Civilinė byla Nr. e2A-219-933/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00551-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.39.2.13; 3.2.4.8.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Laimos Ribokaitės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Saulės kopos“ bei Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „NORVELITA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Saulės kopos“ bei Lietuvos ir Norvegijos uždarajai akcinei bendrovei ,,NORVELITA“ dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Unipresta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama subsidiariai priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Saulės kopos“ bei Lietuvos ir Norvegijos UAB ,,NORVELITA“ (toliau – ir UAB ,,NORVELITA“) 23 436 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji su UAB ,,Saulės kopos“ sudarė Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2818621) (toliau – ir Draudimo sutartis). UAB ,,Saulės kopos“ rangovė UAB ,,Unipresta“, atlikdama statybos rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 17 d. nukirto žemėje įrengtą miesto vandentiekio vamzdį, dėl to įvyko vandentiekio avarija (toliau – ir įvykis, avarija). Dėl įvykio ieškovė pradėjo žalos bylos Nr. CLT1822688 administravimą. Ieškovė (draudikė), UAB ,,Saulės kopos“ (draudėja) ir UAB ,,NORVELITA“ (garantijos davėja) 2019 m. gegužės 22 d. pasirašė Susitarimą, kuriame numatė, kad draudžiamojo įvykio priežastis – netiksliai (klaidingai) nurodytos komunikacijos tinklų (tarp jų vandens ir šilumos tiekimo), kurie kertasi su statomu objektu, vamzdžių altitudės. Susitarimo pagrindu ieškovė UAB ,,Saulės kopos“ išmokėjo 46 872 Eur draudimo išmoką. Susitarime šalys susitarė, kad, jeigu vėliau bus nustatyta kita įvykio priežastis ir įvykis bus laikomas nedraudžiamuoju, UAB ,,Saulės kopos“ grąžins ieškovei išmokėtą draudimo išmoką. Jei UAB ,,Saulės kopos“ šio įsipareigojimo nevykdys, prievolė sumokėti ieškovės reikalaujamą sumą kils garantijos davėjai UAB ,,NORVELITA“. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A‑883‑881/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-200-464/2022 nustatyti šiai bylai prejudicinę reikšmę turintys faktai – teismai nustatė, kad dėl įvykio atsakinga ne tik UAB ,,Vilniaus vandenys“, bet ir UAB ,,Unipresta“, o pats įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. Iš UAB ,,Vilniaus vandenys“ ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑208‑619/2021 priteistas 23 436 Eur nuostolių atlyginimas (pusė UAB ,,Saulės kopos“ išmokėtos draudimo išmokos). Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, ieškovė Susitarimo pagrindu prašė subsidiariai iš atsakovių priteisti pusę išmokėtos draudimo išmokos sumos (23 436 Eur).
II. Pisprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – iš atsakovių ieškovei subsidiariai priteisė 23 436 Eur išmokėtą draudimo išmoką, priteisė 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš kiekvienos atsakovės ieškovei priteisė po 352 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovių argumentus, kad ieškinys turi būti reiškiamas ne joms, o UAB ,,Unipresta“, kurios kaltė dėl įvykio nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teismas nurodė, kad ieškinys reiškiamas dėl Susitarimo, sudaryto ieškovės, UAB ,,Saulės kopos“ ir UAB ,,NORVELITA“, pagrindu išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, todėl UAB ,,Saulės kopos“ bei UAB ,,NORVELITA“ yra tinkamos atsakovės.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prievolė ieškovei grąžinti išmokėtą draudimo išmoką pagal Susitarimą kyla nustačius, jog: pirma, įvykio priežastis kita nei nurodyta Susitarime; antra, įvykis yra nedraudžiamasis arba neatitinka draudžiamojo įvykio apimties.
6. Teismas nustatė, kad Susitarime jo šalys vienintele įvykio priežastimi įvardijo topografiniame plane, suderintame su komunikacijos (inžinerinius) tinklus prižiūrinčiomis įmonėmis bei eksploatuojančiomis įmonėmis, netiksliai (klaidingai) nurodytas komunikacijos tinklų (tarp jų vandens ir šilumos tiekimo), kurie kertasi su statomu objektu, vamzdžių altitudes. Šalys sulygo, kad draudimo išmoka yra mokama dėl to, jog neteisingai nurodyta vamzdynų buvimo vieta yra vienintelė įvykio priežastis. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A‑883‑881/2020 nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudicinėmis, t. y., kad avarijos kilimą lėmė ne tik UAB „Vilniaus vandenys“ neteisingai nurodyta vamzdynų buvimo vieta, bet ir UAB ,,Unipresta“ pakeistas tiesiamo vamzdyno nuolydis, nesuderintas darbo projektas, neatlikti šurfavimo darbai. Teismams nustačius, kad įtakos avarijos kilimui turėjo ir kitos priežastys, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog išpildyta pirmoji Susitarimo sąlyga – nustatyta kita įvykio priežastis, nei nurodyta Susitarime.
7. Apskųstame sprendime nurodyta, kad visi prejudiciniai faktai, atsižvelgiant į kuriuos Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-200-464/2022 įvykį pripažino nedraudžiamuoju, buvo nustatyti civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020, kurioje dalyvavo ir UAB „Saulės kopos“. Nors civilinėje byloje Nr. e2A‑200‑464/2022 UAB „Saulės kopos“ nedalyvavo, tačiau pozicijos, kad, jos vertinimu, įvykis yra draudžiamasis, neįrodinėjo. Atsakovės taip pat neįrodinėjo, kodėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimu nustatytos aplinkybės (prejudiciniai faktai) turėtų būti vertinamos priešingai nei tai padarė Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendime. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nustatyta ir antroji Susitarimo sąlyga – įvykis pripažintas nedraudžiamuoju.
8. Teismas taip pat atmetė atsakovių poziciją dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.194 straipsnio 4 dalies taikymo ginčo atveju, nurodydamas, jog atsakovės neteikė įrodymų, kuri šalis pasiūlė Susitarimo projektą. Teismo vertinimu, Susitarimo nuostatos, apibrėžiančios nedraudžiamojo įvykio sąvoką ir draudimo išmokos grąžinimo sąlygas, yra aiškios. Teismas pažymėjo, kad atsakovės yra profesionalios statybos rangos veiklą vykdančios įmonės, todėl joms statytojo civilinės atsakomybės draudimo santykių reglamentavimas bei praktika yra žinomi. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs abiejų Susitarimo sąlygų, kurioms esant atsakovės įsipareigojo subsidiariai ieškovei grąžinti draudimo išmoką, egzistavimą, ieškinį patenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovės (apeliantės) UAB ,,Saulės kopos“ ir UAB ,,NORVELITA“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateikta Susitarimo nuostatų interpretacija, kad Susitarime buvo susitarta dėl vienintelės įvykio priežasties. Atsakovių vertinimu, Susitarimo šalys susitarė, kad pareiga grąžinti išmokėtą draudimo išmoką kils, jeigu bus nustatyta kita įvykio priežastis. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 buvo praplėstas įvykio priežasčių ratas, tačiau juo nepaneigta, kad įvykis įvyko ir dėl Susitarime nurodytos priežasties. Atsižvelgus į tai, teismas neteisingai nustatė pirmosios Susitarimo sąlygos egzistavimą.
9.2. Teismas nepagrįstai konstatavo ir antrosios Sąlygos egzistavimą, t. y., kad įvykis yra nedraudžiamasis. Teismas, teigdamas, kad įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-200-464/2022. Atsakovai minėtos bylos nagrinėjime nedalyvavo, aptartoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, todėl Lietuvos apeliacinis teismas visų bylos aplinkybių nevertino Susitarimo kontekste. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą. Išnagrinėjęs bylą iš naujo, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 7 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑285-516/2023, kuria nutarė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartyje nekonstatuota, kad įvykis yra nedraudžiamasis.
9.3. Nepagrįsta teismo pozicija, kad byloje atsakove negalėjo būti traukiama UAB ,,Unipresta“. Iš skundžiamo sprendimo galima daryti išvadą, kad teismas įvykį pripažino pusiau draudžiamuoju, nes patenkino reikalavimą grąžinti ieškovei 50 proc. draudimo išmoką, nors tam nėra pagrindo. Ieškovė, prisiteisusi 50 proc. draudimo išmoką iš vienos įvykio kaltininkės UAB „Vilniaus vandenys“ ir tuo pačiu patvirtinusi, kad įvykis yra draudžiamasis, likusios 50 proc. draudimo išmokos dalies turėjo reikalauti iš kitos įvykio kaltininkės – UAB „Unipresta“, o ne iš atsakovių.
10. Ieškovė ADB ,,Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
10.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo Susitarimo nuostatas, nurodydamas, kad Susitarime šalys vienintele įvykio priežastimi įvardijo topografiniame plane, suderintame su komunikacijos (inžinerinius) tinklus prižiūrinčiomis įmonėmis bei eksploatuojančiomis įmonėmis, netiksliai (klaidingai) nurodytas komunikacijos tinklų (tarp jų vandens ir šilumos tiekimo), kurie kertasi su statomu objektu, vamzdžių altitudes. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad avarija kilo ir dėl kitų priežasčių, t. y. Susitarime nurodyta priežastis nebuvo vienintelė.
10.2. Teismas nepripažino įvykio pusiau draudžiamuoju, kaip teigia atsakovės. Teismas, pripažindamas įvykį nedraudžiamuoju, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020, kurioje dalyvavo ir UAB „Saulės kopos“, nustatyti prejudiciniai faktai, kurių pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-200-464/2022 įvykį pripažino nedraudžiamuoju.
10.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad draudimo išmoką privalo grąžinti atsakovės, su kuriomis sudarytas Susitarimas, o ne trečiasis asmuo UAB „Unipresta“.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
13. Atsakovė UAB ,,Saulės kopos“ (užsakovė) ir trečiasis asmuo UAB ,,Unipresta“ (rangovė) 2018 m. rugpjūčio 3 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. B23, kuria UAB „Unipresta“ įsipareigojo savo rizika atlikti lauko lietaus nuotekų įrengimo darbus objektuose „Svečių namai (duomenys neskelbtini)“ ir „Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini)“ bei perduoti darbo rezultatus UAB ,,Saulės kopos“.
14. UAB ,,Saulės kopos“ su ADB ,,Gjensidige“ sudarė Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2818621), kuriuo apdrausti tiek UAB „Saulės kopos“ statomo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbai, tiek rangovų, vykdžiusių objekto statybos darbus, civilinė atsakomybė.
15. UAB ,,Unipresta“ ir Estijos bendrovė OU „AGIO Ehitus“ 2018 m. lapkričio 30 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 5-3011, kurios pagrindu OU „AGIO Ehitus“ įsipareigojo (duomenys neskelbtini) atlikti technologinio vamzdyno iš polietileno vamzdžių PE100 De 400 mm SDR17 35 m tiesimo horizontalaus gręžimo metodu su 0...25% nuolydžiu darbus ir perduoti darbų rezultatą UAB ,,Unipresta“, o UAB ,,Unipresta“ įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus pagal sutartį.
16. Vykdant paviršinių nuotekų tinklo prijungimo darbus kryptinio gręžimo būdu 2019 m. sausio 17 d. buvo pragręžtas UAB ,,Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise priklausantis vandentiekio DN400 vamzdis, esantis (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko vandentiekio avarija. Dėl įvykio ieškovė pradėjo žalos bylos Nr. CLT1822688 administravimą.
17. ADB ,,Gjensidige“ (draudikė), UAB ,,Saulės kopos“ (draudėja) ir UAB ,,NORVELITA“ (garantijos davėja) 2019 m. gegužės 22 d. sudarė Susitarimą žalos byloje Nr. CLT1822688. Susitarime, be kita ko, numatyta:
17.1. Draudimo sutarties (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2818621) galiojimo laikotarpiu įvyko įvykis, kurio priežastis, draudikės vertinimu, yra topografiniame plane, suderintame su komunikacijos (inžinierinius) tinklus prižiūrinčiomis bei eksploatuojančiomis įmonėmis, netiksliai (klaidingai) nurodytos komunikacijos tinklų (tarp jų vandens ir šilumos tiekimo), kurie kertasi su statomu objektu, vamzdžių altitudės, o tai tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą. Darbo projekte, susijusiame su statomu objektu, nurodytą sąlygą patikrinti vamzdyno susikirtimo vietą draudėja įvykdė tinkamai, todėl laikoma, kad nebuvo nukrypta nuo projekto sprendinių ar normatyvinių aktų. Atitinkamai, draudikės vertinimu, šis įvykis yra draudžiamasis pagal Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Taisyklių 66 punktą (Susitarimo 1 punktas).
17.2. Draudikės apskaičiavimu dėl įvykio draudėjos patirti nuostoliai yra 49 872 Eur (Susitarimo 2 punktas).
17.3. Draudikės apskaičiuota draudimo išmokos suma, atėmus besąlyginę išskaitą, yra 46 872 Eur. Ši suma per 5 darbo dienas nuo šio Susitarimo visų šalių pasirašymo bus pervesta į draudėjos nurodytą sąskaitą <...> (Susitarimo 3 punktas).
17.4. Šalims yra žinoma ir suprantama, kad tretieji asmenys gali reikšti reikalavimus dėl įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, taip pat reikšti ieškinius teisme. Todėl šalys, iš anksto sudarydamos šį Susitarimą, sutinka, kad tuo atveju, jei teismo galutiniu neskundžiamu sprendimu bus nustatyta kita įvykio priežastis, nei nurodyta šio Susitarimo 1 punkte, ir įvykis pagal Draudimo sutarties (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2818621) (kurių neatsiejama ir sudėtine dalimi yra Taisyklės) sąlygas, draudikės vertinimu, atitiks nedraudžiamojo įvykio sąlygas (pvz., paaiškės, kad vamzdžių susikirtimo vieta patikrinta netinkamai ir taip pažeisti projekto sprendiniai ar normatyviniai aktai) arba neatitiks draudžiamojo įvykio apimties, tuomet draudėja sutinka geranoriškai (be ginčo) grąžinti draudikei šio Susitarimo 3 punkte nurodytą draudimo išmokos sumą (46 872 Eur) sumokėti į draudikės nurodytą sąskaitą banke per 3 darbo dienas nuo draudikės rašytinio reikalavimo (Susitarimo 4 punktas).
17.5. Šalys susitaria, kad už tinkamą draudėjos šiame Susitarime numatytų įsipareigojimų vykdymą neatšaukiama garantijos davėja skiriama UAB ,,NORVELITA“, kuri, draudėjai neįvykdžius (laiku ir (ar) visa apimtimi) šio Susitarimo 4 punkte numatytų įsipareigojimų, sumokės draudikei šio Susitarimo 3 punkte nurodytą draudimo išmokos sumą (46 872 Eur) į draudikės nurodytą sąskaitą banke per 3 darbo dienas nuo draudikės rašytinio reikalavimo gavimo (Susitarimo 5 punktas).
18. Susitarimo pagrindu 2019 m. gegužės 29 d. ADB ,,Gjensidige“ UAB ,,Saulės kopos“ išmokėjo 46 872 Eur draudimo išmoką.
19. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2‑290‑803/2020 pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei UAB „Unipresta“ dėl žalos atlyginimo ir pagal atsakovės UAB ,,Unipresta“ priešieškinį ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, L. G., ADB „Gjensidige“, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, OU „AGIO Ehitus“, UAB „Saulės kopos“. Vilniaus apygardos teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį atmetė. Sprendime nurodyta, kad:
19.1. Šalinant avarijos padarinius, nuardžius avarijos vietoje asfalto dangą ir atkasus žemes iki avarijos vietos, buvo iškviestas antstolis, kuris atliko išmatavimus ir nustatė, jog techniniame projekte nurodytų ir UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių tinklų faktinė buvimo vieta (gylis) neatitinka projekte nurodytos vietos (gylio). Projekte buvo numatyta, kad ieškovei priklausantys tinklai yra 2,87 m (vamzdžio viršus) – 3,29 m (vamzdžio apačia) gylyje (altitudė nuo 136,30 iki 135,87), o faktiškai buvo 3,20 m (viršus) gylyje (altitudė nuo 135,97 iki 135,57), t. y. 0,33 m žemiau. Atsakovė lauko vandentiekio tinklus turėjo tiesti 3,62 m gylyje, kai atstumas iki ieškovės tinklų buvo 0,33 m. Atsakovei nutiesus tinklus taip, kaip numatyta projekte, faktiškai tarp atsakovės tiesiamų ir UAB „Vilniaus vandenys“ esamų tinklų tarpo neliko (sprendimo 66 punktas).
19.2. <...> nustatyta, kad buvo parengta techninio projekto korektūra (nauja laida), kuri suderinta su inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis institucijomis (įskaitant ir su ieškove) (sprendimo 54 punktas). Ieškovė neneigė aplinkybės, kad ant techninio darbų projekto yra jos darbuotojos D. M. parašas. Anot ieškovės, D. M. pagrįstai ir teisėtai susikirtimų netikslino, o tik uždėjo spaudą, nurodantį statytojui prieš vykdant statybos darbus iškviesti UAB „Vilniaus vandenys“ atstovą bei išlaikyti normatyvinius atstumus nuo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Teismo vertinimu, ieškovės nurodymas statytojui prieš vykdant statybos darbus iškviesti UAB „Vilniaus vandenys“ atstovą bei išlaikyti normatyvinius atstumus nuo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų nebuvo adekvatus ginčo darbų atlikimo atveju ir neatitiko savininkui keliamos pareigos užtikrinti visuomenei reikšmingo savo turto apsaugos. Leidimas vykdyti betranšėjiniu būdu lietaus nuotekų tinklų statybos darbus, žinant, kad neturi tikslių duomenų apie magistralinio vamzdyno gylį, kai tinklų susikirtimo vieta yra 0,33 m atstumu, neatitinka CK 1.5, 6.266 straipsnių nuostatų, net teigiant, jog nėra pareigos tikrinti topografiniame plane nurodytų duomenų tikslumo (sprendimo 56, 60 punktai). Būtent ieškovė, kaip turto savininkė, turėjo leisti atlikti žemės kasimo darbus tokiu būdu, kad nebūtų pažeistas visuomenei reikšmingas jos turtas. Taigi, jei ieškovė būtų veikusi rūpestingai saugodama savo turtą, kaip savo srities profesionalė, ir būtų davusi leidimą vykdyti statybos darbus tik tuo atveju, jei atsakovė būtų atlikusi požeminius komunikacijų šurfavimo darbus, jai nuostoliai nebūtų atsiradę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotas CK 6.38 straipsnio nuostatų pažeidimas (sprendimo 61 punktas).
19.3. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ projekto derinimo stadijoje netinkamai atliko pareigą patikrinti, ar suvestiniame inžinerinių tinklų plane tinkamai nurodyti duomenys apie esamus UAB „Vilniaus vandenys“ tinklus ir, ar projekte išlaikyti privalomi atstumai. Nors ieškovė teigė, kad už projektą ir jo klaidas yra atsakinga projektuotoja, tačiau nepateikė įrodymų, jog techninio projekto derinimo stadijoje UAB „Vilniaus vandenys“ nebuvo pateiktas suvestinis inžinerinių tinklų planas arba jis buvo parengtas remiantis senais duomenimis (sprendimo 74 punktas).
19.4. Ieškovės atstovai patvirtino, kad atsakovė pakvietė UAB „Vilniaus vandenys“ atstovą į objektą prieš pradedant darbus. Taigi, ant techninio projekto brėžinyje TP-LVN-01 esantis ieškovės įrašas: „prieš vykdant statybos darbus iškviesti UAB „Vilniaus vandenys“ atstovą“, buvo įgyvendintas. Ieškovės atstovas darbų nestabdė, netikrino ir netikslino ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų buvimo vietos, leido atsakovei vykdyti darbus. Vadinasi, atsakovė įvykdė visus ieškovės reikalavimus (sprendimo 78 punktas).
19.5. Vertindamas atsakovės priešieškinio argumentus, teismas atkreipė dėmesį, kad pagal UAB „Unipresta“ su UAB „Saulės kopos“ sudarytos Rangos darbų sutarties Nr. B23 4.1.8 punktą UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprūpinti rangovę (atsakovę) visa projektine dokumentacija, visiškai suderinta su atsakingomis institucijomis, ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija, patvirtinta užsakovės UAB „Saulės kopos“ antspaudu vykdyti ir įgalioto asmens parašu. Atsakovė pripažino, kad jai darbų užsakovė UAB „Saulės kopos“ pateikė techninio projekto dalį „Lauko lietaus nuotekų dalis“, kurią parengė projektuotoja L. G. Atsakovė gavo techninį projektą su UAB „Saulės kopos“ samdyto techninės priežiūros vadovo M. Č. parašu „pritariu statyti“. Taigi, jei projektas buvo netinkamai suderintas, pats projektas turėjo trūkumų, dėl ko atsakovei kilo, kaip ji nurodė, žala, tai šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą reikšti reikalavimą UAB „Saulės kopos“, bet ne ieškovei (sprendimo 87 punktas). Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pagal UAB ,,Saulės kopos“ ir UAB ,,Unipresta“ sutarties 4.1.9 punktą UAB ,,Unipresta“ įsipareigojo parengti darbo projektą. Atsakovė, įsipareigojusi parengti darbo projektą, tampa atsakinga už UAB „Saulės kopos“ pateiktų duomenų teisingumą (sprendimo 91 punktas).
19.6. Atsakovė priešieškinyje įrodinėjo darbų vykdymą pagal projektinę dokumentaciją, už kurios suderinimą su atsakingomis institucijomis buvo atsakinga UAB „Saulės kopos“. Atsakovė pažymėjo, kad techninį bei darbo projektą parengė projektuotoja L. G. Teismas atmetė atsakovės priešieškinį dėl nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ techninio projekto suderinimo, atlyginimo, nes Rangos darbų sutarties Nr. B23 4.1.8 punktu UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprūpinti rangovę (atsakovę) visa projektine dokumentacija, visiškai suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija (sprendimo 92 punktas).
19.7. Teismas nurodė, kad OU ,,AGIO Ehitus“ nuomone, kuris tiesiogiai vykdė kasimo darbus, todėl žino avarijos priežastis bei yra tos srities profesionalas, avariją lėmė ir netinkamai parengta projektinė dokumentacija. Teismas sutiko su OU ,,AGIO Ehitus“ pozicija ir atkreipė dėmesį, kad projektuotoja L. G. patvirtino, jog ji nerengė darbo projekto, būtino vykdyti statybos darbus. Atsakovės atstovas A. V. į ją kreipėsi dėl galimo bendradarbiavimo rengiant darbo projektą. Telefonu su atsakovės atstovu sutarė, kad L. G. parengs eskizinius brėžinius, kurie galėtų būti pagrindas rengti darbo projektą ir, jei, atsakovės manymu, brėžiniai technologiškai bus priimtini (atsakovė galės tokiu būdu vykdyti statybos darbus), bus sudaryta projektavimo darbų sutartis darbo projektui rengti (sprendimo 93 punktas). Atsakovė nepateikė sutarties dėl darbo projekto parengimo. Vadinasi, atsakomybė už darbo projekto sprendinių teisingumą kyla jai pačiai pagal Sutarties 4.1.9 punktą (sprendimo 94 punktas).
19.8. L. G. paneigė rengusi darbo projektą. Atsakovė nurodė, kad vadovavosi darbo projektu organizuodama darbus, kurį parengė projektuotoja. Ieškovė nurodė, kad darbo projektas jai apskritai nebuvo pateiktas derinti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą kritiškai vertinti atsakovės paaiškinimus, kad ieškovės atstovė D. M. patvirtino darbo projekto sprendinius. Kita vertus, ieškovė nurodė, kad savo vidinėje informacinėje sistemoje aptiko ir dar vieną darbo projektą, tačiau jo data ne „2018-07, kaip pirminio atsakovės į bylą pateikto darbo projekto, o 2019-01“. Ieškovė nurodė, kad minėtame darbo projekte, nors jis ir nebuvo pateiktas ieškovei, yra analogiška ieškovės atstovės D. M. 2018-07-16 žyma. Esant šiai aplinkybei, teismas, kaip labiau patikimą, ieškovės naudai įvertino argumentą dėl projekto nederinimo. Atsakovės argumentas dėl darbo projekto suderinimo paneigtas remiantis tuo, kad sistemoje yra dar vienas projektas datuotas „2019‑01“, kai ieškovės atstovės D. M. žyma yra „2018-07-16“. Taigi, darbo projekto pakeitimai nebuvo derinti su ieškove, o būtent atsakovė pakoregavo brėžinį ir pakeitė tiesiamo vamzdžio padėtį (sprendimo 95 punktas).
19.9. Vertindamas ieškovės deliktinei atsakomybei kilti reikšmingas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad OU ,,AGIO Ehitus“ patvirtino, jog atsakovė pakoregavo brėžinį ir pakeitė vamzdžio padėtį, nes (duomenys neskelbtini) gatvė yra išsidėsčiusi su skirtingo laipsnio nuolydžiais ir darbų vykdyti nepavyks, nes vamzdžio pasvirimas turi būti didesnis. OU ,,AGIO Ehitus“ taip pat nurodė, kad buvo tikslingas visų egzistuojančių požeminių komunikacijų šurfavimas, o apie tai atsakovė buvo informuota (sprendimo 100 punktas). Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl darbo projekto suderinimo su projektuotoja, žinant aplinkybę, jog atsakovė buvo informuota dėl nedidelio atstumo tarp vamzdynų ir esant klaidai projekte, traukiant naujus vamzdžius egzistuoja labai didelis pavojus, jog gali būti pažeisti 400 mm vandentiekio vamzdžiai (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš kamerą EL-151, teismas nusprendė, kad atsakovė, vykdydama darbus, lygiai taip pat pasielgė neatsakingai, kaip ir ieškovė (sprendimo 101 punktas). Atsakovė, kaip darbų rangovė, pakeitusi tiesiamo vamzdžio nuolydį, neatlikusi darbo projekto suderinimo, šurfavimo darbų, pasielgė neatsakingai, todėl negali reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovės (sprendimo 103 punktas).
20. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑883‑881/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje nurodyta:
20.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo parengta techninio projekto korektūra (nauja laida), kuri suderinta su inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis institucijomis, t. y. techninio projekto brėžinyje TP-LVN-01 yra ieškovės įrašas: „Prieš vykdant statybos darbus iškviesti UAB „Vilniaus vandenys“ atstovą tel. Nr. 1889. SUDERINTA UAB „Vilniaus vandenys“ 2018.07.16 Susikirtimai su VM KF tinklais Tinklo plėtros skyrius Projekto derinimo inžinierė D. M., jos parašas“. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ši aplinkybė sudarė pagrindą atsakovei manyti, jog dokumentacija yra patikima ir faktiškai atliktas susikirtimų su tinklais patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės, kaip inžinerinių vandentiekio tinklų savininkės, pareigas, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pastaroji privalėjo atidžiai patikrinti jai pateiktą techninį projektą, o ne tik formaliai ant dokumentų uždėti suderinimo žymą. Toks ieškovės, kuri yra viešasis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, elgesys negali būti vertinamas kaip protingas, apdairus ir rūpestingas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė savo turtu privalo rūpintis tinkamai ir realiai, o ne formaliai, nes nerūpestingas ir neatsakingas vamzdynų valdymas, kai tai tiesiogiai paveikia avarijų kilimą, sudarytų pagrindą atleisti savininką nuo atsakomybės, taigi savininkas nebus suinteresuotas saugoti savo turto, ypatingai svarbaus visuomenei (nutarties 62 punktas).
20.2. Pati ieškovė nurodė, kad kasimo darbai vyks kur yra susikirtimas su itin didelio pralaidumo (400 mm skersmens) ir reikšmės magistraliniu vandentiekio vamzdynu. Taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovė turėjo suvokti tokio vamzdyno pažeidimo pasekmes bei privalėjo elgtis itin apdairiai ir imtis visų įmanomų saugumo ir prevencijos priemonių. Tačiau būtent ieškovė, kaip turto savininkė, turėjo leisti atlikti žemės kasimo darbus tik tokiu būdu, kad nebūtų pažeistas visuomenei reikšmingas jos turtas. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jei ieškovė būtų veikusi rūpestingai saugodama savo turtą ir, kaip tos srities profesionalė, būtų davusi leidimą vykdyti statybos darbus tik tuo atveju, jei atsakovė būtų atlikusi požeminius komunikacijų šurfavimo darbus, nuostoliai jai nebūtų atsiradę (nutarties 63 punktas).
20.3. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad ieškovė, derindama jai pateiktus planus ir nustačiusi, jog brėžiniuose buvo nurodyta klaidinga (pasenusi) informacija, turėjo pateikti pastabas ir nederinti parengto projekto. Tačiau ieškovė to nepadarė. Ieškovė, žinodama, kad kasimo darbai vyks toje vietoje, kur yra susikirtimas su didelio pralaidumo (400 mm skersmens) ir reikšmės magistraliniu vandentiekio vamzdynu, būdama vamzdyno savininke, turėjo suprasti ir numatyti galimo pažeidimo pasekmes, todėl privalėjo imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, kad apsaugoti vamzdyną nuo pažeidimų (nutarties 65 punktas).
20.4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį dėl nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ techninio projekto suderinimo, atlyginimo, nes pagal 2018 m. rugpjūčio 3 d. tarp UAB „Unipresta“ ir UAB „Saulės kopos“ sudarytą Rangos darbų sutarties Nr. B23 4.1.8 punktą UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprūpinti atsakovę projektine dokumentacija, suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija (nutarties 75 punktas).
20.5. Kita vertus, atsakovės priešieškinį ieškovei teismas atmetė ne tik dėl to, kad ieškovė nėra tinkama atsakovė pagal atsakovės priešieškinyje suformuluotą faktinį ieškinio pagrindą, bet ir dėl to, jog įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl darbo projekto suderinimo su projektuotoja, žinant aplinkybę, jog atsakovė buvo informuota dėl nedidelio atstumo tarp vamzdynų ir esant klaidai projekte, traukiant naujus vamzdžius egzistuoja labai didelis pavojus, jog gali būti pažeisti 400 mm vandentiekio vamzdžiai (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš kamerą EL-151, teismas nusprendė, kad atsakovė, vykdydama darbus, lygiai taip pat kaip ir ieškovė, pasielgė neatsakingai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad profesionalaus elgesio standarto reikalauja CK 6.38 straipsnio 2 dalis, numatanti, jog jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Protingai mąstant, esant 0,33 m atstumui iki ieškovės tinklų, atsakovės prisiimta rizika neatitiko CK 6.38 straipsnio 1 dalies reikalavimo, dėl atsakingo prievolės vykdymo, o pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad atsakovė, kaip darbų rangovė, pakeitusi tiesiamo vamzdžio nuolydį, neatlikusi darbo projekto suderinimo, šurfavimo darbų, pasielgė neatsakingai, todėl negali reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovės, nes toks atsakomybės ieškovei taikymas prieštarautų civilinės atsakomybės esmei (nutarties 76 punktas).
21. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2‑208‑619/2021 pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Unipresta“. Teismas ADB ,,Gjensidige“ ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 24 936 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 24 936 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nusprendė, kad vandentiekio avarijos kilimą lėmė tiek atsakovės UAB ,,Viliaus vandenys“, tiek UAB „Unipresta“ veiksmai, nes šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimu. Teismas, įvertinęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendime nustatytas prejudicines aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovės ir UAB „Unipresta“ kaltės laipsnis dėl įvykio yra vienodas, t. y. po 50 proc., todėl per pusę sumažino ieškovės prašytų priteisti nuostolių dydį (sprendimo 68, 70 punktai).
22. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A‑200‑464/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas sprendime nurodė, kad žalą sukėlęs įvykis, atsižvelgiant į ieškinyje suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą, ieškovės yra siejamas su precedentinėje byloje teisiškai įvertintais abiejų projektinių dokumentų, t. y. techninio ir darbo projektų trūkumais, t. y. neteisėtais apeliantės veiksmais laikoma netikslių (nepatikrintų) duomenų projektavimui pateikimas, nors tokie patys jos veiksmai anksčiau išnagrinėtoje byloje, atsižvelgiant ir į pačios draudėjos bei kitų šiame procese dalyvavusių asmenų elgesį, buvo vertinami kaip nepakankami žalos atlyginimo prievolei atsirasti. Ginčo situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka Taisyklių 67.1 punkte nurodytą nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą. Taigi, sąlygų visuma subrogacijos institutui taikyti šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, o vien tai, kad ieškovė manė kitaip ir savo draudėjai kompensavo nuostolius (atlygino vamzdžio pakeitimo kaštus), nesuponuoja atsakomybės už projektavimo klaidas perkėlimo apeliantei (sprendimo 35–36 punktai).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑13‑1075/2023 Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiais Teismas nustatė, kad: pirma, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl draudiko subrogacijos pagrindu perimto reikalavimo, neturėjo pagrindo vertinti, ar byloje įvykęs įvykis pagal draudiko ir draudėjo sudarytas draudimo sutarties sąlygas (draudimo taisykles) gali būti pripažįstamas draudžiamuoju (nedraudžiamuoju). Padarydamas priešingą išvadą apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.1015 straipsnį ir nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl subrogacijos instituto taikymo (nutarties 33 punktas). Antra, Lietuvos apeliacinio teismo netinkamas proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, aiškinimas ir taikymas yra pagrindas panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), nes jis lėmė, jog apeliacinės instancijos teismas nesprendė ir nepasisakė dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, buvimo (nutarties 57 punktas).
24. Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-285-516/2023 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Dėl Susitarime numatytų sąlygų, kurioms esant draudėja ir garantijos davėja įsipareigojo draudikei grąžinti draudimo išmoką, (ne)egzistavimo
25. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Civilinės atsakomybės draudimas skirtas asmens turtiniams interesams, atsirandantiems iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, apsaugoti (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal sutartį suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui – draudikas perima nuostolių atsiradimo riziką, tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti. Draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką. Suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-403/2022 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad draudikas apdraudė tiek UAB „Saulės kopos“ statomo objekto, esančio (duomenys neskelbtini) statybos darbus, tiek rangovų, vykdžiusių objekto statybos darbus, civilinę atsakomybę statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, vykdant darbus, 2019 m. sausio 17 d. pragręžtas UAB ,,Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise priklausantis vandentiekio DN400 vamzdis, esantis (duomenys neskelbtini). Žalos byloje Nr. CLT1822688 2019 m. sausio 17 d. įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė ir atsakovės 2019 m. gegužės 22 d. sudarė Susitarimą žalos byloje Nr. CLT1822688, kurio pagrindu ieškovė išmokėjo atsakovei UAB ,,Saulės kopos“ 46 872 Eur draudimo išmoką. Susitarime taip pat nustatytos sąlygos, kurioms esant UAB ,,Saulės kopos“ įsipareigojo grąžinti ieškovei draudimo išmoką, o šio įsipareigojimo UAB ,,Saulės kopos“ neįvykdžius ar įvykdžius tik iš dalies, draudimo išmoką įsipareigojo grąžinti garantijos davėja UAB ,,NORVELITA“.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių teisėtai sudarytas ir galiojantis Susitarimas šalims turi įstatymo galią (pacta sunt servanda) (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑208/2013). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Prisiėmus teisiškai saistančius pažadus ir jų nevykdant įstatymas suteikia savigynos ir gynybos būdus nukentėjusiai sutarties šaliai. Pagrindinis gynybos būdas sutarčių teisėje, užtikrinantis pirmiau aptarto pamatinio sutarčių teisės principo pacta sunt servanda viršenybę, yra reikalavimas įvykdyti sutartį natūra.
28. Ieškovė 2022 m. balandžio 27 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu (dokumento registracijos Nr. CBP-546), kuriuo prašė įpareigoti atsakoves vykdyti Susitarimą, t. y. iš atsakovių subsidiariai priteisti 46 872 Eur išmokėtą draudimo išmoką, šį reikalavimą motyvuodama tuo, kad Susitarime nurodytos sąlygos, kurioms esant kyla pareiga grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais prejudicinių faktų forma (ieškinio 28 punktas). Atsižvelgusi į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-285-516/2023 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą, kuriuo ADB ,,Gjensidige“ iš UAB ,,Vilniaus vandenys“ priteistas 23 436 Eur nuostolių atlyginimas, paliko nepakeistą, ieškovė pirmosios instancijos teismui 2023 m. balandžio 25 d. pateikė patikslintą ieškinį (dokumento registracijos Nr. DOK-15937), kuriame sumažino prašomos priteisti draudimo išmokos sumą iki 23 436 Eur. Patikslintame ieškinyje ieškovė reikalavimą grindė taip pat teismų procesiniuose sprendimuose nustatytais prejudiciniais faktais (patikslinto ieškinio 30 punktas).
29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Susitarimo sąlygas, nustatė, kad prievolė ieškovei grąžinti išmokėtą draudimo išmoką pagal Susitarimą kyla nustačius, jog: įvykio priežastis kita, nei nurodyta Susitarime; įvykis yra nedraudžiamasis arba neatitinka draudžiamojo įvykio apimties. Vertindamas pirmosios sąlygos egzistavimą, teismas nurodė, kad šalys sulygo, jog draudimo išmoka yra mokama su sąlyga, kad neteisingai nurodyta vamzdynų buvimo vieta yra vienintele įvykio priežastimi. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-883-881/2020 nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudicinėmis, t. y. kad avarijos kilimą lėmė ne tik UAB „Vilniaus vandenys“ neteisingai nurodyta vamzdynų buvimo vieta, bet ir UAB ,,Unipresta“ pakeistas tiesiamo vamzdyno nuolydis, nesuderintas darbo projektas, neatlikti šurfavimo darbai, nurodė, jog teismams nustačius, kad įtakos avarijos kilimui turėjo ir kitos priežastys, laikytina, jog išpildyta pirmoji Susitarimo sąlyga – nustatyta kita įvykio priežastis nei nurodyta Susitarime.
30. Atsakovės apeliaciniame skunde, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas neteisingai aiškino Susitarimo sąlygas ir nusprendė, jog Susitarime buvo susitarta dėl vienintelės įvykio priežasties. Atsakovių vertinimu, Susitarimo šalys susitarė, kad pareiga grąžinti išmokėtą draudimo išmoką kils, jeigu bus nustatyta visiškai kita įvykio priežastis. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimu buvo praplėstas įvykio priežasčių ratas, tačiau juo nepaneigta, kad įvykis įvyko ir dėl Susitarime nurodytos priežasties.
31. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo metodą, taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-403/2022 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad jų aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑264‑611/2019 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad ieškovę ir atsakovę UAB ,,Saulės kopos“ sieja draudimo teisiniai santykiai, o Susitarimas sudarytas dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir jos grąžinimo sąlygų, aiškinant Susitarimo sąlygas aktuali ir kasacinio teismo praktika dėl draudimo sutarčių aiškinimo. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad aiškinant draudimo sutarties sąlygas, be bendrųjų sutarčių aiškinimo taisyklių, atsižvelgtina į draudimo sutarčių sudarymo ypatumus, jog tai yra sudėtingos sutartys, kuriose yra tiek individualių, tiek standartinių sąlygų, sudaromos prisijungimo būdu ir draudėjas turi ribotas galimybes derėtis dėl tokių sutarčių sąlygų. Be to, draudikas yra tam tikros srities profesionalas, jam ir jo veiklai taikomi didesni reikalavimai, o tai labai sustiprina vienos iš sutarties šalių (draudiko) ekonominį ir teisinį statusą formuojant draudimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016 25 punktas).
33. Teisėjų kolegija nustatė, kad Susitarimo 1 punkte įvykio priežastimi pripažinta topografiniame plane, suderintame su komunikacijos (inžinierinius) tinklus prižiūrinčiomis bei eksploatuojančiomis įmonėmis, netiksliai (klaidingai) nurodytos komunikacijos tinklų (tarp jų vandens ir šilumos tiekimo), kurie kertasi su statomu objektu, vamzdžių altitudės. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad tretieji asmenys gali reikšti reikalavimus dėl įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, taip pat ir reikšti ieškinius teisme, susitarė, jog tuo atveju, jei teismo galutiniu neskundžiamu sprendimu bus nustatyta kita įvykio priežastis nei nurodyta šio Susitarimo 1 punkte, ir įvykis pagal Draudimo sutarties sąlygas, draudikės vertinimu, atitiks nedraudžiamojo įvykio sąlygas (pvz., paaiškės, kad vamzdžių susikirtimo vieta patikrinta netinkamai ir taip pažeisti projekto sprendiniai ar normatyviniai aktai) arba neatitiks draudžiamojo įvykio apimties, kils prievolė grąžinti išmokėtą draudimo išmoką (Susitarimo 4 punktas). Pagal Susitarimo sąlygas, pareiga grąžinti draudimo išmoką kyla egzistuojant abejoms sąlygoms – pirma, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustačius kitą, nei nurodytą Susitarime, avarijos priežastį ir, antra, įvykis, draudikės vertinimu, atitiks nedraudžiamojo įvykio sąlygas arba neatitiks draudžiamojo įvykio apimties.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors Susitarimo 1 punkte apibrėžta konkreti avarijos kilimo priežastis – netiksliai (klaidingai) nurodytos komunikacijos tinklų vamzdžių altitudės, nei aptariamame Susitarimo punkte, nei kitose sąlygose nenurodyta, kad draudimo išmoka yra mokama su sąlyga, jog neteisingai nurodyta vamzdynų buvimo vieta yra vienintele įvykio priežastimi. Susitarimo 3 punkte naudojamas žodžių junginys ,,jei teismo galutiniu neskundžiamu sprendimu bus nustatyta kita įvykio priežastis, nei nurodyta šio Susitarimo 1 punkte“ leidžia daryti išvadą, kad pirmosios sąlygos egzistavimui turi būti paneigta Susitarimo 1 punkte nurodyta avarijos priežastis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamoje sakinio konstrukcijos dalyje nevartojami tokie žodžių junginiai, kaip ,,bus nustatyta ir kita įvykio priežastis, nei nurodyta Susitarime“, ,,bus nustatyta papildoma įvykio priežastis“, ,,bus nustatyta dar viena įvykio priežastis“, kurie suponuotų išvadą, jog net ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustačius, kad įvykis kilo net tik dėl Susitarimo 1 punkte nurodytos, bet ir dėl kitų priežasčių, UAB ,,Saulės kopos“ kyla pareiga grąžinti jai išmokėtą draudimo išmoką, o UAB ,,Saulės kopos“ šios pareigos neįvykdžius ar įvykdžius netinkamai, UAB ,,NORVELITA“ pareiga grąžinti draudimo išmoką. Teisėjų kolegija, lingvistiškai ir sistemiškai įvertinusi Susitarimo tekstą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad ieškovė yra draudimo srityje veikianti profesionalė, sutinka su atsakovių pozicija, jog, priešingai nei aiškino pirmosios instancijos teismas, pirmosios sąlygos egzistavimui įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu turi būti nustatyta visiškai kita, nei Susitarimo 1 punkte numatyta, avarijos priežastis.
35. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑173/2010; 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2012; 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019 48–49 punktai).
36. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-883-881/2020 nustatytos aplinkybės, kad dėl avarijos kilusios žalos atsakingos tiek UAB ,,Vilniaus vandenys“ (projekto derinimo stadijoje netinkamai atlikusi pareigą patikrinti, ar suvestiniame inžinerinių tinklų plane tinkamai nurodyti duomenys apie esamus UAB „Vilniaus vandenys“ tinklus ir, ar projekte išlaikyti privalomi atstumtai tarp tinklų ir tiesiamų vamzdynų, taip pat leidusi vykdyti betranšėjiniu būdu lietaus nuotekų tinklų statybos darbus, žinant, jog neturi tikslių duomenų apie magistralinio vamzdyno gylį, ir atsakovei neatlikus požeminių komunikacijų šurfavimo darbų), tiek UAB ,,Unipresta“ (pakeitusi tiesiamo vamzdžio nuolydį, neatlikusi darbo projekto suderinimo, šurfavimo darbų) (žr. šio sprendimo 19–20 punktus). Teismų procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių tinklų faktinė buvimo vieta (gylis) neatitinka techniniame projekte nurodytos vietos (gylio) (žr. šio sprendimo 19.1 punktą). Taigi, kaip teisingai nurodo atsakovės apeliaciniame skunde, įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nepaneigta, kad avarija kilo ir dėl Susitarimo 1 punkte nurodytos priežasties – netiksliai (klaidingai) nurodytų komunikacijos tinklų vamzdžių altitudžių, o nustatytos papildomos avarijos kilimo priežastys. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė dėl pirmosios Susitarime nurodytos sąlygos egzistavimo.
37. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime taip pat priėjo prie išvados, kad egzistuoja antroji Susitarime numatyta sąlygą – įvykis nedraudžiamasis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendime konstatavo esant projektavimo klaidas, atsižvelgiant į kurias Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-200-464/2022 įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės neįrodinėjo, kodėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendime nustatytos prejudicinės aplinkybės teismo turėtų būti vertinamos priešingai nei tai padarė Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendime.
38. Atsakovių įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad įvykis yra nedraudžiamasis ir, teigdamas, jog įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-200-464/2022. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovių argumentais.
39. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, nors teismas ir nurodė, kad projektavimo klaidos nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-290-803/2020, teismas antrosios sąlygos egzistavimą pripažino, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-200-464/2022 ir cituodamas šio sprendimo motyvus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas yra panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑13‑1075/2023 ir byla iš naujo perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje, nei Lietuvos apeliacinio teismo, iš naujo išnagrinėjusio civilinę bylą, 2023 m. kovo 7 d. nutartyje nespręsta ir nepasisakyta dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje reikalavimą priteisti draudimo išmoką (jos dalį) grindė tuo, jog Susitarime nurodytos sąlygos, kurioms esant kyla pareiga grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais prejudicinių faktų forma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai remdamasis panaikintu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu, priėjo prie nepagrįstos išvados dėl antrosios Susitarimo sąlygos egzistavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju ieškovė neįrodė ir antrosios sąlygos – nedraudžiamojo įvykio konstatavimo.
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 išaiškino, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). <...> ieškovui neįgyvendinus jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (37 punktas).
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Susitarimą draudimo išmokos grąžinimui būtina nustatyti abiejų sąlygų egzistavimą.
42. Teisėjų kolegija atmeta atsakovių apeliacinio skundo argumentą dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje atsakove negalėjo būti traukiama UAB ,,Unipresta“. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑208‑619/2021, kuris paliktas nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-285-516/2023, ieškovei iš UAB ,,Vilniaus vandenys“ priteista ne pusė draudimo išmokos, o 23 436 Eur nuostolių atlyginimas dėl avarijos, ieškovei išmokėjus UAB ,,Saulės kopos“ draudimo išmoką ir perėmus subrogacinį reikalavimą į UAB ,,Vilniaus vandenys“. Ginčo atveju ieškovė reiškė reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo, esant Susitarime, kurio šalys yra ieškovė ir atsakovės, numatytoms sąlygoms. Dėl Susitarime numatytų prievolių vykdymo reikalavimas gali būti reiškiamas tik Susitarimo šalims, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad UAB ,,Unipresta“, nesant Susitarimo šalimi, nagrinėjamoje byloje atsakove būti negalėjo.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo bei atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie, vertinant aukščiau nurodytas ir nustatytas aplinkybes, nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
44. Apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstytos aplinkybės leidžia sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Susitarimo sąlygas ir neteisingai rėmėsi prejudiciniais faktais, todėl priėjo prie nepagrįstos išvados dėl Susitarime numatytų sąlygų, kurioms esant atsakovėms kyla pareiga grąžinti draudimo išmoką, egzistavimo bei atitinkamai nepagrįstai ieškinį patenkino (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Atsakovių apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys dėl draudimo išmokos grąžinimo atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
45. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Atsižvelgus į išnagrinėtos bylos rezultatą, ieškovės ADB ,,Gjensidige“ pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
47. Atsakovė UAB ,,Saulės kopos“ pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 4 738,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 500 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 1 000 Eur už tripliko parengimą; 1 815 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą; 423,50 Eur už pasirengimą nagrinėti bylą ir dalyvavimą teismo posėdyje (5 valandos). Atsakovė taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš ieškovės ADB ,,Gjensidige“ atsakovei UAB ,,Saulės kopos“ priteisiamos 4 738,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
48. Byloje nėra duomenų apie atsakovės UAB ,,NORVELITA“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
49. Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovės (apeliantės) įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
50. Atsakovės už apeliacinį skundą sumokėjo 527 Eur žyminį mokestį. Duomenų apie kitas atsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš ieškovės ADB ,,Gjensidige“ atsakovėms UAB ,,Saulės kopos“ ir UAB ,,NORVELITA“ lygiomis dalimis priteisiama 527 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. kiekvienai atsakovei po 263,50 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Saulės kopos“ bei Lietuvos ir Norvegijos uždarajai akcinei bendrovei ,,NORVELITA“ dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Saulės kopos“, juridinio asmens kodas 304067241, 4 738,50 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Saulės kopos“, juridinio asmens kodas 304067241, 263,50 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, atsakovei Lietuvos ir Norvegijos uždarajai akcinei bendrovei ,,NORVELITA“, juridinio asmens kodas 110723673, 263,50 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Laima Ribokaitė
Irmantas Šulcas