Nuorašas

Administracinė byla Nr. ATP-846-487/2012

Teisminio proceso Nr. 4-02-3-01287-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija:

39.1.; 45.4.4.; 45.4.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo J. V. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

n u s t a t ė :

J. V. nubaustas už tai, kad 2012 m. sausio 31 d., apie 10.45 val., Vilniuje, A. Smetonos g. 5, vairuodamas automobilį Renault Midliner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas pro pakeliamą užtvarą buvo neatidus, nesustojo ir neįsitikino, kad pakeliamas užtvaras nepradėjo leistis žemyn, jį kliudė ir sugadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 232 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu J. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutarimo nemotyvavo, neįvertino visų įvykio aplinkybių, taip pat nurodo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų apie tai, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, jis pats dėl automobilio variklio skleidžiamo garso negirdėjo, jog būtų kliudęs pakeliamą užtvarą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, J. V. kaltė dėl pažeidimų padarymo yra neginčijamai įrodyta.

J. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 127 str. 2 d. yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 str. 1 d. yra numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

J. V. taip pat inkriminuoti Kelių eismo taisyklių 9 ir 232 punktų reikalavimų pažeidimai. Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 232 punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti, o jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Asmuo atsakomybėn traukiamas tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai: pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).

Nors J. V. neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, tačiau jo kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas P. V. parodė, kad dirbo įmonės kieme, esančiame Smetonos g. 5, Vilniuje, kai atvažiavo krovininis automobilis, jis išgirdo pašalinį garsą ir atsisukęs pamatė, jog nulenktas pakeliamasis užtvaras, o automobilis nuvažiavo toliau. Tai, jog automobilis kliudė besileidžiantį pakeliamą užtvarą patvirtina ir byloje esanti filmuota medžiaga. Be to, pats J. V. teismo posėdyje iš esmės neneigė, kad važiuodamas automobiliu kliudė pakeliamą užtvarą. Nors J. V. nurodo, kad pakeliamą užtvarą kliudė netyčia, nežinodamas, kad jis gali greitai nusileisti, tačiau tai nešalina jo atsakomybės dėl pažeidimo padarymo, nes ATPK 127 str. 2 d. pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargumu, todėl kaltės forma neturi įtakos pažeidimo kvalifikavimui. Vertinant J. V. kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo, jo paaiškinimai, kad jis nesuprato, jog kliudė pakeliamą užtvarą, nes nieko dėl automobilio variklio veikimo garso kontakto negirdėjo, o matyti negalėjo nes pakeliamas užtvaras pradėjo leistis jau pravažiuojant pro pakeliamą užtvarą, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės, nes liudytojas P. V. parodė, kad pakeliamo užtvaro ir automobilio kontakto garsas buvo pakankamai garsus ir jis jį išgirdo net būdamas toliau nuo įvykio vietos. Be to, net jeigu J. V. nebūtų išgirdęs kontakto garso, jam apie įvykį iš karto pranešė liudytojas P. V., tačiau J. V. neatsižvelgė į jam pasakytą pastabą ir turėdamas informaciją apie įvykį sąmoningai iš įvykio vietos pasišalino neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir apie eismo įvykį nepranešęs policijos pareigūnams. Liudytojo P. V. parodymais netikėti nėra pagrindo, nėra nustatyta duomenų, jog liudytojas P. V. būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog J. V. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, ko pasėkoje vairuodamas automobilį apgadino pakeliamą užtvarą bei iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, J. V. apeliacinis skundas netenkintinas ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimą nepakeistą ir J. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                        (parašas)                                               Jolanta Čepukėnienė

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                                                                               Jolanta Čepukėnienė