Civilinė byla Nr. 2-610-797/2011

Teisminio proceso Nr.2-07-306998-2010-7

Procesinis sprendimas 113.1; 116.4.

 (S)

 

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 6 d.

Šiauliai

 

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei S. K., ieškovės atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei, atsakovui V. L., jo atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui, institucijos, teikiančios išvadą, atstovei Eglei Lazdauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  S. K. ieškinį atsakovui V. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo permokos  priteisimo ir

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. K. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, paskirti ją uzufrukto teise tvarkyti sūnaus išlaikymui skirtas lėšas, tuo pakeičiant 2010-05-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu  (nutartimi) nustatytą sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu V. L., kuris buvo paskirtas išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Taip pat prašo nuo 2010-06-15 nutraukti išlaikymo išieškojimą iš ieškovės sūnui A.K., nustatyti, kad atsakovas nuo 2010-06-15 turi toliau vykdyti 2004-11-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu iš jo nepilnamečiam sūnui A.K. priteistą išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2001-07-01 iki sūnaus pilnametystės ir priteisti iš atsakovo 300 Lt permoką už išlaikymą. Paaiškino, kad A. K. yra labiau prisirišęs emociškai prie jos, pas atsakovą kategoriškai atsisakė toliau gyventi. J. A. sakė, kad tėvas jį mušdavo, mano, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta pas motiną, nes  vaikas to nori. Ji pakeitė savo elgesį ir mano, kad sūnui yra saugu pas ją gyventi. Paaiškino, kad nesutaria su savo motina, todėl dvi savaites buvo išėjusi iš namų pas draugą, nes jos motina gyveno pas ją ir sakė, kad grįš, kai išeis jos motina, nes ji daro didelę įtaką, viską nori reguliuoti ir visi turi jos klausyti. 

Ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti ir nurodė, kad net institucijos atstovė paaiškino, kad padėtis dėl ieškovės elgesio gerėja, ji tinkamai prižiūri sūnų. Patenkinus ieškinį prašo priteisti iš atsakovo 300 litų už išlaikymo permoką, nes nuo 2010 kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d. ji sumokėjo vaiko išlaikymui 1000 litų, tačiau nuo birželio 15 d. vaikas gyvena pas ją. 1,5 mėnesio ji mokėjo išlaikymą vaikui, kai sūnus jau negyveno pas atsakovą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas prašo ieškinį atmesti, nes sūnus gali ir toliau gyventi pas jį, negali paaiškinti, kodėl jis išėjo pas motiną, nes motina piktnaudžiauja alkoholiu ir jam nesaugu pas motiną gyventi. Pripažįsta, kad gyvenant su sūnumi, jis norėjo sudrausminti jį, gal sūnui nepatiko, kad jį auklėja griežtai, jis negalintis pasakyti, kodėl sūnus pakeitė savo nuomonę ir sugrįžo pas motiną. Nesutinka su reikalavimu priteisti 300 Lt permoką iš jo, nes sūnus gyveno vasarą pas jį, nors išeidavo ir pas močiutę ir pas motiną.

Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti, nes nespėjo dar susiformuoti emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo ir jau paduotas ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nors CK 3.169 str. 3 d. numato, kad ieškinys gali būti paduotas dėl pasikeitusių aplinkybių, kurių nėra, nes tai tik vaiko noras, nors teismas turi atsižvelgti į vaiko norą, bet svarbu, ar tai neprieštarauja vaiko interesams, nes byloje yra duomenų apie tai, kad vaikui nesaugu pas motiną, nes ji  piktnaudžiauja alkoholiu. Nepagrįstas ieškinys taip pat ir dėl 300 Lt permokos, nes ieškovė neįrodė, kad vaikas gyvena su ja nuo 2010-06-15, nes liudytojai patvirtino visai kitas aplinkybes.

Nepilnametis vaikas A. K. paaiškino, kad negali atsakyti, nuo kada pas mamą gyvena, bet vasarą sugrįžo, nes nebenori gyventi su tėvu, nes tėtis pyksta, jei nesuprantu pamokų, jis aiškina, o kai jis ilgai nesupranta, pradeda šaukti ant jo, pyksta ir mušasi. Buvo nusprendęs gyventi su tėčiu, bet nežinojo, kad jis toks yra, kadangi nebuvo tekę anksčiau gyventi kartu, galvojo, kad jis bus geras tėtis. Net jeigu tėtis ir nebūtų piktas, nenorėtų su juo gyventi. Su tėčiu buvo labdaros valgykloje, jam buvo gėda. Mama vartodavo alkoholį, dabar - ne. Tik dėl alkoholio ir buvo problemos su mama. Jis norėtų gyventi su mama, ten yra sesė, maisto pas mamą visada yra, močiutė atveža, o pas tėtį būdavo ir tuščias šaldytuvas.

Institucijos atstovė pateikė išvadą, jog ieškinys turi būti tenkintinas, nes atsižvelgė į vaiko nuomonę, į susiformavusį artimą ryšį su motina. Nurodė, kad ieškovės šeima yra įrašyta į rizikos apskaitą 2008 m., nes tuo metu, kai lankydavosi, blaivios nėra mačiusi, bet per pastaruosius metus padėtis pasikeitė, ji atsakingai atlieka savo pareigas, vaikui saugu pas ją. Kadangi tarp sūnaus ir tėvo neatsiranda emocinis ryšys, todėl tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Tokią išvadą pateikė atsižvelgdama į susidariusią situaciją, į vaiko nuomonę, į jo interesų pirmumą, į nenorą toliau gyventi su tėvu, į tai, kad gyvenant su tėvu artimas ryšys nesusiformavo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. K. yra V. L. ir S. K. sūnus (b. l. 17). 2010-05-21Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis ir sūnaus A.K. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (b. l. 6-7).

Tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 300 Lt permokos grąžinimo. Ieškovė nurodo, kad vaikas kategoriškai atsisako gyventi su tėvu ir nuo 2010-06-15 gyvena pas ją, jos elgesys pasikeitęs ir ji galinti auklėti savo sūnų. Atsakovas nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu ir vaikui nesaugu su motina, o vaikas 2010 m. vasarą gyveno pas jį, kartais išeidavo pas motiną ir močiutę, todėl nėra permokėtas išlaikymas.

Iš prijungtų civilinių bylų matyti, kad ieškovės motina D. S. buvo pareiškusi ieškinį teisme dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo A.K. atžvilgiu, tačiau 2009 m. atsiėmė ieškinį, nes ieškovė pakeitė gyvenimo būdą ir nevartoja alkoholio. (civ. byla Nr. 2-2767-772/2009). 2010 m. vėl buvo pareikštas D. S. ieškinys neterminuotai apriboti tėvų valdžią sūnaus A.K. atžvilgiu, o atsakovas V. L. pareiškė priešieškinį dėl sūnaus A.K. gyvenamosios vietos nustatymo su juo, o patvirtinus tarp šalių taikos sutartį, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta pas tėvą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat abiejų tėvų asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.

Kaip jau minėta teismo nutartimi buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu, bet vaikas grįžo pas motiną gyventi, todėl pasikeitė aplinkybės, dėl ko ieškovė pareiškė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pakeičiant 2010-05-21 priimtą nutartį (CK 3.169 str. 3 d.).

Iš prijungtų civilinių bylų matyti, jog  S. K. šeima 2008-12-03 Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. A-1567 yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 52 civ. b. Nr. 2-2767-772/2009). Ieškovė buvo charakterizuojama neigiamai, nes nepakankamai rūpinosi vaikais, piktnaudžiavo alkoholiu, todėl dažnai sūnus A.K. būdavo pas senelę D. S.. Šiuo metu padėtis pagerėjusi ir tokią išvadą teismui leidžia daryti byloje esantys įrodymai. Teisme apklausta socialinė darbuotoja D. S. patvirtino, kad ieškovės šeima jai žinoma nuo 2008 m., nes tais metais įrašyta į rizikos apskaitą dėl ieškovės girtavimo. Pas ieškovę lankėsi 28 kartus, pora kartų buvo pas atsakovą. Nuo 2010 m. gegužės mėnesio ieškovės elgesys pagerėjo,  nerado jos neblaivios, pas ieškovę visada yra maisto ir švaru. Nors atsakovas paskambindavo, kad ieškovė girtauja, bet patikrinus tai nepasitvirtindavo. Šių metų vasario 24 d. ieškovės nerado namuose, vaikai buvo su senele D. S.. Liudytoja paskambino ieškovei ir iš pokalbio su ja suprato, kad ji yra blaivi, nes per tiek metų ji jau pažįstanti jos balsą ir galinti pasakyti, kada ji blaivi, o kada ne. Jiems dažnai paskambina ieškovės motina, sako, kad ieškovė netinkamai elgiasi, girtauja, bet senelė linkusi pagražinti situaciją ir tai per 2 metus teko įsitikinti. Negalinti pasakyti nuomonės, pas kurį iš tėvų vaikui būtų geriau gyventi, nes iš A.K. girdėjusi, kad tėvas jį muša. Nuo kada pas ieškovę sūnus grįžo, negali atsakyti, nes tik ieškovė yra sakiusi, kad gyvena nuo birželio mėnesio (b. l. 112-113). Iš liudytojos S. K. parodymų matyti, kad nežinanti tiksliai, kada A.K. grįžo gyventi pas ieškovę, nes ji tuo metu gyveno pas senelę, o 2010 m. vasarą apsigyveno pas motiną. Patvirtino, kad būdavo, kad motina išgerdavo, bet paskutiniu metu tai daro kaip visi normalūs žmonės, o A.K. visada būna prižiūrėtas, pamaitintas, švarus, pasirūpinta, kad būtų pamokos paruoštos. Šių metų vasario pabaigoje motina išėjo pas draugą, nes susipyko su savo motina ir pasakė, kad negrįš namo, kol bus senelė. Tuo metu A.K. prižiūrėjo senelė. Mama iš draugo grįžo blaivi ir jai nežinoma, ar mama tuo metu girtavo pas draugą (b. l. 111). Liudytojas R. B. patvirtino, kad gyvena su ieškove kaip draugas, kad vaikas grįžo pas ieškovę 2010 m. vasarą, tiksliai nežino, gal liepos mėnesį, priežasčių nenurodė. Dėl ieškovės girtavimo parodė, kad ieškovė negirtauja, sūnumi rūpinasi, jis vienas vartodavo alkoholį. Nurodė, kad yra girdėjęs kaip atsakovas šaukia ant A.K. tačiau apie fizinio smurto naudojimą prieš vaiką nėra girdėjęs (b. l. 112). Liudytoja D. S. patvirtino, jog ieškovės elgesys anksčiau buvo blogas, ji vartodavo alkoholį, dėl ko kreipėsi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, bet nuo 2010 m. vasaros padėtis pagerėjo. Tik vasario pabaigoje kilus jųdviejų konfliktui dėl ieškovės draugo nedarbo, ieškovė išėjo pas draugą, ji liko vaikų prižiūrėti, nors su A.K. ieškovė bendravo, pasikviesdavo, duodavo pinigų, bet sakė pareisianti, kai ji išeis. Pas atsakovą vaikas gyventi nenori, buvo neprižiūrėtas, grįžo utėlėtas, sakė, kad pas tėtį negrįš, kad jis kitos pakraipos, nes negyvena su moterimi. Nurodė, kad vaikas turi gyventi su motina, motina nuo alkoholizmo gydėsi prieš 3 metus ir padėtis tikrai pagerėjusi, ji kiekvieną dieną kontroliuojanti ieškovę, o jei reikia, skambina į VTAS, į policiją (b. l. 114-115).

Byloje esanti 2011-02-21 pažyma iš Šiaulių priklausomybės ligų centro įrodo, kad  ieškovė 2008-02-26, 2008-02-27-2008-03-12 ir 2009-09-18  nustatyti psichikos  ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Paskutinis įrašas padarytas 2009-09-18 ir nurodyta, jog vėliau neatvyko. Byloje surinkta įrodymų, ko neneigia ir pati ieškovė, kad yra vartojusi alkoholį, bet šiuo metu tai daro labai retai, nes supranta, kad turi rūpintis nepilnamečiu vaiku. Teismas savo iniciatyva išsireikalavo duomenis apie administracinių nuobaudų taikymą ieškovei, iš kurių matyti, jog 2007-07-24 nutarimu nubausta už tai, kad nepilnametis sūnus nubraižė svetimo automobilio  dureles, dėl ko ieškovei taikytas įspėjimas už savo valdžios nepanaudojimą auklėti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų (b. l. 75). 2009-02-13 buvo išvijusi dar tuo metu buvusią nepilnametę savo dukrą iš namų, dėl ko jai taikytas įspėjimas (b. l. 77).  Kiti du priimti nutarimai įrodo, kad dėl ieškovės elgesio kreipėsi jos motina D. S., kad motina panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams, tačiau teismų nutarimais nutrauktos administracinio teisės pažeidimo bylos, neįrodžius  ATPK 181 str. pažeidimo padarymo, konstatuojant, kad  konfliktinės situacijos šeimoje kyla tuo metu, kai šeimoje apsilanko D. S. ir tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, jog ir šių metų vasario pabaigoje konfliktinę situaciją šeimoje sukėlė ieškovės motina, kuri apsilankė dukros namuose ir iškvietė policiją dėl to, kad ieškovės draugas niekur nedirba (b. l. 76, 78). Didelę įtaką ieškovės elgesiui, teismo nuomone, daro ieškovės motina, kuri nepasitiki dukra, kontroliuoja ją, kaip teigė pati, kiekvieną dieną, kas gali įtakoti ir neigiamą dukters elgesį.

Apie atsakovo neigiamą elgesį pasisakė sūnus A.K., nurodęs, kad tėtis pykdavo ant jo, jog jis nesupranta pamokų ir mušdavo per pirštus, o liudytoja D. S. šias aplinkybes patvirtino išgirdusi iš A.K., bet to nemačiusi. Byloje nėra įrodyta netinkamo tėvo elgesio sūnaus atžvilgiu, priešingai, jis siekė, kad sūnus laikytųsi drausmės, todėl jį auklėjo griežtai, kas, matyt, galėjo nepatikti vaikui. Bet šiuo atveju yra svarbi kita aplinkybė – sūnaus nenoras gyventi su tėvu. Šį nenorą galėjo įtakoti griežtas tėvo elgesys, bet dar svarbiau yra tai, kad nesusiformavo emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo, nes ilgą laiką vaiku rūpinosi motina, sesuo arba senelė, todėl natūralu, jog A.K. ilgėjosi to rūpinimosi, tos aplinkos, todėl šiuo atveju teismui svarbi vaiko nuomonė.

Vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, kuri atskleidžia tėvų rūpinimosi vaiku aplinkybes, tėvų elgesį, gyvenimo būdą, pajamas, sesers Santos glaudų ryšį su broliu A.K., vaiko išreikštą nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, susiformavusį motinos ir sūnaus emocinį ryšį ir vadovaujasi vaiko interesais ir išsakyta  sūnaus A.K. nuomone – noru gyventi kartu su motina. Nors nepilnamečio vaiko nuomonė nepastovi, bet šio kriterijaus nereikėtų suabsoliutinti, o neatsižvelgus į vaiko nuomonę šiuo atveju, jis gali patirti emocinę žalą dėl išskyrimo su motina, baimę dėl to, kad jis turės gyventi su tėvu, su kuriuo nenori gyventi ir išsprendus klausimą priešingai vaiko nuomonei, vaikui gali būti padaroma didelė žala, atsižvelgiant į tai, kad vaikas bręsta, jam sunku susivokti, į institucijos išvadą, kuri seniai pažinodama ieškovės šeimą, pateikė išvadą, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, todėl manytina, kad pagerėjus ieškovės elgesiui ir nustačius, jog vaikui šiuo metu yra saugu gyventi su motina, teismas atsižvelgia į išsakytą vaiką nuomonę ir sūnaus A.K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, tuo pakeičiant 2010-05-21 nustatytą gyvenamąją vietą (CPK 178, 185, CK 3.174 str.).

Išaiškintina atsakovui, kad pasikeitus aplinkybėms, pablogėjus ieškovės elgesiui, pradėjus vėl girtauti, išlieka teisė keisti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.169 str.).

Dėl išlaikymo permokos priteisimo ir išieškojimo vykdymo procese nutraukimo. Ieškovė nurodo, kad sūnus A.K. grįžo pas ją gyventi nuo 2010-06-15, o ji išlaikymą mokėjo ir už birželį ir už liepos mėnesį, todėl 300 Lt permoką atsakovas privalo jai grąžinti. Taip pat nutrauktinas išlaikymo išieškojimas vykdyme nuo minėtos datos. Atsakovas su reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad sūnus vasarą gyvendavo pas jį, nors nueidavo ir pas ieškovę ir pas senelę, bet nuolat pradėjo gyventi pas motiną rugpjūčio mėn.

Ieškovė neįrodė, jog sūnus A.K. nuolat pradėjo gyventi pas ieškovę nuo 2010-06-15 ir taip teismas sprendžia atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus. Apklausti liudytojai: S. K., R. B., D. S., o ir pats nepilnametis vaikas negalėjo tiksliai pasakyti, nuo kada  vaikas nuolat grįžo gyventi pas motiną, nes liudytoja S. K. parodė, jog negalinti atsakyti, kada brolis grįžo, nes pati vasarą gyveno pas senelę. R. B. parodė, kad vaikas gal grįžo liepos mėnesį. Nepilnametis vaikas negalintis atsakyti, kada sugrįžo pas mamą, tik nurodė, kad vasarą. Liudytojais apklausti K. M. ir Liongina Norkienė patvirtino, jog yra atsakovo kaimynai ir matė 2010 m. vasarą atsakovo sūnų, rudenį neteko matyti, buvo iškviesta vaikui greitoji medicininė pagalba, matydavo, kaip vaikas žaidžia kieme, važinėja su dviračiu. Liudytoja Liongina Norkienė patvirtino, kad atsakovo sūnus vasarą apie du mėnesius gyveno su atsakovu, o rugpjūčio mėnesį tik ateidavo. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad ieškovės liudytojai nepatvirtino, kada tiksliai A.K. apsigyveno pas motiną, tą datą nurodė tik pati ieškovė, o liudytojai K. M. ir Liongina Norkienė paneigė ieškovės teiginį ir patvirtino, kad 2010 m. vasarą vaikas gyveno pas atsakovą, o rugpjūčio mėn. tik ateidavo pas tėvą, todėl ieškovei neįrodžius, kad vaikas gyveno pas ją nuo 2010-06-15 atmestinas reikalavimas dėl 300 Lt permokos priteisimo. Iš esančių įrodymų spręstina, kad vaikas nuolat pradėjo gyventi nuo 2010 m. rugpjūčio mėn., todėl nuo tada nutrauktinas ir išlaikymo išieškojimas vykdymo procese (CPK 178, 185 str.).

Dėl nustatymo, kad atsakovas turi mokėti teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Ieškovė pateikė prašymą nustatyti, jog atsakovas nuo 2010-06-15 toliau turi vykdyti 2004-11-30 teismo sprendimu iš jo priteistą išlaikymą sūnui A. K. po 200 Lt. Šis ieškovės reikalavimas yra perteklinis ir todėl atmestinas. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4459-09/2004 matyti, jog

teismo sprendimu iš atsakovo V. L. sūnui A. K. yra priteistas išlaikymas po 200 Lt nuo 2001-07-01 iki sūnaus pilnametystės (b. l. 25-26). Nėra duomenų, kad šis teismo sprendimas būtų pakeistas ar panaikintas. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išlaikymas priteisiamas iš asmens, su kuriuo vaikas negyvena. Šiuo atveju išlaikymas yra priteistas, teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl dar kartą nustatyti, jog atsakovas turi vykdyti minėtą sprendimą, nėra teisinio pagrindo, nes įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi, todėl šis reikalavimas atmestinas (CPK 18 str., 178, 185 str.).

Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti vaiko išlaikymui gaunamas lėšas (CK 3.185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, nes šalims yra suteikta 100 proc. nemokama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

 

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso  259, 260, 263, 268, 270, 307 str.1d., str. teismas  

 

n u s p r e n d ė :

 

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2010-05-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą sūnaus A. K. gyvenamąją vietą su atsakovu V. L. ir nustatyti nepilnamečio sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Paskirti ieškovę S. K. uzufrukto teise tvarkyti sūnaus A. K. išlaikymui skirtas lėšas.

Nustatyti, kad išlaikymo išieškojimas vykdymo  procese iš ieškovės S. K. nutraukiamas nuo 2010-08-01.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

 

 

Teisėja                                                                                                               Edita Kavaliauskienė