Civilinė byla Nr. e2A-1616-643/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24588-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.7.5.; 1.3.2.9.10.9.; 1.3.6.4.1.3.; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo, pagal ieškovo V. O. ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Nacionaliniam vėžio institutui ir pastarojo priešieškinio ieškovui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. O. 2022 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK, Komisija) su prašymu dėl darbo sutarties su juo nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, susijusių sumų išieškojimo. Komisija, išnagrinėjusi šį darbo ginčą, 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu darbuotojo prašymą tenkino iš dalies – pripažino jo atleidimą iš darbo biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Nacionalinis vėžio institutas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punktu neteisėtu, negrąžino ieškovo į darbą, išieškojo jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Abi ginčo šalys, nesutikdamos su Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą.
2. Ieškovas V. O. pateikė ieškinį, prašydamas išnagrinėti individualų darbo ginčą pagal Komisijos priimto sprendimo dalį, kuria jis nebuvo grąžintas į darbą ir jam nebuvo priteista kompensacija pagal stažą, pripažinta, kad ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimus, priteistas netikslus vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) dydis už priverstinę pravaikštą, išieškota 500 Eur neturtinės žalos, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą: 1) grąžinti ieškovą į eitas pareigas ir sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai, o jeigu šis prašymas nebūtų tenkintas – papildomai priteisti ieškovui 6 VDU kompensaciją pagal stažą DK 218 straipsnio 4 dalies pagrindu; 2) priteisti jo naudai vidutinį darbo užmokestį imant 267,29 Eur į darbo dieną už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti jo naudai 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) pripažinti, kad ieškovas nepadarė šiurkščių darbo pareigų pažeidimo; 5) neginčijamą DGK sprendimo dalį laikyti įsiteisėjusia; 6) priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinyje paaiškino, kad 1978 m. ieškovas su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kur įgijo gydytojo specialybę, ir įstojo į Vilniaus Universiteto bendrosios chirurgijos rezidentūrą, kurią baigė 1979 m. (duomenys neskelbtini) dirbo Vilniaus miesto Antakalnio ligoninėje, nuo 1982 m. dirbo tuometiniame Vilniaus universiteto Onkologijos institute (dabar – BĮ Nacionalinis vėžio institutas (toliau – NVI)) iki pat atleidimo 2022 m. liepos 28 d. (darbo stažas (duomenys neskelbtini)), nuo 2014 m., po klinikinių skyrių reorganizacijos, iki pat atleidimo dirbo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Taip pat paaiškino, kad jo vadovaujamas skyrius (duomenys neskelbtini) tapo pirmuoju ir vieninteliu (duomenys neskelbtini) skyriumi / centru Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2018 m. sėkmingai praeita tarptautinė NVI krūties ligų ir onkologijos skyriaus reakreditacija. Nurodė, kad ieškovo pagrindinė mokslinės veiklos kryptis - sergančiųjų krūties vėžiu kombinuoto gydymo efektyvumo vertinimas, jis, siekdamas pagerinti pacienčių gyvenimo kokybę, didžiausią dėmesį skiria plastinėms rekonstrukcinėms operacijoms dėl krūties vėžio: 1988-1991 m. ligonėms, segančiomis krūties vėžiu, atliko (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijas implantais ir plėtikliais/ espanderiais, taip pat, plėtojant šią mokslinę kryptį 1991 m. apgynė daktaro disertaciją, 2000 m. - habilituoto daktaro disertaciją, dirbo NVI vyresniuoju ir vyriausiuoju mokslo darbuotojas, buvo ilgamečiu NVI Mokslinės tarybos nariu, yra daugelio mokslo darbų ir publikacijų autorius ir bendraautorius, turi profesoriaus vardą, yra pripažintas, žinomas bei vertinamas, nuolatos keliantis savo kvalifikaciją bei besidalijantis sukaupta patirtimi ir su kitais, be to, ir tarptautiniu lygmeniu.
4. Ieškovo teigimu, jo atleidimas iš darbo – tai 13 mėnesių besitęsiančio mobingo jo atžvilgiu rezultatas, įvykęs po to, kai jis paviešino informaciją apie gydytojos D. G. veiklą – dokumentų klastojimą ir pacientų teisių pažeidimus NVI. Nurodė, kad per šį laikotarpį buvo keli NVI administracijos bandymai atleisti ieškovą iš pareigų, vykdytas nuolatinis psichologinis spaudimas jo atžvilgiu, inicijuoti tyrimai, patikrinimai, buvo siekiama jį diskredituoti, priversti palikti darbą pačiam arba siekiant bet kokiais būdais ir priemonėmis atleisti iš pareigų.
5. Taip pat paaiškino, kad 2022 m. birželio 29 d. pagal NVI direktoriaus įsakymą jis buvo laikinai nušalintas nuo pareigų, uždraudžiant atlikti krūties rekonstrukcijų operacijas, nurodant, kad yra vykdomas darbo pareigų pažeidimų tyrimas iki 2022 m. liepos 29 d., tačiau ieškovo teigimu, nušalinimas nuo pareigų yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes NVI administracija žinojo apie galiojančius SAM ir Akreditacijos tarnybos reikalavimus krūties rekonstrukcinėms ir mamoplastinėms operacijoms, kadangi ieškovas 2022 m. gegužės 4 d. raštu Nr. R6-203 buvo pateikęs NVI administracijai informaciją apie SAM ir Akreditacijos tarnybos keliamus reikalavimus specialistams šioms operacijoms atlikti. Pažymėjo, kad 1999 m. iki 2017 m. birželio 30 d. bendro chirurgo licencijoje buvo įrašyta, kad bendras chirurgas gali atlikti operacijas pacientėms sergančioms krūties vėžiu ir gerybinėms krūties ligomis, o ieškovas yra (duomenys neskelbtini) ir tokių operacijų yra atlikęs daugiau negu 1 200 (krūties onkoplastinių ir rekonstrukcinių (vienmomentinių ir atidėtų krūties rekonstrukcijų panaudojant implantus ir/arba plėtiklius) operacijų). Nurodė, kad 2022 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas) ieškovas buvo atleistas iš pareigų pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, t. y. už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus.
6. Ieškovo manymu, jokių Įsakyme nurodytų šiukščių darbo pareigų pažeidimų jis nėra padaręs, o jeigu kažką yra padaręs, tai neturėtų būti vertinama šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais, o skirta nuobauda dėl to yra pernelyg griežta.
7. Ieškovas pažymėjo, kad darbdavys pažeidė DK 58 straipsnio 6 dalyje numatytus terminus sprendimui nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priimti, nes praktiškai visi, išskyrus vieną nurodytą aplinkybę dėl 2022 m. balandžio 8 d. operacijos, tariami ieškovo pareigų pažeidimai padaryti seniau nei prieš 6 mėn., o aplinkybė, kad nurodyti pažeidimai neva paaiškėjo tik patikrinimo metu, nesuteikia pagrindo taikyti 2 metų terminą nuo pažeidimo padarymo.
8. Ieškovas taip pat nurodė, jog gali būti grąžintas į eitas pareigas dėl savo profesinio įdirbio, patirties ir tuo sąlygoto reikalingumo pacientėms, mano, kad atsakovo nesutikimas tam negali būti vertinamas kaip absoliutus ir pakankamas pagrindas jam nesugrįžti.
9. Akcentavo, kad paskutiniųjų metų darbo santykių vykdymas iš darbdavio pusės (nuolatinis mobingas), atleidimo iš darbo pagrindas (atleistas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus) ir aplinkybės (neteikiama informacija, dokumentai, neprašoma pasiaiškinti, daromas nuolatinis spaudimas, vykdomas neteisėtas nušalinimas nuo pareigų) akivaizdžiai sukėlė ieškovui didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, nepatogumus, stresą, itin skaudžias dvasines emocijas, nerimą, baimę ir nestabilumo dėl finansinės padėties jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Ieškovo nuomone, ieškovo reputacijai ir geram vardui buvo padaryta nepataisoma žala, sumažėjo bendravimo ir kasdienio pragyvenimo, tinkamo ir adekvataus savo šeimos aprūpinimo galimybės, sistemingai bauginant bei atleidus ieškovą, jam atsirado bejėgiškumo jausmas.
10. BĮ Nacionalinis vėžio institutas (toliau – atsakovas, darbdavys) pareiškė priešieškinį, prašydamas panaikinti ginčijamą Komisijos 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą dalyje, kuria darbo ginčų komisija nusprendė prašymą tenkinti iš dalies, o BĮ Nacionalinis vėžio institutas direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. O. atleidimo iš darbo dėl darbuotojo kaltės“ nutraukti darbo sutartį su V. O. darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto pagrindais, palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovui pastarojo jam išmokėtas pinigines sumas pagal priimtą DGK sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovas BĮ Nacionalinis vėžio institutas priešieškinyje nurodė, kad ieškovo atleidimui iš darbo buvo teisinis ir faktinis pagrindas, jo veiksmai įvertinti tinkamai ir nėra prielaidų sutikti su ieškovo reikalavimais ir laikyti teisėtu jo atleidimą.
12. Atsakovas paaiškino, kad gavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) 2022 m. birželio 9 d. raštą Nr. 10 AD-155 „Dėl situacijos įvertinimo“ su pavedimu atlikti išsamią šiame rašte išdėstytų faktinių aplinkybių analizę, pateikti išvadas, esant poreikiui priimti atitinkamus sprendimus ir apie tai informuoti SAM. NVI direktoriaus 2022 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios komisijos sudarymo“ buvo sudaryta laikinoji komisija (toliau – komisija) tyrimo atlikimui, išvadų ir atsakymo parengimui. Minėtame SAM rašte buvo nurodytos aplinkybės, kurias turėjo tirti atsakovo sudaryta komisija: „<...> yra gauta informacija, kad Nacionalinio vėžio instituto (toliau - NVI) Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus (toliau - Skyrius) (duomenys neskelbtini) V. O. ne kartą operacijų metu yra asistavęs jo sūnus E. O., kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), tačiau galimai oficialiai jokiais teisiniais ar darbiniais santykiais nesusijęs su NVI. Taip pat buvo pateikta informacija, kad (duomenys neskelbtini) V. O. atlieka ne tik krūtų operacijas, įskaitant ir krūties šalinimo operacijas (mastektomijas), tačiau ir rekonstrukcines krūtų operacijas, naudojant protezus, kurias, vadovaujantis Lietuvos medicinos normos MN 146:2019 „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-1496 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 146:2019 „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“ patvirtinimo“, 5 punktu, turi teisę atlikti asmuo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo nustatyta tvarka įgijęs plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo profesinę kvalifikaciją, tačiau V. O. turi galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo chirurgo profesinę kvalifikaciją, bet ne pagal plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo profesinę kvalifikaciją.“
13. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. birželio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. R6-296 pateikė prašymą ieškovui iki 2022 m. birželio 23 d. pateikti paaiškinimą raštu dėl minėtų aplinkybių, ieškovas 2022 m. birželio 23 d. pateikė atsakovui paaiškinimą raštu, atsakovas 2022 m. birželio 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. R6-324 pateikė prašymą darbuotojui iki 2022 m. liepos 8 d. pateikti paaiškinimą raštu dėl papildomai iškilusių klausimų, ieškovas jį pateikė, vėliau Komisija atliko tyrimą ir 2022 m. liepos 22 d. pateikė tyrimo išvadą Nr. R12-123, kurioje buvo nustatyti šie pažeidimai: ieškovas, naudodamasis savo, kaip (duomenys neskelbtini), tarnybine padėtimi ir įgaliojimais, savavališkai, nesilaikant galiojančių nacionalinių teisės aktų ir NVI vidinių teisės aktų nustatytos tvarkos, organizavo savo sūnaus E. O. veiklą NVI, leisdamas savo sūnui E. O., pasibaigus jo darbo santykiams su Nacionaliniu vėžio institutu, dalyvauti Nacionaliniame vėžio institute atliekamose operacijose ir rinkti klinikinę medžiagą mokslinio darbo vykdymui neturint teisinio pagrindo šių veiklų vykdymui, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus 2018 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. R8-22 „Dėl procedūros „Mokymo organizavimas“ P9 patvirtinimo“ patvirtintą Mokymo organizavimo procedūrą (29 punktą), Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. R8-222 „Dėl Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus nuostatų patvirtinimo ir dėl Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. R8-321 „Dėl Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ patvirtintus Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus nuostatus (6.3 punktą), savo pareiginius nuostatus P8-129, patvirtintus 2021 m. birželio 9 d. (4, 9, 10, 24, 33.1-33.3 punktus); ieškovas, leisdamas savo sūnui Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojui chirurgui A. O. dalyvauti 2022 m. balandžio 8 d. operacijoje jo atostogų metu, neįforminus A. O. atšaukimo iš atostogų, pateikdamas neteisingus A. O. darbo laiko apskaitos duomenis, šiurkščiai pažeidė Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. R8-562 „Dėl darbo grafiko rengimo rekomendacijų Nacionaliniame vėžio institute tvarkos aprašo TA3 P18 patvirtinimo“ patvirtintą Darbo grafiko rengimo tvarkos aprašą (3, 44, 47 punktus), minėtų pareiginių nuostatų 4, 9, 33.1 punktus; ieškovas chirurginių operacijų protokoluose nurodydamas realios faktinės situacijos neatitinkančius duomenis dėl operacijose dalyvaujančių chirurgų/asistentų, šiurkščiai pažeidė savo pareiginių nuostatų 4, 22, 24, 33.3 punktus; ieškovas nesant svarbių ir objektyvių priežasčių keisdamas patvirtintuose operacijų planuose nurodytus asistentus nesilaikant operacinių planų keitimo tvarkos, šiurkščiai pažeidė Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. R8-108 „Dėl Nacionalinio vėžio instituto Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriaus operacinių darbo laiko reglamento ARO-R01 patvirtinimo“ patvirtintą Operacinių darbo laiko reglamentą (9, 10.1, 12.1 punktus).
14. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra proporcinga pažeidimų visumai priemonė, jis Įsakymą priėmė atsižvelgęs į tai, kad ieškovas kaltės nepripažino, o nustatyti darbo pareigų pažeidimai yra nevienkartinio pobūdžio, tęstiniai, atlikti sąmoningai, savo iniciatyva ir sprendimu, siekiant sudaryti kvalifikacijos kėlimo ir mokslinio darbo įvykdymo sąlygas savo artimam asmeniui, t. y. savo sūnui, sūnaus dalyvavimo operacijose slėpimą nurodant kitą savo sūnų, turintį teisę atlikti operacijas ir joms asistuoti, pažeidžiant pacientų teises, sukeliant pavojų kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir pacientų geriausių interesų užtikrinimui, asmens duomenų apsaugai, mažinant pasitikėjimą Nacionaliniu vėžio institutu, jo specialistais, teikiamomis paslaugomis, dokumentuose nurodytos informacijos teisingumu, padarant žalą įstaigos reputacijai, be kita ko, atsakovas turėjo pagrindą nustatytus pažeidimus laikyti šiurkščiais. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovas, būdamas Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus (duomenys neskelbtini), turėjo ir privalėjo organizuoti Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus veiklą taip, kad būtų laikomasi įstatymų ir ligoninės vidaus tvarkos dokumentų, tame tarpe lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų, ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai vertintini kaip itin šiurkštūs, kadangi jis neužtikrino, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, o atliekamos operacijos ir visi su tuo susiję veiksmai būtų tinkamai įforminti, neužtikrino, kad operacijose dalyvaujant su atsakovu niekaip nesusijusiam asmeniui (ieškovo sūnui E. O.) būtų užtikrintas klientų, t. y. pacientų, itin jautrių ir asmeninių duomenų išsaugojimas, negautas klientų sutikimas, kad operacijose dalyvautų praktikantas.
15. Atsakovo teigimu, jis laikėsi ir tinkamai įvykdė visas DK 58 straipsnyje numatytas procedūras: pateikė ieškovui prašymą pateikti paaiškinimą, šiame prašyme nurodė aplinkybes, dėl kurių ieškovas turi pateikti paaiškinimą, atliko išsamų aplinkybių tyrimą, surinkdamas kitų darbuotojų paaiškinimus ir įvertindamas juos sistemiškai kartu su ieškovo paaiškinimais ir surinktais dokumentais. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas neįteikė ieškovui SAM rašto kopijos, nepaneigia fakto, kad ieškovas turėjo galimybę pateikti paaiškinimą dėl padarytų pažeidimų.
16. Atsakovas akcentavo, kad termino Įsakymo priėmimui, o tuo pačiu ir drausminės nuobaudos skyrimui nėra praleidęs, nes pagal DK 58 straipsnio 6 dalį sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos, o pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. Paaiškino, kad atsakovas SAM nurodymu atliko ieškovo veiklos patikrinimą, jį atlikusi komisija išvadas pateikė 2022 m. liepos 22 d., sprendimas dėl ieškovo atleidimo priimtas 2022 m. liepos 28 d., t. y. per nustatytą vieno mėnesio terminą. Nurodė, kad ieškovui su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos išmokėtos tinkamai ir pilnai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas pripažino ieškovo V. O. atleidimą iš BĮ Nacionalinis vėžio institutas pagal šalis siejusias 2004 m. gruodžio 17 d. Darbo sutartį Nr. 160 ir 2015 m. rugsėjo 11 d. Darbo sutartį Nr. P2-235 neteisėtu, panaikino su tuo susijusį atsakovo BĮ Nacionalinis vėžio institutas 2022 m. liepos 28 d. priimtą įsakymą Nr. R7-847. Taip pat grąžino ieškovą V. O. į BĮ Nacionalinis vėžio institutas Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos (duomenys neskelbtini) (gydytojo chirurgo) – vyriausiojo mokslo darbuotojo pagal 2004 m. gruodžio 17 d. Darbo sutartį Nr. 160 ir vyresniojo mokslo darbuotojo pagal 2015 m. rugsėjo 11 d. Darbo sutartį Nr. P2-235 pareigas. Teismas priteisė ieškovui V. O. iš atsakovo BĮ Nacionalinis vėžio institutas 35 939,25 Eur (suma su mokesčiais) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 267,29 Eur (suma su mokesčiais) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus (skaičiuojant pagal ieškovui tenkančių per savaitę darbo dienų skaičių), 4 000 Eur neturinės žalos atlyginimo bei 4 924,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė išieškoti iš atsakovo BĮ Nacionalinis vėžio institutas 1 099 Eur žyminio mokesčio valstybei, sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo dėl dalies, kuri neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 3 993,25 Eur, išieškojimo bei dalyje dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą vykdyti skubiai, taip pat nusprendė pripažinti, kad skundžiamam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-16027/2022 netenka galios.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas V. O. dirbo pas atsakovą nuo 1982 m. – pradžioje tuometiniame Vilniaus universiteto Onkologijos institute, o nuo 2014 m., šiam pakeitus pavadinimą – NVI krūties ligų chirurgijos ir onkologijos (duomenys neskelbtini) (gydytoju chirurgu) – vyriausiuoju mokslo darbuotoju pagal 2004 m. gruodžio 17 d. darbo sutartį Nr. 160, nuo 2021 m. spalio 1 d. mokant ieškovui pagal šią darbo sutartį 14,64 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Darbo sutartimi Nr. 160 (joje 2019 m. rugsėjo 2 d. Įsak. Nr. R7-1029 pagrindu padarytu pakeitimu Nr. 160-14), be kita ko, buvo numatyta, kad ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. laisvu nuo kito darbo metu atliks papildomą vyriausiojo mokslo darbuotojo darbą projekte ,,Vėžio diagnostinių sistemų išvystymas“ Nr. J05-LVPA-K-04-0029, nustatytas 1 darbo valandos atlygis – 13,87 Eur ir 929 darbo valandos (įskaitant ir atostogų laiką). Ši darbo sutarties sąlyga 2021 m. rugsėjo 1 d. Įsak. Nr. R7-1026 pagrindu (Darbo sutarties pakeitimas Nr. 160/17) buvo pakeista (papildyta) numatant, kad dalyvavimo projekte terminas pratęsiamas iki 2022 m. kovo 24 d. su vyriausiuoju mokslo darbuotoju sudarant papildomo projektinio darbo terminuotą susitarimą, projekte privalu išdirbti 209 valandas (tame tarpe ir atostogų laikas), darbo laiko norma – vidutinis darbo valandų skaičius per savaitę – 8 val., valandinis atlygis 13,87 Eur, numatytas projekto rezultatas – kaupti ir sisteminti klinikinius duomenis, atlikti klinikinių mėginių atranką, krūties vėžio žymenų kūrimą. 2022 m. kovo 25 d. Įsak. Nr. R7-317 pagrindu (Darbo sutarties pakeitimas Nr. P2-160/19) projekto terminas ir dalyvavimas jame pratęstas iki 2022 m. balandžio 22 d., numatant projekte išdirbti 40 valandų (tame tarpe ir atostogų laikas), darbo laiko norma – vidutinis darbo valandų skaičius per savaitę – 10 val., valandinis atlygis 13,87 Eur. 2022 m. balandžio 14 d. Įsak. Nr. R7-428 pagrindu (Darbo sutarties pakeitimas Nr. P2-160/20) Darbo sutartyje Nr. 160 padarytas įrašas rodo, kad 2022 m. balandžio 22 d. yra nutraukiamas vyriausiojo mokslo darbuotojo terminuotas susitarimas dėl papildomo darbo projekte pagal DK 35 straipsnio 5 dalį (susitarimo dėl papildomo darbo nutraukimas). 2022 m. liepos 28 d. Įsak. Nr. R7-847 pagrindu (Darbo sutarties Nr. 160 ir papildomo susitarimo Nr. P2-235 pakeitimas) Darbo sutartyje Nr. 160 padarytas įrašas rodo, kad ši darbo sutartis nutraukta 2022 m. liepos 29 d. iš 1 et. (duomenys neskelbtini) (gydytojo chirurgo) ir papildomo 0,25 et. vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigų pagal DK 58 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės).
19. Taip pat nustatė, kad ginčo šalys 2015 m. rugsėjo 11 d. pasirašė Darbo sutartį Nr. P2-235, kuria V. O. priimtas dirbti į NVI Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigoms 0,25 et., nurodant, kad ši darbo sutartis yra terminuota dėl papildomo darbo iki konkurso. Darbo sutarties Nr. P2-235 pakeitimai (Nr. P2-235/10 ir Nr. P2-235/11) rodo, kad ši darbo sutartis yra terminuota iki konkurso (nėra detalizuota iki kokio, 0,25 et. Vyresniojo mokslo darbuotojo, nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 3,59, savaitės darbo trukmė 10 val. (atsakovo 2022 m. balandžio 11 d. Įsak. Nr. R7-411 ir 2022 m. balandžio 22 d. Įsak. Nr. R7-456). Darbo sutartyje Nr. P2-235 nėra nieko apie tai, kad ši darbo sutartis yra sudaryta tikslu ieškovui dalyvauti kokiame nors mokslo projekte, kaip kad buvo nurodyta Darbo sutartyje Nr. 160. 2022 m. balandžio 14 d. Įsak. Nr. R7-428 pagrindu padarytame Darbo sutarties Nr. 160 pakeitime atsakovas nurodė, kad susitarimas dėl papildomo darbo projekte yra nutraukiamas pagal DK 35 straipsnio 5 dalį (susitarimo dėl papildomo darbo nutraukimas).
20. Teismas nurodė, jog Darbo sutartis Nr. P2-235 yra savarankiška darbo sutartis, ji negali būti laikoma nei papildomo darbo susitarimu, nei papildomu projektinio darbo terminuotu susitarimu, nei Darbo sutarties Nr. 160 dalimi, nes atsakovas, vykdydamas įpareigojimą dėl nustatytos formos pažymos apie darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) dydžių pateikimą, 2022 m. rugsėjo 5 d. suformavo dvi skirtingas pažymas – Nr. V15-22-23 ir Nr. V15-22-24, todėl darbdaviui nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo ir prielaidų traktuoti Darbo sutartį Nr. P2-235 papildomu susitarimu, ką jis nurodė 2022 m. liepos 28 d. Įsak. Nr. R7-847 pagrindu padarytame Darbo sutarties Nr. 160 pakeitime, kas reiškia, jog papildomo projektinio darbo terminuoto susitarimo sudarymas, kaip Darbo sutarties Nr. 160 sąlyga, buvo numatytas tik 2021 m. rugsėjo 1 d. Įsak. Nr. R7-1026 pagrindu padarytame darbo sutarties pakeitime, o Darbo sutartis Nr. P2-235 buvo sudaryta 2015 m. rugsėjo 11 d., t. y. žymiai anksčiau nei įformintas minėtas darbo santykių turinio pakeitimas.
21. Teismas taip pat nustatė, kad su ieškovu sudaryta Darbo sutartis Nr. 160 nutraukta atsakovo direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. R7-847 „Dėl V. O. atleidimo iš darbo dėl darbuotojo kaltės“ (toliau – Įsakymas), ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2022 m. liepos 29 d. pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą (darbo sutarties nutraukimas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą) dėl to, kad: 1) ieškovas, naudodamasis savo, kaip (duomenys neskelbtini), tarnybine padėtimi ir įgaliojimais, savavališkai, nesilaikant galiojančių nacionalinių teisės aktų ir atsakovo vidinių teisės aktų nustatytos tvarkos, organizavo savo sūnaus E. O. veiklą Nacionaliniame vėžio institute, leisdamas savo sūnui E. O., pasibaigus jo darbo santykiams su NVI, dalyvauti eilėje NVI atliekamų operacijų (2021-05-10 operacija, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-06-14 operacija, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-08-18 operacija, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-08-25 operacija, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini); 2022-04-08 operacija, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkti klinikinę medžiagą mokslinio darbo vykdymui neturint tam teisinio pagrindo, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant NVI direktoriaus 2018 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. R8-22 „Dėl procedūros „Mokymo organizavimas“ P9 patvirtinimo“ patvirtintą Mokymo organizavimo procedūrą (29 punktą), NVI 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. R8-222 „Dėl Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus nuostatų patvirtinimo ir dėl Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. R8-321 „Dėl Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ patvirtintus Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus nuostatus (6.3 punktą), savo pareiginius nuostatus P8-129, patvirtintus 2021 m. birželio 9 d. (4, 9, 10, 24, 33.1-33.3 punktus); 2) ieškovas leido kitam savo sūnui Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojui chirurgui A. O. dalyvauti 2022 m. balandžio 8 d. operacijoje jo atostogų metu, neįforminus A. O. atšaukimo iš atostogų, pateikdamas neteisingus A. O. darbo laiko apskaitos duomenis, tuo pažeisdamas NVI direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. R8-562 „Dėl darbo grafiko rengimo rekomendacijų Nacionaliniame vėžio institute tvarkos aprašo TA3 P18 patvirtinimo“ patvirtintą Darbo grafiko rengimo tvarkos aprašą (3, 44, 47 punktus), minėtų savo pareiginių nuostatų 4, 9, 33.1 punktus; 3) ieškovas chirurginių operacijų (2021-04-09 operacija, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-05-10 operacija, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-06-14 operacija, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-08-18 operacija, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-08-25 operacija, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini); 2022-04-08 operacija, ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)) protokoluose nurodė realios faktinės situacijos neatitinkančius duomenis dėl operacijose dalyvaujančių chirurgų/asistentų, tuo šiurkščiai pažeisdamas minėtų savo pareiginių nuostatų 4, 22, 24, 33.3 punktus; 4) ieškovas, nesant svarbių ir objektyvių priežasčių, keitė patvirtintuose operacijų planuose nurodytus asistentus nesilaikant operacinių planų keitimo tvarkos, tuo šiurkščiai pažeisdamas NVI direktoriaus 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. R8-108 „Dėl Nacionalinio vėžio instituto Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriaus operacinių darbo laiko reglamento ARO-R01 patvirtinimo“ patvirtinto Operacinių darbo laiko reglamento 9, 10.1, 12.1 punktus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Įsakyme nėra nei užuominos apie ginčo šalių pasirašytą Darbo sutartį Nr. P2-235 ir jos nutraukimą, kas teismo įsitikinimu reiškia, kad minėti darbdavio argumentai dėl jos tėra tik jo bylos nagrinėjimo eigoje teisme susiformavusi gynybinė pozicija, o įrašas, padarytas Darbo sutartyje Nr. 160 šio Įsakymo pagrindu negalėjo nulemti ir nenulėmė Darbo sutarties Nr. P2-235 nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog darbdavio teiginiai apie tai, kad jis vertino darbuotojo padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimu kompleksiškai ir nutraukė vienu Įsakymu abi darbo sutartis, yra nepagrįsti.
22. Teismas konstatavo, kad Darbo sutartis Nr. P2-235 nutraukta nesant pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo tam esant netinkamai realizuotai atleidimo procedūrai, t. y. suėjus įstatymo numatytam terminui šios rūšies drausminei nuobaudai skirti, ir yra akivaizdžiai per griežta, turint pagrindo manyti, kad sąlygos drausminei nuobaudai skirti buvo.
23. Teismas pabrėžė, kad Įsakyme nėra akcentuojamas ieškovo turimų licencijų klausimas, ir ši aplinkybė nebuvo jo atleidimo pagrindu, pastebėjo, kad Komisija, kurios išvadomis rėmėsi darbdavys, priimdamas atleidimo įsakymą, nurodė sulaukti VASPVT atsakymo šiuo klausimu, tačiau atsakymo nebuvo sulaukta, suėjus 2022 m. birželio 29 d. įsakyme nurodytam terminui (2022 m. liepos 29 d.), klausimas dėl ieškovo nušalinimo pabaigos ir to rezultato taip ir liko neišspręstas. Teismo nuomone, kadangi atleidimą iš gydytojo (chirurgo) pareigų lėmė ir šis licencijų aspektas, darbdavys šiuo klausimu nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek jam tokiu būti sąlygojo ši byloje nustatyta situacija.
24. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovas padarė jam inkriminuotus darbo pareigų pažeidimus ar kad jo veiksmai, kuriais ieškovas kaltinamas, pažeidė NVI reputaciją, gydymo kokybę, pacientų teises ir pan., o Įsakymu ieškovui skirta pati griežčiausia nuobauda yra neadekvati (DK 58 straipsnio 5 dalis), ją skiriant buvo pažeistos minėtoje DK normoje įtvirtintos drausminių nuobaudų parinkimo taisyklės.
25. Įvertinęs bylos medžiagą teismas nurodė, jog didžioji dalis ieškovui inkriminuotų darbo pareigų pažeidimų (išskyrus 2022 m. balandžio 8 d., kuris teismo nelaikytinas pažeidimu), yra padaryti seniau nei prieš 6 mėn. iki nuobaudos skyrimo, todėl sutiko su ieškovo byloje išsakyta pozicija, kad drausminės atsakomybės taikymui yra praleistas 6 mėn. terminas. Teismas taip pat sutiko su Darbo ginčų komisijos byloje padaryta išvada, kad atsakovo sudarytos laikinosios Komisijos nustatyti ieškovo daugiau nei prieš metus padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus leidžia teigti, kad pats atsakovas nevykdė tinkamos operacijų atlikimo stebėsenos bei nevykdė pildomų dokumentų (protokolų) kontrolės, t. y. aplaidžiai vykdė savo, kaip darbdavio, funkcijas šioje srityje, nesilaikydamas savo priimtų lokalių teisės aktų reikalavimų, todėl atsakomybės dalis tenka ir jam.
26. Teismas laikė, jog šiuo konkrečiu ginčo atveju nėra pagrindo atsisakyti grąžinti darbuotoją į buvusį darbą faktiškai tomis pačiomis darbo sąlygomis, nepaisant to, kad ginčo sprendimą priėmęs asmuo tam prieštarauja, nes nėra pagrindo manyti, kad ieškovas negebės vadovauti Skyriui, vykdyti jam pavestų užduočių, siekti numatytų tikslų, bendradarbiauti su atsakovu, nepaisant pastarojo nusistatymo ieškovo atžvilgiu, nėra abejojama ieškovo kompetencija, įgyta ir turima kvalifikacija tam, ilgamete nepriekaištinga vadovavimo ir darbo chirurgu bei mokslo darbuotoju patirtimi, ieškovo asmeninėmis savybėmis, juolab šis etatas nėra užimtas. Pabrėžė, kad atsakovo, kaip darbdavio, nenoras ar nepasitikėjimas ieškovu nėra pakankamas pagrindas negrąžinti asmens į darbą, kai byloje nėra objektyvių įrodymų, įrodančių jo negebėjimą dirbti.
27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog priėmus sprendimą dėl ieškovo grąžinimo į buvusias pareigas, jam iš atsakovo išieškotina 35 939,25 Eur (suma su mokesčiais) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo, t. y. už 9 mėnesius (vieno mėnesio VDU (3 993,25 Eur (8 612,56 + 3 124,22 + 242,99 / 3) x 9), ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką po 267,29 Eur (suma su mokesčiais) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienus metus, skaičiuojant pagal ieškovui tenkančių per savaitę darbo dienų skaičių. Pažymėjo, kad nėra pagrindų mažinti ieškovui tenkančią kompensaciją už priverstinę pravaikštą, be to nurodė, jo atsižvelgiant į tai, kad ieškovas grąžinamas į darbą, DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta kompensacija jam nepriklauso.
28. Teismas konstatavo, kad virš metų laiko ieškovui darytas psichologinis spaudimas, inicijuoti nuolatiniai veiklos tyrimai, sudarytas, o vėliau panaikintas tvirto pagrindimo neturėjęs ir nereikalingas darbo rezultatų gerinimo planas, ieškovo atžvilgiu vykdytas mobingas, atleidimas iš darbo neabejotinai sukėlė ieškovui nemenkų emocinių trikdžių ir nepatogumų, pakenkė sveikatai, gerai ir nepriekaištingai reputacijai kolegų akyse, tarptautiniam žinomumui, sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, itin skaudžias dvasines emocijas, nerimą, baimę ir nestabilumo bei finansinės padėties jausmą, neužtikrintinumą savo ateitimi.
29. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, priteistas vidutinis darbo užmokestis nagrinėjamu atveju nėra pakankama moralinė satisfakcija darbuotojui už neteisėtu atleidimu padarytą skriaudą, nes yra savaiminė darbuotojo grąžinimo į buvusį darbą pasekmė, o ieškovo išreikšta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma pagal formuojamą teismų praktiką nėra didelė, todėl teismas priteisė 4 000 Eur sumą kaip neteisėtu atleidimu padarytą skriaudą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
30. Ieškovas V. O. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, numatančią „priteisti ieškovui V. O., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo BĮ Nacionalinis vėžio institutas, j. a. k. 111959420, 35 939,25 Eur (suma su mokesčiais) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo“, ir nutarti „priteisti ieškovui V. O., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo BĮ Nacionalinis vėžio institutas, j. a. k. 111959420, 50 277,24 Eur (suma su mokesčiais) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki 2023 m. balandžio 21 d., ir po 2023 balandžio 21 d. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 267,29 Eur (suma su mokesčiais) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo 2023 m. balandžio 21 d.“; taip pat priteisti ieškovui V. O. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo Nacionalinis vėžio institutas.
31. Apelianto nuomone, teismas neteisingai apskaičiavo ieškovui priteistiną sumą už priverstinės pravaikštos laiką (Eur) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
32. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jo 1 d.d. VDU yra: 267,29 Eur/d.d. ((duomenys neskelbtini) 168,87 + Mokslo darbuotojo 82,22 + Papildomų pareigų 16,2), tačiau nurodo, jog Vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas) 7 punktu, tais atvejais, kai įstatymais, kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vienas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vienas vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Aprašą, dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, kasmet tvirtinamo socialinės apsaugos ir darbo ministro, kas reiškia, jog 1 mėn. VDU yra 267,29 Eur/d.d. * 20,9 d.d. (metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, pagal „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2023 metais patvirtinimo“, (2022 m. lapkričio 11 d. Nr. A1-744, TAR 2022 m. lapkričio 11 d., kodas 2022-22825), lygu 5 586,36 Eur. Pažymi, kad todėl už priverstinę pravaikštą, esančią nuo atleidimo iš darbo dienos 2022 m. liepos 28 d. iki teismo sprendimo priėmimo 2023 m. balandžio 21 d. (9 mėn.) yra priteistina 9 mėn.*5 586,36 Eur/mėn.= 50 277,24 Eur (teismo priteista 35 939,25 Eur).
33. Atsakovas BĮ Nacionalinis vėžio institutas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
34. Paaiškina, kad ieškovas V. O. iš darbo atleistas nuo 2022 m. liepos 29 d., įsakymas dėl ieškovo atleidimo priimtas 2022 m. liepos 28 d., į darbą ieškovas grąžintas nuo 2023 m. balandžio 26 d., kas reiškia, jog teismas teisingai nustatė, kad V. O. vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudaro 3 993,25 Eur, o V. O. nedirbo 9 mėnesius, todėl 9 mėnesius padauginus iš 3 993,25 Eur gauname, 35 939,25 Eur, ką teismas ir priteisė. Pažymi, kad apeliacinius skundu prašoma už tuos pačius devynis mėnesius prisiteisti 50 277,24 Eur suma reikštų, kad vidutinis V. O. darbo užmokestis turėtų būti 5 586,36 Eur, nors tokio atlyginimo jis niekada negavo.
35. Nurodo, kad atsakovas darbuotojams darbo užmokestį apskaičiuoja ir išmoka už mėnesį, neatsižvelgiant į to mėnesio darbo dienų ir išeiginių dienų skaičių bei tai, kad kiekvieno mėnesio kalendorinių dienų skaičius yra skirtingas, be to, faktinis priskaičiuotas darbo užmokestis gali būti skirtingas dėl įvairių rūšių atostogų, nedarbingumo, o taip pat gali didėti dėl darbo nakties ir švenčių dienomis bei dėl viršvalandinio darbo bei vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas už paskutinius tris dirbtus mėnesius, kas reiškia, jog ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudaro 3 993,25 Eur ir šią sumą „paversti“ 5 586,36 Eur nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.
36. Pabrėžia, kad apskaičiuoto vienos darbo dienos vidurkio negalima dauginti iš darbo dienų skaičiaus, kadangi tai nepagrįstai padidintų ieškovo mėnesinį darbo užmokestį, nes atsakovo darbuotojams mokamas darbo užmokestis už mėnesį, o ne už darbo dienas, be kita ko, toks nepagrįstas mėnesinio darbo užmokesčio padidinimas ieškovui būtų ne tik neteisingas bet ir laikytinas piktnaudžiavimu, nes ieškovas gautų daugiau nei būtų gavęs tuo atveju jei visą minimą aktualų laikotarpį būtų dirbęs.
37. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ,,susipainiojo“ skaičiuodamas vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį, o šią improvizaciją apeliantas pratęsė savanaudiškai interpretuodamas ir už priverstinę pravaikštą skaičiuojamą vidutinį mėnesio darbo užmokestį, todėl apeliaciniu skundu ir prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį viršijantį bet kada gautą maksimalų darbo užmokestį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
40. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
41. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria, tenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
42. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. O. dirbo pas atsakovą nuo 1982 m. – pradžioje tuometiniame Vilniaus universiteto Onkologijos institute, o nuo 2014 m., šiam pakeitus pavadinimą – NVI krūties ligų chirurgijos ir onkologijos (duomenys neskelbtini) (gydytoju chirurgu) – vyriausiuoju mokslo darbuotoju pagal 2004 m. gruodžio 17 d. darbo sutartį Nr. 160, nuo 2021 m. spalio 1 d. mokant ieškovui pagal šią darbo sutartį 14,64 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Darbo sutartimi Nr. 160 (joje 2019 m. rugsėjo 2 d. Įsak. Nr. R7-1029 pagrindu padarytu pakeitimu Nr. 160-14), be kita ko, buvo numatyta, kad ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. laisvu nuo kito darbo metu atliks papildomą vyriausiojo mokslo darbuotojo darbą projekte ,,Vėžio diagnostinių sistemų išvystymas“ Nr. J05-LVPA-K-04-0029, nustatytas 1 darbo valandos atlygis – 13,87 Eur ir 929 darbo valandos (įskaitant ir atostogų laiką). Ši darbo sutarties sąlyga 2021 m. rugsėjo 1 d. Įsak. Nr. R7-1026 pagrindu (Darbo sutarties pakeitimas Nr. 160/17) buvo pakeista (papildyta) numatant, kad dalyvavimo projekte terminas pratęsiamas iki 2022 m. kovo 24 d. su vyriausiuoju mokslo darbuotoju sudarant papildomo projektinio darbo terminuotą susitarimą. Taip pat nustatyta, kad ginčo šalys 2015 m. rugsėjo 11 d. pasirašė Darbo sutartį Nr. P2-235, kuria V. O. priimtas dirbti į NVI Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigoms 0,25 et., nurodant, kad ši darbo sutartis yra terminuota dėl papildomo darbo iki konkurso.
43. Taip pat nustatyta, jog su ieškovu sudaryta Darbo sutartis Nr. 160 nutraukta atsakovo direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. R7-847 „Dėl V. O. atleidimo iš darbo dėl darbuotojo kaltės“ (toliau – Įsakymas), ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2022 m. liepos 29 d. pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą (darbo sutarties nutraukimas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą). Remdamasis tuo, ieškovas V. O. kreipėsi į teismą, prašydamas išnagrinėti individualų darbo ginčą pagal Komisijos priimto sprendimo dalį, kuria jis nebuvo grąžintas į darbą ir jam nebuvo priteista kompensacija pagal stažą bei buvo pripažinta, kad ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimus, priteistas netikslus vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) dydis už priverstinę pravaikštą, išieškota 500 Eur neturtinės žalos, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir pripažino ieškovo V. O. atleidimą iš BĮ Nacionalinis vėžio institutas pagal šalis siejusias darbo sutartis neteisėtu, panaikino su tuo susijusį atsakovo BĮ Nacionalinis vėžio institutas 2022 m. liepos 28 d. priimtą įsakymą Nr. R7-847, grąžino ieškovą V. O. į BĮ Nacionalinis vėžio institutas Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos (duomenys neskelbtini) (gydytojo chirurgo) – vyriausiojo mokslo darbuotojo pagal 2004 m. gruodžio 17 d. Darbo sutartį Nr. 160 ir vyresniojo mokslo darbuotojo pagal 2015 m. rugsėjo 11 d. Darbo sutartį Nr. P2-235 pareigas. Teismas taip pat priteisė ieškovui V. O. iš atsakovo 35 939,25 Eur (suma su mokesčiais) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 267,29 Eur (suma su mokesčiais) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus (skaičiuojant pagal ieškovui tenkančių per savaitę darbo dienų skaičių), 4 000 Eur neturinės žalos atlyginimo bei 4 924,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
44. Ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos pateikė apeliacinį skundą, prašydamas teismo sprendimą minėtoje dalyje pakeisti.
Dėl bylos esmės.
45. Bylos duomenimis, ieškovo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu ir jis grąžintas į buvusį darbą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 2 dalimi, jo naudai išieškotinas jo vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.
46. DK 218 straipsnio 2 dalis numatyta, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
47. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės išspręsdamas individualų ginčą dėl teisės ir pagal DK 218 straipsnio 4 dalį priteisdamas darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi apskaičiuoti ir rezoliucinėje dalyje nurodyti: 1) priteisiamą vidutinio darbo užmokesčio sumą, apskaičiuotą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo darbuotojo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai; 2) priteisiamą vidutinį darbo dienos užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo, šio laikotarpio pradžios dieną ir pabaigos momentą, darbuotojo savaitės darbo laiko režimą (darbo dienų skaičių per savaitę). Konkrečią darbuotojui išieškotino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį, buvusį po teismo sprendimo priėmimo, sumą apskaičiuoja antstolis vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).
48. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovui priteistiną sumą už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nurodydamas, kad pagal Aprašą jam turėjo būti priteista 50 277,24 Eur suma, o priteista buvo tik 35 939,25 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto teiginius vertina kaip pagrįstus.
49. Sutiktina su apeliantu, jog skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto „Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas“ (TAR, 2017-06-27, Nr. 2017-10853) reikalavimų (toliau – Aprašas). Šio Aprašo 7 punktas numato, jog tais atvejais, kai įstatymais, kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vienas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vienas vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Aprašą, dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, kasmet tvirtinamo socialinės apsaugos ir darbo ministro.
50. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ir dėl to byloje ginčo nėra, ieškovo 1 d.d. VDU yra 267,29 Eur/d.d. ((duomenys neskelbtini) 168,87 + Mokslo darbuotojo 82,22 + Papildomų pareigų 16,2). Atitinkamai, remiantis Aprašo 7 punktu, šis vidutinis dieninis darbo užmokestis (267,29 Eur/d.d.) turi būti dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką. Remiantis įsakymu „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2023 metais patvirtinimo“ (2022-11-11 Nr. A1-744, TAR 2022-11-11, kodas 2022-22825), metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius yra 20,9 d.d., kas reiškia, jog ieškovo 1 mėnesio VDU sudaro 5 586,36 Eur (267,26 Eur/d.d. * 20,9 d.d.). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą dėl ieškovo grąžinimo į buvusias pareigas, jam iš atsakovo turėtų būti išieškotina 50 277,24 Eur suma (su mokesčiais) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. už 9 mėnesius (vieno mėnesio VDU (5 586,36 Eur (267,26 Eur/d.d. * 20,9 d.d.) * 9), ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką po 267,29 Eur (suma su mokesčiais) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienus metus, skaičiuojant pagal ieškovui tenkančių per savaitę darbo dienų skaičių.
51. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs aritmetinius skaičiavimus nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (2023 m. balandžio 21 d.), priteisė ieškovui mažesnį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nei priklausytų (apskaičiuota 50 277,24 Eur, o priteista 35 939,25 Eur). Atsižvelgiant į tai, apelianto apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, nurodant, jog ieškovui V. O. iš atsakovo BĮ Nacionalis vėžio institutas priteistina 50 277,24 Eur (suma su mokesčiais) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo priėmimo ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 267,29 Eur (suma su mokesčiais) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus (skaičiuojant pagal ieškovui tenkančių per savaitę darbo dienų skaičių).
52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, patikslinant sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo buvo priteista mažesnė nei turėjo būti suma vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
54. Apeliantas (ieškovas) V. O. pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (732,06 Eur) apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo BĮ Nacionalinio vėžio instituto, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (PVM sąskaitas faktūras APB Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei ataskaitų ir apmokėjimų kopijas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas patenkintas pilna apimtimi, jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip protingo dydžio ir priteistinos iš atsakovo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
ieškovo V. O. apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą dalyje dėl priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovui V. O., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo BĮ Nacionalinis vėžio institutas, j. a. k. 111959420, 50 277,24 Eur (suma su mokesčiais) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 267,29 Eur (suma su mokesčiais) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus (skaičiuojant pagal ieškovui tenkančių per savaitę darbo dienų skaičių), 4000 Eur neturinės žalos atlyginimo bei 4924,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.“
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo BĮ Nacionalinio vėžio instituto, juridinio asmens kodas 111959420, ieškovo V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 732,06 Eur (septynis šimtus trisdešimt du eurus ir 6 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė
Eglė Surgailienė
Jelena Šiškina