Civilinė byla Nr. e2-2568-794/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00855-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.5; 2.6.2.2; 2.6.29.4; 3.1.7.6; 3.2.3.8
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,
sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Joanai Fedianinai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SME Capital 3“ ieškinį atsakovams G. L. ir R. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ronedus“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. 2024 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SME Capital 3“ (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovams G. L. (toliau – atsakovė) ir R. A. (toliau – ir atsakovas) dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Ieškiniu prašoma priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 439 293,46 Eur skolą, 30 712,10 Eur palūkanų, 108 406,47 Eur kompensacinių palūkanų, 181,50 Eur paskolos sutarties pakeitimo mokestį ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, jog tarp ieškovės ir UAB „Ronedus“ (toliau – ir trečiasis asmuo) 2021 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis). Šios sutarties pagrindu ieškovė suteikė trečiajam asmeniui 370 000 Eur paskolą, kuri kelis kartus bendru sutarimu buvo didinta – galutinai padidinta iki 439 293,46 Eur. Sutarties tinkamo įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ir pasirašytas bei išduotas 2024 m. sausio 12 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis (toliau – Vekselis), kuriuo trečiasis asmuo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovei 439 293,46 Eur. Ieškovė pateikė vykdomąjį raštą antstolei dėl skolos išieškojimo iš trečiojo asmens nekilnojamojo turto, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos nieko nebuvo išieškota. Taip pat ieškovė pateikė Vekselį apmokėjimui, tačiau trečiasis asmuo jo neapmokėjo. Ieškovės teigimu, už trečiojo asmens prievolių pagal Paskolos sutartį tinkamą įvykdymą laidavo atsakovė G. L. 2021 m. gegužės 18 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis1) ir atsakovas R. A. 2021 m. gegužės 18 d. laidavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis2). Tačiau atsakovai geruoju nevykdė savo įsipareigojimų pagal Laidavimo sutartis ir iki šios dienos nei trečiasis asmuo, nei atsakovai (laiduotojai) G. L. ir R. A. pagal Paskolos sutartį susidariusios skolos negrąžino, taip pat nesumokėjo 30 712,10 Eur palūkanų, 108 406,47 Eur kompensacinių palūkanų, 181,50 Eur paskolos sutarties pakeitimo mokesčio.
3. Atsakovė G. L. atsiliepimu į ieškinį (DOK-31033) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl paskolos išmokėjimo. Taip pat atsakovė pažymėjo, jog ieškovė bando slėpti visas akcesorines prievoles ir ieškiniu pripažinti dvigubą skolos sumokėjimą. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė jokių sumų apskaičiavimo detalių, ieškiniu nurodomos dvi sumos, kurios bendrai sudaro 139 118,57 Eur, tačiau tokia suma nėra detalizuojama, taip pat nėra suprantama, kokiu būdu ieškovė skaičiuoja mokėjimo palūkanas, todėl reikalavimas dėl šių palūkanų priteisimo negali būti tenkinimas. Taip pat pažymėjo, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovė siekdama, jog būtų priteistos netesybos, turi pareigą įrodyti jų pagrindą bei įrodyti kokius nuostolius ji patyrė, tačiau šiuo atveju ieškovė nepaaiškino palūkanų apskaičiavimo bei nepateikė jokių įrodymų dėl nuostolių.
4. 2024 m. spalio 3 d. ieškovė teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus. Nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad paskolos suma buvo išmokėta ne tiesiogiai trečiajam asmeniui, o tiesiogiai turto pardavėjui UAB „Sakinta“. Taigi, ieškovės prašomą priteisti 439 293,52 Eur dydžio paskolos sumą sudaro išmokėta 369 957 Eur paskola bei kapitalizuotos palūkanos ir kompensacinės palūkanos. Taip pat pažymėjo, kad priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė pateikė informaciją apie vykdomą skolos išieškojimą. Ieškovė pateikė vykdyti vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) antstoliui Arminui Naujokaičiui. Ieškovės teigimu, Paskolos sutartimi šalys susitarė, jog už suteiktą paskolą trečiasis asmuo paskolos davėjui mokės 0,75 proc. dydžio palūkanas už 30 dienų laikotarpį. 2022 m. gruodžio 27 d. ieškovė ir trečiasis asmuo bendru susitarimu susitarė dėl mokėtinų palūkanų pakeitimo ir sulygo, kad metinė palūkanų norma yra lygi bazinės palūkanų normos (EURIBOR) ir maržos (12 proc. dydžio metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos kas mėnesį) sumai, bazinis laikotarpis - 6 mėnesiai. Paskolos sutartimi buvo susitarta, kad laiku nesumokėjus bet kurių pagal Paskolos sutartį mokėtinų sumų arba nutraukus Paskolos sutartį dėl trečiojo asmens kaltės, trečiasis asmuo moka 0,23 proc. dydžio kompensacines palūkanas per dieną. Trečiasis asmuo už visą naudojimąsi ieškovės suteiktomis paskolos piniginėmis lėšomis laikotarpį, iki nustatytų paskolos sumų grąžinimo terminų, įsipareigojo ieškovei mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo faktiškai suteiktos ir dar negrąžintos paskolos sumos nuo pirmos paskolos suteikimo dienos iki nustatyto paskolos sugrąžinimo termino. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju kompensacinės palūkanos yra skaičiuojamos tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytoje Paskolos sutartyje numatyta tvarka ir atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė prašomų priteisti kompensacinių palūkanų pagrindo ir turi pareigą įrodyti, kokius nuostolius patyrė, yra visiškai nepagrįsti.
5. Atsakovui R. A. ir trečiajam asmeniui UAB „Ronedus“ procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 175-1 straipsnis). Atsakovas R. A. ir trečiasis asmuo UAB „Ronedus“ atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atsakovai ir trečiasis asmuo teismo posėdžiuose (nei parengiamajame, nei teismo posėdyje) nedalyvavo. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123, 175-1 straipsniai). Teismas atkreipia dėmesį, jog 2024 m. spalio 4 d., teismas turėjo teisę bylą išnagrinėti iš esmės nedalyvaujant atsakovams ir/ar priimti sprendimą už akių (CPK 227, 246 straipsniai), tačiau posėdis buvo atidėtas pagal atsakovės G. L. prašymą, suteikiant galimybę atsakovams, trečiajam asmeniui ar jų atstovams dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius atsiliepimo į ieškinį aplinkybes. Tačiau iki teismo posėdžio papildomų įrodymų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pakartotinis prašymas atidėti teismo posėdį dėl atsakovės G. L. ligos, nepateikus šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų ir teismui nepripažinus neatvykimo priežastis svarbiomis, netenkintas, dėl to byla išnagrinėta iš esmės jiems nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnis).
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Ronedus“ 2021 m. gegužė 18 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė suteikė trečiajam asmeniui UAB „Ronedus“ 370 000 Eur paskolą (Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 punktas). Byloje pateikti bankiniai mokėjimo nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad paskolos suma buvo pervesta UAB „Sakinta“, t. y. tiesiogiai nekilnojamojo turto pardavėjui. 2021 m. gegužės 21 d. trečiojo asmens prašymu išmokėta ne visa paskolos suma pagal Paskolos sutartį, o 369 957 Eur. 2022 m. lapkričio 28 d. buvo padengta 30,72 Eur paskolos suma. Toliau bendru ieškovės ir trečiojo asmens susitarimu paskolos suma buvo kelis kartus didinama ir 2023 m. lapkričio 24 d. paskolos sutarties priedu Nr. 6 sutarta dėl galutinės sumos - 439 293,46 Eur dydžio. Paskolos sutartimi šalys sulygo, jog už suteiktą paskolą trečiasis asmuo paskolos davėjui įsipareigoja mokėti 0,75 proc. dydžio palūkanas už 30 dienų laikotarpį (Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 4.5. punktas). Paskolos sutartimi buvo susitarta, kad laiku nesumokėjus pagal Paskolos sutartį mokėtinų sumų arba nutraukus Paskolos sutartį dėl trečiojo asmens kaltės, trečiasis asmuo moka 0,23 proc. dydžio per dieną kompensacines palūkanas (Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 4.6 punktas, bendrųjų sąlygų 4.3 punktas); 2023 m. liepos 1 d. – 2023 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu trečiajam asmeniui buvo pritaikyta nuolaida ir taikoma 0,05 proc. kompensacinių palūkanų norma.
8. 2022 m. gruodžio 27 d. ieškovė ir trečiasis asmuo bendru susitarimu susitarė dėl mokėtinų palūkanų pakeitimo ir sulygo, kad metinė palūkanų norma yra lygi bazinės palūkanų normos (EURIBOR) ir maržos (12 proc. dydžio metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos kas mėnesį) sumai (Paskolos sutarties priedas Nr. 2).
9. Ieškovė ir trečiojo asmens sutarimu, pirminis paskolos grąžinimo terminas (2022 m. lapkričio 18 d.) buvo patikslintas keletą kartų, galiausiai buvo susitarta, kad trečiasis asmuo išmokėtą paskolą grąžins iki 2024 m. balandžio 30 d. (Paskolos sutarties priedas Nr. 8). Nurodytu terminu trečiasis asmuo prievolės neįvykdė.
10. Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 4.9. punktu šalys susitarė, kad sutarties tinkamam įvykdymui užtikrinti bus įkeistas trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Šukienė 2024 m. gegužės 30 d. išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Vykdomasis įrašas), kuriuo pasiūlyta priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolininko įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, o taip pat netesybas (priskaičiuotus ir nesumokėtus delspinigius) bei nuostolius iš trečiajam asmeniui priklausančio turto. Ieškovė pateikė Vykdomąjį įrašą vykdyti ir šiuo metu antstolis Arminas Naujokaitis vykdo išieškojimo veiksmus iš trečiajam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos nieko nebuvo išieškota.
11. Paskolos sutarties įvykdymas taip pat buvo užtikrintas trečiojo asmens išduotu 2024 m. sausio 12 d. paprastuoju neprotestuotinu Vekseliu, kuriuo trečiais asmuo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovei 439 293,46 Eur. Kadangi trečiasis asmuo nevykdė savo įsipareigojimų, ieškovė pateikė Vekselį apmokėjimui, o trečiajam asmeniui jo neapmokėjus 2024 m. sausio 15 d. išsiuntė pranešimą apie neapmokėjimą. Ieškovė nesikreipė dėl vykdomojo įrašo pagal Vekselį atlikimo ir išieškojimas pagal Vekselį nėra vykdomas.
12. Taip pat nustatyta, kad už trečiojo asmens prievolių pagal Paskolos sutartį tinkamą įvykdymą laidavo atsakovė G. L. 2021 m. gegužės 18 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas R. A. 2021 m. gegužės 18 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Laidavimo sutarčių 2.1. punkte numatyta, kad trečiajam asmeniui neįvykdžius savo įsipareigojimų ieškovei, atsakovai įsipareigoja per 5 kalendorines dienas nuo ieškovės pranešimo gavimo dienos įvykdyti finansinius įsipareigojimus, kurių ieškovė gali pareikalauti iš trečiojo asmens pagal Paskolos sutartį. 2024 m. gegužės 16 d. ieškovė pateikė pranešimą laiduotojams atsakovams apie trečiojo asmens neįvykdytas prievoles, tačiau atsakovai prievolės neįvykdė.
Dėl paskolos sutarties teisinio klasifikavimo ir jos užtikrinimo būdų
13. Ieškovė ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo įrodinėja sudaryta Paskolos sutartimi tarp trečiojo asmens ir ieškovės. Atsakovė, priešingai, teigia, jog paskolos sutartis savo esme yra realinė sutartis, kuriai galioti reikalingas daikto (šiuo atveju pinigų) perdavimo faktas, kurio ieškovė savo nagrinėjamu atveju neįrodė.
14. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
15. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą).
16. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).
17. Nagrinėjamoje situacijoje, kaip ir pirmiau jau teismo nustatyta, matyti, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2021 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis, kurios pagrindu trečiajam asmeniui buvo suteikta 370 000 Eur paskola nekilnojamojo turto įsigijimui (Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 ir 4.3 punktai). Paskolos sutarties 4.16.1 punktu buvo sutarta, kad Paskolos suma išmokama ne tiesiogiai trečiajam asmeniui, o tiesioginio turto pardavėjui UAB „Sakinta“. Tokį sutarties šalių susitarimą patvirtina ir trečiojo asmens 2021 m. gegužės 21 d. prašymas dėl paskolos išmokėjimo, kuriame prašoma, kad ieškovė 320 000 Eur bankiniu pavedimu pervestų į UAB „SME Capital 3“ atsiskaitomąją sąskaitą (mokėjimo paskirtis – „UAB Ronedus paskola pagal sutartį (duomenys neskelbtini). (už UAB Sakinta)“), o likusią dalį, t. y. 49 957 Eur, bankiniu pavedimu pervestų UAB „Sakinta“. Atliktus pinigų pervedimus patvirtina byloje pateikti bankiniai mokėjimo nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) (pervesta 320 00 Eur suma) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (pervesta 49 957 Eur suma). Taigi trečiojo asmens prašymu, jam pervesta ne Paskolos sutartimi sutarta suma (370 000 Eur), o 369 957 Eur suma.
18. Trečiajam asmeniui netinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį (nemokant palūkanų) buvo sudaromi papildomi susitarimai, kuriais buvo susitariama dėl naujo mokėjimo grafiko (pakeičiama paskolos grąžinimo data) ir pradelstų mokėti palūkanų kapitalizavimo, t. y. prijungimo prie paskolos sumos ją didinant: 1) 2023 m. kovo 28 d. paskolos sutarties priedu Nr. 3 šalys konstatavo, kad trečiojo asmens įsiskolinimas ieškovei šio priedo pasirašymo dieną yra 385 801,79 Eur, iš kurio pagrindinė skola - 369 926,28 Eur, palūkanos – 14 988,52 Eur, kompensacinės palūkanos - 886,99 Eur. Bendru sutarimu nurodytos palūkanos ir kompensacinės palūkanos buvo kapitalizuotos, t. y. prijungtos prie paskolos sumos ją didinant, atsižvelgiant į tai, šalių susitarimu sutarta paskolos suma - 385 875,51 Eur; 2) 2023 m. rugpjūčio 24 d. paskolos sutarties priedu Nr. 5 šalys konstatavo, kad trečiojo asmens įsiskolinimas ieškovei šio priedo pasirašymo dieną yra 418 679,58 Eur, iš kurio pagrindinė skola - 401 512,10 Eur, palūkanos - 5 961,94 Eur, kompensacinės palūkanos - 11 205,54 Eur. Bendru sutarimu nurodytos palūkanos ir kompensacinės palūkanos buvo kapitalizuotos, t. y. prijungtos prie paskolos sumos ją didinant. Šalių susitarimu paskolos suma lygi 418 679,58 Eur; 3) 2023 m. lapkričio 24 d. paskolos sutarties priedu Nr. 6 šalys konstatavo, kad trečiojo asmens įsiskolinimas ieškovei šio priedo pasirašymo dieną yra 439 293,46 Eur, iš kurio pagrindinė skola - 418 679,58 Eur, palūkanos - 19 282,91 Eur, kompensacinės palūkanos - 1 320,97 Eur. Bendru sutarimu nurodytos palūkanos ir kompensacinės palūkanos buvo kapitalizuotos, t. y. prijungtos prie paskolos sumos ją didinant, šalių susitarimu paskolos suma lygi 439 293,46 Eur.
19. Šiuo atveju sutiktina su atsakove, kad pagal nacionalines teisės normas ir formuojamą teismų praktiką paskola yra realinė sutartis ir jos esminis elementas – faktinis daikto, šiuo atveju pinigų, perdavimas. Tačiau nesutiktina, kad ieškovė konkrečioje situacijoje neįrodė pinigų perdavimo fakto. Iš atsakovės pateiktų motyvų darytina išvada, kad pinigų priėmimo faktas turi būti faktiškai įformintas, kad nekeltų jokių abejonių dėl pinigų perdavimo, tačiau su tokia atsakovės pozicija sutiktina tik iš dalies. Norint įrodyti, kad paskolos suma buvo perduota, įrodomąją reikšmę turi ne tik tiesioginis pinigų priėmimo raštas, jog paskolos sumą kita šalis tikrai gavo, tačiau svarbu vertinti ir bendrą šalių valią, bei veiksmų seką. Atsižvelgiant į bendrąją sutartinių santykių sampratą, svarbu įvertinti įrodymų visumą, kurie gali rodyti, kad paskolos sumą gavusi šalis faktiškai ją priėmė ir ją panaudojo pagal sutartą paskirties tikslą. Tai gali apimti dokumentus, kurie patvirtina vėlesnius veiksnius, tokius kaip banko sąskaitų išrašai, įrašai apie pinigų pervedimus, taip pat kitus įrodymus, liudijančius apie faktinius santykius, atsiradusius po paskolos sutarties pasirašymo. Šie posutartiniai santykiai gali būti laikomi įrodymu, kad paskola buvo perduota, net jei pačiame dokumente tiesiogiai (raštiškai) nenurodyta, kad pinigų suma gauta.
20. Nagrinėjamoje situacijoje paskolos dalyko – pinigų perdavimo – faktą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Visų pirma, banko mokėjimo nurodymai (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina lėšų pervedimą, kuriuose nurodyta pervesta paskolos suma, atitinkanti paskolos sutartyje numatytą sumą, todėl šis įrašas pripažintinas tinkamu įrodymu dėl lėšų perdavimo. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad pinigai (paskolos suma) buvo pervesti ne tiesiogiai trečiajam asmeniui, o tiesioginio turto pardavėjui UAB „Sakinta“, pačio trečiojo asmens prašymu. Be to, šalių tarpusavio prievolinių santykių faktą bei jų tęstinumą pagrindžia atlikti mokėjimo grafiko pakeitimai (žr. Sprendimo 19 punktą), kuriuos ieškovė ir trečiasis asmuo papildomai patvirtino savo parašais. Šie pakeitimai laikytini papildomais posutartiniais veiksmais, rodančiais šalių valią tęsti sutartinius santykius bei prisitaikyti prie kintančių mokėjimo sąlygų.
21. Paskolos prievolės egzistavimą taip pat įrodo ir byloje pateiktas hipotekos duomenų išrašas iš Nekilnojamojo turto registro ir sutarčių bei teisių suvaržymo registro. Išrašo duomenys parodo, kad žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Ronedus“, juridinio asmens kodas 304452842. Šis turtas yra įkeistas UAB „SME Capital 3“, juridinio asmens kodas 305228886, adresas (duomenys neskelbtini). Pagal hipotekos registro duomenis, įregistruotas įkeitimo (hipotekos) įrašas atitinka paskolos sutartyje nurodytas šalių sąlygas ir patvirtina šalių aiškiai išreikštą valią sukurti įstatymo nustatytus teisinius įsipareigojimus. Hipotekos įregistravimas laikytinas įrodymu, jog kreditoriui suteikta teisė reikalauti priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, jei skolininkas neįvykdytų sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, ir patvirtina kreditoriaus bei skolininko ketinimą sukurti privalomus turtinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes bei hipotekos įrašą, nėra pagrindo teigti, kad paskolos sutartis šiuo atveju nebuvo sudaryta ar kad piniginės lėšos skolininkei nebuvo perduotos. Priešingai, hipotekos įrašas, kuris grindžiamas šalių paskolos sutartimi, patvirtina abiejų šalių faktinį norą ir valią sukurti galiojančius teisinius santykius, įskaitant lėšų perdavimą skolininkui bei lėšų grąžinimą kreditoriui, ir įrodo sutarties teisėtumą bei šalių prisiimtų įsipareigojimų realumą. Atsižvelgiant į nurodytą, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, kad pinigai (paskolos suma) UAB „Ronedus“ nebuvo perduoti, todėl atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
22. CK 6.873 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Tokią pareigą Paskolos sutarties šalies nurodė ir Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 3.1. punkte, kad trečiasis asmuo įsipareigoja grąžinti ieškovei visą jam pagal Paskolos sutartį suteiktą paskolą sutartomis sumomis ir terminais. Paskolos sutarties šalių susitarimu paskolos galutinio grąžinimo data buvo tikslinta ir 2024 m. kovo 28 d. buvo sutarta, kad išmokėta Paskolos suma turi būti grąžinta iki 2024 m. balandžio 30 d. (Paskolos sutarties priedas Nr. 8). Iš bylos aplinkybių matyti, kad trečiasis asmuo nei nustatytu terminu, nei iki šiol neįvykdė šios prievolės, ginčo dėl prievolės neįvykdymo byloje tarp šalių ir nekyla, todėl trečiajam asmeniui kyla pareiga tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimą – grąžinti paskolą, kurios suma 439 293,46 Eur.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo solidariai iš atsakovų priteisti 439 293,46 Eur skolą, 30 712,10 Eur palūkanų, 108 406,47 Eur kompensacinių palūkanų, 181,50 Eur paskolos sutarties pakeitimo mokestį. Atsakovė nesutinka su ieškovės prašymu, nurodydama, kad ieškovė nenurodė, kad išnaudojo kitus būdus susigrąžinti skolą, t. y. nepateikė duomenų, kad hipotekos sandorio pagrindu išduotas Vykdomasis įrašas nebuvo panaudotas ir trečiojo asmens išduotas Vekselis nebuvo pateiktas ir jo pagrindu nebuvo išduotas vykdomasis įrašas.
24. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad už trečiojo asmens prievolių pagal Paskolos sutartį tinkamą įvykdymą laidavo atsakovė G. L 2021 m. gegužės 18 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas R. A. 2021 m. gegužės 18 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Laidavimo sutarčių 2.1. punkte numatyta, kad trečiajam asmeniui neįvykdžius savo įsipareigojimų ieškovei, atsakovai įsipareigoja per 5 kalendorines dienas nuo ieškovės pranešimo gavimo dienos įvykdyti finansinius įsipareigojimus, kurių ieškovė gali pareikalauti iš trečiojo asmens pagal Paskolos sutartį. 2024 m. gegužės 16 d. ieškovė pateikė pranešimą laiduotojams atsakovams apie trečiojo asmens neįvykdytas prievoles, tačiau atsakovai prievolės neįvykdė. Taigi, kai skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti paskolos davėjui skolą pagal paskolos sutartį, laiduotojas, solidarusis bendraskolis, atsakingas ir privalo vykdyti skolininko neįvykdytą prievolę (CK 6.76 straipsnis). Laiduotojo pareiga apima visas prievolės dalis, įskaitant negrąžintą paskolos sumą, sutartyje numatytas palūkanas bei galimas netesybas ar delspinigius, kurie susidarė dėl sutarties nevykdymo. Pagal įstatymą, laiduotojas yra atsakingas ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, nebent laidavimo sutartis nustato kitaip (CK 6.81 straipsnis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laiduotojo įsipareigojimas įsigalioja paskolos davėjui pateikus raštišką reikalavimą laiduotojui, kuris privalo įvykdyti prievolę per nustatytą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovai prisiėmė pareigą laiduoti už UAB „Ronedus“, sudarydami Laidavimo sutartis, kuriomis įsipareigojo užtikrinti šios bendrovės prievolių vykdymą kreditoriui. Todėl akivaizdu, kad atsakovams kyla pareiga pagal Laidavimo sutartis įvykdyti trečiojo asmens (UAB „Ronedus“) įsipareigojimą grąžinti paskolą kreditoriui, jei UAB „Ronedus“ neįvykdo ar negali įvykdyti savo prievolės. Atsakovai, sutikdami laiduoti, sutiko su savo atsakomybe dėl UAB „Ronedus“ skolos grąžinimo, todėl nėra ginčo dėl jų solidarios pareigos pagal Laidavimo Sutartis vykdymo kreditoriaus atžvilgiu.
25. Teismas vertindamas atsakovės argumentus dėl prievolės užtikrinimo būdų, atkreipia dėmesį, kad pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidari (CK 6.81 straipsnis). Jei laiduotojas laiduoja už pagrindinį skolininką, kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo tiesiai į laiduotoją, nebandęs išsiieškoti skolos iš kitų šaltinių, t. y. kreditorius gali pasirinkti iš kurios asmens jis nori išsiieškoti skolą. Iš aukščiau byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Paskolos sutarties tinkamam įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas (Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 4.9. punktas), trečiojo asmens išduotas 2024 m. sausio 12 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo trečiasis asmuo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovei 439 293,46 Eur. bei su atsakovais sudarytos laidavimo sutartys. Šiuo atveju ieškovė pirma kreipėsi dėl išieškojimo iš trečiojo asmens nekilnojamojo turto bei Vekselio.
26. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Šukienė 2024 m. gegužės 30 d. išdavė Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo pasiūlyta priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolininko įsipareigojimo sumą arba nesumokėtą jos dalį, įskaitant palūkanas, netesybas ir nuostolius, iš trečiajam asmeniui priklausančio turto. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė su ieškiniu pateikė minėtą Vykdomąjį įrašą (ieškinio priedas Nr. 6), nurodydama, kad jis buvo perduotas vykdyti antstoliui Arminui Naujokaičiui, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos jokių išieškojimo veiksmų nebuvo atlikta. Byloje taip pat pateiktas antstolio A. Naujokaičio pareiškimas dėl kuratoriaus paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad iki ieškinio pateikimo nebuvo atlikti jokie vykdymo veiksmai, nes trečiajam asmeniui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai.
27. Be to, byloje pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo paskirtas kuratorius. 2024 m. rugsėjo 17 d., antstolis A. Naujokaitis išdavė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, kad būtų užtikrintas Paskolos sutarties tinkamas įvykdymas ir nustatyta trečiajam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto vertė. Posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad 2024 m. spalio 29 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytinės, kurių pabaiga nusimato 2024 m. lapkričio 28 d., todėl šiuo metu iš trečiojo asmens turto nieko nėra išieškota. Šių aplinkybių kontekste matyti, kad ieškovė prieš kreipdamasi į laiduotojus pirmenybę skyrė įgyvendinti susitarimams tiesiogiai su trečiuoju asmeniu, nes byloje pateikti duomenys rodo, kad ieškovė kreipėsi dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Nepaisant to, kad šiuo būdu išieškoti skolos nepavyko, ieškovė, atsižvelgdama į situaciją, ėmėsi kitų sutartų veiksmų, siekiant įgyvendinti savo reikalavimus ir užtikrinti skolos grąžinimą.
28. Paskolos sutartis taip pat buvo užtikrinta trečiojo asmens išduotu 2024 m. sausio 12 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo trečiasis asmuo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovei 439 293,46 Eur. Trečiajam asmeniui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovė pateikė Vekselį apmokėjimui, o trečiajam asmeniui jo neapmokėjus 2024 m. sausio 15 d. išsiuntė pranešimą apie neapmokėjimą, tačiau ieškovė nesikreipė dėl vykdomojo įrašo pagal Vekselį atlikimo ir išieškojimas pagal Vekselį nėra vykdomas. Taigi, teismas nesutinka su atsakove, jog ieškovė kreipdamasis su ieškiniu neatskleidė visų aplinkybių, susijusių su paskolos įvykdymo užtikrinimui taikomomis užtikrinimo priemonėmis, jų pateikimu vykdyti bei išieškotas sumas, nes iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pagal pateiktą Vykdomąjį įrašą nieko išieškota nebuvo, o dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Vekselį tiesiog nebuvo kreiptasi. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė pirmiausia pasirinko atlikti visus galimus veiksmus, siekiat tiesiogiai išieškoti skolą iš skolininko trečiojo asmens, tačiau, nepavykus to padaryti, ji kreipėsi į laiduotojus, šiuo atveju – atsakovus. Tokiu būdu, ieškovės veiksmai atitinka teisinį reglamentavimą ir yra pagrįsti teisėtais veiksmais, kurie užtikrina jos teisę reikalauti įvykdyti prievolę iš laiduotojų.
Dėl paskolos, mokėjimo (pelno) palūkanų, kompensacinių palūkanų ir sutarties keitimo mokesčio
29. Ieškovė prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų 439 293,46 Eur paskolos, 30 712,10 Eur palūkanų, 108 406,47 Eur kompensacinių palūkanų, 181,50 Eur paskolos sutarties pakeitimo mokestį ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimais, nurodydama, kad ieškovė nepateikė jos prašomų priteisti palūkanų apskaičiavimo paaiškinimų ir kelia abejones dėl galimai nepagrįstai po Paskolos sutarties nutraukimo skaičiuojamų mokėjimo (pelno) palūkanų bei dvigubo kompensacinių ir pelno palūkanų skaičiavimo.
30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolos davėjui gautą paskolą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Šiuo pagrindu trečiasis asmuo privalo grąžinti visą pasiskolintą sumą, įskaitant kapitalizuotas palūkanas, kurios buvo įtrauktos į bendrą paskolos dydį.
31. Paskolos sutartimi šalys sulygo, jog už suteiktą paskolą trečiasis asmuo paskolos davėjui įsipareigoja mokėti 0,75 proc. dydžio palūkanas už 30 dienų laikotarpį (Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 4.5. punktas). 2022 m. gruodžio 27 d. ieškovė ir trečiasis asmuo bendru susitarimu susitarė dėl mokėtinų palūkanų pakeitimo ir sulygo, kad metinė palūkanų norma yra lygi bazinės palūkanų normos (EURIBOR) ir maržos (12 proc. dydžio metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos kas mėnesį) sumai, bazinės laikotarpis 6 mėnesiai (Paskolos sutarties priedas Nr. 2). Atsižvelgiant į tai, kad taikytinas EURIBOR perskaičiuojamas kas 6 mėnesius, atitinkamai buvo perskaičiuojama ir palūkanų norma, kuri sudarė atitinkamai nuo 2022 m. gruodžio 27 d. 14,7 proc. (Euribor 2,701 proc. + 12 proc. marža); nuo 2023 m. birželio 30 d. 15,930 proc. (Euribor 3,930 proc. + 12 proc. marža); nuo 2023 m. gruodžio 31 d. 15,877 proc. (Euribor 3,877 proc. + 12 proc. marža). Taigi Paskolos sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas.
32. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad trečiajam asmeniui netinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį (nemokant palūkanų) buvo sudaromi papildomi susitarimai, kuriais buvo susitariama dėl naujo mokėjimo grafiko (pakeičiama paskolos grąžinimo data) ir pradelstų mokėti palūkanų kapitalizavimo, t. y. prijungimo prie paskolos sumos ją didinant: 1) 2023 m. kovo 28 d. Paskolos sutarties priedu Nr. 3 šalys konstatavo, kad trečiojo asmens įsiskolinimas ieškovei šio priedo pasirašymo dieną yra 385 801,79 Eur, iš kurio pagrindinė skola – 369 926,28 Eur, palūkanos – 14 988,52 Eur, kompensacinės palūkanos – 886,99 Eur. Bendru sutarimu nurodytos palūkanos ir kompensacinės palūkanos buvo kapitalizuotos, t. y. prijungtos prie paskolos sumos ją didinant. Šalių susitarimu paskolos suma 385 875,51 Eur; 2) 2023 m. rugpjūčio 24 d. Paskolos sutarties priedu Nr. 5 šalys konstatavo, kad trečiojo asmens įsiskolinimas ieškovei šio priedo pasirašymo dieną yra 418 679,58 Eur, iš kurio pagrindinė skola – 401 512,10 Eur, palūkanos – 5 961,94 Eur, kompensacinės palūkanos – 11 205,54 Eur. Bendru sutarimu nurodytos palūkanos ir kompensacinės palūkanos buvo kapitalizuotos, t. y. prijungtos prie paskolos sumos ją didinant. Šalių susitarimu paskolos suma 418 679,58 Eur; 3) 2023 m. lapkričio 24 d. Paskolos sutarties priedu Nr. 6 šalys konstatavo, kad trečiojo asmens įsiskolinimas ieškovei šio priedo pasirašymo dieną yra 439 293,46 Eur, iš kurio pagrindinė skola – 418 679,58 Eur, palūkanos – 19 282,91 Eur, kompensacinės palūkanos – 1 320,97 Eur. Bendru sutarimu nurodytos palūkanos ir kompensacinės palūkanos buvo kapitalizuotos, t. y. prijungtos prie paskolos sumos ją didinant. Šalių susitarimu paskolos suma 439 293,46 Eur, grąžinimo terminas 2024 m. vasario 28 d. Paskolos sutarties priedu Nr. 8 šalys susitarė, kad pagrindinė grąžintina paskola – 439 293,46 Eur, palūkanas sudaro 22 533,08 Eur (tai patvirtina byloje pateiktos sąskaitos faktūros: Nr. (duomenys neskelbtini) – 8 467,51 sumai; Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 267,21 Eur sumai; Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 798,36 Eur sumai), kompensacinės palūkanos – 32 398,65 Eur. Šalys paskolos grąžinimo terminą pratęsė iki 2024 m. balandžio 30 d., tačiau paskolos suma nebuvo kapitalizuota, t. y. liko galioti susitarimas dėl pagrindinės sumos - 439 293,46 Eur. Šis susitarimas buvo sudarytas 2024 m. kovo 28 d. ir po jo sudarymo laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 29 d. iki 2024 m. balandžio 30 d., t. y. iki paskolos grąžinimo termino suėjimo, už naudojimąsi 439 293,46 Eur paskolos suma buvo skaičiuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos, kurios sudaro 8 179,02 Eur (byloje pateiktos sąskaitos faktūros: Nr. (duomenys neskelbtini) – 703,28 sumai ir Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 475,74 sumai). Taigi bendrai ieškovė prašo teismo priteisti 30 712, 10 Eur (22 533,08 Eur + 709,28 Eur + 7 475,74 Eur) mokėjimo (pelno) palūkanų ir pagrindinę skolą – 439 293,46 Eur.
33. Pagal Paskolos sutartį buvo nustatyta, kad jei bet kuri paskolos įmoka nėra sumokama laiku arba sutartis nutraukiama dėl trečiojo asmens kaltės, trečiasis asmuo turi mokėti 0,23 proc. dydžio dienos kompensacines palūkanas (Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 4.6 punktas ir bendrųjų sąlygų 4.3 punktas). Remiantis šia nuostata, kompensacinės palūkanos buvo apskaičiuotos nuo laiku nesumokėtų pelno palūkanų. 2023 m. lapkričio 24 d. Paskolos sutarties priedu Nr. 6 šalių susitarimu kompensacinės palūkanos buvo kapitalizuotos, t. y., pridėtos prie pagrindinės paskolos sumos. Po šio susitarimo kompensacinės palūkanos toliau buvo skaičiuojamos už nesumokėtas pelno palūkanas šiais laikotarpiais: nuo 2023 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. sausio 30 d., nuo 2024 m. sausio 31 d. iki vasario 28 d. (sąskaitos faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 545,32 Eur sumai; sąskaitos faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 1 049,51 Eur), nuo 2024 m. vasario 29 d. iki 2024 m. kovo 28 d. (sąskaitos faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 7 267,21 Eur sumai) ir nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki balandžio 30 d. (sąskaitos faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 52,86 Eur sumai). Apskaičiuotos iki 2024 m. balandžio 30 d., kompensacinių palūkanų suma sudarė 8 914,89 Eur.
34. Trečiasis asmuo už visą naudojimąsi ieškovės suteiktomis paskolos piniginėmis lėšomis laikotarpį, iki nustatytų paskolos sumų grąžinimo terminų, įsipareigojo ieškovei mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo faktiškai suteiktos ir dar negrąžintos paskolos sumos nuo pirmos paskolos suteikimo dienos iki nustatyto paskolos sugrąžinimo termino (bendrųjų sąlygų 4.1 ir 4.2 punktai). Atitinkamai, suėjus paskolos grąžinimo terminui ir esant negrąžintai paskolos sumai bei nesumokėtoms palūkanoms, nuo visų nesumokėtų sumų yra skaičiuojamos tik kompensacinės palūkanos, kurios ieškinio pareiškimo dieną (2024 m. liepos 31 d.) sudarė 99 491,58 Eur (439 293,46 Eur + 30 712,10 Eur + 181,06 Eur) x 0,23 proc. x 92 dienų).
35. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad ieškovė skaičiuoja mokėjimo (pelno) palūkanas po sutarties nutraukimo bei dvigubai skaičiuoja kompensacines ir pelno palūkanas. Teismas su tokiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti.
36. Vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat sutinkama su tokiu palūkanų atliekamų funkcijų išskyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr.2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.). Dviejų palūkanų funkcijų išskyrimas reikšmingas tuo, kad padeda nustatyti ne tik palūkanų vietą tarp kitų kreditoriaus interesų apsaugos būdų, bet ir palūkanų skaičiavimo tvarką bei išspręsti skirtingas funkcijas atliekančių palūkanų santykio problemas (pavyzdžiui, dvigubų palūkanų; CK 6.37 straipsnio 4 dalis). Siekiant identifikuoti palūkanų funkcijas, pirmiausia reikia įvertinti civilinį teisinį santykį, kurio pagrindu atsirado teisė reikalauti sumokėti palūkanas.
37. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus.
38. Kompensuojamosios palūkanos, minėta, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai). Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją.
39. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką dėl mokėjimo (pelno) palūkanų yra nurodęs, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo kasacinio teismo išaiškinimu remiasi ir atsakovė nurodydama, kad ieškovė negali prašyti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanų, nes sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo nutraukta.
40. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kuriuo teigiama, jog ieškovė neturi teisės reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų, nes paskolos sutartis esą buvo nutraukta. Šioje konkrečioje situacijoje atsakovės nurodyti teismų išaiškinimai dėl palūkanų nėra aktualūs, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – Paskolos sutartis, jos priedai bei išrašytos sąskaitos faktūros – vienareikšmiškai patvirtina, kad sutartiniai santykiai tarp šalių nebuvo nutraukti, o paskolos grąžinimo terminas buvo nuolat pratęsiamas šalių susitarimu (Paskolos sutarties priedais Nr. 2 ir Nr. 3 terminas pratęstas iki 2023 m. gegužės 18 d., priedu Nr. 5 – iki 2023 m. lapkričio 24 d., priedu Nr. 6 – iki 2024 m. vasario 28 d.), kol buvo nustatytas galutinis grąžinimo terminas – 2024 m. balandžio 30 d. (Paskolos sutarties priedas Nr. 8), todėl atsakovės samprotavimai dėl sutarties nutraukimo fakto yra nepagrįsti. Taigi, šalių veiksmai aiškiai parodo, jog sutartiniai įsipareigojimai nebuvo panaikinti ar nutrūkę, o išliko galiojantys iki nustatyto galutinio termino. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teisėtai reikalauja priteisti 30 712,10 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios apskaičiuotos nuo 439 293,46 Eur paskolos sumos už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 25 d. iki 2024 m. balandžio 30 d., kaip numatyta šalių susitarime, todėl atsakovės argumentai, jog sutartis buvo nutraukta ir ieškovė neturi teisės reikalauti pelno palūkanų, yra neatitinkantys faktinės situacijos. Be to, CK 6.872 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys turi teisę susitarti dėl mokėjimo palūkanų taikymo ir skaičiavimo tvarkos visą paskolos laikotarpį, kol galioja sutartiniai įsipareigojimai. Kadangi paskolos sutartis nebuvo nutraukta ir jos galiojimas buvo pratęstas, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų yra teisėtas ir atitinkantis sutarties sąlygas bei įstatymų reikalavimus.
41. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu dėl tariamo dvigubo palūkanų skaičiavimo. Lietuvos civilinėje teisėje aiškiai apibrėžiama, kad mokėjimo (pelno) palūkanos ir kompensacinės palūkanos yra skirtingos rūšys, atliekančios skirtingas funkcijas: mokėjimo palūkanos yra atlygis už paskolintų lėšų naudojimą, o kompensacinės palūkanos skaičiuojamos už praleistą įmokų terminą kaip minimalių nuostolių atlyginimas. Todėl šių palūkanų sumavimas yra teisėtas ir atitinka kreditoriaus interesų apsaugą užtikrinančią praktiką. Esant sutarčiai, pagal kurią šalys aiškiai susitarė dėl kompensacinių palūkanų priskaičiavimo, jei paskolos gavėjas nesumoka įmokų laiku, papildomų nuostolių atlyginimas tampa pagrįstas ir teisėtas. Kompensacinių palūkanų kapitalizavimas papildomais susitarimais (Paskolos sutarties priedai Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6) patvirtina šalių susitarimą dėl kompensacinių palūkanų skaičiavimo dydžio ir tvarkos. Kapitalizuojant kompensacinės palūkanos, jos buvo pridėtos prie paskolos sumos, taip padidinant skolos dydį, tačiau tai nereiškia dvigubo skaičiavimo, o atitinka kreditoriaus teisę gauti minimalų nuostolių atlyginimą dėl nesumokėtų sumų. Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo nesutikti su prašoma priteisti paskolos suma, nes byloje nėra pateikta įrodymų ar dokumentų, kurie galėtų paneigti ieškovės pateiktus skaičiavimus. Į bylą pateiktos finansinės ataskaitos ir sąskaitos faktūros patvirtina reikalaujamos sumos pagrįstumą ir nuoseklumą, o šios sąskaitos yra detalios ir atitinka reikalaujamą paskolos sumą. Kadangi bylos medžiagoje nėra prieštaringų duomenų ar alternatyvių skaičiavimų, ginčijančių ieškovės poziciją, laikytina, kad reikalaujama suma yra apskaičiuota teisingai ir objektyviai, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės prašymo pagrįstumu.
42. Atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovė nurodo, kad ieškovė, siekdama, jog būtų priteistos netesybos turi pareigą įrodyti jų pagrindą, bei įrodyti, kokius nuostolius patyrė, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė to nepadarė.
43. Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), bei kitose teisės normose. Netesybų sąvoka CK įtvirtinta expressis verbis. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybas, mokamas baudos forma, reglamentuoja CK 6.71 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).
44. Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6. 210 straipsnis). Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6. 261 straipsnis). Remiantis CK 6.37 straipsnio 1dalimi palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys.
45. Teismas vertindamas atsakovės aukščiau nurodytą argumentą pirmiausia atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai tapatina kompensacines palūkanas ir netesybas, klaidingai interpretuodama jų teisinę prigimtį ir paskirtį. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė iš esmės kalba apie palūkanas, o ne apie netesybas. Pažymėtina, kad ieškovė šiuo atveju nereikalauja netesybų, o prašo priteisti mokėjimo (pelno) ir kompensacines palūkanas, kurios pagal savo prigimtį, kaip aukščiau nurodyta, iš esmės skiriasi nuo netesybų.
46. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį bei CK 6.156 straipsnį, šalys turi teisę susitarti dėl kompensacinių palūkanų dydžio, kuriuo siekiama atlyginti kreditoriui minimalius nuostolius už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Šiuo atveju šalys sudarydamos Paskolos sutartį aiškiai numatė, kad už laiku nesumokėtas paskolos įmokas bus taikomos 0,23 proc. dydžio dieninės kompensacinės palūkanos. Toks susitarimas atspindi šalių valią ir yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis), todėl jis yra privalomas sutarties šalims. Pažymėtina, kad ieškovė reikalauja būtent tokių kompensacinių palūkanų, kurios buvo sutartos Paskolos sutartyje, t. y., minimalių nuostolių atlyginimo pagal sutartyje nustatytą tarifą. Ieškovė nesiekia priteisti didesnių nuostolių, todėl atsakovės teiginys dėl palūkanų įrodinėjimo pareigos yra nepagrįstas. Remiantis CK 6.261 straipsnio nuostatomis, kompensacinių palūkanų, nustatytų sutartyje, dydis yra pakankamas įrodymas dėl minimalių kreditoriaus nuostolių patyrimo. Atsižvelgiant į tai, kompensacinės palūkanos, apskaičiuotos sutartyje numatyta tvarka, yra laikytinos tinkamu minimalių nuostolių atlyginimu, dėl ko atsakovės prieštaravimai dėl ieškovės reikalavimo priteisti kompensacines palūkanas yra nepagrįsti.
47. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, svarbu atkreipti dėmesį, kad atsakovai, kaip laiduotojai, pasirašė visus Paskolos sutarties priedus, įskaitant ir priedus, kuriuose nustatytos taikomos palūkanos, skaičiavimo tvarka bei kitos esminės sutarties sąlygos. Toks pasirašymas leidžia daryti išvadą, kad atsakovai buvo susipažinę su visais šalių sutartimi aptartais procentais, skaičiavimais bei sąlygomis. Laiduotojo statusas jiems suteikė tiek teisę susipažinti su šiomis sąlygomis, tiek galimybę dalyvauti jų derinimo procese ar pareikšti prieštaravimus dėl jų turinio. Vis dėlto, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai būtų pateikę prieštaravimus, inicijavę sąlygų pakeitimą ar derybas, o tai suponuoja išvadą, jog su nurodytomis sąlygomis jie sutiko. Todėl šiuo atveju atsakovės teiginiai, jog jai nebuvo aiškūs palūkanų apskaičiavimai ar kitos sutarties sąlygos, vertintini kaip deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovė neįrodė, kad būtų siekusi gauti papildomos informacijos ar kad sutartyje būtų buvę neaiškumų, kuriuos ji bandytų išspręsti derybų ar kitais teisiniais būdais. Tuo būdu atsakovės pareiškimai dėl sutarties sąlygų yra laikytini nepagrįstais ir teisiškai neįrodytais, o teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip turinčių įtakos paskolos sutarties galiojimui ar ieškovės teisėms reikalauti sutartyje nustatytų palūkanų.
48. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti ir sutarties keitimo mokestį 181,50 Eur (su PVM), kuris yra sutartas Paskolos priede Nr. 8. Šiame priede nustatyta, kad šalys susitaria dėl administracinio mokesčio dydžio, kuris lygus 150 Eur (be PVM) už sutarties pakeitimą. Pažymėtina, kad ankstesni sutarties keitimo mokesčiai (Paskolos priedu Nr. 1 buvo numatytas 1 850 Eur dydžio mokestis, Paskolos priedu Nr. 2 – 3 700 Eur, o Paskolos priedu Nr. 6 – 500 Eur) buvo kapitalizuojami, t. y. prijungiami prie bendros paskolos sumos kartu su palūkanomis bei kompensacinėmis palūkanomis.
49. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių priešingų duomenų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus skaičiavimus arba keltų abejonių dėl administracinio mokesčio dydžio pagrįstumo. Esant abiejų šalių susitarimui dėl administracinio mokesčio dydžio ir nesant jokių priešingų duomenų, kurie galėtų tai paneigti, nėra pagrindo abejoti ieškovės reikalavimų teisėtumu. Todėl sutarties pakeitimo mokestis, nustatytas Paskolos sutarties priedu Nr. 8 (181,50 Eur), priteistinas ieškovei kaip pagrįstas ir teisėtas.
Dėl procesinių palūkanų
50. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo kreditorius turi teisę reikalauti priteisti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, vadinamąsias procesines palūkanas, kurių tikslas – kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, patiriamus dėl prievolės neįvykdymo per laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
51. Tokiu būdu ieškovės prašymas priteisti procesines palūkanas tenkinamas ir pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prašomą priteisti 578 591,53 Eur sumą (439 293,46 + 30 712,10 + 108 406,47) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
52. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkinamas visa apimtimi, todėl visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis.
53. Ieškovė byloje patyrė 5 315 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 3 200 Eur advokato išlaidų (iš viso 8 515 Eur), kurios yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais ir visos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93, 98 straipsniai). Prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus priteistino dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, laikytina proporcinga ir pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis (po 4 257,5 Eur).
54. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 73,04 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis (po 36,52 Eur).
Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės
55. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SME Capital 3“, juridinis asmens kodas 305228886, ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SME Capital 3“, juridinis asmens kodas 305228886, 439 293,46 Eur (keturi šimtai trisdešimt devyni tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt trys eurai 46 ct) skolos, 30 712,10 Eur (trisdešimt tūkstančių septyni šimtai dvylika eurų 10 ct) palūkanų, 108 406,47 Eur (vienas šimtas aštuoni tūkstančiai keturi šimtai šeši eurai 47 ct) kompensacinių palūkanų ir 181,50 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas euras 50 ct) paskolos sutarties pakeitimo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (578 593,53 Eur) nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SME Capital 3“, juridinis asmens kodas 305228886, iš atsakovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 257,5 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt septyni eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SME Capital 3“, juridinis asmens kodas 305228886, iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 257,5 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt septyni eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 36,52 Eur (trisdešimt šeši eurai, 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitas (įmokos kodas 5662).
Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 36,52 Eur (trisdešimt šeši eurai, 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitas (įmokos kodas 5662).
Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Vaclovas Paulikas