Kopija
Pranešėja L. Tupienė Civilinė byla Nr. 2A -247- 40/2008
Teisėja D. Šabanskienė Procesinio sprendimo kategorija 45.6.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,
kolegijos teisėjų: Regionos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,
sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,
dalyvaujant ieškovui R. B.,
ieškovės atstovei advokatei E. P.,
atsakovei Vidai V. N.,
trečiajam asmeniui Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei R. D.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5-766/2008 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei V. V. N., tretiesiems asmenims Radviliškio rajono notarų biuro notarei D. V., Šiaulių apygardos vyriausiajam prokurorui, Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl teisių perleidimo sutarties pripažinimo pirkimo- pardavimo sutartimi.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas R. B. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ir prašė pripažinti pirkimo-pardavimo sutartimi 2000 m. balandžio 14 d. tarp jo ir V. V. N. sudarytą nuosavybės teisių į nekilnojamo turto nuosavybės teisės atstatymą perleidimo sutartį, pagal kurią V. V. N. perleido jam teisę į 8,45 ha žemės- išlikusio A. Š. nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą, patvirtintą Radviliškio rajono notarų biuro notarės D. V., registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jis įsigijo iš V. V. N. teisę į nekilnojamojo turto atstatymą už 6000 Lt. Ieškovas nurodė, kad 2000 m. balandžio 14 d. tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleidimo sutartis, pagal kurią V.V. N. perleido ieškovui teisę į 8,45 ha žemės - išlikusio A. Š. nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą. Sutartį patvirtino Radviliškio rajono notarų biuro notarė D. V.. 2000 m. balandžio 17 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyrius parengė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad ieškovas R. B. į buvusio savininko A. Š. nekilnojamąjį turtą, turi nuosavybės teisę į 8,45 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). 2002 m. gegužės 2 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. Š. nekilnojamojo turto dalį – 1,21 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 2,22 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2003 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. Š. nekilnojamojo turto dalį – 4,70 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 1,79 ha žemės sklypą ir 7,99 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2007 m. kovo 7 d. Šiaulių vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus parengtas pažymas, teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto perleidimo sutartį ir kt. LR Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių teisių perdavimą kitam asmeniui, turto perleidimo sandorio nenumato, todėl vertinant, kad sandoris tarp šalių buvo sudarytas, reikėtų remtis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Prieš sudarant sandorį ieškovas su atsakovu susitarė, kad už teisių perleidimą atsakovei sumokės 6000 Lt. Šią pinigų sumą po sutarties sudarymo už ieškovą sumokėjo jo akivaizdoje tėvas A. B. atsakovei. Nors pačioje notaro patvirtintoje sutartyje pardavimo kaina ir sumokėjimo terminas nėra numatytas, tačiau 2000 m. balandžio 14 d. sudaryta nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleidimo sutartis pripažintina pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovas yra sąžiningas įgijėjas, jam nebuvo žinoma ir neturėjo būti žinoma, kad atsakovė neturi teisės į nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą.
Atsakovė V. V. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metru nurodė, kad suieškovo R. B. ieškiniu dėl teisių perleidimo sutarties pripažinimo pirkimo- pardavimo sutartimi nesutinka ( b. l. 98-99).
Tretysis asmuo Šiaulių apygardos prokuratūra atsiliepimu į ieškinį prašo R. B. ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2000m. balandžio 14 d. nuosavybės teisių perleidimo sutartis, pasirašyta R. B. ir V.V. N., patvirtinta Radviliškio rajono notarų biuro notarės D. V., registro Nr. (duomenys neskelbtini), negali būtri pripažinta pirkimo-pardavimo sutartimi.
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino 2000-04-14 tarp R. B. ir V.V. N. sudarytą nuosavybės teisių į nekilnojamo turto nuosavybės teisės atstatymą perleidimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią V.V. N. perleido R. B. teisę į 8,48 ha ploto žemės sklypo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą, patvirtintą Radviliškio rajono notarų biuro notarės D. V. registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią R. B. iš V.V. N. įsigijo teisę į nekilnojamo turto atstatymą už 6000 Lt, priteisė iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad sandoris yra šalių valinis aktas, todėl pasirašydama sandorį, atsakovė aiškiai išreiškė savo valią sudaryti sandorį, tuo patvirtindama sandorio šalių teises ir pareigas pagal sandorį. Nors teisių perleidimo sutartyje nenurodyta kaina, teismas įvertinęs visus pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, neturėjo pagrindo netikėti, kad R. B. sumokėjo V.V. N. 6000 Lt pinigų sumą už teisių perleidimą į nuosavybės teisių į žemės sklypo atstatymą. Tai, kad buvo perleidžiama teisė į nekilnojamą turtą – 8,45 ha ploto žemės sklypo nuosavybės teisės atstatymą, ši teisė buvo perleidžiama nepažįstamam asmeniui, su kuriuo nesieja jokie giminystės ryšiai. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovui nuosavybės teises į nekilnojamo turto nuosavybės teisės atsatymą ne perdavė neatlygintinai, o pardavė.
Tretysis asmuo Šiaulių apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo R. B. ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai taikė LR CK 6.193 straipsnį ir aiškino 2000 m. balandžio 14 d. sutartį, pasirašytą V.V. N. ir R. B., patvirtintą Radviliškio rajono notarų biuro notarės D. V., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal LR CK 6.193 straipsnio nustatytas taisykles, ši sutartis negali būti pripažinta pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsakovė V. V. N. su ieškovu iki sutarties pasirašymo susitikusi nebuvo, jokių derybų dėl kainų nevyko, ieškovas jokių įrodymų nepateikė, kad kainą nurodė atsakovė, kad atsakovei buvo sumokėti pinigai. Su ieškiniu buvo pateiktas vienintelis įrodymas - 2000 m. balandžio 14 d. sutartis, iš kurios turinio matyti, kad buvo sudarytas neatlygintinas sandoris. Pinigų perdavimo atsakovei faktas įrodytas nebuvo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės valia turtinė teisė buvo perleista pirkimo – pardavimo būdu. Teismas sprendime nenurodė, kokiu pagrindu teismas labiau tikėjo ieškovo byloje užimta teisine pozicija.
2. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas R. B. turėjo teisę įsigyti nuosavybės teisių atsatymą pirkdamas šią teisę iš atsakovės V.V. N. (nors rėmėsi LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 3 d.).
3. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi STT Šiaulių skyriaus iškelta baudžiamosios bylos Nr. 07-1-321-04 medžiaga, pagal kurią V.V. N. neturėjo teisės atsikurti nuosavybės teisių į A. Š. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Pačiam pardavėjui (atsakovei) neturint nuosavybės teisės, negalėjo atsirasti pirkimo- pardavimo sandorio teisinės pasekmės- nuosavybės teisės į ginčo objektą atsiradimas pirkėjui (ieškovui). Atsakovė V.V. N. neturėjo teisės atsikurti nuosavybės teisių į A. Š. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, ji negalėjo perleisti neturimų teisių. Atsakovė negalėjo būti 2000 m. balandžio 14 d. sudaryto sandorio šalimi.
4. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo šios bylos aplinkybių sąsajumo su nagrinėjamomis aplinkybėmis civilinėje byloje, pradėtoje pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Šiaulių apskrities viršininko administracijai, V. V. N., R. B., J. S. P., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Radviliškio rajono notarų biuro notarei D. V., Radviliškio rajono notarų biuro notarei V. B. dėl pažymų dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo sutarčių, išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, Šiaulių apskrities viršininko sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-03-18 sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Šalių sutartis sudaryta 2000 m. balandžio 14 d. Tuo metu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta piliečių teisė notariškai patvirtinta sutartimi perleisti teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams ir kitiems asmenims, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Šioje normoje nenustatyta, kokia konkrečia sutartimi gali būti perleidžiama teisė atkurti nuosavybės teises. Joje taip pat nenustatyta, kad minėtos teisės perleidimo sutartis turi būti atlygintinė, todėl perleisti jas kitam asmeniui buvo galima atlygintinai arba neatlygintinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. S. T., B. K., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarė G. K., bylos Nr 3K-3-181/2005; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, G. O., V. P. O., V. M., J. M., B. M., J. V. (Misiukonytė), A. R., B. R., V. K., D. K., M. K.; tretieji asmenys – Finansų ministerija, valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė J. M., A. K., A. K., A. V., S. Ž., A. Ž., S. V., bylos Nr. 3K-3-149/2007).
Ginčijama sutartis sudaryta notarine forma. Ieškovas teigia, kad ši sutartis buvo pirkimo-pardavimo, t. y. atlygintinė, tuo tarpu atsakovė teigia priešingai. Taigi apeliaciniame skunde iš esmės keliama įrodinėjimo problema.
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo, ieškinys netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „K. A. Lietuva“ v. akcinė bendrovė „Tauragės grūdai“, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sekargas ir kompanija“, bylos Nr. 3K-3-199/2005; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, byloje Nr. 3K–3–208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 939 ,,Pašilaičiai“ bylos Nr. 3K–3–398/2007 ir kt.).
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, notarine tvarka šalių sudarytos sutarties (t.1, b.l. 19), 2000-04-14 atsakovė V.V. N. perleido savo teisę ieškovui R. B. į nuosavybės teisės atstatymą pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, į 8,45 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, Šiaulių apskrities viršininko sprendimo (t.1, b.l. 31) 2003 m. rugpjūčio 28 d. ieškovui R. B. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą 8,45 ha ploto, esančią(duomenys neskelbtini).
Iš šalių paaiškinimų, rašytinės šalių sutarties (t.1, b.l. 19) matyti, kad šį sandorį šalys sudarė 2000 m. balandžio 14 d., t.y. galiojant LR CK 1964 m. redakcijai su pakeitimais ir papildymais, todėl teisėjų kolegija, spręsdama šalių ginčą, vadovaujasi LR CK (1964m.) nuostatomis, taip pat šiuo metu galiojančio LR CK 6.193 straipsnio nuostatomis.
Šalys pripažįsta ir tai matyti iš pažymos (t.1, b.l.18), sutarties (t.1, b.l. 19), kad 2000 m. balandžio 14 d. atsakovė V.V. N. nebuvo 8,45 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, todėl visiškai pagrįstai atsakovė teigia, kad ji šio žemės sklypo ieškovui nepardavė, nes neturėjo teisės žemę parduoti (LR CK 253 str. 1 d.).
Ieškovas nurodo, kad jis 2000 m. balandžio 14 d. atsakovei V.V. N. sumokėjo 6000 Lt už žemę. Atsakovė nurodė, kad ji žemės sklypo 8,45 ha ploto dalies nepardavė ieškovui ir negavo iš ieškovo 6000 Lt už šios teisės į nuosavybės teisės atstatymą į šį žemės sklypą, nes 2000 m. balandžio 14 d. sutartis pagal šalių susitarimą buvo neatlygintinė.
Apklausta apylinkės teisme liudytoja notarė D. V., patvirtinusi šią šalių sutartį nurodė, kad ši sutartis yra neatlygintinė, nes šalys sutarties sudarymo metu nenurodė, kad atsakovė perleidžia ieškovui teisę į nuosavybės teisės atstatymą į 8,45 ha žemės plotą už tam tikrą pinigų sumą.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, sutarties (t.1, b.l. 19) 2000-04-14 šalys šioje sutartyje nenurodė, kad ši sutartis yra atlygintinė, t.y. apie tai, kad ieškovas atsakovei turi sumokėti 6000 Lt už teisės į nuosavybės teisę atstatymą už žemės sklypą 8,45 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini).
Sutinkamai su LR CPK 197 str. 2 d. šalių sutartis yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
Ieškovas R. B. nepateikė teismui rašytinio įrodymo, kad jis sumokėjo atsakovei V.V. N. 6000 Lt už nuosavybės teisės atkūrimo perleidimą į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) 8,45 ha ploto (LR CK 43 str. 2 d., 1964 m. redakcija).
Liudytojo A. B. paaiškinimais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertintini kritiškai, jis yra ieškovo tėvas, turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Liudytoja R. B. ieškovo motina, nedalyvavo sandorio sudarymo bei pinigų perdavimo metu. Liudytoja S. D. teigė, jog nematė pinigų perdavimo V. V. N..
Teisėjų kolegija konstatuoja jog nėra byloje jokių rašytinių įrodymų, kad R. B. mokėjo V.V. N. 6000 Lt. Pagal CK 1.93 staipsnio 2 dalies nuostatas, ieškovas negali remtis liudytojų parodymais, įrodinėdamas pinigų mokėjimo faktą (sandorio įvykdymo faktą), pirmosios instancijos teismas neturėjo grįsti sprendimo minėtais liudytojų parodymais.
Ieškovas R. B., sudarydamas teisės perleidimo sutartį atsakovei sumokėtus pinigus turėjo įforminti bent paprastu pakvitavimu ir teismui pateikti įrodymus, kad atsakovui buvo perduoti pinigai. Ieškovas jokiais įrodymais neįrodė, jog už teisės į žemę dokumentus jis atsakovei V.V. N. mokėjo pinigus. Taip pat neįrodė, kad atsakovė V.V. N. iš tiesų būtų skambinusi ieškovui, siūliusi pirkti teisės į žemę dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu notarė paaiškino, kad ieškovo ir atsakovės sutartį ji patvirtino kaip neatlygintinę sutartį, tai nebuvo pirkimo-pardavimo sutartis, nes šalys šios sutarties sudarymo atveju turėjo nurodyti kainą.
Aiškinant teisės perleidimo sutartį Lietuvos Respublikos CK 6.193 straipsnio 1 dalies prasme matyti, kad tikrasis ieškovo ketinimas buvo įsigyti teisės į žemę dokumentus, o atsakovės pasirašyti tokią perleidimo sutartį. Teismo nuomone atsakovė V.V. N. buvo žemėtvarkininkės S. D. suklaidinta. Ištirti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtino, kad atsakovė dalyvavo šioje veikloje tik notaro biure pasirašydama teisės perleidimo sutartį.
Teismas, priimdamas sprendimą, privalo įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 ,,Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 14 p.). Įvertinusi visus byloje esančius įrodymus ir juos apibendrinusi, teisėjų kolegija pripažįsta, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu ieškovas R. B. pagal įstatymo reikalavimus pasirašydamas 2000 m. balandžio 14 d. su V. V. N. nuosavybės teisių į nekilnojamo turto nuosavybės teisės atstatymo perleidimo sutartį, pagal kurią V. V. N. perdavė jam teisę į 8,45 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) - išlikusio A. Š. nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą, negali pripažinti pirkimo – pardavimo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė materialinės teisės normų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Vadovaujantis šiais argumentais, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo R. B. ieškinys dėl teisių perleidimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ė :
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Ieškovo R. B. ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) valstybei 9,44 Lt (devynis litus keturiasdešimt keturis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Kolegijos pirmininkė Liudvika Tupienė
Teisėjai Regina Agota Gutauskienė
Egidijus Mockevičius
Kopija tikra
Teisėja
Liudvika Tupienė