Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

Dėl sprendimo panaikinimo

N U T A R T I S

2010 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ ir VšĮ „Lygių galimybių plėtros centras“ pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą ir patikslintu pareiškimu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-03-10 sprendimą „Dėl 2009-03-11 taikaus susirinkimo ir eitynių „Prieš rasizmą ir ksenofobiją – už toleranciją ir pakantumą“ organizavimą“, kaip neteisėtą, nepagrįstą, diskriminuojantį bei pažeidžiantį teisę į taikius susirinkimus.

Pareiškėjai nurodo, kad 2009-03-04 jie pateikė pranešimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl 2009-03-11 organizuojamo taikaus susirinkimo „Prieš rasizmą ir ksenofobiją – už toleranciją ir pakantumą“. 2009-03-10 pareiškėjai gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento raštą, kuriame buvo nurodyta, jog pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos išduoti atsisakoma, nes organizuojant susirinkimą gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės. Pareiškėjų vertinimu, atsakovo sprendimu buvo pažeistos Susirinkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos, nes sprendimo priėmimas buvo vilkinamas, be to, atsakovo sprendimas buvo nepagrįstas, neproporcingas ir neteisėtas, nes atsakovas nepateikė jokių faktinių duomenų ar argumentų, pagrindžiančių, kad organizuojant susirinkimą gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-09-21 sprendimu pareiškimą atmetė, motyvuodamas, taip pat tuo, kad surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjų siūlomų organizuoti eitynių metu buvo galima sulaukti veiksmų, nukreiptų prieš renginio dalyvius ir galėjo būti pažeistas visuomenės saugumas, viešoji tvarka bei žmonių sveikata, todėl pareiškėjų teisė į taikius susirinkimus apribota teisėtai ir pagrįstai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos  teismingumo. Teisėjų kolegija nurodo, kad Susirinkimų įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, jog susirinkimo organizatoriai atsisakymą išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos gali apskųsti atitinkamos apylinkės teismui. Tačiau pareiškėjų keliamas ginčas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatenka į Susirinkimų įstatymo 13 straipsnyje nustatytų ginčų kategoriją. Nors pareiškime suformuluotas reikalavimas panaikinti sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti pažymėjimą eitynėms, tačiau pareiškėjų tikslas yra ne naujo sprendimo dėl eitynių priėmimo inicijavimas, o siekis pripažinti, kad savivaldybės vykdomoji institucija, atlikdama viešojo administravimo veiklą, pažeidė pareiškėjų teises. Vien reikalavimo suformulavimas pagal Susirinkimų įstatymo 13 straipsnį neturėtų lemti ginčo priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

              Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos. Tokių ginčų teismingumą atitinkamos apylinkės teismui, t. y. bendrosios kompetencijos teismui imperatyviai nustato ginčijamo sprendimo              priėmimo metu galiojęs ir galiojantis šiuo metu Susirinkimų įstatymas (Susirinkimų įstatymo 13  straipsnis). Specialioji teisėjų kolegija neturi kompetencijos keisti įstatymo nustatyto teismingumo, todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

              Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjų VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ ir VšĮ „Lygių galimybių plėtros centras“ pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai grąžinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.