Civilinė byla Nr. 2-598-370/2023
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00382-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.10

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartį,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė sveikatos centras (toliau – UAB SC) „Energetikas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:

1.1.       įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. žemės nuomos sutartį, papildomai prie nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto, išnuomojant ieškovei statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame sklypo plane;

1.2.       įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti žemės sklypo, adresu Palanga, Kuršių takas 5, ir pažymėto 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane, duomenų nustatymo ir suformavimo veiksmus, kiek to reikia šio sklypo nuomos sutarties sudarymui (pakeitimui).

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo NŽT per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB SC „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane; priteisė ieškovei iš atsakovės NŽT 1 464,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir priteisė ieškovei iš atsakovės NŽT 4 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Atsakovė NŽT kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama: 1) atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo įvykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams, bet ne ilgiau iki bus patvirtintas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas – Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimas teritorijoje tarp Kuršių tako, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-2603-3823 (valstybinis miškas), ir žemės sklypo Palangoje, Kuršių takas 1, atlikti kadastriniai matavimai ir suformuotas bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas; 2) pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką ir leisti atsakovei NŽT išnuomoti ieškovei UAB sveikatos centrui „Energetikas” valstybinės žemės plotą, vadovaujantis parengtu ir patvirtintu vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentu – Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimu teritorijoje tarp Kuršių tako, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-2603-3823 (valstybinis miškas), ir žemės sklypo Palangoje, Kuršių takas 1, ir pagal šį dokumentą atliktais kadastriniais matavimais.

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsakovės NŽT prašymą tenkino iš dalies ir atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo įvykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo priimtos nutarties paskelbimo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovės NŽT 1 158,69 Eur advokato pagalbos išlaidų ieškovei.

6.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-66-464/2022 Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį pakeitė – atsakovės NŽT prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tenkino iš dalies ir atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai, NŽT dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartį įvykdymą iki 2023 m. vasario 17 d.; kitą prašymo dalį atmetė; priteisė iš atsakovės NŽT ieškovei uždarajai akcinei 1 235,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Atsakovė NŽT 2023 m. sausio 19 d. pateikė pakartotinį prašymą atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 įvykdymą iki 2024 m. birželio 21 d.

8.       Nurodė, kad siekiant įvykdyti sprendimą ir išnuomoti ieškovei 4,5764 ha ploto žemės sklypą, teisės aktų nustatyta tvarka yra būtina suformuoti šį žemės sklypą. Nagrinėjamoje teritorijoje galioja Šventosios gyvenvietės detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ (toliau – Detalusis planas), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti atlikta Šventosios gyvenvietės detaliojo plano korektūra, kurios tikslas būtų suformuoti 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą esamiems pastatams eksploatuoti, nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus ir kitus būtinus reglamentus. NŽT atliko viešojo pirkimo procedūras siekdama pakeisti Detalųjį planą, tačiau iki Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nustatyto termino, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi Nr. 2-66-464/2022 buvo pratęstas iki 2023 m. vasario 17 d., nespės laiku įvykdyti sprendimo.

9.       Nurodė, kad Detaliojo plano rengimo procedūroms atlikti ne mažiau kaip 148 darbo dienos, kadastrinių matavimų atlikimui, kadastro duomenų patikrinimui, kadastro duomenų patvirtinimui, žemės sklypo įregistravimui Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre reikalinga 71 darbo diena, nuomos sutarties sudarymo procedūrai įvykdyti turi būti numatytas ne mažesnis kaip 55 darbo dienų terminas, iš viso reikalingos 274 darbo dienos ir papildomai 65 darbo dienos.

10.       Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija neprieštaravo, kad NŽT būtų sudaryta galimybė tinkamai įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą.

11.       Ieškovė su prašymu nesutiko, prašė atmesti atsakovės NŽT prašymą atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 vykdymą.

12.       Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtintos aplinkybės įrodo grubų ir ilgalaikį NŽT priskirtų pareigų ir funkcijų nevykdymą, tarnybinį aplaidumą, biurokratizmą ir galimą piktnaudžiavimą, nevykdant privalomo teismo sprendimo per kuo įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Šiuo konkrečiu atveju ne specifinį statusą turintis valstybinis žemės sklypas, bet NŽT teikti daugkartiniai procesiniai prašymai dėl teismo sprendimo atidėjimo ir / ar vykdymo tvarkos pakeitimo ir / ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat lėmė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Nagrinėjamu atveju NŽT kreipiasi į civilinę bylą išnagrinėjusi teismą jau trečią kartą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo. NŽT prašyme nenurodo objektyvių priežasčių, kurios tariamai trukdo įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą iki 2023 m. vasario 17 d.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

13.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi atsakovės NŽT prašymą tenkino ir atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo įvykdymą iki 2024 m. birželio 21 d.

14.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė būtinumą parengti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pakeitimus sieja ne su valstybinės žemės sklypo išskirtinumu, bet būtinumu parengti detalųjį planą siekiant įvykdyti teismo sprendimą ir sudaryti nuomos sutartį su ieškove, kuri nenurodo, kad atsakovės atliekami procedūriniai veiksmai, skirti teismo sprendimo įvykdymui, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės pasirinktas teismo sprendimo įgyvendinimo būdas ir atliekami procedūriniai veiksmai prieštarautų teisės aktų reikalavimams.

15.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė NŽT pateiktame prašyme išsamiai nurodė procedūrinius veiksmus ir terminus detaliajam planui, nuomos sutarčiai parengti, kitiems veiksmams atlikti, nes atsakovė negali žinoti, ar bus pateikti prašymai, skundai dėl detaliojo plano rengimo procedūrinių veiksmų, ar bus reikalingas terminas papildomiems veiksmams atlikti, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo įvykdymą iki 2024 m. birželio 21 d.

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

16.       Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tenkinti atsakovės NŽT prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d sprendimo vykdymo atidėjimo ir tvarkos pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių atsakovė NŽT nespėjo įvykdyti teismo sprendimo iki Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi nustatyto termino. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl NŽT delsimo pradėti įsiteisėjusio sprendimo įgyvendinimui būtinas procedūras, NŽT vadovui buvo skirta vienkartinė 300 Eur bauda.

16.2.       Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė NŽT laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. liepos 12 d. atliko veiksmus, susijusius su Detaliojo plano ir sprendimo vykdymu, tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kodėl yra pagrindas nustatyti naują terminą sprendimo įvykdymui, nes tiek NŽT nuo 2021 m. birželio 15 d., tiek detaliojo plano rengėjui, buvo žinoma apie Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nustatytas sąlygas Detaliojo plano parengimui.

16.3.       Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl vertinant NŽT prašymo pagrįstumą, nebuvo atsižvelgta į tai, jog visos NŽT prognozuotos ir darbų grafike nenumatytos procedūros, veiksmai, kurie reikalingi sprendimui įvykdyti, jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartyje, todėl nebuvo jokio objektyvaus pagrindo pakartotinai atidėti sprendimo vykdymo terminą dėl tų pačių teismų jau įvertintų, tačiau net konkrečiais duomenimis neapibrėžtų prielaidų. Pirmosios instancijos teismas, absoliučiai neatlikdamas jokio įrodymų tyrimo bei vertinimo, nepagrįstai suabsoliutino NŽT pateiktą prašymą ir jame nurodytus formalius teiginius dėl to, kam yra reikalingas likęs terminas (191 darbo diena) sprendimo įvykdymui (71 darbo diena + 55 darbo dienos + 65 darbo dienos).

16.4.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl objektyvios būtinybės atidėti sprendimo įvykdymą, toks terminas turi būti sutrumpintas iki 6 mėnesių ir 7 dienų, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį, ir šis terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo 2023 m. balandžio 7 d., kadangi NŽT į bylą pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog 2023 m. balandžio 6 d. buvo baigtas detaliojo plano rengimo etapas ir pradėtas baigiamasis detaliojo plano rengimo etapas.

17.       Atsakovė NŽT atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.       NŽT negalėjo rinktis kaip įvykdyti sprendimą. Aplinkos ministerija 2021 m. gegužės 12 d. rašte Nr. (14)-D8(E)-330 „Dėl nuomonės pateikimo“ nurodė, kad įvykdyti sprendimą nekeičiant Šventosios gyvenvietės detaliojo plano yra neįmanoma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės pasirinktas teismo sprendimo įgyvendinimo būdas ir atliekami procedūriniai veiksmai prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Šiuo konkrečiu atveju NŽT, net tikėdamasi ir dėdama pastangas maksimaliai greitai įvykdyti teismo sprendimą, susidūrė su nenumatytomis, objektyviomis kliūtimis, todėl teismo sprendimo įvykdymas užsitęsė net 8 mėnesius ilgiau nei buvo tikėtasi anksčiau.

17.2.       Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovės atskirąjį skundą, būtų sudarytos kliūtys NŽT įvykdyti sprendime nustatytą įpareigojimą išnuomoti ieškovei 4,5764 ha ploto žemės sklypą, nes tam yra būtina teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti šį žemės sklypą, taigi teisės aktų nustatyta tvarka turi būti užbaigiamos jau pradėtos Detaliojo plano keitimo procedūros. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-66-464/2022 taip pat sprendė, kad Šventosios gyvenvietės plano pakeitimas, yra būtina (reikalinga) sprendimo įvykdymo sąlyga.

17.3.       Detaliojo plano rengimo procedūros iniciatorius pagal galiojančių teisės aktų nuostatas yra ne NŽT, o asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ir jo lėšomis turėtų būti atliekamos minėtos procedūros (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 ir 2.5 punktai, ir sprendimo 26 punktas). Ieškovė pati turėjo teisę inicijuoti Detaliojo plano keitimo procedūras, o tokiu atveju, galbūt ir pats procesas būtų buvęs greitesnis, nes NŽT, kaip valstybės institucija, Detaliojo plano keitimo paslaugos atlikimui rangovą privalėjo atrinkti vykdydama Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytas procedūras.

17.4.       Negalėjimą laiku įvykdyti sprendimą ir susidariusios situacijos išskirtinumą patvirtina tai, kad kompetentingų valstybės institucijų pozicijos išsiskyrė, kaip turi būti įformintas kultūros paveldo vertybės vertinimas. Todėl NŽT negalėjo tokios situacijos iš anksto numatyti ar prognozuoti ir jai pasiruošti, o susidariusi situacija buvo sprendžiama nedelsiant, kai tik apie ją NŽT informavo paslaugos tiekėjas valstybės įmonė (toliau – VĮ) Žemės ūkio duomenų centras.

17.5.       Detaliojo plano rengimas yra nuolat kintantis ir dinamiškas procesas, taip pat yra gausu ir tarpinių procedūrų, kurioms atlikti yra reikalingi papildomi terminai, pavyzdžiui: teisės aktuose nėra reglamentuotas detaliojo plano viešinimo metu gautų pasiūlymų nagrinėjimo terminas bei skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymo nagrinėjimo terminai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu atsakovė negali žinoti, ar bus pateikti prašymai ar skundai dėl Detaliojo plano rengimo procedūrinių veiksmų, ar bus reikalingas terminas papildomiems veiksmams atlikti, yra pagrįsta.

17.6.       Detaliojo plano keitimo sprendinių viešinimo metu ieškovė 2023 m. balandžio 26 d. raštu Nr. S23-30, adresuotu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centrui ir NŽT, pateikė pasiūlymus dėl Detaliojo plano keitimo sprendinių. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė, teikdama atskirąjį skundą, 2023 m. balandžio 27 d. jau buvo pateikusi pasiūlymus dėl Detaliojo plano keitimo sprendinių, todėl akivaizdu, jog ieškovė, teikdama atskirąjį skundą turėjo suprasti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino aplinkybes ir numatė, jog galbūt procesas užtruks ir dėl pasiūlymų vertinimo.

17.7.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis protingumo ir objektyvumo principais, padarė teisingą išvadą, kad sprendimo įvykdymo termino atidėjimas iki 2024 m. birželio 21 d. nepažeis šalių interesų pusiausvyros, taip pat ir ieškovės interesų, nes tokiu atveju teismo sprendimas bus realiai įvykdytas per nustatytą terminą.

18.       Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą vertinti pagal vidinį teismo įsitikinimą. Nurodė, kad neprieštarauja, jog NŽT būtų sudaryta galimybė tinkamai ir operatyviai įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą.

19.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. birželio 22 d. gautas ieškovės prašymas priimti naujus įrodymus: 1) Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 9 d. atsakymą į pretenziją; 2) UAB SC „Energetikas“ 2023 m. gegužės 23 d. skundą dėl teritorijų planavimo organizatoriaus atsakymų; 3) Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. birželio 14 d. atsakymą dėl informacijos pateikimo. Nurodo, kad pateikti nauji duomenys patvirtina, jog iki šiol neįvykdytame Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime nustatytas ieškovei priskirtas valstybinės žemės plotas yra dirbtinai mažinamas, planuojamą teritoriją ne tik skaidant į tris atskirus žemės sklypus (bendro pastatų ir statinių komplekso eksploatavimo vientisoje teritorijoje pažeidimas), tačiau nuomai formuojant 3,8557 ha dydžio plotą vietoj teismo sprendime nustatyto 4,5764 ha dydžio valstybinės žemės ploto.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

20.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

21.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės NŽT prašymas atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 įvykdymą iki 2024 m. birželio 21 d., teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

 

22.       Atsakovė NŽT kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą: UAB SC „Energetikas“ 2023 m. balandžio 26 d. pasiūlymą Nr. S23-30. Nurodo, kad naujas įrodymas patvirtinta, jog ieškovė pateikė pasiūlymus dėl Detaliojo plano keitimo sprendinių, ir ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė, teikdama atskirąjį skundą, 2023 m. balandžio 27 d. buvo pateikusi pasiūlymus dėl Detaliojo plano keitimo sprendinių, todėl ieškovė numatė, kad procesas dėl pasiūlymų vertinimo užtruks.

23.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

24.       Nagrinėjamu atveju atsakovė NŽT neprašo priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėto įrodymo ir nenurodo, kodėl minėto dokumento pateikimo būtinybė kilo teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas įrodymas yra informacinio pobūdžio ir jo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes ieškovė 2023 m. balandžio 22 d. pateiktame prašyme iš esmės pasisakė dėl UAB SC „Energetikas“ 2023 m. balandžio 26 d. pateikto pasiūlymo esmės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės NŽT pateiktą naują įrodymą.

25.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. birželio 22 d. gautas ieškovės prašymas priimti naujus įrodymus: 1) Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 9 d. atsakymą į pretenziją; 2) UAB SC „Energetikas“ 2023 m. gegužės 23 d. skundą dėl teritorijų planavimo organizatoriaus atsakymų; 3) Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. birželio 14 d. atsakymą dėl informacijos pateikimo. Nurodo, kad pateikti nauji duomenys patvirtina, jog iki šiol neįvykdytame Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime nustatytas ieškovei priskirtas valstybinės žemės plotas yra dirbtinai mažinamas, planuojamą teritoriją ne tik skaidant į tris atskirus žemės sklypus (bendro pastatų ir statinių komplekso eksploatavimo vientisoje teritorijoje pažeidimas), tačiau nuomai formuojant 3,8557 ha plotą vietoj teismo sprendime nustatyto 4,5764 ha dydžio valstybinės žemės ploto.

26.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai yra informacinio pobūdžio, t. y. pateikti nauji įrodymai yra susiję Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo vykdymo proceso atitinkamu rezultatu, o šiuo atveju sprendžiamas atidėto įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo termino klausimas. Tačiau, nors šiuo konkrečiu atveju pateikti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su sprendžiamu klausimu, bet įvertinus tai, kad pateiktais įrodymais ieškovė iš esmės pasisakė dėl atsakovės NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių, susijusių su UAB SC „Energetikas“ 2023 m. balandžio 26 d. pateiktu pasiūlymu, apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktus naujus įrodymus priima.

 

Dėl teismo sprendimo pakartotinio įvykdymo atidėjimo

 

27.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės NŽT pakartotinį prašymą atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 įvykdymą iki 2024 m. birželio 21 d., iš esmės konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju įvykdant teismo sprendimą yra būtina atlikti Detaliojo plano keitimo procedūras, kurių įvykdymo terminai pagal atsakovės NŽT pateiktą grafiką, neprieštarauja nustatytiems teisės aktų reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad atsakovė NŽT negali objektyviai numatyti, kiek tiksliai laiko gali užtrūkti Detaliojo plano keitimo procedūros.

28.       Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, iš esmės nurodo, kad teismas, vertindamas NŽT prašymo pagrįstumą, neatsižvelgė į tai, jog visos NŽT prognozuotos ir darbų grafike nenumatytos procedūros, veiksmai, kurie reikalingi sprendimui įvykdyti, jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartyje, todėl nebuvo jokio objektyvaus pagrindo pakartotinai atidėti sprendimo vykdymo terminą dėl tų pačių teismų jau įvertintų, tačiau net konkrečiais duomenimis neapibrėžtų prielaidų.

29.       CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

30.       Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas prašymą, situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.

31.       Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Tokias pat aplinkybes teismas turi vertinti ir spręsdamas klausimus dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020).

32.       Byloje ginčas buvo kilęs dėl specifinį statusą turinčio valstybinio žemės sklypo, t. y. sklypo, esančio Pajūrio apsaugos juostoje, nuomos. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo NŽT per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB SC „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo vykdymas, įvertinus atsakovės NŽT pateiktą Detaliojo plano įgyvendinimo grafiką, pakartotinai buvo atidėtas iki 2024 m. birželio 21 d.

33.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė NŽT, siekdama įvykdyt Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą atliko šiuos veiksmus:

33.1.       2021 m. rugpjūčio 16 d. sudarė Detaliojo plano keitimo rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, o VĮ Valstybės žemės fondas, parengęs Detaliojo plano keitimo koncepciją, 2022 m. kovo 16 d. raštu Nr. S-2340 „Dėl pritarimo detaliojo plano koncepcijai“ kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją prašydamas pritarti Detaliojo plano keitimo koncepcijai;

33.2.       2022 m. birželio 21 d. suorganizavo NŽT, VĮ Valstybės žemės fondo ir Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovų pasitarimą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto, kuriuo savivaldybė nepritarė detaliojo plano keitimo koncepcijai, po to Detaliojo plano koncepcija buvo pakoreguota ir Palangos miesto savivaldybės administracija 2022 m. liepos 12 d. raštu Nr. (4.17 E) D3-2720 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp Kuršių tako, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-2603-3823 (valstybinis miškas), ir žemės sklypo Kuršių takas 1, Palangoje, koncepcijos“ pritarė šiai koncepcijai;

33.3.       atliko veiksmus, siekiant atlikti Detaliojo plano sprendinių poveikio nepriklausomą ekspertinį vertinimą Šventosios, Elijos senovės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16195, buv. A1607) savybių pobūdžiui archeologiniam ir kraštovaizdžio aspektams, kadangi ši sąlyga yra nurodyta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2021 m. birželio 15 d. išduotų planavimo sąlygų 8.6 papunktyje ir atliko Detaliojo plano derinimo veiksmus.

34.       Ieškovė, būdama suinteresuota Detaliojo plano keitimo procedūromis, 2023 m. balandžio 26 d. raštu (pasiūlymu) Nr. S23-30 kreipėsi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių, NŽT ir VĮ Žemės ūkio duomenų centrą, pasiūlydama Detaliojo plano sprendinius, susijusius su žemės sklype esančios automobilių stovėjimo aikštelės priskirimo ir kelio servitutų panaikinimo, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracija 2023 m. gegužės 9 d. raštu nesutiko su ieškovės pateiktu pasiūlymu. Ieškovė, nesutikdama su Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 9 d. raštu, 2023 m. gegužės 23 d. pateikė skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui skundą, kuriuo prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 9 d. raštą (atsakymą į ieškovės pasiūlymą) ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją atsižvelgti į ieškovės pasiūlymą ir patikslinti Detaliojo plano sprendinius pagal 2023 m. balandžio 26 d. rašte pateiktus pasiūlymus. 

35.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip neapgrįstus ieškovės atskirojo skundo argumentus, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nėra svarbios nei CPK 284 straipsnio atžvilgiu, nei galimumo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kol vyksta Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo procedūros. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ne visų procedūrinių Detaliojo plano rengimo darbų operatyvumas priklausė vien tik nuo atsakovės atliekamų veiksmų operatyvumo, nes pati ieškovė, turėdama teisinį suinteresuotumą, gali teikti ir teikia pasiūlymus dėl Detaliojo plano sprendinių, teikia skundus dėl valstybės institucijų priimtų sprendimų, todėl šiuo konkrečiu atveju atsakovė NŽT Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo negali įvykdyti iš dalies ir dėl ne nuo jos priklausančių veiksnių.

36.       Taip pat pažymėtina, kad ieškovė nepateikė duomenų ir nenurodė aplinkybių, jog dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo neįvykdymo šiuo metu jai yra apribota teisė naudotis jai priklausančiu turtu (faktiškai naudoti teritoriją tiesioginei turimų pastatų paskirčiai / eksploatavimui), kad yra patiriami nuostoliai ar daroma žala jos vykdomai veiklai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat yra svarbi sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, nes įvertinus žemės sklypo, kuris turi būti išnuomotas ieškovei, specifiškumą, Detaliojo plano sprendiniai turi būti priimti objektyviai ir atsakingai įvertinus visas aplinkybes ir atsižvelgus tiek į visuomenės, tiek į ieškovės interesus. Dar kartą pažymėtina, kad atsakovės NŽT aktyvūs ar pasyvūs veiksmai nagrinėjamu atveju neturi įtakos Detaliojo plano (teritorijų planavimo korektūros) procedūrų užbaigimui, todėl terminas atidėto sprendimo įvykdymui buvo nustatytas objektyviai įvertinus visas galimas kylančias rizikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad sprendimo įvykdymo terminas buvo atidėtas iki 2024 m. birželio 21 d., nereiškia, jog sprendimas, atlikus visas Detaliojo plano derinimo procedūras, negalės būti įvykdytas ir anksčiau.

37.       Atsižvelgdamas į tai, kad Detaliojo plano sprendinių procedūros nėra baigtos ir šių procedūrų užbaigimas nepriklauso tik nuo atsakovės NŽT veikimo ar neveikimo, nes ji negali daryti įtakos teritorijų planavimo korektūros procedūrų užbaigimui, taip pat įvertinus ieškovės aktyvius veiksmus (teikiant pasiūlymus dėl Detaliojo plano sprendinių), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė egzistuojant išimtinį atvejį, objektyviai lemiantį įsiteisėjusio sprendimo vykdymo atidėjimo poreikį.

38.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

39.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nutarties priėmimo metu buvusias klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40.       Ieškovės atskirojo skundo netenkinus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

        

Teisėja                                        Danguolė Martinavičienė