Baudžiamoji byla Nr. 1S–126/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.16.1.2.1.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Linas Žukauskas,
sekretoriaujant
Ingai Jurgaitienei,
dalyvaujant
prokurorui Justui Lauciui,
teismo
posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. D. gynėjo advokato
Jono Kvaraciejaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d.
nutarties, kuria kaltinamajam R. D. kardomosios priemonės
– suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m.
liepos 7 d.
Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs
skundą,
n u s t a t ė :
R.
D. kaltinamas
tuo, kad 2009 m. lapkričio 19 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), veikdamas
organizuota grupe su R. U., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai viešoje vietoje, panaudodamas psichinę prievartą L. D. bei V. J. atžvilgiu, reikalaudamas jų nutraukti maisto papildų
„Olimp“ platinimą, grasindamas paveikti šių papildų gamintojus neteikti jiems
produkcijos, primygtinai nurodydamas L. D. bei V. J. G. S. mirties faktą ir
užuominomis leisdamas suprasti, kad nenutraukus maisto papildų „Olimp“
platinimo, jiems taipogi galimas mirties įvykis, vertė nukentėjusiuosius L. D. bei V. J. susilaikyti nuo
didelės, ne mažiau 2 100 000 Lt vertės turtinio pobūdžio veiksmų – maisto
papildų „Olimp“ platinimo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 3 d. padarymo.
Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. nustatyta
tvarka kaltinamasis R. D. buvo laikinai sulaikytas 2010
m. sausio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sauso 7 d. nutartimi R. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam
mėnesiui. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi kaltinamajam R. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas
pratęstas trims mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d.
nutartimi kaltinamajam R. D. taikomos kardomosios
priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams. Skundžiama Kauno
apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartimi kaltinamajam R.
D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims
mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 7 d. Teismas sprendimą
motyvavo tuo, kad kaltinamasis R. D. gali bėgti (slėptis)
nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamojo
R. D. gynėjas advokatas J. Kvaraciejus skundu prašo
panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį ir R. D. iš suėmimo paleisti.
Gynėjo
nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Be to, nutartį priėmė
šališkas teismas.
Skunde
gynėjas pažymi, kad jo ginamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą.
Nurodo, kad R. D. jokių interesų R. U. komercinėje
veikloje neturėjęs, su nukentėjusiaisiais nėra pažįstamas ir nėra su jais
kalbėjęs apie prekybą maisto papildais.
Be to,
gynėjas pažymi, kad suėmimas gali būti skiriamas (arba suėmimo terminas
pratęsiamas) tik esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis
padarė nusikalstamą veiką. Gynėjas teigia, kad tokių duomenų byloje nėra, jo
ginamasis buvo sulaikytas ir suėmimas jam paskirtas vien tik nukentėjusiųjų
pareiškimų pagrindu.
Skunde taip
pat teigiama, kad nukentėjusieji sako netiesą. Nukentėjusiųjų nurodytas 35 000
Lt pelnas per mėnesį yra nerealus. Atsižvelgiant į tai (jeigu R.
D. kaltė dėl turto prievartavimo būtų įrodyta), jo veika turėtų būti
kvalifikuojama pagal LR BK 180 str. 1 d. Nors teismas, spręsdamas suėmimo
termino pratęsimo klausimą, kaltinamųjų veikos kvalifikacijos nesprendžia,
tačiau turėtų atsižvelgti į nurodytas aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms,
teismo sprendimas pratęsti suėmimo terminą, negali būti grindžiamas nusikaltimo
sunkumu ir gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, kadangi LR BK 180 str. 1
d. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų
kategorijai.
Gynėjas
taip pat teigia, kad V. J. nukentėjusiuoju byloje
pripažintas be pagrindo, kadangi jis nėra susijęs su L. D. UAB
„(duomenys neskelbtini)“.
Gynėjas
teigia, kad teismo išvada, jog jo ginamasis nėra saistomas tvirtais
socialiniais ryšiais, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad R. D. turi
šeimą, augina du mažamečius vaikus, šiuo metu nedirba, tačiau turi legalų
pragyvenimo šaltinį.
Gynėjo
nuomone, teismas netinkamai pritaikė LR BPK 122 str. nuostatas. Be to, teismas
neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų
praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“
nuostatas, įpareigojančias kiekvienu konkrečiu atveju išsiaiškinti ar
sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės pakanka išvadai, jog kaltinamasis gali pasislėpti. Kartu gynėjas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas
(toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, jog teismai bei kitos valstybinės institucijos
privalo suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, kad jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanomai trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas remiantis vien tik gręsiančios bausmės griežtumu.
Be to, teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –
Konvencijos) 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau –
Konstitucijos) 20 str. 2 d., BPK 122 str. 7 d. reikalavimus, nesvarstė galimybės kitomis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Gynėjas
nurodo, jog jo ginamasis ankščiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą,
šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Šios
aplinkybės paneigia tikimybę, jog jis gali slėptis nuo teismo. Be to, R. D. turi sveikatos problemų.
Teismo posėdyje kaltinamojo R. D. gynėjas
prašė skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. D. suėmimo terminą BPK 119, 121, 122 ir 127 str.
reikalavimų nepažeidė.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog byloje yra nustatytas BPK 122 str. 1
d. 1 p. nurodytas suėmimo skyrimo, o tuo pačiu ir jo termino pratęsimo
pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos
teismo išvados.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių skyrimo
būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė
nusikalstamą veiką, pakankamumas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). Byloje yra
pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis R. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant
ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų būtina
vertinimui priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į
tai, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei
pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami.
Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti
įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir
veikos juridinio įvertinimo klausimai. Priešingu atveju, būtų pažeistas teismo
nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Taip pat pažymėtina, kad
baigiamosiose kalbose, valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė neprašė keisti
veikos kvalifikavimo teisme dėl esminių faktinių aplinkybių, ji prašė
pripažinti R. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką,
numatytą BK 181 str. 3 d., todėl nėra pagrindo spręsti suėmimo taikymo klausimą
kitu aspektu, kaip teigiama skunde, nepasitvirtinus kaltinamajame akte
išdėstytai kaltinimo pozicijai.
Suėmimo klausimą išsprendė nešališkas teismas. BPK 127
str. 9 d. numatyta, kad kai byla yra perduota teismui, suėmimo termino
pratęsimo klausimą teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to,
ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. Ši norma reiškia, kad suėmimo klausimas
sprendžiamas, kai tarp bylos posėdžių yra pertrauka ir tam yra surengiamas
specialus posėdis, kaip ir buvo padaryta šioje byloje. Pirmosios instancijos teismo
teisėja skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad byloje yra duomenų, leidžiančių
manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, bei kad ją galėjo padaryti R. D.. Iš šios nutarties frazės negalima tvirtinti, kad
teisėja buvo šališka, nes ji tik padarė prielaidą, o ne išvadą, dėl faktinių
duomenų, galimai patvirtinančių R. D. kaltumą,
pakankamumo. BPK 121 str. 2 d. reikalaujama, kad kardomosios priemonės gali
būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti,
kad įtariamasis ( kaltinamasis ) padarė nusikalstamą veiką.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali
būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos LR BPK 122
straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš LR BPK 122 straipsnyje numatytų
pagrindų.
Teismų praktikoje tais atvejais, kai suėmimas
skiriamas ar pratęsiamas jo terminas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu –
pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs ( slėpsis ) nuo ikiteisminio tyrimo
pareigūnų prokuroro ar teismo, privalu atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d.
numatytas aplinkybes, kurių sąrašas nėra išsamus. Prie „kitų aplinkybių“
priskirtinas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta
laisvės atėmimo bausmė. Suėmimas pagrįstai taikytinas, nurodant BPK 122 str. 1
d. 1 p. numatytą pagrindą bei jį motyvuojant nusikaltimo sunkumu ir įstatymo
sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausme. Tokia teismų praktika yra
aprobuota ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio
30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą
arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi,
kad R. D. gynėjo skundo argumentai ir jame išdėstytos
aplinkybės iš esmės analogiški anksčiau paduoto skundo dėl Kauno apygardos
teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam R.
D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dviems
mėnesiams, argumentams bei nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių jau pasisakyta
aukštesniojo teismo nutartyje.
Skunde kaltinamojo gynėjas teigia, kad teismo išvada,
jog R. D. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais,
neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kaltinamasis R. D. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais –
jis nevedęs ir oficialiai niekur nedirba. Be to, byloje yra duomenų, patvirtinančių R. D. nuolatines ir reguliarias išvykas į užsienį. Tai
rodo, kad jis turi tvirtus ryšius bei kontaktus su užsienio valstybėse
gyvenančiais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam
R. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pagrįstai vadovavosi BPK 122 str. 1 d. 1 p. nuostatomis.
Priešingai nei skunduose teigia kaltinamasis ir jo
gynėjas, apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu
ir pagal tokias procedūras, kokios yra nustatytos Baudžiamojo proceso kodekse.
Pirmosios instancijos teismas Konvencijos 5
str. nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip
kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs
įstatymas, Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų
praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“,
reikalavimų nepažeidė.
Konstatuotina, kad pratęsiant
kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo
reikalavimai nepažeisti. Skundžiama
nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Teisėjas,
vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,
n
u t a r i a :
kaltinamojo R. D. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus skundą
atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas
Linas Žukauskas