Civilinė byla Nr. 2VP-20427-1084/2019
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00904-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.4.6;
(S)
3.2.7.1; 3.5.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. liepos 26 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Dariaus Jonaičio prašymą dėl kuratoriaus skyrimo.
Teismas
nustatė:
antstolis Darius Jonaitis pateikė teismui išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ prašymą skirti skolininkų A. A. ir A. A. kuratoriumi advokatą Giedrių Ulinską.
Teismas
konstatuoja:
prašymas atmetamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 601 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, tačiau yra skolininko turto, išieškotojas turi teisę prašyti antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą paskirti skolininko kuratorių. Kuratorius skiriamas siekiant sudaryti sąlygas operatyviam bylos nagrinėjimui ir tam tikrų procesinių klausimų išsprendimui. Jis gali būti skiriamas tik esant šioms sąlygoms: nėra žinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas turi turto, yra būtina skubiai atlikti su šia šalimi susijusius procesinius veiksmus, yra suinteresuotos šalies prašymas skirti kuratorių, skiriamo kuratoriumi asmens sutikimas, kuratoriumi paskirto asmens interesai nėra priešingi atstovaujamos šalies interesams. Asmuo kuratoriumi gali būti skiriamas tik jo paties sutikimu. Teismas, skirdamas kuratorių, turi užtikrinti, kad tai būtų pilnametis veiksnus fizinis asmuo, galintis tinkamai pasirūpinti atitinkamos šalies teisių ir teisėtų interesų apsauga. Kuratoriumi gali būti skiriami skolininko giminaitis arba sutuoktinis, taip pat advokatas. Kuratoriumi negali būti skiriamas asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jeigu šis suinteresuotumas yra priešingas atstovaujamosios šalies interesams (CPK 39 straipsnio 4 dalis). Fizinio asmens kuratoriumi, kai yra galimybė, skiriamas šio fizinio asmens giminaitis arba sutuoktinis, ir tik jeigu tokios galimybės nėra, fizinio asmens kuratoriumi skiriamas advokatas (CPK 39 straipsnio 1 dalis, 601 straipsnio 6 dalis).
Kuratoriaus institutas vykdymo procese yra specifinė atstovavimo forma. Teismo nutarties, kuria asmuo paskirtas kuratoriumi, pagrindu jis gali atstovauti skolininką atliekant visus procesinius veiksmus be atskiro jo įgalinimų patvirtinimo. Atliekant vykdymo veiksmus paprastai pats skolininkas gina savo teises. Kuratoriaus instituto tikslas nustatyti skolininko interesų atstovavimo tvarką, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, tačiau yra jo turto.
Pažymėtina, kad neišnaudojus visų galimybių nustatyti skolininko buvimo vietą, skolininkui paskirti kuratorių negalima (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1129-324/2018).
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0117/18/01917 matyti, kad antstolis Darius Jonaitis 2018 m. gruodžio 17 d. pradėjo vykdyti Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarės Rasos Birutienės 2018 m. lapkričio 5 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 26 954,81 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. A. ir A. A. išieškotojo Luminor Bank, AB, naudai. Priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis skolininkų gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), išsiuntė raginimus įvykdyti sprendimą bei areštavo skolininkams priklausantį turtą. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkams nurodytu adresu siųsti dokumentai nebuvo įteikti. Ant siuntos nurodyta, kad siuntos gavėjas nerastas. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkai yra deklaravę išvykimą į (duomenys neskelbtini), tačiau tai, kad skolininkai yra deklaravę išvykimą į užsienį, nėra pagrindas daryti išvadą, kad skolininkų gyvenamoji vieta yra nežinoma. Nurodyta aplinkybė taip pat pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad skolininkai negali būti grįžę gyventi į Lietuvą, taip pat Lietuvoje dirbti. Nors vykdomojoje byloje yra duomenys apie skolininkų draustumą valstybiniu socialiniu draudimu, tačiau pažymėtina, jog šie duomenys tikrinti tik 2019 m. sausio 16 d., t. y. daugiau kaip prieš 6 mėnesius iki kreipiantis į teismą dėl kuratoriaus skolininkams skyrimo. Aktualių ir pačių naujausių duomenų, kurie patvirtintų, kad skolininkai Lietuvoje nedirba, vykdomojoje byloje nėra. Nors, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, skolininkams siųsti dokumentai neįteikti ir kitu žinomu jų gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), nurodytu adresu skolininkai nerasti nuvykus į vietą (2019 m. balandžio 29 d. aktas Nr. S-19-117-7856), tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolis būtų vykęs į kitą skolininkų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kad būtų įsitikinta, jog šiuo adresu skolininkai tikrai negyvena. Pažymėtina, jog šiuo adresu yra deklaruota ir A. Š., skolininkės A. A. motinos gyvenamoji vieta, tačiau antstoliui nenuvykus į vietą išsiaiškinti, ar šiuo adresu skolininkai tikrai negyvena ir (ar) skolininkės motina A. Š. negali suteikti duomenų apie savo dukrą, negalima spręsti, jog antstolis yra išnaudojęs visas galimybes nustatyti skolininkų gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad nors antstolis ėmėsi priemonių nustatyti skolininkų A. A. ir A. A. gyvenamąją ar buvimo vietą (duomenys neskelbtini), kreipėsi dėl duomenų pateikimo į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini), siūlė skolininkų tėvams tapti skolininkų turto kuratoriumi, siųsdamas patvarkymus, tačiau vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis būtų bandęs su skolininkų šeimos nariais susisiekti kitu būdu.
Taip pat nustatyta, kad skolininkams priklausantis turtas yra areštuotas ir antstolės Birutės Čereškienės, tačiau vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis būtų kreipęsis į šią antstolę, siekdamas išsiaiškinti jai žinomus duomenis apie skolininkus.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad antstolis Darius Jonaitis neišnaudojo visų galimybių nustatyti skolininkų A. A. ir A. A. gyvenamąją vietą ar susisiekti su jais. Nustačius aplinkybę, kad neišnaudotos visos galimybės nustatyti skolininkų buvimo vietą, nėra pagrindo spręsti, kad jų buvimo vieta nežinoma. Atsižvelgiant į tai, kol kas nėra teisinio pagrindo skirti skolininkų kuratorių.
Pažymėtina, jog vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 39, 290, 291 straipsniais, 593 straipsnio 6 dalimi,
nutaria:
antstolio Dariaus Jonaičio prašymą dėl kuratoriaus paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0117/18/01917 atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėja Jurgita Jasinskaitė