiu iš šalutinės gatvės, važiuodamas prieš eismą įvažiuos atsakovas ir pats atsitrenks į jos automobilį. Ieškovė turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad atsakovas nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Ieškovės, kaip automobilio vairuotojos, veiksmai neturėjo įtakos eismo įvykiui kilti ir žalos atsiradimui, todėl mišri kaltė nenustatytina (CPK 185 straipsnis). 

42.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas, remdamasis CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatuoja esant nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, liudijančias pačio atsakovo neteisėtus veiksmus (KET pažeidimus), ir daro išvadą, jog eismo įvykį lėmė pačio atsakovo didelis neatsargumas, kas sudaro pagrindą ieškovei civilinės atsakomybės netaikyti (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atsakovui priteisimo

43.       Taigi, byloje nustatytos aplinkybės (šio sprendimo 32-34, 37, 39 punktai) sudaro pagrindą konstatuoti pačio atsakovo didelį neatsargumą, kurį nustačius automobilio valdytojai (ieškovei) atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nekyla. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašomas priteisti žalos dydis ir pagrįstumas nevertinamas, nes teismui nustačius, jog automobilio valdytojai (ieškovei) atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nekyla dėl pačio atsakovo didelio neatsargumo, eliminuojama žalos priteisimo aptariamu pagrindu galimybė.

44.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 192,41 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atmestinas.

Dėl žalos ieškovei ir procesinių palūkanų priteisimo

45.       Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 573,55 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

46.       Atsakovas atsikirsdamas į ieškinį nurodė, jog nėra jokių duomenų, kad ieškovės pateiktoje remonto sąmatoje įvardyti darbai ir pirkinys už 90 Eur turi tiesioginį ryšį su 2019 m. balandžio 18 d. eismo įvykiu. Atsakovo nuomone neįrodytas realus žalos dydis ir kad ta žala atsirado minėto eismo įvykio metu.

47.       Pažymėtina, jog iš byloje pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos (transporto priemonės apžiūros protokolo, eismo įvykio fotonuotraukų) matyti, jog ieškovės eismo įvykio metu vairuoto automobilio Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, priekinis dešinysis sparnas, dešinės pusės veidrodis, priekinis stiklas. Iš fotonuotraukos matyti, kad priekinis bamperis apgadintas ne pačiame priekyje, o priekiniame dešiniajame kampe, labiau iš šono. Ieškovės byloje pateikta UAB „Meistritas“ 2020 m. kovo 13 d. remonto sąmata Nr. 20-03-32 patvirtina, kad minėtam automobiliui reikalingi dešinės pusės posparnio, dešinio šoninio posūkio žibinto, dešinio žibinto, dešinės pusės durų apdailos, dešinės pusės veidrodžio, dešinės pusės sparno remonto, dažymo darbai, už kuriuos paskaičiuota suma sudaro 458,55 Eur. Taip pat, remiantis UAB „Evelkas“ pažyma bei Atliktų darbų aktu bei 2019 m. spalio 24 d. – 2019 m. spalio 24 d. sąskaitos išrašu, matyti, jog ieškovė patyrė 90,00 Eur išlaidas už automobilio priekinio stiklo keitimą. Taigi, bylos aplinkybės patvirtina, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas transporto priemonės Seat Ibiza dešinės pusės šonas (bamperis, sparnas, veidrodėlis, priekinis stiklas), kas ir buvo nustatyta pateiktoje UAB „Meistritas“ sąmatoje ir padaryta, remiantis UAB „Evelkas“ pažyma. Teismo vertinimu, tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti minėtų automobilio Seat Ibiza apgadinimų priežastinį ryšį su 2019 m. balandžio 18 d. įvykusiu eismo įvykiu.

48.       Ieškovės pateikta 2020 m. kovo 13 d. UAB „Meistritas“ išrašyta PVM sąskaita faktūra MST Nr. 08778 ir Kasos pajamų orderio kvitas MS Nr. 2543 patvirtina ieškovės turėtas 25,00 Eur išlaidas už remonto sąmato sudarymą, kas buvo būtina siekiant nustatyti atsakovo padarytos žalos dydį.

49.       Įvertinant tai, jog ginčo eismo įvykyje ieškovės kaltė nenustatyta, atsakovo argumentas dėl žalos dydžio mažinimo esant ieškovės kaltei atmestinas (CPK 185 straipsnis). Objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovės reikalavimo pagrįstumu dėl prašomų priteisti nuostolių dydžio ir nurodytų remonto darbų apimties, teismui atsakovas nepateikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

50.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas atlyginti jai 573,55 Eur žalą tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 573,55 Eur žalos atlyginimą, kuris teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra realus ir pagrįstas (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnis, 6.265 straipsnis).

51.       Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas iš atsakovo yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52.       Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos neatlygintinos.

53.       Ieškovė byloje sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį. Tačiau remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, nagrinėjamu  atveju ieškovės mokėtinas žyminis mokestis yra 15,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 5,00 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54.       Ieškovės atstovas byloje pateikė duomenis apie patirtas 900,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurios įvertinus bylos pobūdį, apimtį, procesinių dokumentų kiekį, laikytinos protingomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis).

55.       Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ir 900,00 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnis).

56.       Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 7,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a

Ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.

  Priteisti ieškovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 573,55 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų ir 55 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 573,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 15,00 Eur (penkiolikos eurų ir 00 ct) žyminį mokestį ir 900,00 Eur (devynių šimtų eurų ir 00 ct) atstovavimo išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,60 Eur (septynių eurų ir 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,00 Eur (penkių eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. balandžio 20 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu, permoką, žyminio mokesčio užduoties kodas (ID): ZI52066.

Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė