Baudžiamoji byla Nr. 1S–126/2010

                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:

             2.1.16.1.2.1.1. (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

                                                   N U T A R T I S                                       

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. liepos 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,

gynėjui advokatams Jonui Kvaraciejui, Rimui Andrikiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. D. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 7 d.

          Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

 

n u s t a t ė :

 

R. D. kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 19 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), veikdamas organizuota grupe su R. U., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai viešoje vietoje, panaudodamas psichinę prievartą L. D. bei V. J. atžvilgiu, reikalaudamas jų nutraukti maisto papildų „Olimp“ platinimą, grasindamas paveikti šių papildų gamintojus neteikti jiems produkcijos, primygtinai nurodydamas L. D. bei V. J. G. S. mirties faktą ir užuominomis leisdamas suprasti, kad nenutraukus maisto papildų „Olimp“ platinimo, jiems taipogi galimas mirties įvykis, vertė nukentėjusiuosius L. D. bei V. J. susilaikyti nuo didelės, ne mažiau 2 100 000 Lt vertės turtinio pobūdžio veiksmų – maisto papildų „Olimp“ platinimo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 3 d. padarymo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. nustatyta tvarka kaltinamasis R. D. buvo laikinai sulaikytas 2010 m. sausio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sauso 7 d. nutartimi R. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi kaltinamajam R. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi kaltinamajam R. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartimi kaltinamajam R. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 7 d. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamasis R. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo R. D. gynėjas advokatas J. Kvaraciejus skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį ir R. D. iš suėmimo paleisti.

Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Be to, nutartį priėmė šališkas teismas.

Skunde gynėjas pažymi, kad jo ginamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Nurodo, kad R. D. jokių interesų R. U. komercinėje veikloje neturėjęs, su nukentėjusiaisiais nėra pažįstamas ir nėra su jais kalbėjęs apie prekybą maisto papildais.

Be to, gynėjas pažymi, kad suėmimas gali būti skiriamas (arba suėmimo terminas pratęsiamas) tik esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Gynėjas teigia, kad tokių duomenų byloje nėra, jo ginamasis buvo sulaikytas ir suėmimas jam paskirtas vien tik nukentėjusiųjų pareiškimų pagrindu.

Skunde taip pat teigiama, kad nukentėjusieji sako netiesą. Nukentėjusiųjų nurodytas 35 000 Lt  pelnas per mėnesį yra nerealus. Atsižvelgiant į tai (jeigu R. D. kaltė dėl turto prievartavimo būtų įrodyta), jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal LR BK 180 str. 1 d. Nors teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, kaltinamųjų veikos kvalifikacijos nesprendžia, tačiau  turėtų  atsižvelgti į nurodytas aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms, teismo sprendimas pratęsti suėmimo terminą, negali būti grindžiamas nusikaltimo sunkumu ir gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, kadangi LR BK 180 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Gynėjas taip pat teigia, kad V. J. nukentėjusiuoju byloje pripažintas be pagrindo, kadangi jis nėra susijęs su L. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Gynėjas teigia, kad teismo išvada, jog jo ginamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad R. D. turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, šiuo metu nedirba, tačiau turi legalų pragyvenimo šaltinį.

Gynėjo nuomone, teismas netinkamai pritaikė LR BPK 122 str. nuostatas. Be to, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatas, įpareigojančias kiekvienu konkrečiu atveju išsiaiškinti ar sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės pakanka išvadai, jog kaltinamasis gali pasislėpti. Kartu gynėjas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, jog teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, kad jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanomai trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas remiantis vien tik gręsiančios bausmės griežtumu.

Be to, teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 20 str. 2 d., BPK 122 str. 7 d. reikalavimus, nesvarstė galimybės kitomis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Gynėjas nurodo, jog jo ginamasis ankščiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Šios aplinkybės paneigia tikimybę, jog jis gali slėptis nuo teismo. Be to, R. D. turi sveikatos problemų.

Teismo posėdyje kaltinamojo R. D. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. D. suėmimo terminą BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog byloje yra nustatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytas suėmimo skyrimo, o tuo pačiu ir jo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių skyrimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis R. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų būtina vertinimui priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai,  kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Priešingu atveju, būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas.  Taip pat pažymėtina, kad baigiamosiose kalbose, valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė neprašė keisti veikos kvalifikavimo teisme dėl esminių faktinių aplinkybių, ji prašė pripažinti R. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 3 d., todėl nėra pagrindo spręsti suėmimo taikymo klausimą kitu aspektu, kaip teigiama skunde, nepasitvirtinus kaltinamajame akte išdėstytai kaltinimo pozicijai.

Suėmimo klausimą išsprendė nešališkas teismas. BPK 127 str. 9 d. numatyta, kad kai byla yra perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. Ši norma reiškia, kad suėmimo klausimas sprendžiamas, kai tarp bylos posėdžių yra pertrauka ir tam yra surengiamas specialus posėdis, kaip ir buvo padaryta šioje byloje. Pirmosios instancijos teismo teisėja skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, bei kad ją galėjo padaryti R. D.. Iš šios nutarties frazės negalima tvirtinti, kad teisėja buvo šališka, nes ji tik padarė prielaidą, o ne išvadą, dėl faktinių duomenų, galimai patvirtinančių R. D. kaltumą, pakankamumo. BPK 121 str. 2 d. reikalaujama, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis ( kaltinamasis ) padarė nusikalstamą veiką.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos LR BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš LR BPK 122 straipsnyje numatytų pagrindų.

Teismų praktikoje tais atvejais, kai suėmimas skiriamas ar pratęsiamas jo terminas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu – pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs ( slėpsis ) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo, privalu atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes, kurių sąrašas nėra išsamus. Prie „kitų aplinkybių“ priskirtinas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Suėmimas pagrįstai taikytinas, nurodant BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą pagrindą bei jį motyvuojant nusikaltimo sunkumu ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausme. Tokia teismų praktika yra aprobuota ir  Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. D. gynėjo skundo argumentai ir jame išdėstytos aplinkybės iš esmės analogiški anksčiau paduoto skundo dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dviems mėnesiams, argumentams bei nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių jau pasisakyta aukštesniojo teismo nutartyje.

Skunde kaltinamojo gynėjas teigia, kad teismo išvada, jog R. D. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kaltinamasis R. D. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais – jis nevedęs ir oficialiai niekur nedirba. Be to, byloje yra duomenų, patvirtinančių R. D. nuolatines ir reguliarias išvykas į užsienį. Tai rodo, kad jis turi tvirtus ryšius bei kontaktus su užsienio valstybėse gyvenančiais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pagrįstai vadovavosi BPK 122 str. 1 d. 1 p. nuostatomis.

Priešingai nei skunduose teigia kaltinamasis ir jo gynėjas, apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokios yra nustatytos Baudžiamojo proceso kodekse.  Pirmosios instancijos teismas Konvencijos 5 str. nuostatų, nurodan­čių, kad nie­kam negali bū­ti at­im­ta laisvė ki­taip kaip to­kiais pagrindais ir pagal tokias procedū­ras, kokias yra nusta­tęs įstatymas, Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, reikalavimų nepažeidė.

Konstatuotina, kad pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

             kaltinamojo R. D. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus skundą atmesti.

             Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                               Linas Žukauskas