Civilinė byla Nr. e2-812-798/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00800-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, bankrutavusios individualios įmonės „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB „Renema“.
2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtintas atsakovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi kreditorių reikalavimų sąrašas patikslintas.
3. Teisme gautas atsakovės I. M. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis. Nurodoma, kad teismas skundžiamas nutartis priėmė nepranešęs I. M.; taip pat nepranešė apie bankroto administratoriaus pateiktus prašymus dėl kreditorių reikalavimų patirtinimo ir jų patikslinimo bei jų neįteikė ir nesudarė galimybės pateikti atsiliepimą į bankroto administratoriaus prašymus.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti bei skyrė I. M. 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis argumentuodama tuo, kad minėtos nutartys jai išsiųstos tik 2018 m. vasario 27 d. teismo lydraščiu, todėl ji turi teisę nutartis skųsti ir prašyti jas panaikinti.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2017 m. lapkričio 6 d. I. M. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2017 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimo protokolinius sprendimus. Šis prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartys nebuvo jai įteiktos, todėl nėra įsiteisėjusios ir dėl šios priežasties negalėjo būti šaukiamas kreditorių susirinkimas. Spręsdamas kreditorių susirinkimo sprendimų pagrįstumą Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi prašymo argumentus, dėl minėtų nutarčių neįteikimo, atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties, paliko nutartį nepakeistą. Nurodė, kad bankroto administratorė atsakovei I. M. elektroniniu paštu išsiuntė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties kopiją, o 2017 m. rugsėjo 19 d. – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties kopiją. Taigi nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma apie šias priimtas teismo nutartis. Be to, ir pati apeliantė atskirajame skunde neginčija, kad gavo bankroto administratorės jai išsiųstas nutarčių kopijas, jog jai buvo žinomas nutarčių turinys.
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarčių teisme gautas tik 2018 m. kovo 8 d., padarė išvadą, kad jis pateiktas praleidus atskirojo skundo padavimo terminus ir neprašant termino atnaujinti negali būti priimtas.
8. Įvertinęs faktines aplinkybes, kad dar Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartimis apeliantei buvo išaiškinta, kad jai procesiniai dokumentai (skundžiamos nutartys) buvo įteikti, teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog I. M. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis – teikia nepagrįstus, pakartotinius skundus, argumentuodama tais pačiais argumentais, dėl kurių pasisakyta ankstesnėse teismų nutartyse, taip vilkindama ir apsunkindama bankroto procedūrą bei pažeisdama įmonės kreditorių interesus į greitą ir ekonomišką bylos procesą. Atsižvelgdamas į tai, teismas skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesu.

3. Atskirojo skundo argumentai

9. Atsakovė I. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarčių peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsakovės atskirojo skundo padavimo termino eigos pradžią susiejo su diena, kai atsakovei tapo žinoma apie priimtas nutartis, nes įstatymas termino eigos pradžią sieja ne su subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kada šalis sužinojo apie priimtą sprendimą/nutartį, o išimtinai su objektyviuoju kriterijumi – kai priimto sprendimo/nutarties patvirtinta kopija yra įteikiama šaliai.
2. Teismas įpareigojo administratorių apie priimtas nutartis informuoti kreditorius. Apeliantė byloje būdama atsakove, spręsdama dėl nutarčių apskundimo termino eigos pradžios pagrįstai vadovavosi pačiose nutartyse bei Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtinta taisykle – atskirojo skundo padavimo termino eiga prasidės tada, kai nutartys CPK nustatyta tvarka bus įteiktos atsakovei. Gavusi bankroto administratoriaus elektroninius laiškus su žinute – siunčiame teismų nutartis žiniai, atsakovė pagrįstai tokio pranešimo nevertino kaip nutarčių įteikimo, nes kaip tiesiogiai teismo procese dalyvaujanti šalis, tikėjosi, kad priimtus procesinius sprendimus įteiks teismas. Kita vertus, bankroto administratorius šiuo atveju net nebuvo įpareigotas įteikinėti nutarčių atsakovei. Be to, procesiniuose dokumentuose atsakovė prašė visus teismo priimtus procesinius sprendimus jai įteikti per elektroninį teismų portalą.
3. Neatitinkančiu faktinių aplinkybių laikytinas teismo teiginys, jog nutartys atsakovei išsiųstos pakartotinai, nes teismas, po atsakovės prašymų, tik 2018 m. vasario 27 d. jas įteikė.
4. Tai, kad bankroto administratoriaus elektroniniai laiškai nėra ir negali būti prilyginti nutarčių įteikimui atsakovei, liudija paties teismo įvardinta aplinkybė, jog nutarčių priėmimo metu dar nebuvo sušauktas kreditorių susirinkimas, todėl nebuvo patvirtinta kreditorių informavimo tvarka.
5. Apeliantė kelia klausimą, kodėl teismas priėmė jos 2018 m. kovo 6 d. atskirąjį skundą, jeigu jis grindžiamas aplinkybe, kuri, pasak teismo, jau yra išnagrinėta, todėl negali būti priimtas atsakovės atskirasis skundas dėl nutarčių dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo.
6. Nuo proceso pradžios atsakovės procesinės teisės nuolat pažeidinėjamos, teismas daro klaidas, o atsakomybę dėl to perkelia atsakovei.

              Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirojo skundo ribos ir kurių neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai, viešasis interesas, nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant jo ribų.
11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Kita vertus, bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ją (teisę) riboja laikas. Įstatymo leidėjas, siekdamas skatinti dalyvaujančius byloje asmenis rūpintis proceso eiga, užkirsti kelią nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-528-381/2018).
13. Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą nurodydamas, kad atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarčių teisme gautas tik 2018 m. kovo 8 d., kad jis pateiktas praleidus atskirojo skundo padavimo terminus ir neprašant termino atnaujinti negali būti priimtas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas procesinį klausimą išsprendė iš esmės teisingai – atsisakė priimti atskirąjį skundą, praleidus atskirojo skundo padavimo terminą, tačiau nenurodė, kad šis terminas CPK 307 straipsnio 3 dalies prasme yra naikinamasis.
14. CPK 307 straipsnio 3 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus pirmojo skirsnio numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Taigi CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos, per kurį galima prašyti atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą, yra naikinamasis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-528-381/2018).
15. Nagrinėjamu atveju apeliantės skundžiamos nutartys priimtos 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. Šių nutarčių įteikimo apeliantei aplinkybės ištirtos ir įvertintos ne vienoje Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nagrinėjant IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto bylą.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė faktines aplinkybes, susijusias su nutarčių įteikimu, įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartyje bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartyje. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje, nagrinėdamas I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties, kuria IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, dar kartą pasisakė dėl skundo argumentų, susijusių su 2017 m. rugsėjo 1 d. bei 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarčių įteikimu ir įsiteisėjimu, taip pat ankstesnių nutarčių prejudicinės galios.
17. Kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-722-330/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-456-330/2018 pagal atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties, be kita ko, konstatuota, kad teismas, priimdamas abi (2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d.) nutartis, įpareigojo bankroto administratorę per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Nurodytoje byloje taip pat nustatyta, kad bankroto administratorė atsakovei I. M. elektroniniu paštu išsiuntė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties kopiją, o 2017 m. rugsėjo 19 d. elektroniniu paštu išsiuntė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties kopiją. Tuo pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartyje konstatavo, kad atsakovei buvo žinoma apie šias priimtas teismo nutartis, kas sudarė galimybę jai šias nutartis skųsti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir nagrinėjamos bylos atžvilgiu turi prejudicinę reikšmę. Tokia teismo nutarties savybė lemia, kad apeliantė negali kitoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarčių jai įteikimu ir galimybe skųsti tas nutartis, kvestionuoti kitoje byloje.
18. Nurodyti prejudiciniai faktai lemia apeliantės argumentų dėl skundžiamų nutarčių įteikimo atmetimą.
19. Apeliantė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d nutarčių teismui pateikė tik 2018 m. kovo 8 d. Kadangi per CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo skundžiamų teismo nutarčių paskelbimo dienos apeliantė, būdama aktyvia proceso šalimi, teikusia ne vieną atskirąjį skundą bankroto byloje, neinicijavo apeliacinio proceso, todėl teisę į apeliaciją prarado.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).
21. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį nepriimti atsakovės atskirojo skundo, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti I. M. atskirąjį skundą, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, palikti nepakeistą.

           Teisėjas                                                          Antanas Rudzinskas