Civilinė byla Nr. e2S-1363-603/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-05272-2017-8

              Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.; 3.3.2.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUTARTIS

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko (apelianto) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Koperis“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui A. B.,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Kreditorius UAB „Koperis“ kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 41 000 Eur skolos, 2 050 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko A. B.. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti skolininko A. B. bankų ir kredito įstaigų sąskaitose esančias pinigines lėšas, jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą skolos sumai.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, kreditoriaus UAB „Koperis“ reikalavimams užtikrinti areštavo skolininko A. B. turtą 43 050 Eur sumai, pirmiausiai areštuojant skolininkui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar nepakankant - pinigines lėšas, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti privalomus mokesčius į valstybės (savivaldybės) ir socialinio draudimo biudžetus, darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Koperis“ pagal pareikštą reikalavimą.
3. Teismas pažymėjo, jog kreditoriaus reikalaujama priteisti skolos suma yra didelė, skolininkas ilgą laiką vengia atsiskaityti, jo reali finansinė ir turtinė padėtis nežinoma. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis skolininkui yra iškeltų bylų, kuriose jis yra skolininkas arba atsakovas. Teismas sprendė, kad kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių skolininkui taikymo yra pagrįstas ir tenkintinas, nes nesiėmus šių priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, siekdamas nesuteikti nė vienai šaliai perdėto pranašumo ar suvaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti, sprendė, jog pirmiausiai areštuotinas reikalavimo vertę atitinkantis skolininko nekilnojamasis ir kilnojmasis turtas, o šio turto nesant ar nepakankant – piniginės lėšos, esančios pas skolininką ar trečiuosius asmenis,

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas A. B. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus UAB „Koperis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nevertino kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, grėsmės teismo įsakymo įvykdymui. Kreditoriaus reikalavimas buvo visiškai nepagrįstas, todėl nesant visų sąlygų viseto, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos.
2. Paprastai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo (skolininko) nesąžiningumą, tačiau nagrinėjamu atveju kreditorius skolininko nesąžiningumo neįrodinėjo ir tikėtinų duomenų, kad skolininkas turi ketinimų turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė. Aplinkybė, kad skolininkas turi kitų vykstančių bylų, nepatvirtina grėsmės teismo įsakymo įvykdymui ar nepaneigia skolininko sąžiningumo. Akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių skolininko nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Nesant jokių duomenų, patvirtinančių skolininko nesąžiningumą, siekį turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, nėra grėsmės kreditoriui palankaus teismo įsakymo įvykdymui ateityje. Nenustačius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, jų taikymas negalimas.
3. Reikalaujama priteisti skolos suma apeliantui nėra didelė. Skolininko finansinė padėtis yra labai gera, skolininkas turi daug nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė yra pakankama kreditoriaus reikalavimui įvykdyti. Byloje nenustatyta sąlygų visumą, būtina laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui. 
5. Kreditorius UAB „Koperis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nagrinėjamu atveju kyla realus pavojus, kad ieškovui palankų sprendimą įvykdyti bus sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Apeliantas yra nesąžiningas ir piktybiškai vengia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Apeliantas ne kartą buvo ragintas vykdyti savo įsipareigojimus arba grąžinti kreditoriaus sumokėtą 41 000 Eur sumą, tačiau to neatliko. Taigi, egzistuoja reali grėsmė, kad apeliantas paslėps jam priklausančias pinigines lėšas ar kitą turtą. Apeliantas nepagrindė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad išnyko grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kreditoriui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
2. Ieškinio suma kreditoriui yra labai didelė, o tai laikytina papildomu pagrindu abejoti apelianto galimybe įvykdyti teismo sprendimą, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir nepažeidžia šalių teisių ir teisės aktų saugomos interesų pusiausvyros.
3. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų, tačiau tokių aplinkybių nenustatyta.
4. Apelianto teiginiai, kad grėsmė kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų būti paneigta įrodymais, kad apeliantas turi pakankamai turto ir gauna nuolatinių pajamų, kurių vertė bei dydžiai nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimą ir kad skolininko finansinė padėtis yra labai gera, skolininkas turi daug nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė yra pakankama kreditoriaus reikalavimui įvykdyti, nereiškia ir nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir tikslingumo. Kreditoriui sumokėjus nurodytą 41 000 Eur sumą skolininkui, pastarasis prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, o pareikalavus grąžinti sumokėtus pinigus, skolininkas visais būdais nuo 2016-09-30 vengė juos grąžinti ir išsisukinėjo nuo atsakomybės. Apeliantas, kaip nurodo atskirajame skunde, net ir turėdamas pakankamai turto, kurį realizavęs būtų atsiskaitęs su kreditoriumi, to iki šiol nepadarė.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
7. Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi šios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas reiškia teismo įsitikinimą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminariai įvertinus reikalavimo pagrįstumą, nėra pagrindo manyti, kad šis reikalavimas negalėtų būti patenkintas, todėl pagrindo konstatuoti, kad pareikštas reikalavimas yra tikėtinai nepagrįstas, nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog pareikšti reikalavimai yra prima facie pagrįsti (CPK 144 str. 1 d.).
9. Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui taip pat būtina nustatyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovų finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti prezumpciją, jog ieškinio suma jam nėra didelė, pateikdami duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).
10. Atskiruoju skundu apeliantas nurodo, kad grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra, nes apelianto turtinė padėtis yra labai gera, jis turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams įvykdyti. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas pateikė teismui VĮ Registrų centro išrašą apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įregistruotus juridinius faktus bei žymas, tačiau apeliantas nepateikė teismui įrodymų apie minėto turto vertę, taip pat duomenų apie gaunamas pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti apie gerą jo turtinę padėtį bei teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą.
11. Apeliantas, nesutikdamas su priimta teismo nutartimi, nurodo, kad byloje nebuvo nustatytas jo nesąžiningumas, todėl nėra grėsmės sprendimo įvykdymui. Šie argumentai bei apelianto pateikti įrodymai nesudaro pagrindo kitaip vertinti situacijos ir naikinti ar keisti teismo pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones (CPK 178 str.). Kaip jau minėta, vien didelė reikalavimo suma yra pakankamas pagrindas taikyti minėtas priemones. Apeliantas, siekdamas paneigti šią prezumpciją, turėtų įrodyti, jog jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad reikalavimo suma jam negali būti laikoma didele, tačiau kaip jau pažymėta, nagrinėjamu atveju apeliantas to neįrodė (CPK 185 str.), taigi, nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismo vertinimu, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.
12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl skundžiamoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r ė :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                              Loreta Bujokaitė