Civilinė byla Nr. 2A-551-943/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00088-2015-2

                         Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                         2.4.1.5.; 3.1.10.; 3.1.7.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 8 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. S. ir R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 pagal ieškovo G. S. patikslintą ieškinį atsakovams dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. ieškovas G. S. kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti atsakovus R. S. ir M. S. 2015 m. sausio 24 d. mirusio M. S. teisių, pareigų bei turtinių prievolių perėmėjais ir ieškovo G. S. skolininkais 57 924 Eur sumai pagal 2007 m. gruodžio 14 d. sutartį; priteisti ieškovui G. S. solidariai iš atsakovų M. S. ir R. S. 57 924 Eur.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovo brolis M. S. mirė 2015 m. sausio 24 d., jo palikimą priėmė mirusiojo vaikai R. S. ir M. S.. Apie palikimo priėmimą ieškovui tapo žinoma 2015 m. balandžio 23 d. ir jis 2015 m. balandžio 24 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį dėl skolos iš atsakovų priteisimo.
3. Teigia, kad ieškovo ir mirusiojo M. S. tėvas P. S. įgyvendino nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį miško ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi P. S. buvo senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, jis laisva valia nusprendė miško ūkio paskirties žemę kartu su miško naudmenomis perleisti savo vaikams - ieškovui G. S., ieškovo G. S. broliui M. S. ir ieškovo G. S. seseriai D. M., kurie susitarė, jog P. S. perleis savo vaikams minėtą miško paskirties žemės sklypą, tačiau šį sandorį įformins M. S. vardu, o vėliau M. S. prižiūrės miško paskirties žemės sklypą, kirs miško naudmenas ir pardavus nukirstos medienos žaliavas kompensuos ieškovui 57 924 Eur (200 000 Lt) už tai, kad visas P. S. miško paskirties žemės sklypas dovanojimo sutartimi buvo perduotas vienasmeniškai M. S..
4. Esant tokiam šeimos narių susitarimui, ieškovas G. S., P. S. ir M. S. pasirašė rašytinį susitarimą, kuriuo M. S. įsipareigojo sumokėti ieškovui 57 924 Eur (200 000 Lt) už pritarimą tėvui P. S. įforminti miško ūkio paskirties žemės sklypą dovanojimo sutartimi M. S..
5. Vėliau, 2007 m. gruodžio 14 d. P. S. sudarant su savo sūnumi M. S. žemės sklypo dovanojimo sutartį, ieškovas ir M. S. sudarė 2007 m. gruodžio 14 d. sutartį, pagal kurią iš 2005 m. kovo 19 d. susitarimo atsiradusią pareigą abu pripažino 57 924 Eur (200 000 Lt) dydžio paskola ir M. S. įsipareigojo šią skolą ieškovui grąžinti pagal pareikalavimą.
6. M. S. pareigos ir teisės baigėsi jo mirties dieną, t.y. 2015 m. sausio 24 d. Ieškinys Šiaulių apygardos teismui buvo pateiktas 2015 m. balandžio 24 d., todėl 3 mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 straipsnį nėra parleistas. Abu atsakovai pagal įstatymą paveldėjo mirusio jų tėvo M. S. palikimą ir savo daiktines teises į paveldėtus nekilnojamuosius daiktus jie įregistravo viešajame nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka. Šie galiojantys teisiniai faktai įrodo, kad abu atsakovai priėmė mirusiojo M. S. palikimą, todėl jie yra atsakingi už palikėjo skolas. Kadangi M. S. staiga mirė 2015 m. sausio 24 d., todėl 2015 m. balandžio 24 d. ieškinys atsakovams yra kreditoriaus reikalavimas sumokėti 57 924 Eur (200 000 Lt) dydžio skolą vykdant 2007 m. gruodžio 14 d. sutartį, nes atsakovai, priimdami savo mirusio tėvo M. S. palikimą, priėmė visas turto palikėjo teises, pareigas bei jo turtines prievoles, todėl atsakovai pripažintini M. S. teisių perėmėjais ir ieškovo G. S. skolininkais 57 924 Eur (200 000 Lt) sumai pagal 2007 m. gruodžio 14 d. sutartį bei ši pinigų suma priteistina ieškovo naudai solidariai iš abiejų atsakovų, t. y. M. S. ir R. S..
7. Atsiliepime į ieškinį atsakovai M. S. ir R. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovas nepateikė pareikalavimo sumokėti 57 924 Eur (200 000 Lt) jų tėvui M. S., todėl prievolės įvykdymo terminas nėra suėjęs; ieškinys pateiktas praleidus CK 5.63 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą, nes prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir dokumentų patvirtintos kopijos teismui pateikti 2015 m. gegužės 18 d.
8. Posėdžio metu atsakovas M. S. paaiškino, kad apie tėvo įsipareigojimus broliui G. S. atsakovams nebuvo žinoma, ieškovas nesikreipė į teismą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, susitarime nurodyta suma yra niekuo nepagrįsta, nes ieškovas galėtų pretenduoti tik į 1/3 dalį miško sklypo, be to, atsakovo M. S. žiniomis, tėvas iš vieno kirtimo už medieną galėjo gauti apie 5 792 Eur (20 000 Lt), todėl prašoma priteisti suma yra nepagrįsta. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui G. S. solidariai iš atsakovų M. S. ir R. S. 57 924 Eur bei paskirstė lygiomis dalimis tarp atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ieškinį pateikė 2015 m. balandžio 24 d. 23 valandą 56 minutės elektroniniu paštu, 2015 m. balandžio 28 d. teismo nutartimi nustatyti reikalavimai ieškinio trūkumų ištaisymui buvo įvykdyti ir ieškinys, ištaisius trūkumus, priimtas, sprendė, kad nagrinėjamu atveju CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas reikalavimams priėmusiems palikimą įpėdiniams pareikšti nėra praleistas, todėl atsakovų argumentas dėl minėto termino praleidimo atmestinas.
11. Teismas nustatė, M. S. įsipareigojo ieškovui 57 924 Eur (200 000 Lt) grąžinti pagal pareikalavimą. Ieškovas nurodė, kad ne vieną kartą kreipėsi į M. S. dėl susitarimo vykdymo, prašė sumokėti pinigus pagal susitarimą arba leisti išsikirsti miško, tačiau susitarimas sumokėti pinigus nebuvo vykdomas, miško kirsti taip pat neleido. 2007 m. gruodžio 14 d. sutarties originalą turi ieškovas, jį pateikė teismui, todėl atsižvelgiant į tai, kad skolos dokumentas saugomas pas kreditorių, teismas pripažino, jog sutarties šalys nėra galutinai atsiskaičiusios.
12. Atsakovams priėmus po M. S. mirties likusį palikimą, jiems perėjo šio asmens teisės ir pareigos pagal 2007 m. gruodžio 14 d. sutartį. Reikalavimai priėmusiems palikimą įpėdiniams pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą, todėl teismas ieškinio pareiškimą pripažino tinkamu reikalavimų įpėdiniams pareiškimu.
13. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovų M. S. ir R. S. solidariai 57 924 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo reikalavimas gali būti tenkinamas tik iš paveldėto turto.
14. Šiaulių apygardos teismas nustatė, kad pagrįstomis pripažintinos šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 50 Eur žyminio mokesčio ir 2 500 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Šias išlaidas kartu su 1 397 Eur ieškovui atidėto žyminio mokesčio suma teismas lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovai M. S. ir R. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, jei būtų atmestas atsakovų apeliacinis skundas sumažinti iš atsakovų ieškovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 2 500 Eur iki 500 Eur, pripažinti ieškovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir skirti jam maksimalią įstatyme nustatytą baudą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias nagrinėjamu atveju taikytiną ieškinio senaties terminą ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, kad ieškovas nepraleido termino ieškiniui pareikšti.
2. Atsakovai nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį atsakovams, tinkamai realizavo savo teisę dėl palikėjo prievolės perkėlimo atsakovams.
17. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas G. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, netenkinti atsakovų pareikštų procesinių reikalavimų dėl baudos skyrimo ieškovui ir žodinio bylos nagrinėjimo.
18. Atsiliepime pažymima, kad atsakovai, teigdami, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktikos suformuotus ieškinio senaties aiškinimo principus, nenurodo nė vienos nutarties, kurioje suformuotų taisyklių pirmosios instancijos teismas nepaisė. Atsakovams buvo įteikti jų tėvo skolą ieškovui patvirtinantys dokumentai, jų atsakovai neginčijo, todėl laikytina, kad ieškovas tinkamai pateikė pareikalavimą dėl skolos grąžinimo skolininko įpėdiniams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl CK 5.63 straipsnio normų, nustatančių kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą ir tvarką, aiškinimo

20. Byloje kilo ginčas, ar ieškovas laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatyto termino ir tvarkos įgyvendino teisę pareikšti reikalavimus atsakovams – kreditoriaus skolininko įpėdiniams.
21. CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai.
22. Atsakovai mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nurodytoje teisės normoje įtvirtintas ieškinio senaties terminų taikymo taisykles ir nepagrįstai sprendė, kad ieškinys teismui pareikštas nepraleidus senaties termino. Be to, ieškovas CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka nerealizavo savo teisės dėl palikėjo prievolės perkėlimo atsakovams, dėl ko ieškinys turėjo būti atmestas.
23. Atsakant į byloje keliamus klausimus visų pirma atskleistina CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditoriaus pareiškimo tvarkos bei terminų reikšmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
24. Kasacinio teismo apibrėžta CK 5.63 straipsnyje nustatytų tvarkos ir terminų reikšmė leidžia išskirti, kad ja įtvirtintas ne procesinis teisės į teisminę gynybą ar galimai pažeistų teisių gynybą įgyvendinimo terminas, bet įstatymo nustatytas terminas ir tvarka, per kurį palikėjo įpėdiniams yra išviešinami palikėjo kreditoriai ir jų reikalavimo dydžiai bei siekiama teisinių santykių stabilumo.
25. Plėtodama kasacinio teismo formuojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Antai, nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
26. Kasacinio teismo praktika pagrindžia, kad apeliantų skundo argumentai dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo taikytų ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų yra nepagrįsti, kadangi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas nėra ieškinio senaties terminas, tai veikiau įstatyme nustatytas terminas kreditoriaus reikalavimams įgyvendinti, kuriam netaikomos ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos.
27. Vertinant skundo argumentus dėl praleisto 3 mėnesių termino kreditoriui pranešti įpėdiniams apie siekiamą realizuoti savo teisę į palikėjo prievolių perkėlimą atsakovams, nustatyta, kad palikėjas M. S., dėl kurio neįvykdytų prievolių perkėlimo įpėdiniams (atsakovams) ir kilo ginčas byloje tarp kreditoriaus ir įpėdinių, mirė 2015 m. sausio 24 d.
28. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdiniai, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant, ar kreditorius tinkamai pareiškė skolininko įpėdiniams reikalavimus, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas.
29. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo teisę pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams įgyvendino vienu iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų būdų - pareiškė teisme ieškinį dėl paveldimo turto, t. y. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija nurodo, kad toks kreditoriaus reikalavimo teisės palikėjo įpėdiniams perkėlimo būdas yra numatytas įstatymu, atitinka CK 5.63 straipsnio tikslus (apie ieškinio, dėl paveldimo turto, pareiškimą įpėdiniai yra informuojami, jiems įteikiami palikėjo skolą kreditoriui patvirtinantys įrodymai, todėl tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra suteikiama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo), todėl atsakovų argumentai, jog ieškovas nesilaikė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti, atmestini kaip nepagrįsti.
30. Sprendžiant ar ieškovas įstatyme nustatytu terminu įgyvendino savo teisę palikėjo įpėdiniams pareikšti reikalavimus, nustatyta, kad ieškovas ieškinį teismui pareiškė laiku. Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną,  dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių (CPK 74 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovo paskutinę CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino dieną, t. y. 2015 m. balandžio 24 d. (palikėjas mirė 2015 m. sausio 24 d.) 23 valandą 56 minutės (t. 1, b. l. 2, t. 2, b. l. 23) pareikštas ieškinys pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo laikytas paduotu nepraleidus CK 5.63 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. balandžio 24 d. buvo penktadienis, todėl ieškinys teismui pateiktas elektroniniu laišku 2015 m. balandžio 24 d. teisme buvo registruotas kitą po savaitgalio einančią darbo dieną, t. y. 2015 m. balandžio 27 d. Nors pateiktas procesinis dokumentas buvo su trūkumais, tačiau jie buvo teismo nustatytu terminu pašalinti dėl ko pirminis procesinis dokumentas yra laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną (CPK 115 straipsnio 3 dalis), t. y. 2015 m. balandžio 24 d.
31. Atsakovai teismo išvadas, kuriomis konstatuota, kad kreditorius laiku pareiškė reikalavimus palikėjo įpėdiniams ginčijo ir tuo pagrindu, kad ieškinys buvo pateiktas teismui, todėl ieškinio pareikšimo terminas turėjo būti skaičiuojamas vadovaujantis CPK 74 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kurios numato, kad procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Tačiau jeigu veiksmas turi būti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytu teismo darbo dienos pabaigos metu. Kadangi šiuo atveju ieškinys buvo pareikštas ne teismo darbo metu (2015 m. balandžio 24 d. 23 valandos 56 minutės), todėl laikytina, kad terminas praleistas.
32. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantų nagrinėjamos situacijos vertinimu ir išaiškina, kad nurodyta teisės norma (CPK 74 straipsnio 6 dalis) reglamentuoja išimtinai procesinių veiksmų atlikimo terminus, t. y. terminus atskiriems procesiniams veiksmams atlikti, kurie yra nustatyti teismo ar įstatymo (CPK 73 straipsnio 1 dalis). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nors ir įtvirtintas įstatyme, tačiau nėra laikytinas procesiniu, ta prasme kaip nustatyta CPK 73 straipsnio 1 dalyje. Tai terminas kreditoriaus teisei dėl palikėjo prievolės jo įpėdiniams perkėlimo įgyvendinti, kurio skaičiavimui taikytinas ne CPK 74 straipsnio 6, bet 2 dalyje nustatyta tvarka. Šią teismo išvadą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad ieškinio teismui dėl paveldimo turto pareiškimas nustatytas kaip vienas iš alternatyvių kreditoriaus, siekiančio, kad palikėjo skolą perimtų skolininko įpėdiniai, reikalavimo pareiškimo būdų, todėl akivaizdu, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skaičiuojamas ir jo pabaigos momentas turi būti vieningai taikomas visiems nurodytame straipsnyje įtvirtintiems kreditoriaus reikalavimo pareiškimo būdams, o ne nustatomas priklausomai nuo kiekvieno kreditoriaus pasirinkto pareiškimo būdo. Be to ieškinys teismui gali būti įteikiamas įvairiais būdais (pateikiant jį teismo raštinėje, įteikiant paštui, elektroninių ryšių priemonėmis), todėl nustačius, jog ieškinys teismui elektroniniu paštu buvo pateiktas paskutinę termino dieną, nėra pagrindo spręsti, kad buvo praleistas trijų mėnesių terminas, įtvirtintas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje.
33. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams tvarką ir terminus reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas laiku ir tinkamai įgyvendino savo teisę dėl palikėjo prievolės perkėlimo atsakovams. Apeliaciniame skunde atsakovai kėlė abejones dėl teismo išvadų, kuriomis ieškovo reikalavimas visai ieškinio sumai pripažintas pagrįstu, teisėtumo, tačiau nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie leistų abejoti šių teismo išvadų pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą sprendė, kad ieškovo susitarimai su palikėju dėl skolos yra nenuginčyti ir galioja, reikalavimą palikėjui pagrindžiančio dokumento originalas yra pas ieškovą, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės liudija buvus ieškovo ir palikėjo susitarimui dėl skolos, todėl ieškinio reikalavimus tenkino. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiomis bylą nagrinėjusio teismo išvadomis nesutikti, tuo labiau turint omenyje, kad atsakovai joms nuginčyti jokių faktų ir įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas, paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Apeliaciniame skunde buvo prašoma įvertinti ir skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovų ieškovui priteista atlyginti 2 500 Eur atstovavimo teisme išlaidų, pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas skundo argumentų pagrindu patikrina ir šios skundžiamo sprendimo dalies teisėtumą.
35. Atsakovų manymu, teismas, nustatydamas ieškovui atlygintinų atstovavimo išlaidų dydį, neatsižvelgė į tai, kad byla yra nedidelės apimties, kilęs ginčas nesudėtingas, byloje buvo vos du teismo posėdžiai, todėl egzistuoja pagrindas mažinti ieškovo prašomas priteisti atstovavimo išlaidas.
36. Teisėjų kolegija siekdama įvertinti šio prašymo pagrįstumą nustatė, kad ieškovas byloje buvo atstovaujamas advokato (t. 1, b. l. 74), už jo suteiktas atstovavimo paslaugas buvo prašoma priteisti iš atsakovų 2 807,20 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Šias išlaidas ieškovo teigimu sudaro: 400 Eur už susipažinimą su byla; 160 Eur už pradinio ieškinio parengimą; 640 Eur už patikslintų ieškinių parengimą; 160 Eur už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perengimą; 160 Eur už rašytinių įrodymų rinkimą; 800 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose ir laiko sąnaudas vykstant į juos (t. 2, b. l. 24).
37. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl ieškovo prašymo priteisti atstovavimo išlaidas remiamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 Dėl teisingumo ministro 204 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau - Rekomendacijos) ir jo 7 punktu, kuriuo nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpradėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Ginčo situacijoje taikytinas 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 713,9 Eur (oficialios statistikos portalo http://osp.stat.gov.lt duomenys).
38. Teisėjų kolegija vertindama ieškovo prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą visų pirma atkreipia dėmesį, kad kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, advokato vykimo į teismo posėdį išlaidos iš šalies priteisiamos tuomet, kai advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje yra būtinas (Rekomendacijų 3 punktas), o tokių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl šios išlaidos byloje nėra atlyginamos.
39. Bylą nagrinėjęs teismas taip pat teisingai nustatė, kad ieškovui atlygintinos išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra laiko suma sudaro 2 valandas. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. posėdis truko nuo 14:02 val. iki 14:19 val., t. y. 17 min.; 2015 m. spalio 21 d. posėdis vyko nuo 13:31 val. iki 14:44 val., t. y. 1 val. 13 min., todėl suapvalinus teisinių paslaugų teikimo laiką (Rekomendacijų 9 punktas), laikytina, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti iš atsakovų išlaidas už 2 val. suteiktų teismo posėdžiuose atstovavimo paslaugų, kas sudarytų 142,78 Eur (1 valandai atstovavimo nustatytas 0,1 dydžio koeficientas, todėl 2 x (0,1 x 713,90) = 142,78 Eur).
40. Už papildomų rašytinių įrodymų rinkimą ieškovas teigia patyręs 160 Eur dydžio išlaidas, tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina 3 užklausų buvimą (t. 1, b. l. 133, 138, 147), bei maksimalius Rekomendacijų 8.18 punkte nustatytus dydžius už šių teisinių paslaugų suteikimą nustatyta, kad maksimaliai už tokių paslaugų suteikimą galėtų būti reikalaujama priteisti 21,42 Eur (už kiekvieną paklausimą taikytinas 0,01 dydžio koeficientas, todėl 3 x (0,01 x 713,90) = 21,42 Eur).
41. Už prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą prašoma atlyginti 160 Eur dydžio išlaidas, kadangi jos neviršija Rekomendacijų 8.16. punkte nustatytų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismo priteistos pagrįstai (Rekomendacijų 8.16. punkte nustatytas 0,4 dydžio koeficientas, todėl maksimalus užmokesčio dydis už prašymo parengimą sudarytų 285,56 Eur (0,4 x 713,90).
42. Be išvardintų išlaidų prašoma atlyginti ir pradinio bei patikslinto ieškinio parengimo išlaidas (800 Eur) bei išlaidas už advokato susipažinimą su bylos medžiaga (400 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijos nenumato atskiro užmokesčio advokatui už susipažinimą su bylos medžiaga, laikytina, kad jos patenka į procesinių dokumentų rengimo išlaidas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu 400 Eur išlaidas iš atsakovų prašoma atlyginti nepagrįstai. Ieškovui į pagalbą pasitelkus advokatą pagrįstai tikimasi, kad jis, kaip profesionalias teisines paslaugas teikiantis asmuo, parengs įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo ar tikslinimo išlaidos negali būti perkeltos atsakovams. Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo tikslinamas tris kartus, tačiau esminės pirminio ir patikslinto ieškinio aplinkybės nesiskiria, galutiniu procesiniu dokumentu išsamiau išdėstomos ieškinio reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės, tačiau teisinė ieškovo pozicija išliko tapati nuo pirminio ieškinio pareiškimo, atsakovų pateikti procesiniai dokumentai ir juose išdėstyti nesutikimo su ieškiniu argumentai neįtakojo poreikio tikslinti ieškinį, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nepagrįstai siekia procesinių dokumentų tikslinimo išlaidas perkelti atsakovams.
43. Ieškovo pateiktoje pažymoje apie suteiktas teisines paslaugas ir jų įkainojimą nurodyta, kad už pradinio ieškinio parengimą prašoma atlyginti 160 Eur dydžio sumą, kuri neviršija Rekomendacijų 8.2. punktu už ieškinio parengimą nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2. punkte už ieškinio parengimą nustatytas 2,5 dydžio koeficientas, todėl maksimalus užmokesčio dydis už ieškinio parengimą sudarytų 1 784,75 Eur (2,5 x 713,90 Eur ). Įvertinus tai, kad byloje keliamas klausimas nėra sudėtingas, procesinio dokumento parengimas nereikalauja specialių žinių taikymo, didelių laiko ir darbo sąnaudų, teismų praktika byloje keliamu klausimu yra gausi ir nuosekli, todėl teisėjų kolegija laiko, kad 160 Eur dydžio išlaidos realiai atspindi byloje pateikto ieškinio rengimo išlaidas, kurios ieškovui turi būti atlygintos.
44. Įvertinus visas teisėjų kolegijos pagrįstomis pripažintas išlaidas: 142,78 Eur už ieškovo atstovavimą teismo posėdžiuose; 21,42 Eur už paklausimų rengimą; 160 Eur už prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą ir 160 Eur dydžio išlaidas už ieškinio parengimą bei taikytiną PVM mokestį, pagrįstomis šioje byloje ir iš atsakovų ieškovui atlygintinomis išlaidomis laikytinos – 585,88 Eur atstovavimo išlaidos. Nustačius kitą nei skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovų ieškovui priteistinų atstovavimo išlaidų sumą, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant naują, sumažintą ieškovui iš atsakovų priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
45. Atsakovų apeliacinio skundo netenkinus (tenkinta tik dalis procesinių prašymų), jų prašymas priteisti iš ieškovo patirtas atstovavimo teisme išlaidas taip pat netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Nors ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atlyginti jo dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, tačiau prašymo, kuriame būtų nurodyta konkreti prašomų atlyginti išlaidų suma su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindu nepateikė, todėl prašymas nevertinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
47. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi tenkino atsakovų prašymą ir atidėjo už apeliacinio skundo padavimą mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 1 397 Eur, sumokėjimą iki teismo nutarties šioje byloje priėmimo (t. 2, b. l. 79-80). Bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjus ir apeliacinio skundo netenkinus, iš atsakovų valstybei priteistinas 1 397 Eur dydžio žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas (CPK 84 straipsnis).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

48. Apeliaciniame skunde atsakovai prašė ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti maksimalią įstatyme nustatytą baudą.
49. CPK 95 straipsnis reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis šiuo straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį.
50. Šiuo atveju atsakovai prašo skirti ieškovui baudą už tai, kad ieškovas, jų teigimu, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, iki paskutinės termino dienos, 23 valandos 56 minutės, delsė pareikšti ieškinį teismui, už jo atstovavimą nedidelės apimties ir nesudėtingoje byloje prašė iš atsakovų priteisti 2 807 Eur advokatui sumokėtų atstovavimo išlaidų, kai tuo tarpu nuo žyminio mokesčio mokėjimo prašė atleisti. Šios aplinkybės, atsakovų vertinimu, rodo ieškovo nesąžiningumą, bei naudojimąsi procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį.
51. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012), kadangi kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
52. Teisės kreiptis į teismą tikslas – apginti savo pažeistą, ginčijamą teisę ar įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Kai į teismą kreipiamasi kitu tikslu, o ne siekiant realiai apginti savo teisę (pvz., siekiant sukelti nepatogumų kitai šaliai, sudaryti jai spaudimą kituose teisiniuose santykiuose, daryti įtaką kitos šalies komerciniam ar asmeniniam elgesiui), toks elgesys nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais.
53. Nagrinėjamu atveju ieškovas teikdamas teismui ieškinį dėl skolos priteisimo, įgyvendino savo, kaip palikėjo kreditoriaus teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas, ta aplinkybė, kad teisė kreiptis į teismą realizuota tik paskutinę termino dieną, nepatvirtina ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Juolab negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis byloje dalyvaujančio asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, kuris šiuo atveju neįrodytas.
54. Atsakovų argumentai, kad ieškovo nesąžiningumą patvirtina ir aplinkybė, kad už ieškovo atstovavimą nedidelės apimties ir nesudėtingoje byloje prašoma iš atsakovų priteisti 2 807 Eur advokatui sumokėtų atstovavimo išlaidų, kai tuo tarpu nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas prašė jį atleisti, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti jų prašymo dėl baudos skyrimo. Apeliantams išaiškintina, kad nagrinėjamu atveju ieškovui žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas (t. 1, b. l. 46). Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas taikytinas tuomet, kai teismui įrodoma, kad ateityje egzistuoja reali galimybė, kad šalies finansinė padėtis pagerės ir jis bus pajėgus sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 84 straipsnis). Be to, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis byloje dalyvaujančio asmens pasitelkimas į pagalbą profesionalaus teisininko, kuris atstovautų jį bylos nagrinėjimo metu, tokia bylos šalių teisė įtvirtinta įstatyme (CPK 51 straipsnis). Įstatymas taip pat suteikia šaliai prašyti iš pralaimėjusios bylą šalies priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir advokatui už suteiktą teisinę pagalbą sumokėtas sumas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Ieškovas šiuo atveju, pateikdamas prašymą priteisti iš atsakovų jo patirtas atstovavimo išlaidas, realizavo savo procesinę teisę. Tai, kad teismas įvertinęs prašomų priteisti sumų pagrįstumą jas sumažino, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovą piktnaudžiavus procesine teise.
55. Nenustačius ieškovo veiksmuose piktnaudžiavimo procesu požymių, teisėjų kolegija netenkina atsakovų prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos šalių patirtos atstovavimo išlaidos pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), naudai lygiomis dalimis iš atsakovų M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), 585,88 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 88 euro centus) atstovavimo išlaidoms atlyginti, t. y. po 292,94 (du šimtus devyniasdešimt du eurus ir 94 euro centus) iš kiekvieno atsakovo.

Kitas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Netenkinti atsakovų prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), 1 397 Eur (tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus) atidėto žyminio mokesčio. Nurodyta žyminio mokesčio suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant įmokos kodą – 5660.

Teisėjos                                                                   Dalia Kačinskienė

           Danguolė Martinavičienė

                                                                                Egidija Tamošiūnienė