Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-30-2006].doc
Bylos nr.: 1S-30/2006
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Teisėjas E

                                                  Byla Nr. 1S-30 2006 m.             

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2.

                           

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2005 m. kovo 2 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Šeškauskas,

sekretoriaujant Ingai Kavaliauskaitei,                                                       

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

gynėjai, advokatei Jolantai Savickaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo E. S. advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 6 d. nutarties, kuria E. S. , įtariamam pagal BK 129 str. 2 d. 7 p., suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2006 m. vasario 9 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs įtariamojo gynėjo skundą ir susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga,

 

n u s t a t ė:

 

Egidijus Smailys Kauno miesto VPK Kriminalinės policijos Smurtinių Nusikaltimų tyrimo skyriaus tiriamoje byloje skundžiamos  nutarties priėmimo metu buvo įtariamas tuo, kad 2005 m. gegužės 9 d. apie 00 val., bute, esančiame J.Grušo g. XX-XX, Kaune, tyčia, šalia esant kitiems žmonėms, iššaudamas iš šaunamojo ginklo Robertui Marozui į galvą, padarė šautines kiaurymines galvos žaizdas su smegenų pusrutulių šautiniu pažeidimu, kas sukėlė nukentėjusiojo mirtį, t.y. įtariamas tyčia nužudęs Robertą Marozą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (BK 129 str. 2 d. 7p.).

Šiuo metu jis įtariamas ir nenustatyto šaunamojo ginklo, kuriuo padarytas nužudymas neteisėtu įgijimu, laikymu, t. y pagal BK 253 str. 1 d. 

E. S. 2005 m. gegužės 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, vėliau suėmimo terminas buvo pratęsiamas apylinkės teismo bei vėliau ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 6 d. skundžiama gynėjo nutartimi E. S. suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2006 m. vasario 9 d.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų (įtariamųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolai, specialistų išvados, kita bylos medžiaga) leidžiančių manyti, kad E. Smailys gali būti padaręs nusikaltimą, dėl kurio jam pareikštas įtarimas. Taip pat nurodė, jog įvertinant nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas E. Smailys, pobūdį, pavojingumą ir sunkumą, paties įtariamojo asmenybę charakterizuojančius požymius, t.y. kad E. Smailys įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, dalis byloje esančių liudytojų su E. S. yra susiję giminystės ryšiais arba priklauso su juo siejamai nusikalstamai grupuotei, įtariamasis yra ankščiau teistas 3 (tris) kartus, teistumas neišnykęs, įtariamasis sistemingai nusikalsta, o šioje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra pagrindai manyti, jog  gali E. Smailys gali bėgti slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų  ir teismo bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d.1 p ir 3 p.). Teismas taip pat nurodė, jog nors E. S. suėmimas yra taikomas jau 9 mėnesius, tačiau šis terminas yra pratęstinas, kadangi ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties ir sudėtingas. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo byloje buvo atlikti įvairūs tyrimo veiksmai.

Suimto įtariamojo E. S. gynėjas skundu prašo Kauno apygardos teismo nutartį panaikinti.

Gynėjas skunde nurodo, jog teismo teiginys, jog E. Smailys, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, gali prašyti su juo susijusių liudytojų keisti parodymus, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Be to, šiuo atžvilgiu teismui nebuvo pateikti jokie faktiniai duomenys, kad įtariamasis pats tiesiogiai ar per kitus asmenis bandė daryti poveikį liudytojams.

Gynėjas taip pat nurodo, jog nėra pagrįstas teismo teiginys, kad E. Smailys gali bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog po to, kai buvo padarytas nusikaltimas, E. Smailys niekur nepabėgo bei nesislėpė. Teismas taip pat deramai neatsižvelgė į BPK 121 str. 4 d. nuostatas, įpareigojančias visais atvejais pasverti ne tik nusikalstamos veikos sunkumą, bet ir asmenybę charakterizuojančius požymius. Skunde nurodoma, jog įtariamasis E. Smailys turi šeimą, vaiką, iki suėmimo dirbo bei turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, be to, turėjo sveikatos problemų.

Skunde taip pat pabrėžiama, jog faktas, kad įtariamasis E. Smailys praeityje padarė ne vieną nusikaltimą, neturi būti pernelyg sureikšmintas. Gynėjo manymu, remiantis šia faktine aplinkybe negalima daryti prielaidos, jog įtariamasis vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

Skunde nurodoma, jog teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, neatkreipė dėmesio į tai, jog suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. BPK 127 str. 2 d. suteikia teisę prieš tai nurodytą terminą pratęsti, tačiau tai gali būti padaryta tik dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Gynėjo manymu įtariamojo E. S. byla neatitinka įstatyme minimų kriterijų. Iš nutarties turinio nesimato, kuo galėtų būti ypatingai sudėtinga byla, kurioje yra vienas įtariamasis, kuris, kaip rašoma pranešime apie įtarimą, padarė vieną nusikaltimą.

Besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Siekdamas, kad konkrečiu atveju suėmimas neviršytų pagrįsto termino, teismas turi išnagrinėti bei priimtame sprendime išdėstyti visus faktus, patvirtinančius ar paneigiančius tokio viešojo intereso buvimą. Tačiau teismas, be rimtos argumentacijos pratęsdamas dar trims mėnesiams suėmimo terminą asmeniui, kuris suimtas nuo 2005 m. gegužės 14 d., pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užfiksuotą principą, todėl tokia nutartis negali būti laikoma pagrįsta.

Aukštesniojo teismo posėdyje dalyvaujanti prokurorė prašo skundą atmesti, gynėja prašo skundą patenkinti.

Suimtojo įtariamojo E. S. gynėjo skundas atmetamas.

Pratęsdamas E. S. suėmimo terminą Kauno apygardos teismas nepažeidė procesinių normų, reglamentuojančių suėmimo skyrimą ir termino pratęsimą. Suėmimo  terminas E. S. pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1, 2 ir 3 punktų numatytais pagrindais, kurie skundžiamoje nutartyje nurodyti ir pakankamai motyvuoti.

Aukštesniojo teismo teisėjas nemano, jog suėmimo terminą pratęsusio teismo teiginys, kad įtariamasis gali trukdyti procesui ar paveikti liudytojus, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Dalis bylos liudytojų byloje su E. S. yra susiję giminystės ryšiais arba priklauso su juo siejamai nusikalstamai grupuotei. Nors byloje nėra duomenų, kad įtariamasis pats tiesiogiai ar per kitus asmenis bandytų daryti poveikį liudytojams, kontaktai iki bylos teisminio nagrinėjimo su tokiais liudytojais tikrai netarnautų objektyvios tiesos nustatymui šioje byloje. Pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 2 p. pagrindu nėra išskirtinai privaloma nustatyti ar įtariamasis pats ar per kitus asmenis bandė paveikti liudytojus ar kitus proceso dalyvius. Čia pakanka tik duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog gali būti daromas poveikis proceso dalyviams.

Jei E. S. būtų nustatytas vien tik šis suėmimo pagrindas, tai galima būtų vertinti jo nepakankamumą ilgai trunkančiam suėmimui pateisinti. Tačiau skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatyti ir kiti du E. S. suėmimo pagrindai.

Tos aplinkybės, kad suimtasis įtariamasis labai sunkaus nusikaltimo padarymu, ankščiau yra teistas,vykstant ikiteisminiam tyrimui šioje byloje 2005-12-07 Kauno apylinkės teismo nuteistas už organizuotoje grupėje padarytą turto prievartavimą realia laisvės atėmimo bausme, inkriminuojami šioje byloje nusikaltimai yra padaryti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu rodo, kad E. Smailys linkęs nusikalsti, gali daryti naujus nusikaltimus arba vengdamas baudžiamojo persekiojimo dėl labai sunkaus nusikaltimo bėgti ir slapstytis.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad E. Smailys turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, tuoj po nusikaltimo padarymo nepasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, negali paneigti realiai esančių suėmimo pratęsimo pagrindų ir būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių tikrai neseka, kad didesnę E. S. laiko dalį užimtų kokie nors su darbu susiję reikalai.

Atmetamas ir kitas įtariamojo E. S. gynėjo argumentas, jog byla yra  nesudėtinga ir dėl šios priežasties suėmimo termino pratęsimas vadovaujantis BPK 127 str. 2 d. yra nepagrįstas. Vertindamas bylos duomenis aukštesniojo teismo teisėjas pripažįsta, jog išties ikiteisminio tyrimo apimtis ( dvi nusikalstamos veikos) šioje byloje nėra itin didelė. Vis tik bylos medžiagą sudaro 7 bylos medžiagos tomai. Ir įrodymų surinkimo atžvilgiu pats tyrimas yra itin sudėtingas. Tai liudija byloje atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis, specialistų  atlikti įvairių objektų tyrimai.

Suėmimo trukmės priimtinumas kiekvienoje byloje turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šioje byloje E. S. suėmimas išties trunka ilgai, tačiau atsižvelgtina, kad šiuo atveju vyksta baudžiamasis persekiojimas už labai sunkų nusikaltimą, kuris padarytas visuomenei pavojingu būdu, panaudojus šaunamąjį ginklą. Šio nusikaltimo išaiškinimas bei sąlygų sudarymas, kad bylos procesas ir objektyvios tiesos nustatymas vyktų netrukdomai, pateisina aiškų viešojo intereso privalumą prieš nuostatas, numatančias nekaltumo prezumpcijos principą ir kitas suimto įtariamojo teises. Reikia pažymėti, kad ikiteisminis tyrimas byloje yra pabaigtas ir byloje vyksta susipažinimas su bylos medžiaga.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad paskirtoji E. S. kardomoji priemonė yra tinkama pasiekti BPK 119 str. numatytus tikslus.

Aukštesniojo teismo teisėjas mano, kad nėra pagrindų ir teisinių argumentų naikinti skundžiamą žemesniojo teismo nutartį.

Todėl teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

 

n u t a r i a:

 

              suimtojo E. S. gynėjo skundą atmesti.

              Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

Teisėjas                                                                                    Tomas Šeškauskas