Civilinė byla Nr. e2-1603-845/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18015-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.1;
2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 11 d.
Vilnius
Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,
sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. padėjėjui Pauliui Škėriui,
atsakovo atstovui adv. Rokui Kaireliui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Melasa rail” ieškinį atsakovui UAB “Bio Valiuta” dėl skolos priteisimo.
Teismas,
n u s t a t ė :
ieškovas UAB „Melasa rail” kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB “Bio Valiuta”, prašydamas priteisti iš atsakovo 12 269,40 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 16 d. ieškovas išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 240000001605, kurioje nurodyta, kad atsakovas įsigijo 12 000 litrų (12 tonų) rapso techninio aliejaus, kurio bendra suma su PVM yra 12 269,40 Eur. Atsakovas sąskaitą turėjo apmokėti iki 2024 m. gegužės 26 d., tačiau iki šiol jos nepamokėjo. Pažymėjo, kad atsakovas pripažino, kad gavo prekę, tačiau liko už ją neatsiskaitęs. Ieškinį grindė 6.256 str. 1 d., jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Teigė, kad ieškovas savo prievolę vykdė tinkamai ir laiku bei suteikė atsakovui 12 000 litrų rapso techninio aliejaus (toliau – produkciją); atsakovas produkciją gavo, todėl privalo už ją atsiskaityti. Taip pat ieškovas CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 2 d., 3 str. 2 d., 2 str. 5 d. pagrindais prašė priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas “Bio Valiuta” su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2024-05-06 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 06/05/2024, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui 48 tonas Sutartyje nustatytos kokybės naudoto kepimo aliejaus. Atsakovui buvo perduota tik 12 tonų aliejaus, nors, pagal Sutarties reikalavimus, turėjo būti pristatyta 48 tonos, t. y. 4 kartus mažesnis kiekis. Be to, pristatytos prekės neatitiko Sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų. Iš tyrimų protokolo matyti, kad pristatytame aliejuje fosforas sudarė 95 ppm, nors pagal Sutarties reikalavimus neturėjo viršyti 30 ppm.
Toks neatitikimas Sutarties reikalavimams nėra formalus ar mažareikšmis, nes fosforo kiekis viršija Sutartyje nustatytą maksimalią ribą net tris kartus. Pažymėjo, kad su ieškovu vyko derybos žodžiu dėl netinkamos kokybės prekių grąžinimo, tačiau ieškovas savo sutartinių įsipareigojimų (pristatyti tinkamos kokybės ir sutartą prekių kiekį) nevykdė. Tai, kad bendradarbiavimas su ieškovu vyko nesklandžiai, patvirtinta ir faktinė aplinkybė, jog 2024-05-16 PVM sąskaitą faktūrą ieškovas el. paštu atsiuntė tik 2024-07-12, nors sąskaitoje nurodyta, kad ji turi būti apmokėta iki 2024-05-26. Pažymėjo, kad 2024-08-06 el. laišku ieškovas sutiko, kad prekės gali būti grąžintos, tačiau pareikalavo, kad atsakovas jas pats pristatytų savo transportu kokybės patikrinimui. 2024-08-10 atsakovas įspėjo ieškovą, kad neatsiėmus prekių, šios bus perduotos utilizavimui. Teigė, kad tolesnė komunikacija su ieškovu nutrūko, kadangi pastarasis, vietoj konstruktyvaus ginčo sprendimo, ėmė reikšti formalius reikalavimus atsakovo siunčiamiems pranešimams, reikalaudamas, kad pranešimai būtų siunčiami ne elektroniniu paštu, o ant įmonės blanko ir pan. Ieškovui nesiimant jokių veiksmų dėl prekių atsiėmimo, nesitariant dėl jų saugojimo išlaidų, atsakovas buvo priverstas jas perduoti utilizuoti bendrovei SIA „Green supply service“. Nors tarp šalių ir buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, tai savaime nereiškia, kad atsakovas turi mokėjimo pareigą pagal ieškovo vienašališkai išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 240000001605. Nurodė, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.). Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės (CK 6.334 str. 1 d. 1 p.). Kai pardavėjas, pažeisdamas sutartį, perduoda pirkėjui mažesnį, negu nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, daiktų kiekį, pirkėjas turi teisę, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, arba reikalauti perduoti jam trūkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokėti kainą, o jei kaina jau sumokėta, – reikalauti ją grąžinti ir atlyginti nuostolius (CK 6.330 str. ). Pažymėjo, kad ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė dviem aspektais – prekės neatitiko kokybės reikalavimų bei buvo perduotas mažesnis, nei Sutartimi sutartas, prekių kiekis. Be to, pagal Sutarties nuostatas atsakovas su ieškovu turėjo atsiskaityti per 3 dienas, nuo to momento, kai ieškovas pristatys tinkamą kiekį, tinkamos kokybės prekių. Ieškovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovui neatsirado mokėjimo pareiga. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, jis neįgijo teisės reikalauti mokėjimo iš atsakovo, todėl prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gegužės 16 d. ieškovas išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 240000001605, kurioje nurodyta, kad atsakovas įsigijo 12 000 litrų (12 tonų) rapso techninio aliejaus už 12 269,40 Eur sumą. Sąskaitoje nurodytas jos apmokėjimo terminas iki 2024 m. gegužės 26 d. Iš 2024-05-16 Krovinio važtaraščio matyti, kad ieškovas perdavė atsakovui 12 tonų aliejaus, atsakovas patvirtino, kad krovinį priėmė.
Taigi, ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindžia 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 240000001605 ir 2024-05-16 Krovinio važtaraščiu.
Tuo tarpu atsakovas nagrinėjamoje byloje tvirtino, jog šalys 2024-05-06 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 06/05/2024, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui Sutartyje nustatytos kokybės naudoto kepimo aliejaus 48 tonas. Atsakovo teigimu, jam buvo perduota tik 12 tonų aliejaus, be to, prekė neatitiko Sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, nes aliejuje fosforas sudarė 95 ppm ir viršijo Sutartyje nurodytą 30 ppm normą.
Sprendžiant dėl šalių nurodytų pozicijų, svarbu pažymėti, kad atsakovas pateikė 2024-05-06 Pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios turinio nustatyta, kad šalys sulygo dėl 48 tonų 100 proc. augalinės kilmės aliejaus, nurodant jo pristatymo datą - 2024-05-10/2024-05-13; taip pat šalys sulygo dėl mokėjimo sąlygų, nustatant, kad patikrinus kokybę ir kiekį, mokėjimas bus atliktas per 3 darbo dienas. Sutartyje nurodyti prekių kokybės specifikacijos reikalavimai.
Tuo tarpu iš 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 240000001605 ir 2024-05-16 Krovinio važtaraščio turinio nustatyta, kad atsakovas įsigijo 12 000 litrų (12 tonų) rapso techninio aliejaus už 12 269,40 Eur sumą, be to, ir pats atsakovas pripažino, kad jam buvo pateikta 12 tonų aliejaus. Iš 2024-05-06 Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nustatyta, kad šalys sulygo dėl 48 tonų 100 proc. augalinės kilmės aliejaus, taigi Sutarties dalykas (prekė) ir prekių kiekis kardinaliai nesutampa su prekės/paslaugos pavadinimu nurodytu sąskaitoje. Juolab, kad ir atsakovo pateiktas 2024-09-04 CMR važtaraštis, kuriuo jis įrodinėja aplinkybę, kad ieškovas jam pateikė netinkamos kokybės prekę, kurią jis perdavė utilizavimui, liudija, jog atsakovas perdavė utilizavimui 26,160 tonų aliejaus mišinio. Taigi, perduotas utilizuoti aliejaus kiekis yra dvigubai didesnis, nei atsakovas gavo iš ieškovo. Pabrėžtina, kad atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje akcentavo, jog ieškovas pateikė tik 12 tonų aliejaus vietoj sutartų 48 tonų. Nustatytos aplinkybės liudija, jog atsakovo pozicija yra pakankamai prieštaringa. Be to, sprendžiant, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas vadovautis atsakovo pateikta Sutartimi, teismas negali ignoruoti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių: 1) iš 2024-05-06 Sutarties sąlygų nustatyta, kad Sutarties dalykas - 100 proc. augalinės kilmės aliejus, kurio kokybės specifikacijos yra aiškiai apibrėžtos Sutartyje, įskaitant fosforo kiekį (ne daugiau 30 ppm); 2) ieškovas savo reikalavimą kildina iš 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 240000001605, kurioje nurodyta, kad atsakovas įsigijo 12 000 litrų (12 tonų) rapso techninio aliejaus; 3) iš 2024-05-14 MB „Biovala“ tyrimų protokolo Nr. UIN 0A9F953 matyti, kad ieškovas pateikė techninės alyvos aliejaus mėginį, o ne 100 proc. augalinės kilmės, dėl ko pagrįsta manyti, jog kokybės specifikacijos rodikliai yra skirtingi techninės alyvos kilmės ir 100 proc. augalinės kilmės, įskaitant fosforo rodiklius; taip pat įvertinus ir Tyrimų protokolo surašymą laike (2024-05-14), spręstina, kad ieškovas atliko prekės tyrimą ir protokolą pateikė atsakovui, tam, kad jis įvertintų kokybės specifikacijas. Pabrėžtina, kad Tyrimų protokolą pateikė atsakovas, taigi jam informacija apie prekės kokybę buvo atskleista tinkamai. Nustatyta, kad atsakovas 2024-05-16 Krovinio važtaraščiu prekę - 12 tonų aliejaus priėmė ir pretenzijų nei dėl jos kiekio, nei dėl kokybės nereiškė. Teismo vertinimu, būtent šios konstatuotos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog Sąskaita, kurios pagrindu ieškovas reikalauja prievolės įvykdymo, nebuvo išrašyta Sutarties, kuria atsakovas grindžia atsikirtimus, pagrindu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas vadovaujasi Sąskaita ir Krovinio važtaraščiu, o ne Sutartimi.
Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 240000001605 perdavė atsakovui 12 000 litrų (12 tonų) rapso techninio aliejaus už 12 269,40 Eur sumą ir atsakovas produkciją priėmė, patvirtindamas 2024-05-16 Krovinio važtaraščiu, kuriame aiškiai nurodyta, kad perduota 12 tonų aliejaus; važtaraštis pasirašytas atsakovo atstovo ir teismui dėl to abejonių nekilo. Nors atsakovo atstovas teismo posėdyje tvirtino, jog nėra aišku, kas pasirašė Krovinio važtaraštį, tačiau tiek iš atsakovo atstovo pateikto teismui 2024-05-06 Sutarties originalo, tiek Lietuvos pašto siuntos įteikimo patvirtinimo matyti, kad Krovinio važtaraštį pasirašė atsakovo vadovas V. V..
Byloje konstatuota, jog tarp šalių Sąskaitos pagrindu susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Taigi, ginčas byloje kilo dėl prievolės vykdymo pagal 2024-05-16 sąskaitą-faktūrą, o būtent – pirkėjo pareigos atsiskaityti už patiektą prekę – rapsų techninį aliejų. Iš nurodytos sąskaitos turinio matyti, kad atsakovui buvo patiekta 12 tonų rapsų techninio aliejaus už 12 269,40 Eur sumą, nurodant sąskaitą apmokėti iki 2024-05-26. Iš el. susirašinėjimo matyti, kad ieškovas 2024-07-12 išsiuntė atsakovui 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 240000001605 apmokėjimui, tačiau atsakovas tik 2024-08-07 el. laiške pateikė atsakymą, nurodydamas, jog dar iki 2024-08-01 prašė atsiimti prekes; 2024-08-10 el. laiške atsakovas nurodė ieškovui, jog neatsiėmus prekių, jos bus utilizuotos. Iš 2024-09-04 CMR važtaraščio matyti, kad atsakovas perdavė 26,160 tonų aliejaus mišinio bendrovei SIA „Green supply service“. Išanalizavus ir įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ta aplinkybė, kad ieškovas pateikė atsakovui 2024-05-16 sąskaitą apmokėjimui 2024-07-12, savaime neapneigia pastarojo pareigos atsiskaityti už patiektą prekę, juolab, kad krovinio važtaraščiu jis prekę priėmė. Sprendžiant dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad aliejus buvo netinkamos kokybės ir atsakovas jį perdavė utilizavimui, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš atsakovo pateikto CMR važtaraščio turinio nustatyta, jog atsakovas perdavė 26,160 tonų aliejaus mišinio bendrovei, nors tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje akcentavo, jog ieškovas pateikė tik 12 tonų aliejaus vietoj sutartų 48 tonų. Taigi, tokio pobūdžio aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovas pateikė utilizavimui ieškovo jam pagal sąskaitą patiektą 12 tonų rapsų techninį aliejų.
Pagal pirkimo – pardavimo sutartį, viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str.). Taigi, pagrindinės pirkėjo prievolės pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį sutartą sumą. CK 6.189 str. 1 d. nurodyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.200 str. 1 d. nustatyta, kad šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Remiantis CK 6.205 str., sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsisako mokėti už ieškovo pateiktą produkciją – 12 tonų rapsų techninės kilmės aliejų, teigdamas, jog prekė yra netinkamos kokybės. Sprendžiant dėl šių teiginių pagrįstumo svarbu pažymėti, jog CK 6.333 str. 1 d. įpareigoja pardavėją perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. CK 6.363 str. 2 d. nurodyta, jog parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir daikto prikimo – pardavimo sutartyje. Sprendžiant ar ieškovas perdavė atsakovui tinkamos kokybės prekę, svarbu pažymėti, kad teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai Sąskaitos, o ne Sutarties pagrindu; todėl teismas nesivadovauja kokybės specifikacijomis nurodytomis Sutartyje, kurios taikomos 100 proc. augalinės kilmės aliejui ir sprendžia, kad atsakovo nurodyti kokybės reikalavimai dėl fosforo kiekio, šiuo konkrečiu atveju nevertintini kaip defektai. Byloje konstatuota, kad ieškovas pateikė atsakovui rapsų techninės kilmės aliejų, kurio tyrimas buvo atliktas ir tyrimų protokolas su kokybės specifikacijomis pateiktas atsakovui, pretenzijų prekės priėmimo metu atsakovas nepareiškė, taigi sąlyga dėl fosforo kiekio atsakovui nebuvo siurprizinė, atsakovas sandorio sudarymo ir jo vykdymo metu buvo tinkamai informuotas apie prekę, jos kokybę ir kiekį. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas pateikė netinkamos kokybės prekę ar per mažą jos kiekį. Pabrėžtina, kad atsakovas yra verslininkas ir jam taikomi aukštesni bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus asmuo) elgesio standartai (LAT 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020), todėl susipažinęs su 2024-05-14 Tyrimų protokolu galėjo reikšti pretenzijas ir prekės 2024-05-16 nepriimti.
2024 m. gegužės 16 d. ieškovas išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 240000001605, kurioje nurodyta, kad atsakovas įsigijo 12 000 litrų (12 tonų) rapso techninio aliejaus, kurio bendra suma su PVM yra 12 269,40 Eur. Atsakovas iki šiol nurodytos sąskaitos nepamokėjo. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažino, kad priėmė produkciją (prekę), tačiau liko už ją neatsiskaitęs ir teigė, kad prekė buvo netinkamos kokybės ir buvo perduotas mažesnis, nei Sutartimi sutartas, prekių kiekis. Sprendžiant dėl tokio pobūdžio atsakovo teiginių, svarbu pabrėžti, kad atsakovas jokio prekės defektacijos akto nesurašė, iki 2024-08-10 nereiškė ieškovui pretenzijų dėl prekės kiekio ir kokybės.
Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad atsakovo pasirinktas modus operandi, šiuo atveju atsisakymas atsiskaityti su ieškovu teigiant, kad prekė neatitiko Sutarties sąlygų, nors prievolės įvykdymo reikalaujam Sąskaitos pagrindu, - neatitinka ne tik sąžiningo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio standarto, bet toks elgesys yra nesuderinamas su sąžiningo verslo standartais.
Atsižvelgiant į byloje konstatuotas aplinkybes, atsakovo teiginiai, jog prekė buvo perduota netinkamos kokybės ir per mažo kiekio, vertinti kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei kaip siekis išvengti prievolinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo. Pagal CK 6.317 str., viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją, pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Tai yra viena iš civilinių teisinių pareigų (CK 1.136, 6.2 straipsniai). Byloje konstatuota, kad pardavėjas (ieškovas) 2024-05-16 sąskaita – faktūra patvirtino pirkėjui (atsakovui), jog perduoda 12 tonų rapsų techninio aliejaus; taip pat ieškovas patvirtino ir prekės kokybę, pateikdamas atsakovui 2024-05-14 MB „Biovala“ parengtą tyrimų protokolą Nr. UIN 0A9F953 dėl techninės alyvos aliejaus. 2024-05-16 Krovinio važtaraščiu atsakovas patvirtino, kad ieškovas perdavė jam 12 tonų aliejaus, o atsakovas prekę priėmė.
Pagal CK 6.38 str., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas perdavė prekę atsakovui, o atsakovas už ją neatsiskaitė, todėl teismas 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 240000001605, 2024-05-16 Krovinio važtaraščio, CK 6.156 str., 6.189 str. 1 d., 6.38 str., 6.200 str. 1 d., 6.256 str., 6.305 str. pagrindais priteisia iš atsakovo ieškovo naudai 12 269,40 Eur skolą už parduotą prekę. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 2 d., 3 str. 2 d., 2 str. 5 d. ir CK 6.210 str. pagrindais ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Kadangi atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, ieškovo prašymas tenkinamas, priteisiant iš atsakovo 8 proc. dydžio palūkanas už priteistą 12 269,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį visiškai, remiantis CK 93 str. 1 d., 98 str., ieškovui iš atsakovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 368 Eur žyminio mokesčio ir 181,50 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 549,50 Eur. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius patirtų išlaidų faktą ir dydį; teismo vertinimu, atsižvelgiant į advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, protingos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 269-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB “Bio Valiuta”, j. a. k. 302567066, ieškovo UAB „Melasa rail”, j. a. k. 306227591, naudai 12 269,40 Eur (dvylika tūkstančių du šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 40 euro centų) skolos, 8 proc. dydžio palūkanas už priteistą 12 269,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 549,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lijana Le Huede