Civilinė byla Nr. e3K-3-39-701/2025

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00547-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.4; 3.1.10.7; 3.2.8.1

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams B. L. M., D. U., R. U., A. U., R. M., G. U., G. Š. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir patikslinimo kadastro žemėlapyje, įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. J. M., D. L. K., išvadą teikiančios institucijos Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, ir pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams D. U., R. U., A. U., R. M., G. U., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, perdavimo–priėmimo akto, įsakymo įregistruoti valstybinius žemės sklypus, paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių terminus administraciniams aktams ginčyti, šių terminų praleidimo teisinius padarinius ir civilinės bylos nutraukimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas 1) ribas, t. y. pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės 2018 m. gegužės 18 d. parengtą planą nustatyti 7053 kv. m ploto žemės sklypo (projektinis Nr. 184-1-1) ir 5108 kv. m ploto žemės sklypo (projektinis Nr. 184-1-2) ribas; įpareigoti atsakovą B. L. M. per teismo nustatytą protingą terminą pašalinti jam priklausančius statinius (tvorą ir lauko tualetą) iš 7053 kv. m ploto žemės sklypo, projektinis Nr. 184-1-1, o šiam atsakovui per teismo nustatytą terminą to nepadarius, už kiekvieną uždelstą dieną skirti jam 100 Eur baudą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė taip pat prašė: 1) pripažinti negaliojančiais ir niekiniais nuo jų sudarymo momento atsakovų Lietuvos Respublikos, D. U. ir V. U. 2005 m. gruodžio 28 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8196 ir 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytą valstybinės žemės perdavimo–priėmimo aktą Nr. 392; 2) panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2005 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. ŽŠ-554 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų įregistravimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir šio įsakymo priedo Naudojamų valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) rajone, kurie įregistruojami valstybinėje įmonėje Registrų centre, sąrašo dalis dėl 1,02 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas 2); 3) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005 m. gegužės 4 d. Žemės sklypo 2 planą; 4) pripažinti negaliojančiomis nuo išdavimo momento D. U. išduoto 2008 m. lapkričio 18 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. 6794 ir 2008 m. lapkričio 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 6800 dalis dėl Žemės sklypo 2; 5) pripažinti negaliojančia nuo išdavimo momento atsakovams A. U., R. U., R. M. ir G. U. 2008 m. lapkričio 18 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 6809 dalį dėl Žemės sklypo 2; 6) pranešti valstybės įmonei Registrų centrui apie iškeltą bylą dėl Žemės sklypo 2 daiktinių teisių; 7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Nurodyti ieškovės reikalavimai buvo pareikšti dviem atskirais ieškiniais dviejose skirtingose civilinėse bylose. Marijampolės apylinkės teismo pirmininko 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi abi ieškovės inicijuotos civilinės bylos buvo sujungtos į vieną bylą.

5.       Atsakovas B. L. M. pateikė teismui prašymą nutraukti civilinės bylos dalį dėl šios nutarties 3 punkte nurodytų reikalavimų arba, netenkinus šio prašymo, sustabdyti kitos bylos dalies nagrinėjimą iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės dalinis sprendimas dėl šios nutarties 3 punkte nurodytų reikalavimų. Atsakovas prašė nutraukti civilinės bylos dalį dėl Žemės sklypo 2 suformavimo ir įsigijimo teisėtumo, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu ir atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalį yra praleistas ir negali būti atnaujintas dešimties metų naikinamasis terminas administraciniam aktui (Įsakymui) ginčyti. Atsakovo teigimu, kiti civilinio pobūdžio reikalavimai yra išvestiniai iš pirminio reikalavimo panaikinti Įsakymą, nes jei nebūtų suformuotas Žemės sklypas 2, negalėtų būti sudaryta jo pirkimo–pardavimo sutartis ir jo dalis negalėtų būti paveldėta. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi tenkino prašymą nutraukti civilinės bylos dalį ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl šios nutarties 3 punkte nurodytų reikalavimų.

7.       Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023 pateiktais išaiškinimais, jog tuo atveju, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai; ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas; pasibaigus ABTĮ nustatytam administracinio akto apskundimo terminui (ir jo neatnaujinus) išnyksta ieškovo teisė pareikšti reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo (pripažinimo negaliojančiu) teisme, t. y. tokį ieškovo ieškinio reikalavimą turi būti atsisakyta priimti; naikinamojo termino kreiptis dėl administracinio akto panaikinimo praleidimas yra pagrindas bylą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 punkto nuostatas. 

8.       Teismas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, praleidusi daugiau nei dešimties metų administracinio akto – Įsakymo apskundimo terminą, atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo, todėl konstatuotinas teisės kreiptis į teismą nebuvimas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys, kuriame buvo pareikštas reikalavimas panaikinti Įsakymą ir kiti su juo susiję reikalavimai, buvo priimtas teisme, o aplinkybės, kad ieškovė praleido terminą Įsakymui ginčyti ir šio termino nėra pagrindo atnaujinti, paaiškėjo tik po to, kai buvo sujungtos civilinės bylos, teismas nusprendė, kad civilinės bylos dalis dėl Įsakymo ir jo priedo dalių panaikinimo, taip pat dėl kitų reikalavimų, susijusių su šiuo reikalavimu, t. y. dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais ir niekiniais pirkimo–pardavimo sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą, pripažinti negaliojančiais Žemės sklypo 2 planą, nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų dalis, dėl pranešimo VĮ Registrų centrui apie iškeltą bylą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu.

9.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2024 m. spalio 3 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą, patikslino nutarties rezoliucinę dalį ir pašalino (išbraukė) jos dalį, kuria buvo nutraukta bylos dalis dėl reikalavimų pranešti VĮ Registrų centrui apie iškeltą bylą ir atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10.       Pažymėjęs, kad nors nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-7-214-823/2023 faktinės aplinkybės skiriasi, tačiau abiem atvejais, be kitų klausimų, sprendžiamas ir tas pats klausimas, t. y. teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, skundžiant administracinius aktus, ir tik šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas rėmėsi nurodytoje kasacinio teismo byloje priimtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus dėl teismo precedento ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023 pateiktais išaiškinimais.

11.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje yra ginčijami administraciniai aktai – Įsakymas ir Žemės sklypo 2 planas, o į teismą kreiptasi 2023 m. lapkričio 28 d., t. y. praleidus dešimties metų terminą administraciniams aktams ginčyti. Ieškovė nepareiškė prašymo atnaujinti šį terminą ir nenurodė aplinkybių, susijusių su termino praleidimu, todėl pirmosios instancijos teismas, paaiškėjus šiai aplinkybei po civilinės bylos iškėlimo, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, pagrįstai nusprendė dėl civilinės bylos nutraukimo šiuo pagrindu. Priešingai nei teigia ieškovė, aktualioje kasacinio teismo praktikoje nėra nurodoma, kad, teismui priėmus ieškinį, kuris neturėjo būti priimtas dėl praleisto naikinamojo termino administraciniam aktui ginčyti, klausimas dėl civilinės bylos nutraukimo galėtų būti sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

12.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimai dėl pirkimo–pardavimo sutarties, nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais yra išvestiniai iš reikalavimų pripažinti negaliojančiais administracinius aktus. Pažymėjęs, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad ginčijamas Žemės sklypo 2 planas neatitiko faktinės situacijos, nebuvo derintas su gretimų žemės sklypų savininkais ir kt., todėl buvo priimtas neteisėtas Įsakymas, įregistruotas ir parduotas faktinės situacijos neatitinkantis žemės sklypas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė pirkimo–pardavimo sutarties ir vėliau susiklosčiusių teisinių santykių ginčijimo pagrindu nurodo skundžiamus administracinius aktus. 

13.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė nutraukiantis bylos dalį dėl procesinio pobūdžio reikalavimų, t. y. reikalavimų informuoti apie iškeltą bylą VĮ Registrų centrą ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad šie pirmosios instancijos teismo nutarties trūkumai nepagrindžia nutarties neteisėtumo ir gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme patikslinant nutarties rezoliucinę dalį.

III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį ir nutrauktą civilinės bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismai netinkamai taikė CPK 5 straipsnį ir 293 straipsnio 1 punktą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant šias nuostatas ir teisės doktrinoje pateiktų išaiškinimų, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024 yra išaiškinęs, kad yra draudžiama atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialinio teisinio pobūdžio motyvų; atsakyti, ar ieškovas turi reikalavimo teisę atsakovui, galima įvertinus materialinio teisinio pobūdžio aplinkybes, susijusias su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, jos analizuotinos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Šie išaiškinimai patvirtina, kad, pagal CPK 293 straipsnio l punktą, byla gali būti nutraukiama tik teismui priimant joje galutinį procesinį sprendimą. Pozicijos, kad bylos nagrinėjimas vyksta tam tikromis stadijomis ir turi vykti nuosekliai, laikomasi ir teisės doktrinoje (Civilinio proceso teisės knyga, t. 1. Vilnius: 2003, 48). Įstatymų leidėjas neleido teismui priimti sprendimo ar kitaip baigti bylą esant pirmajai proceso stadijai; antroje, pasirengimo nagrinėti bylą, stadijoje leido tai atlikti tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais; priimti teismo sprendimą ar kitu būdu baigti bylą teismas gali tik trečioje stadijoje, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį, nepradėjęs jos nagrinėti iš esmės, todėl jis neturėjo galimybės nustatyti ieškovės materialinio suinteresuotumo ginčyti sandorius, o apeliacinės instancijos teismas neištaisė šio pažeidimo. Nutraukus bylą pasirengimo stadijoje yra apribojamos CPK 42 straipsnyje nustatytos šalių teisės didinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti reikalavimų arba juos mažinti, keisti ieškinio pagrindą ar dalyką.

14.2.                      Teismai klaidingai nustatė, kurie ieškovės reikalavimai yra nesavarankiški, todėl pažeidė CPK 5 straipsnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021), kad išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, ir reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinamas kartu su byloje pareikštų reikalavimų visuma, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu. Tai reiškia, kad teismai, spręsdami, kurie reikalavimai yra pagrindiniai ir išvestiniai, privalo įvertinti visus byloje pareikštus reikalavimus, o ne tik dalį jų. Šiuo atveju visi ieškovės reikalavimai buvo sujungti į vieną bylą ir turėjo būti nagrinėjami kartu, tačiau teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, neatsižvelgė į 2019 m. birželio 17 d. ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir jų ryšį su 2023 m. lapkričio 28 d. ieškinyje pareikštais reikalavimais ir neteisingai nustatė, kurie reikalavimai yra savarankiški ir išvestiniai. Klausimai dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra daiktinės teisės klausimai, todėl reikalavimas pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį yra išvestinis ne iš reikalavimo panaikinti Įsakymą, o iš pradinio reikalavimo nustatyti teisingas žemės sklypų ribas. Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad Žemės sklypo 2 pirkimo–pardavimo sutartis yra neteisėta, tačiau pažymėjo, kad šiuo metu nėra duomenų, kad, patvirtinus Žemės sklypo 1 plotą pagal pateiktą planą, sumažėtų Žemės sklypo 2 plotas, todėl ji vertino, kad nėra teisinio pagrindo ginčyti minėtą sutartį. Atlikus kompleksinius matavimus, paaiškėjo, kad, patenkinus ieškinį, sumažėtų Žemės sklypo 2 plotas, todėl, atsižvelgdama į teismų praktiką bylose dėl žemės sklypų ribų nustatymo, ieškovė pareiškė ieškinį, reikalaudama pripažinti negaliojančia Žemės sklypo 2 pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat pareiškė kitus išvestinius reikalavimus. Savo teisių pažeidimą ieškovė sieja su tuo, kad iš jos buvo neteisėtai atimta Žemės sklypo 1 dalis, ji siekia, kad būtų atkurtos Žemės sklypo 1 ribos ir grąžinta nusavinta žemės dalis. Taigi, ji pagrindė savo teisinį suinteresuotumą bylos išnagrinėjimo rezultatu. Ieškovė kreipėsi į teismą ginčydama sandorius, teismas priėmė ieškinį, sandoriams ginčyti nėra taikomi naikinamieji terminai, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą, reikalaudama pripažinti sandorius niekiniais ir negaliojančiais. Įsiteisėjusia Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatyta, kad šiose bylose nagrinėjami reikalavimai yra susiję taip, kad jų nagrinėti skyrium negalima, todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės materialinį suinteresuotumą ginčyti sandorius, privalėjo atsižvelgti ir į kito ieškinio faktinį pagrindą. 

14.3.                      Kritiškai vertintina apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2005 m. gegužės 4 d. Žemės sklypo 2 plano sudarymo faktinės aplinkybės patvirtina, jog pagrindinis ieškovės reikalavimas šioje byloje – tai reikalavimas panaikinti administracinį aktą. Šis planas nėra administracinis aktas, todėl jo sudarymo faktinės aplinkybės gali būti teismo vertinamos tik priimant galutinį procesinį sprendimą kartu su kitomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Išankstinis plano vertinimas, nepriėmus galutinio sprendimo, pažeidžia ieškovės teisę į teisingą teismą. Pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nebuvo tiriami įrodymai, todėl pagal CPK 185 straipsnį apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino antrame ieškinyje nurodytą faktinį pagrindą ir neįvertino jame nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su pirkimo–pardavimo sutarties neatitiktimi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo normoms. Šios aplinkybės yra savarankiškas faktinis pagrindas ginčyti pirkimo–pardavimo sutartį, o ieškinyje nurodyti faktiniai veiksmai, atlikti matuojant Žemės sklypo 2 plotą, yra tik vienas iš ieškinio faktinio pagrindo elementų. Pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta Įsakymo pagrindu. Todėl teismams nusprendus, kad ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą dėl Įsakymo, priimto daugiau nei prieš dešimt metų, panaikinimo, ieškovei negalėjo būti užkirstas kelias ginti savo nuosavybės teisę kitais ieškinyje nurodytais pagrindais. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės teismas turės galimybę nustatyti, kokie reikalavimai yra savarankiški ir išvestiniai, ir nuspręsti, ar yra pagrindas nutraukti dalį bylos. Šios bylos pagrindiniai reikalavimai yra susiję su žemės sklypo ribų nustatymu ir pirkimo–pardavimo sutarties ginčijimu, o kiti reikalavimai yra išvestiniai iš jų. Teismų išvados, kad pagrindinis reikalavimas yra administracinio akto ginčijimas, yra nepagrįstos.

14.4.                      Teismai rėmėsi kasacinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023 pateiktais išaiškinimais, tačiau minėtoje byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės buvo kitokios, todėl joje suformuluota taisyklė dėl bylos nutraukimo suėjus naikinamajam terminui administraciniam aktui ginčyti negalėjo būti taikoma nutraukiant šią bylą. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl bylos nutraukimo suėjus naikinamajam terminui administraciniam aktui, kuriuo buvo nustatyti servitutai, ginčyti, o šioje byloje ieškovė ginčija administracinį aktą ir sandorius, kurie buvo sudaryti ne šio administracinio akto pagrindu ir kuriems nėra taikomas naikinamasis terminas, taikytinas ginčijant administracinius aktus. Esminis šių bylų skirtumas yra tai, kad minėtoje byloje šalių teisės ir pareigos atsirado administracinio akto pagrindu, o šioje byloje atsakovai nuosavybės teises į Žemės sklypą 2 įgijo pagal sandorį. Bylų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos, todėl kasacinio teismo nutartis negali būti taikoma kaip precedentas.

14.5.                      Kasacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl ABTĮ 30 straipsnio l dalyje nustatyto naikinamojo termino atnaujinimo yra nevienoda. Kasacinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023 nurodyta, kad šis terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas, todėl nėra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių jis buvo praleistas, tačiau šioje nutartyje nėra aptartos ankstesnės nutartys ir nepaneigti jose išdėstyti argumentai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018 suformulavo taisyklę, kad minėtas naikinamasis terminas netaikomas, kai ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė. Kasacinio teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023 nurodyta, kad naikinamasis terminas netaikomas prokuroro reikalavimams naikinti administracinį aktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 59, 61 punktuose nurodyta, kad: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tam tikrose bylose (konkrečiu atveju buvo ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė) gali būti pripažįstama, kad administracinis sprendimas turėtų būti naikinamas nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018); nors teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti nustatomos šio naikinamojo termino taikymo išimtys, tačiau ieškovai nenurodė, o ir nagrinėjamoje byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje) nustatytą naikinamąjį terminą. Tokie teismų išaiškinimai patvirtina, kad naikinamasis dešimties metų terminas gali būti atnaujintas, jeigu susiklosto išimtinės aplinkybės, susijusios su konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimu. Teisės aiškinimas negali priklausyti nuo subjekto, kuris kreipėsi į teismą, arba nuo to, kieno nuosavybės teisės yra ginamos, todėl išskirtinių teisių taikymas prokurorui reikštų Konstitucijos 29 straipsnio pažeidimą. 

14.6.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai yra prieštaringi – teismas nurodė, kad byla nutraukiama, nes praleistas naikinamasis terminas administraciniam aktui ginčyti ir pagal įstatymą jis negali būti atnaujintas, tačiau kartu jis nurodė, kad ieškovė nepareiškė prašymo atnaujinti terminą. Tai patvirtina, kad teismų pozicija dėl galimybės ginčyti administracinį aktą pasibaigus naikinamajam terminui nėra vienoda. Teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė nepareiškė prašymo atnaujinti terminą, vertintina kritiškai, nes byla buvo nutraukta pasirengimo stadijoje, pirmame posėdyje, neapklausus bylos šalių, todėl ieškovei buvo užkirstas kelias pasinaudoti CPK 42 straipsnyje nustatyta teise pareikšti prašymus. Nutraukdamas bylą pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimu ir Konstitucijos 23 straipsniu. Teismas galėjo nutraukti bylos dalį dėl Įsakymo ginčijimo tik išnagrinėjęs visas aplinkybes, pagrindžiančias, kaip ieškovė sužinojo apie jo priėmimą, ir įvertinęs, ar nėra išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad, remiantis teisingumo ir sąžiningumo principais, neteisinga būtų taikyti ABTĮ 30 straipsnio l dalį. CPK 293 straipsnyje nenustatyta, kad byla gali būti nutraukta dėl to, kad suėjo terminas administraciniam aktui ginčyti, o kaip to padarinys nutraukiama ir bylos dalis dėl ginčijamų sandorių. Teismų pateiktas aiškinimas prieštarauja CPK 293 straipsnyje pateiktoms aplinkybėms, kai byla gali būti nutraukiama. Ši procesinė norma yra imperatyvi ir negali būti taikoma joje nenustatytais atvejais.

15.       Atsakovas B. L. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1.                      Byla nebuvo nutraukta pasirengimo stadijoje, abi sujungtos bylos buvo nagrinėjamos iš esmės. Nagrinėjant sujungtą bylą pirmame teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys neprašė, kad byla būtų nagrinėjama nuo pradžių, todėl nagrinėjimas buvo tęsiamas. Kadangi į teismo posėdį neatvyko asmenys, kurių dalyvavimas pripažintas būtinu, buvo sprendžiami tik procesiniai klausimai, taip pat atsakovo prašymas nutraukti bylos dalį. Proceso dalyviai išreiškė savo nuomonę šiuo klausimu, bet ieškovė neprašė atnaujinti praleisto termino reikalavimui dėl administracinio akto panaikinimo pareikšti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nutraukus bylą buvo neproporcingai apribotos CPK 42 straipsnyje nustatytos ieškovės teisės.

15.2.                      Ieškovė remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2024 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024, tačiau bylų aplinkybės nėra tapačios. Šiuo atveju buvo nutraukta bylos dalis dėl civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimų, o kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo pareikšti tik civilinio pobūdžio reikalavimai. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje teismai atsisakė priimti ieškinį jo priėmimo stadijoje, o šiuo atveju ieškinys buvo priimtas ir bylos dalis buvo nutraukta vėliau. Kasacinis teismas minėtoje byloje padarė išvadą, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendę teismai neatsižvelgė į draudimą atsisakyti priimti ieškinį dėl materialinio teisinio pobūdžio motyvų ir kad ieškovės teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, buvo nepagrįstai teismų sutapatintas su jos teise į reikalavimo patenkinimą, o šiuo atveju bylos dalis buvo nutraukta dėl procesinių aplinkybių.

15.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė daugiau nei dešimt metų praleido terminą Įsakymui ginčyti ir kad nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, todėl teisingai konstatavo, kad ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą. Įsakymas buvo priimtas daugiau nei prieš aštuoniolika metų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo praėjus ketveriems metams nuo tada, kai sužinojo apie šį aktą, ieškovė nėra padavusi teismui prašymo atnaujinti praleistą terminą Įsakymui ginčyti. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės civilinio pobūdžio reikalavimai yra susiję su reikalavimu panaikinti Įsakymą, o tai sudarė pagrindą nutraukti šią bylos dalį vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalimi. Ieškovei praleidus naikinamąjį terminą reikalavimui dėl Įsakymo panaikinimo pareikšti, kitų civilinio pobūdžio reikalavimų patenkinimas nesukeltų materialinių padarinių, nes Žemės sklypo 2 ribos ir plotas nepakistų. Byla, kurioje pareikšti reikalavimai nesukelia materialinių teisinių padarinių, yra nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019).

15.4.                      Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje yra pripažįstama asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau kartu nurodoma, kad ji nėra absoliuti. Teismas, dar priimdamas ieškinį, turi įvertinti, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatyme nustatytos tvarkos. Tai teismas daro rašytinio proceso tvarka, neišklausęs šalių. Tik tada, kai kyla abejonių, ar egzistuoja sąlygos atsisakyti priimti ieškinį, teismas priima ieškinį, išklauso (jeigu tai objektyviai galima) abiejų ginčo šalių ir nagrinėja bylą iš esmės arba imasi priemonių tam, kad teismo procesas būtų užbaigtas. Šiuo atveju klausimas dėl bylos dalies nutraukimo buvo sprendžiamas jau iškeltoje byloje, sprendimas nutraukti bylos dalį buvo priimtas įvertinus bylos medžiagą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, kasacinio teismo praktiką. Ieškovės argumentai, kad reikalavimas pripažinti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia yra išvestinis ne iš reikalavimo panaikinti Įsakymą, o iš reikalavimo nustatyti teisingas žemės sklypų ribas ir kt., vertintini kaip jos gynybinė pozicija, kuria siekiama, kad šie reikalavimai būtų nagrinėjami toliau.

15.5.                      Žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, CK ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatos patvirtina, kad civilinėje apyvartoje gali dalyvauti tik žemės sklypai, suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai. Priėmus Įsakymą buvo suformuotas Žemės sklypas 2 ir valstybei atsirado teisinis pagrindas juo disponuoti, taigi, pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta Įsakymo pagrindu. Jei pirkimo–pardavimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, Žemės sklypas 2 liktų suformuotas, o tai neatitinka ieškovės siekiamo rezultato – perimti miško plotą, jos teigimu, patenkantį į Žemės sklypą 2. Tam, kad būtų panaikintas Žemės sklypo 2 suformavimas, turėtų būti panaikintas Įsakymas, tačiau sprendžiant dėl jo panaikinimo yra privaloma taikyti ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų naikinamąjį terminą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė ginčija pirkimo–pardavimo sutartį ir sandorius, kaip pagrindą nurodydama būtent skundžiamus administracinius aktus. Ieškovė nepagrįstai nurodo, esą jai tapo žinoma apie poreikį ginčyti Žemės sklypo 2 suformavimo ir perleidimo dokumentus tik po kompleksinių matavimų. 2019 m. birželio 17 d. ieškinyje ji aiškino, kad Žemės sklypo 2 riba pasislinko į Žemės sklypą 1, todėl jo plotas sumažėjo 0,638 ha. Tokios aplinkybės atsispindi ir jos pateiktuose brėžiniuose. Taigi, dar teismui nagrinėjant pradinį ieškinį ieškovė žinojo, kad jos prašoma nustatyti Žemės sklypo 1 riba turės įtakos Žemės sklypo 2 riboms ir plotui, tačiau tik 2023 metais kreipėsi į teismą su reikalavimais panaikinti Įsakymą, pirkimo–pardavimo sutartį ir paveldėjimo dokumentus.

15.6.                      Priešingai nei teigia ieškovė, teismų praktika dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies aiškinimo nėra susijusi su konkrečiais asmenimis, nesudaro atskiroms asmenų grupėms privilegijų ir neprieštarauja proceso šalių lygybės principui. Ieškovė kasaciniame skunde kelia ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies, o ne teismų praktikos pakeitimo klausimą. Pagal ieškovės nurodytus kriterijus įstatymo norma turėtų būti pakeista iš esmės, nes joje turėtų būti nustatyta daugiau išimtinių aplinkybių, leidžiančių atnaujinti praleistą naikinamąjį terminą. Taip būtų paneigtas įstatymo leidėjo tikslas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą, taip pat viešąjį interesą, kad nebūtų keičiami nusistovėję teisiniai santykiai. Pati ieškovė net nėra pateikusi prašymo atnaujinti praleistą naikinamąjį terminą reikalavimui panaikinti Įsakymą pareikšti ir nėra nurodžiusi aplinkybių, kodėl šis terminas turėtų būti atnaujintas. Byloje susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė, ieškovės siekiamas gauti Žemės sklypo 2 plotas nepriklauso valstybei išimtinės nuosavybės teise, ginčas kilo tarp privačių asmenų dėl teisės į tą pačią miško teritoriją; ginčo žemės plotas sudaro tik apie 0,05 ha.

16.       Atsakovė D. U. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad reikalavimas pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį yra pagrindinis, o kiti reikalavimai – išvestiniai. Ieškovė ginčijo sutartį, Įsakymą, paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimus remdamasi tuo, kad buvo neteisingai užfiksuotos žemės sklypų ribos ir jomis buvo vadovaujamasi priimant Įsakymą. Jeigu teismas pripažintų negaliojančiu Įsakymą, visi po to sudaryti sandoriai savaime netektų galios nuo sudarymo momento. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad reikalavimas dėl Įsakymo ir jo priedų pripažinimo negaliojančiais yra pagrindinis, o visi kiti – išvestiniai. Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad reikalavimai pripažinti negaliojančiais sandorius yra išvestiniai iš ankstesniame ieškinyje pareikštų reikalavimų nustatyti Žemės sklypo 1 ribas, kadangi tol, kol neišnagrinėtas Įsakymo ir sandorių teisėtumas, nėra galimybės įvertinti, ar Žemės sklypo 1 ribos teisingos.

16.2.                      Ieškovė nepagrįstai remiasi argumentais dėl atsisakymo priimti ieškinį jo priėmimo stadijoje, nes ieškinys buvo priimtas, šalys buvo sukviestos į parengiamąją teismo posėdį ir tik tada buvo nustatyta, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis terminas buvo praleistas, ir bylos dalis buvo nutraukta. Toks teismo sprendimas atitiko kasacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus. Nutraukus bylą šiuo pagrindu nebuvo pažeistos materialiosios ar proceso teisės normos ar teisė į teisminę gynybą, nes tokia teisė, praleidus naikinamąjį terminą, net neegzistuoja. Nors ieškovė teigia, kad teismas turėjo įvertinti įrodymus ir nustatyti materialinio pobūdžio aplinkybes, susijusias su ieškovės teise į reikalavimų patenkinimą, pažymėtina, kad procesiniai terminai yra skirti nustatyti, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, o ne tam, kad būtų įvertinta, ar reikalavimai galės būti patenkinti ateityje. Teismai turėjo galimybę parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje įvertinti ieškovės suinteresuotumą, todėl tinkamai nustatė, kad reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti administracinį aktą.

16.3.                      ABTĮ 30 straipsnyje nustatytas procesinis terminas nereiškia asmens teisės kreiptis į teismą neproporcingo suvaržymo. Asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga ją įgyvendinti laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš jų – reikalavimas kreiptis į teismą per įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023). Pirmosios instancijos teismas vertino, ar ieškovė turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą ir nepraleido termino, o nustatęs, kad terminas praleistas, bylą nutraukė. Ieškovė, įrodinėdama priešingai, remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais vertinant kitokias aplinkybes.

17.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.                      Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški civiliniai ir administraciniai reikalavimai, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad naikinamojo termino, nustatyto ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, pasibaigimas yra siejamas su skundžiamo teisės akto priėmimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019), todėl nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie šį aktą, naikinamasis terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo sužinojimo dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-119-822/2023); atsižvelgiant į tai, kad terminas yra naikinamasis, nėra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių jis buvo praleistas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-119-822/2023). Ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi ABTĮ įtvirtintą naikinamąją terminą, neprašė jo atnaujinti ir nepateikė jokių įrodymų, kurie galimai leistų jį atnaujinti išimtine tvarka. Asmeniui praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojama, kad nėra vienos iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Priimdamas ginčijamą nutartį, teismas išsprendė klausimą dėl ieškovės procesinės teisės pareikšti ieškinį, o tai nelaikoma ieškovės teisės kreiptis į teismą pažeidimu.

17.2.                      Teismai teisingai nustatė, kurie reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo nuginčyti Įsakymą. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties objektas yra Žemės sklypas 2, jis buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre priėmus Įsakymą. Pripažinus negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį, Žemės sklypas 2 liktų suformuotas.

18.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J. M. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ir prašo patenkinti kasacinį skundą.

19.       Kiti dalyvaujantys byloje asmenys įstatymuose nustatyta tvarka nepateikė atsiliepimų į kasacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

20.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nuostatos, kad kasacinis teismas kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama ieškovės M. B. kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

21.       Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai ir atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai

22.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės nepakeistą, patikslino jos rezoliucinę dalį ir pašalino (išbraukė) nutarties dalį, kuria buvo nutraukta bylos dalis dėl reikalavimų pranešti VĮ Registrų centrui apie iškeltą bylą ir atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, bylos dalis dėl pastarųjų reikalavimų nėra nutraukta, o apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis pašalinti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies dalį, susijusią su nurodytais reikalavimais, ieškovei yra palanki.

23.       Nors ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutartis ir nutrauktą civilinės bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimą, tačiau kasaciniame skunde nenurodo argumentų ir pagrindų dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria šis teismas pašalino (išbraukė) pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies dalį, kuria buvo nutraukta bylos dalis dėl reikalavimų pranešti VĮ Registrų centrui apie iškeltą bylą ir atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, peržiūrėjimo kasacine tvarka. Dėl to konstatuotina, kad nurodyta skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka objektas ir teisėjų kolegija jos teisėtumo netikrina.

Dėl bylos nutraukimo, kai asmuo kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ nustatytą terminą administraciniam aktui ginčyti ir neprašo šio termino atnaujinti

24.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje nuostatoje atsispindi Konstitucijos 30 straipsnyje nustatytas bendras teisės į teisminę gynybą principas, garantuojantis kiekvienam asmeniui teisę turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023, 17 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą yra suteikta kiekvienam asmeniui nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, ši teisė yra absoliuti, jos negalima apriboti ar paneigti, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas).

25.       Nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – viena iš pagrindinių asmens teisių garantijų, tai nereiškia, kad ši teisė gali būti įgyvendinta bet kokiu būdu, nesilaikant privalomų teisės aktuose nustatytų šios teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, jog įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia, be kita ko, viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimai). Taigi, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

26.       Konkretūs procesiniai reikalavimai, keliami asmenims, siekiantiems įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, yra nustatyti atitinkamose proceso teisės normose. Tokie reikalavimai yra nustatyti ir civilinį procesą reglamentuojančiame įstatyme, įtvirtinant jame konkrečias teisės kreiptis į teismą prielaidas, nuo kurių priklauso pačios teisės kreiptis į teismą buvimas – nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų, nėra ir teisės kreiptis į teismą, ir šios teisės tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. jis tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu šios aplinkybės paaiškėja po to, kai teismas iškėlė bylą, byla nutraukiama vadovaujantis CPK 293 straipsnyje nustatytais pagrindais.

27.       Pirmiau aptarti išaiškinimai patvirtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymuose nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 34–35 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

28.       Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų; jie, kaip minėta, yra svarbūs teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Tačiau kitokia situacija susiklosto, jei egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas, pavyzdžiui, nustatoma, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas pagal savo pobūdį negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką. Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 30–31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

29.       Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, ar pagrįstai teismas nutraukė bylos dalį, neišnagrinėjęs iš esmės ieškovės pareikštų reikalavimų. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra pareiškusi teisme skirtingo teisinio pobūdžio reikalavimus: greta civilinio pobūdžio reikalavimų nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo 1 ribas, įpareigoti pašalinti į jai priklausantį žemės sklypą patenkančius statinius ir pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento sandorius, kuriais buvo disponuojama šalia esančiu Žemės sklypu 2, ieškovė yra pareiškusi iš administracinių teisinių santykių kylantį reikalavimą panaikinti Įsakymo ir jo priedo dalis, susijusias su Žemės sklypo 2 įregistravimu viešame registre. Bylą išnagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė pareiškė teisme reikalavimus panaikinti administracinį aktą, praleidusi ABTĮ nustatytą terminą tokio pobūdžio aktams ginčyti, todėl šią bylos dalį nutraukė. Teismai kartu taip pat nutraukė ir bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų pripažinti negaliojančiais ir niekiniais pirkimo–pardavimo sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą, pripažinti negaliojančiais Žemės sklypo 2 planą, nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų dalis, susijusias su Žemės sklypu 2, konstatavę, kad šie ieškovės reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti administracinį aktą (Įsakymo ir jo priedo dalis), kuriuo buvo suformuotas Žemės sklypas 2. Taigi, kaip esminę aplinkybę, sudarančią pagrindą nutraukti nurodytą bylos dalį, teismai nurodė tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi įstatyme nustatytą terminą administraciniam aktui ginčyti.

30.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, o kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl teismai pagrįstai vertino, kad sprendžiant klausimą, ar ieškovė tinkamai, nepraleisdama nustatyto termino, įgyvendino savo teisę pareikšti teisme reikalavimą panaikinti administracinį aktą (jo dalį), yra aktualios šį klausimą reglamentuojančios ABTĮ normos.

31.       Bendrasis terminas, taikytinas administraciniams aktams ginčyti, yra nustatytas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, tuo atveju, jeigu specialiame įstatyme nėra nustatyta kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje yra detalizuota, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. 

32.       Sprendžiant klausimą dėl ABTĮ įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, kasacinis teismas laiko reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl šios normos aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 15 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo ABTĮ nustatyto termino paskirties, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra konstatuota, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021 26 punktą ir jame nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019). Taigi, ABTĮ nustatytas terminas kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti administracinį aktą nėra savitikslis, jis yra skirtas susiformavusių teisinių santykių stabilumui užtikrinti, taip pat paskatinti, kad asmenys operatyviai gintų savo teises teisme. 

33.       Pažymėtina, kad ABTĮ nustatytas terminas administraciniams aktams ginčyti nėra ieškinio senaties terminas ir jam nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senaties termino pradžios momentą, skaičiavimo tvarką, šio termino praleidimo padarinius ir kt. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Procesinis teisės kreiptis į teismą terminas priskirtinas procesinių terminų rūšiai. Procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant bylas, priimant teismo sprendimus ir juos vykdant. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui, susiklosčiusių teisinių santykių stabilumui, aiškumui ir apibrėžtumui užtikrinti. Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-701/2023, 73 punktas). 

34.       Kitaip nei ieškinio senaties terminas, kurį teismas taiko tik tuo atveju, jeigu to prašo ginčo šalis, ir kurio pasibaigimas nėra kliūtis teismui priimti nagrinėti reikalavimą apginti galimai pažeistą asmens teisę, bet sudaro pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalys, 1.131 straipsnio 1 dalis), klausimą, ar nėra praleistas ABTĮ nustatytas procesinis terminas administraciniam aktui ginčyti, teismas sprendžia savo iniciatyva, neatsižvelgdamas į tai, ar to reikalauja ginčo šalis. Pagal ABTĮ nuostatas, šią aplinkybę teismas įvertina dar skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje, o tuo atveju, jeigu nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą terminą ir šis terminas neatnaujinamas, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako jį priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Vėliau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusios aplinkybės, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė šio termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, sudaro pagrindą nutraukti jau iškeltą bylą (ABTĮ 103 straipsnio 8 punktas). Tokie teisiniai padariniai praleidus terminą administraciniam aktui ginčyti gali būti paaiškinti tuo, kad skundo dėl administracinio akto padavimas per įstatyme nustatytą terminą yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-417-552/2017), todėl, įstatyme nustatytam terminui pasibaigus, konstatuojama, kad ši teisės kreiptis į teismą prielaida nebeegzistuoja ir asmuo praranda teisę kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo.

35.       Pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, iš esmės analogiški, kaip nurodyta ankstesniame šios nutarties punkte, padariniai yra taikomi ir tuo atveju, kai asmuo civilinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje ginčija administracinį aktą praleidęs ABTĮ nustatytą terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Nors CPK 137 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nėra įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas asmeniui kreipusis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, kai šio administracinio akto apskundimo terminas yra pasibaigęs ir pagal įstatymą nebegali būti atnaujintas, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokiu atveju būtina vadovautis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu atsisakymo priimti ieškinį pagrindu, aiškinant jį kaip apimantį ir negalimumą nagrinėti bylą teisme dėl to, kad yra pasibaigusi asmens procesinė subjektinė teisė ir ši procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio akto panaikinimo. Taigi, jei bylos iškėlimo stadijoje yra galimybė nustatyti, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti ieškinį. Šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

36.       Kaip minėta anksčiau, aplinkybė, kad asmuo kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ nustatytą terminą administraciniam aktui ginčyti, ne visada užkerta jam kelią teismine tvarka apginti savo galimai pažeistas teises, nes šis terminas tam tikrais išimtiniais atvejais gali būti teismo atnaujintas. Tokia galimybė yra tiesiogiai nustatyta tiek pirmiau aptartose ABTĮ normose, įtvirtinančiose terminą skundui dėl administracinių aktų panaikinimo pateikti, tiek ir ABTĮ normose, nustatančiose šio termino praleidimo ir jo neatnaujinimo teisinius padarinius. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad asmeniui praleidus terminą administraciniam aktui ginčyti tam tikrais atvejais gali būti nustatomos ir ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto naikinamojo termino taikymo išimtys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 61 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021 34 punktą). Vis dėlto, kitaip nei ieškinio senaties atveju, teismas praleisto ABTĮ nustatyto procesinio termino administraciniam aktui ginčyti atnaujinimo klausimo nesprendžia savo iniciatyva – pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas gali atnaujinti terminą administraciniam aktui ginčyti asmens prašymu, kuriame yra nurodytos termino praleidimo priežastys ir pateikti jas pagrindžiantys įrodymai.

37.       Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta, kad ieškovė pareiškė teisme reikalavimą panaikinti Įsakymo ir jo priedo dalis praleidusi tiek ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl administracinio akto paduoti, tiek ir šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį dešimties metų terminą, kuris gali būti netaikomas tik išimtiniais atvejais. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė neprašė teismo atnaujinti jos praleisto termino ir nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo ieškovės valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jai per nustatytą terminą ginti savo galimai pažeistas teises kreipiantis į teismą su prašymu panaikinti nurodytą administracinį aktą, ir patvirtinančių, kad šiuo atveju yra pagrindas netaikyti pirmiau minėto ABTĮ nustatyto naikinamojo termino. Esant tokioms aplinkybėms, bylą nagrinėjantys teismai pagrįstai vadovavosi anksčiau šioje nutartyje aptartomis ABTĮ nuostatomis ir kasacinio teismo išaiškinimais dėl ABTĮ nustatyto termino praleidimo teisinių padarinių ir pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Įsakymo ir jo priedo dalis, nes šis reikalavimas pareikštas praleidus ABTĮ nustatytą terminą administraciniam aktui ginčyti ir nėra pagrindo jį atnaujinti (ieškovė nepareiškė tokio prašymo ir nepagrindė termino praleidimo priežasčių svarbos).

38.       Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad teismai, nutraukdami bylos dalį, neturėjo vadovautis anksčiau minėtais (žr. šios nutarties 35 punktą) kasacinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023, pateiktais išaiškinimais, kadangi byloje susiklosčiusios aplinkybės yra iš esmės kitokios. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-1075/2024, 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo atveju tokios aplinkybės susiklostė: tiek kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje, tiek ir šioje byloje buvo pareikšti reikalavimai panaikinti administracinius aktus, abiejose bylose šie reikalavimai buvo pareikšti praleidus ABTĮ nustatytą terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti. Todėl bylą išnagrinėję teismai, spręsdami klausimą dėl galimybės nagrinėti ieškovės reikalavimą panaikinti administracinio akto (Įsakymo ir jo priedo) dalį, ieškovei praleidus ABTĮ nustatytą terminą tokiam reikalavimui pareikšti, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais nagrinėjant iš esmės tapačias faktines aplinkybes ir taikant tas pačias teisės normas. 

39.       Ieškovė, grįsdama savo poziciją, kad teismai nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo nutartyje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023 pateiktais išaiškinimais, kaip esminį šios ir kasacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos skirtumą nurodė aplinkybę, kad kasacinio teismo anksčiau išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl administracinio akto panaikinimo, o šioje byloje ieškovė ginčija ne tik pirmiau minėtą administracinį aktą, bet ir sandorius, sudarytus ne šio administracinio akto pagrindu. Tačiau pažymėtina, kad teismai taikė pirmiau minėtus kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus spręsdami klausimą, ar egzistuoja pagrindas nutraukti būtent bylos dalį, kurioje buvo pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančia administracinio akto (Įsakymo ir jo priedo) dalį, o ne bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų pripažinti negaliojančiais sandorius ir kt. Taigi, teismai pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais ir, remdamiesi jais, nutraukė bylos dalį dėl administracinio akto dalies panaikinimo. 

40.       Priešingos išvados nesuponuoja ieškovės kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ji negalėjo pateikti prašymo atnaujinti jos praleistą terminą administraciniam aktui ginčyti, nes ši bylos dalis buvo nutraukta neišnagrinėjus bylos iš esmės. Viena vertus, šioje nutartyje jau minėta, kad reikalavimas kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo per įstatyme nustatytą terminą yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų, tai, kad asmuo praleido šį terminą (ir jis nebuvo atnaujintas), reiškia, jog asmuo neturi teisės reikšti teisme tokio reikalavimo, todėl, kitaip nei ieškinio senaties atveju, paprastai aplinkybės, ar asmuo nepraleido šio termino ir nėra pagrindo jį atnaujinti, yra įvertinamos dar ieškinio priėmimo stadijoje, sprendžiant, ar yra pagrindas iškelti bylą, kurioje yra reiškiami reikalavimai panaikinti administracinį aktą, o ne išnagrinėjus tokią bylą iš esmės. Ieškovė, kasaciniame skunde nurodydama priešingus argumentus, remiasi kasacinio teismo išaiškinimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024), kad teismas negali nutraukti bylos dėl materialiojo pobūdžio aplinkybių, tačiau nurodyti išaiškinimai šiuo atveju nėra aktualūs. Bylos dalis yra nutraukta dėl procesinio pobūdžio aplinkybių (dėl procesinio termino kreiptis į teismą su reikalavimu nuginčyti administracinį aktą praleidimo), o jos, skirtingai nei materialiosios aplinkybės, gali sudaryti pagrindą atsisakyti priimti ieškinį ar bylą nutraukti neišnagrinėjus jos iš esmės (žr. šios nutarties 27 ir 28 punktus).

41.       Antra vertus, šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei nebuvo užkirstas kelias pateikti teismui prašymą atnaujinti jos praleistą ABTĮ nustatytą terminą administraciniam aktui (Įsakymo ir jo priedo daliai) ginčyti. Klausimas dėl bylos dalies nutraukimo buvo nagrinėjamas teismo posėdyje, vykusiame žodinio proceso tvarka, ieškovė ir jos atstovės (advokatės) dalyvavo šiame teismo posėdyje, tiek ieškovė (jos atstovės), tiek ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę išdėstyti savo pozicijas dėl atsakovo pateikto prašymo nutraukti bylos dalį, o ieškovė atitinkamai turėjo ir galimybę prašyti atnaujinti jos praleistą terminą administraciniam aktui ginčyti, taip pat nurodyti svarbias jo paleidimo priežastis. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ji negalėjo pateikti prašymo atnaujinti praleistą terminą ir nurodyti aplinkybių, pateisinusių jos pavėluotą kreipimąsi į teismą, dėl to, jog teismas nutraukė bylos dalį, jos neišnagrinėjęs iš esmės.

42.       Kitaip nei kasaciniame skunde teigia ieškovė, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad teismų praktika dėl ABTĮ 30 straipsnyje nustatyto naikinamojo dešimties metų termino taikymo nėra vienoda. Ieškovė šiuo aspektu kasaciniame skunde nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023, kuria rėmėsi bylą išnagrinėję teismai, nutraukdami bylos dalį, nurodoma, jog ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas, tačiau kitose kasacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse yra pateikti išaiškinimai, kad ši nuostata, susiklosčius tam tikroms išimtinėms aplinkybėms, gali būti netaikoma. Įvertinus ieškovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023, pateiktus išaiškinimus, pažymėtina, kad šioje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, kokiais išimtiniais atvejais teismas gali netaikyti ABTĮ nustatyto naikinamojo termino administraciniams aktams ginčyti. Kasacinis teismas minėtoje byloje vadovavosi bendra nuostata, kad ABTĮ nustatytas dešimties metų terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas, vertindamas toje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsakydamas į joje kilusius teisės klausimus; toks argumentas yra pateiktas minėtos bylos aplinkybių kontekste ir nepatvirtina ieškovės teiginių, kad teismų praktika dėl ABTĮ 30 straipsnyje nustatyto naikinamojo termino (ne)taikymo nėra vienoda.  

43.       Be pirmiau nurodyto argumento, ieškovė kasaciniame skunde nurodė ir argumentą, kad, teismų praktikoje taikant ABTĮ 30 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą administraciniam aktui ginčyti, yra skirtingai vertinamos situacijos, kai tokį aktą ginčija prokuroras ir kai jį ginčija kitas asmuo, toks vertinimas neužtikrina lygiateisiškumo principo ir pan. Tačiau šis ieškovės keliamas klausimas nėra reikšmingas sprendžiant šioje byloje kilusį klausimą dėl termino administraciniam aktui ginčyti praleidimo padarinių tuo atveju, kai asmuo neprašė šio termino atnaujinti. Pažymėtina, kad kasacinis teismas aiškina teisės norams ne abstrakčiai, o nagrinėdamas konkretų ginčą ir taikydamas jas konkrečioje byloje susiklosčiusioms faktinėms aplinkybėms. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija šio ieškovės argumento išsamiau nevertina.

44.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė

45.       Anksčiau aptartos ABTĮ nuostatos nėra taikomos ne tik ieškovės reikalavimui pripažinti negaliojančiu Žemės sklypo 2 planą, kuris nėra administracinis aktas, bet ir jos reikalavimams pripažinti negaliojančiais ir niekiniais pirkimo–pardavimo sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą, pripažinti negaliojančiomis nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų dalis, susijusias su Žemės sklypu 2. Vis dėlto teismai, priimdami ginčijamas nutartis, nutraukė ir bylos dalį dėl šių ieškovės pareikštų reikalavimų. Grįsdami tokį sprendimą, teismai, kaip minėta, nurodė, kad pastarieji ieškovės reikalavimai yra išvestiniai iš anksčiau nurodyto reikalavimo pripažinti negaliojančiomis Įsakymo ir jo priedo dalis, kuriomis buvo suformuotas Žemės sklypas 2. Teismai nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimus pripažinti negaliojančiais ir niekiniais Žemės sklypo 2 pirkimo–pardavimo sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą, pripažinti negaliojančioms nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų dalis, kaip pagrindą juos pripažinti negaliojančiais (atitinkamai ir niekiniais) nurodydama būtent ginčijamą Įsakymo dalį ir Žemės sklypo 2 planą.

46.       Šioje nutartyje jau minėta (žr. nutarties 26, 28 punktus), kad bylą nagrinėjantis teismas gali atsisakyti priimti nagrinėti atitinkamą reikalavimą ar nutraukti jau iškeltą bylą (jos dalį) tik tuo atveju, kai egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, sudarančios kliūtis toliau nagrinėti bylą. Tokį sprendimą, pagal pirmiau aptartus išaiškinimus, teismas gali priimti, be kita ko, tada, kai yra nustatoma, kad ieškovas nebeturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes jo pareikštas reikalavimas pagal savo pobūdį negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Tačiau nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėję teismai išsamiau neįvertino ir priimtose nutartyse nemotyvavo, ar, patenkinus pirmiau nurodytus ieškovės reikalavimus pripažinti negaliojančiais Žemės sklypo 2 perleidimo sandorius ir kitus jos nurodytus dokumentus, ieškovei galėtų kilti kokių nors teisinių padarinių, t. y. ar tokiu atveju galėtų būti nustatytos, pakeistos ar panaikintos tam tikros ieškovės teisės ir pareigos. Teismai apsiribojo argumentu, kad nurodyti reikalavimai yra išvestiniai iš pirmiau minėto reikalavimo panaikinti Įsakymo ir jo priedo dalį, tačiau tokie teismų argumentai nėra pakankami siekiant pripažinti, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Žemės sklypo 2 planą, pirkimo–pardavimo sutartį, priėmimo–perdavimo aktą, paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimų dalis, nes jų pripažinimas negaliojančiais nesukels jai jokių teisinių padarinių. 

47.       Nesutikdama su teismų sprendimu nutraukti bylos dalį dėl jos pareikštų reikalavimų pripažinti negaliojančiais ir niekiniais Žemės sklypo 2 pirkimo–pardavimo sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą, taip pat pripažinti negaliojančiais Žemės sklypo 2 planą ir su Žemės sklypu 2 susijusias nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų dalis, ieškovė kasaciniame skunde nurodė argumentus, kad bylą išnagrinėję teismai nepagrįstai pirmiau nurodytus reikalavimus laikė išvestiniais iš reikalavimo panaikinti Įsakymo ir jo priedo dalį ir atitinkamai nepagrįstai nutraukė šią bylos dalį. Ieškovė nurodė, kad teismai, padarydami tokią išvadą, netinkamai vertino byloje pareikštus reikalavimus ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2023) pateiktų išaiškinimų, kokio pobūdžio reikalavimai gali būti pripažinti išvestiniais. Tačiau teisėjų kolegija nelaiko pagrįstais tokių ieškovės argumentų. Šiuo atveju bylą išnagrinėję teismai nepagrįstai nutraukė bylos dalį ne dėl to, kad netinkamai aiškino, kurie byloje pareikšti reikalavimai yra pagrindiniai ir išvestiniai, o dėl ankstesniame šios nutarties punkte nurodytų aplinkybių, t. y. jie nutraukė šią bylos dalį neįvertinę, ar, patenkinus aptariamus reikalavimus, ieškovei galėtų kilti kokių nors teisinių padarinių.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

48.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nutraukdami bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo panaikinti jos ginčijamas Įsakymo ir jo priedo dalis, tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, įtvirtinančias terminą administraciniams aktams ginčyti ir šio termino praleidimo teisines pasekmes, taip pat CPK nuostatas, reglamentuojančias bylos nutraukimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nutraukti bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo panaikinti jos ginčijamas Įsakymo ir jo priedo dalis, paliktina nepakeista.

49.       Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismai netinkamai taikė bylos nutraukimą reglamentuojančias CPK nuostatas, pripažindami, kad egzistuoja pagrindas nutraukti ir bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų pripažinti negaliojančiais ir niekiniais pirkimo–pardavimo sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą, pripažinti negaliojančiais Žemės sklypo 2 planą, nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų dalis, neįvertinę, ar šių reikalavimų išnagrinėjimas gali turėti įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms. Dėl to pastarosios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių dalys naikintinos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis) ir bylos dalis dėl ieškovės reikalavimų pripažinti negaliojančiais ir niekiniais pirkimo–pardavimo sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą, pripažinti negaliojančiais Žemės sklypo 2 planą, nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes nustatyti pažeidimai vertintini kaip negalintys būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis). Naikinant nurodytą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį taip pat naikintina ir nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

50.       Atsakovas B. L. M. pateikė prašymą atlyginti jo kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti jam 1800 Eur, patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. gruodžio 4 d. sąskaitą ir grynųjų pinigų priėmimo kvitą.

51.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J. M. prašo atlyginti jam 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. lapkričio 7 d. sąskaitą ir 2024 m. lapkričio 15 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą.

52.       Ieškovė 2025 m. vasario 25 d. pateikė prašymą jai priteisti kasaciniame teisme patirtas 3630 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. lapkričio 4 d. sąskaitą ir grynųjų pinigų priėmimo kvitą.

53.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 5 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą kasaciniame teisme buvo patirta 97,23 Eur dokumentų įteikimo išlaidų.

53.       Kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių dalys naikintinos ir bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, byla dar nėra išnagrinėta iš esmės, o bylą išnagrinėjus iš esmės bylinėjimosi išlaidos paprastai paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria buvo palikta nepakeista Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties dalis nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2005 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. ŽŠ-554 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų įregistravimo“ ir šio įsakymo priedo Naudojamų valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) rajone, kurie įregistruojami valstybinėje įmonėje Registrų centre, sąrašo dalis dėl 1,02 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties dalį ir ja paliktą nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais ir niekiniais pirkimo–pardavimo sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą, pripažinti negaliojančiais žemės sklypo planą, nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų dalis, bei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Goda Ambrasaitė-Balynienė

        Antanas Simniškis

        Dalia Vasarienė