Baudžiamoji byla Nr. 1-598-885/2012

Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00446-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.1.; 1.1.7.2.4.;

(S)

1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.16.2.12.; 2.3.6.4.5

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 16 d.

Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,

sekretoriaujant Loretai Armalienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,

kaltinamajam A. J. V.,

nukentėjusiajam P. B.,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Algirdui Milašauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

A. J. V. 2011-11-19 apie 11.34 valandą, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį RENAULT 21, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, artėdamas Tilžės gatve prie šviesoforu reguliuojamos Tilžės-P.Cvirkos gatvių sankryžos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 36 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, Tilžės gatve artėdamas prie sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją degant leidžiamam šviesoforo signalui einantį pėsčiąjį P. B. ir dėl to jį kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiam P. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio žastikaulio kaklo lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis A. J. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jo nuomonė ne tokia, kaip parašyta kaltinamajame akte. Pareigūnai ignoruoja jo paaiškinimus. Nukentėjusysis buvo paimtas už pėsčiųjų perėjos 15 metrų.  Pareigūnų duomenys neatitinka kaltinamojo akto. Supranta, kad žiūrima tik iš vienos pusės, t.y. pėsčiojo, tačiau ir pėsčiasis turi pareigų ir turėjo įsitikinti saugumu. Jis važiavo antra juosta, buvo apsuptas automobilių iš visų pusių. Jo manymu reikia kažką apkaltinti, tai ir kaltina. Šiuo atveju vairuotoją apkaltinti lengviausia. Po įvykio likę pėdsakai ant automobilio neatitinka policijos pažymos ir kaltinamojo akto. Važiuodamas jis negalėjo manevruoti, todėl pakluso judėjimui. Jis važiavo šeštadienį, buvo daug mašinų ir žmonių. Norėjo apsisukti, žiūrėjo į iš kairės pusės važiuojančius automobilius ir pajuto smūgį į automobilį. Jį užklupo netikėtai. Įvykis buvo 6-7 metrai, pasibaigus perėjai. Važiavo su visais, degant žaliam šviesoforui. Jis rašė policijai paaiškinimą ir nurodė visas įvykio aplinkybes. Gyvena (duomenys neskelbtini), o į Šiaulius važiuoja, kai reikia apsipirkti. Vairuotojo teises turi seniai. Pravažiavo Cvirkos g. ir norėjo sukti į Vytauto g. Viso dėmesio sukoncentruoti tik į gatvę negalėjo. Važiuodamas ir darydamas manevrą, žiūrėjo per  veidrodėlį. Nukentėjusįjį pamatė jau ant stiklo. Prie gatvės buvo atitvarai, tai spėja, kad nukentėjusysis per juos ir perlipo. Nukentėjusįjį aplankė ligoninėje. Dėl atsiprašymo tai palinkėjo nukentėjusiajam, kad daugiau taip nenutiktų. Paliko telefono numerį ir adresą, kuriuo gali jį susirasti. Vairavo „Renault“ automobilį. Laikas ir vieta kaltinamajame akte nurodyti teisingai. Jis apsidraudęs „Lietuvos draudimu“. Nukentėjusiajam lūžiai atsirado dėl kontakto su automobiliu. Civilinį ieškinį matė ir žino, bet jei už pažeidimus gali būti piliečiai apdovanojami, tai ką jis žino. Nukentėjusysis sąmoningai taip pasielgė, tai buvo bandymas nukirsti kampą. Nukentėjusysis pats padarė sau žalą. Aišku niekam neįdomu, kiek vairuotojas patyrė streso. Jis mano, kad čia kaltos abi pusės, bet išaukštinamas tik vienas, kitas baudžiamas. Kokie automobiliai dar  važiavo, pasakyti negali. Jis numerių nepastebėjo, žino, kad buvo tik lengvieji automobiliai. Važiavo automobilių sraute, nuo viaduko judėjo link centro. Ir vienoje ir kitoje pusėje buvo automobiliai. Kaip jie judėjo išsidėstę, irgi negali pasakyti. Nukentėjusysis galėjo peršokti vieną, kitą automobilį ir aišku ant kažko užšokti. Pirma šmėkštelėjo prie stiklo, po to kontaktas. Automobilis anksčiau nėra daužtas. Bandant peršokti, sugadintos automobilio detalės. Logiškai mąstant, labiau atsikišusios detalės kliūna pirmiausiai. Automobilio detalės sugadintos kojomis, kūnu. Kūno sužalojimo ir detalių sugadinimo nelygino. Vairuotojo pareiga apsaugoti pėsčiuosius, bet pėstieji irgi turi pareigas. Jo manymu, pats pėsčiasis turėjo analizuoti įvykį. Žalos padarytos nepripažįsta. Žalos pripažinimas reikštų, kad prisipažįsta kaltę. Dėl bendravimo su nukentėjusiuoju, tai jis padarė pradžią, toliau nukentėjusiojo reikalas, galėjo skambinti.

Nukentėjusysis P. B. teisme parodė, kad kaltinamojo visiškai nepažįsta, po įvykio jis buvo atėjęs į ligoninę. Tą dieną jis ruošėsi eiti per perėja, Tilžės g. Užsidegė žalias šviesoforas, ir jis ėjo per perėją, kai išgirdo garsą ir smūgį. Jis automobilių nematė ir nežino, ar daugiau jų buvo. Prie jo priėjo moteris, padėjo atsistoti ir nueiti nuo gatvės. Vairuotojas atnešė užklotą, kad nesušaltų. Po to jis paprašė, kad paduotų akinius, kuriuos įsidėjo į kišenę. Prie gatvės yra skiriamosios tvorelės, „lenciūgai“ ir perėja. Į važiuojamąją gatvės dalį įėjo perėjos ribose. Gatvę kirto statmenai. Kiek toli buvo nuėjęs, neatsimena. Kelintoje juostoje kliudė jį, irgi nepamena. Ėjo normaliu žingsniu. Nuo kur jį paėmė greitoji pagalba, nepamena. Užklotą padavė kaltinamasis prie šviesoforo. Kokiu atstumu už perėjos buvo, nežino. Jam padaryti sužalojimai: sutrenkta galva, skaudėjo ir iki dabar skauda kairysis žastikaulis. Pareikštas ieškinys 35.000 Lt. Po įvykio teko daug ko atsisakyti, negalėjo lankyti mokyklos. Nuo patirto streso naktimis nemiega iki dabar. Jam sunku buvo net pačiam save apsitarnauti, valgyti. Turėjo padėti mama. Lūžo kairė  ranka, jis dešiniarankis. Buvo sunku ir skaudėjo. Išsimaudyti pats vienas negalėjo. Turėjo laikyti egzaminus, nes mokosi III kurse, teko atidėti. Taip jam užsitęsė mokslai. Turėjo tartis ir atsiskaitė individuliai. Nakčiai geria raminamuosius vaistus, kad nešoktų iš baimės. Iki įvykio tokių dalykų net nebuvo. Nebelanko jokių būrelių. Gėda buvo išeiti į gatvę, nes draugai pravardžiavo. Teko išgirsti, kad vadina  invalidu. Dėl rankos mano negalės dirbti barmenu, teks keisti specializaciją. Su gydytojais jam dar teks bendrauti. Turi daryti operaciją, išimti svetimkūnius. Tos procedūros labai bijo, nes skausminga. Jis jau turėjo operaciją ir žino, kad skaudi. Vasario mėnesį grįžo iš ligoninės, buvo reabilitacijoje. Po smūgio buvo šokas. Nelabai pamena, kas ką darė, ką šnekėjo. Į ligoninę niekas nelydėjo. Buvo blaivus ir ligoninėje tikrino blaivumą. Į ligoninę vairuotojas buvo atėjęs, bendravo normaliai. Tuo metu nebuvo nei tėčio, nei mamos. Iki įvykio nesportavo. Kieme žaisdavo krepšinį su draugais, bet tik tiek. Dabar žaisti nebegali. Dėl pravardžiavimo „invalidas“ pergyveno. Sužalojimo pasekmės jį vargina. Ranką vis dar skauda, laukia operacijos, tikisi viskas bus gerai.

Liudytojas D. R. teisme parodė, kad datos tiksliai nepamena, žino, kad buvo gautas pranešimas, jog nublokštas jaunuolis. Nuvyko į įvykio vietą ir surašė pranešimą, kur stovėjo automobilis. Kur buvo nukentėjusysis, nepamena. Įvykio vietoje liudytojai kaltino vairuotoją, tačiau jis negali pasakyti, kas pažeidėjas. Dabar nepamena tikslių aplinkybių, bet ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tikslūs ir prašo jais vadovautis. Jis nematė, iš kur paėmė nukentėjusįjį, nes kai jis atvyko, greitoji pagalba jau buvo atvykusi. Policijoje dirba jau 15 metų. Per metus tokių įvykių būna 900. Būna, kai per parą turi 10 iškvietimų, kartais nei vieno, sunku viską prisiminti. Jei pagarsintas būtų pranešimas, prisimintų ir tada pakomentuotų. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, prašė jais vadovautis.

Liudytojas D. R. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, kad 2011 metų lapkričio mėnesį, šviesiu paros metu, gavo pranešimą nuvykti į Tilžės-P.Cvirkos gatvių sankryžą, kur kliudytas pėsčiasis. Nuvykęs į įvykio vietą, kur jau buvo GMP ekipažas, kuris nedelsiant išvežė pėsčiąjį, o eismo įvykio vietoje stovėjo apgadintas automobilis RENAULT, prie jo stovėjo vairuotojas, ant šaligatvio lūkuriavo liudytojai. Ant šaligatvio stovėjusių žmonių paklausė, ar kažkas matė įvykį, matę įvykį asmenys pateikė savo anketinius duomenis, kiek jų buvo - neprisimena. Vairuotojo paklausus, kaip įvyko eismo įvykis, šis atsakė, kad pėsčiasis išbėgo į vidurį sankryžos ne pėsčiųjų perėjoje, tačiau tai išgirdę ir pasipiktinę liudytojai teigė, kad pėsčiasis išėjo į pėsčiųjų perėją, dėl to ir pažymėjo pėsčiojo judėjimo kryptį pagal liudytojų nurodytą pėsčiojo ėjimo kryptį. Įformino eismo įvykį, sudarydamas planą, apžiūrėjo įvykio vietą ir automobilį, užfiksuodamas tai protokoluose, eismo įvykio vietą nufotografavo (1 t. 90-91 b. l.).

Liudytojas G. U. teisme parodė, kad nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo. Kalbėjo su draugu ir matė, kad mašinoms degė raudonas šviesoforas. Išgirdo smūgį ir pamatė, kaip automobilio nublokštas vaikinukas su akinukais nuėjo ant šaligatvio ir atsisėdo. Perėja nukentėjusysis ėjo vienas. Jis matė, kai jau buvo atsitrenkęs. Matė, kaip automobilis lygiavosi iš vidurinės į trečią juostą, į kairę pusę. Jis mano, kad po įvykio vairuotojas būtų nuvažiavęs. Automobilio greitis, kuris padarė avariją, buvo apie 50 km/h. Vaikinukas ėjo perėjos kraštu labiau, ne viduriu. Po smūgio nubloškė apie 2 metrus, akinukai nuskrido. Išlipęs iš automobilio vairuotojas buvo susinervinęs. Siūlė pinigų ir sakė visi skirstomės. Po įvykio prie berniuko buvo dar viena mergina, ji ir patarė kviesti policiją ir tegul viskas būna taip, kaip turi būti. Automobiliai važiavo nuo viaduko. Jis ėjo link įvykio vietos. Jis žino, kad automobilis persirikiuoti perėjoje negali. Pėstiesiems degė žalia šviesoforo šviesa.

Liudytoja  B. P. teisme parodė, kad A. J. V. žino tik kaip automobilio vairuotoją, kuris padarė avariją. Ji buvo „Saulės mieste“, ėjo link „Maximos“ per Cvirkos  g. Išgirdo duslų smūgį ir atsisukusi suprato, kad pėsčiųjų perėjoje įvyko įvykis, kurio metu automobilis nubloškė berniuką. Berniukas sunkiai atsistojo ir ėjo link šaligatvio. Jam padėjo moteris. Ji klausė, gal reikalinga pagalba, bet tuoj pat atvyko greitoji pagalba ir policija. Vaikinukui bėgo kraujas. Vairuotojas atnešė užklotą, kad būtų minkščiau sėdėti. Stovėjo netoli vairuotojo, kai pareigūnai apklausinėjo jį. Vairuotojas išsisukinėjo, bet ji pasakė, kad įvykis buvo pėsčiųjų perėjoje. Po įvykio automobiliai stovėjo. Stebėjo vaikinuką, o ar vairuotojas vienas važiavo ar ne, nežino. Iš kitų automobilių vairuotojai neišlipo. Automobilių buvo, ir ji bijojo, kad kol jis nueis nuo gatvės, kad kas nesuvažinėtų. Jai buvo keista, kad įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje, bet automobilis buvo pavažiavęs kitur. Į gatvę kitaip kaip tik perėja negalima išeiti. Nukentėjusysis ėjo, kniubo, po to vėl ėjo ir vėl kniubo. Pareigūnai klausinėjo aplinkinių, kaip jaunuolis nuėjo, atsidūrė ant šaligatvio. Ji tada ir pasakė, kad įvykis buvo pėsčiųjų perėjoje. Automobilis stovėjo prie pėsčiųjų perėjos. Medikai nukentėjusįjį paėmė nuo kampo. Užtvarai baigiasi prie perėjos. Su nukentėjusiuoju ji nekalbėjo. Ji tik, kai pareigūnai klausinėjo kaltinamojo ir kai išgirdo, kad sako netiesą, pasakė taip, kaip buvo. Policijos pareigūnai paėmė jos koordinates ir ji nuėjo. Pirmiausia greitoji išvežė nukentėjusįjį ir jis važiavo vienas. Vaikinukui bėgo kraujas, greta buvusi moteris kalbino, kad neapalptų, neprarastų sąmonės.

Liudytoja L. P. teisme parodė, kad lapkričio 18 d. buvo įvykis. Ėjo Tilžės gatve, gatvė buvo jai iš dešinės. Vairuotojas pėsčiųjų perėjoje pertrenkė vaikinuką ir ji puolė jam padėti. Nuo smūgio vaikinukas „nuskrido“. Automobilyje buvo vairuotojas ir dar vienas vaikinukas. Ji pribėgo prie nutrenkto vaikinuko, kuris buvo sąmoningas ir padėjo jam nueiti prie stulpo. Vaikinukas už perėjos buvo antroje juostoje, ji labai gerai tai matė. Prieš „Saulės miestą“ kitoje gatvės pusėje viskas įvyko. Pirmoje juostoje stovėjo automobilis prie  šviesoforo, nes degė raudonas šviesoforas ir jis negalėjo važiuoti. Pirma juosta niekas nevažiavo. Antra juosta važiavo automobilis, kuris nutrenkė vaikinuką. Po įvykio priėjo vairuotojas, ji iškvietė greitąją pagalbą, policiją. Toje gatvės pusėje yra atitvarai. Vaikinukui padėjo nueiti iki kampo, prie įėjimo. Apie automobilį, kuris padarė avariją, nieko nepasakys, nėra vairuotoja, todėl nieko nesupranta. Dėmesį atkreipė tik smūgio garsas. Ji paprašė vairuotojo, kad jis atneštų nuo šalčio plėvelę. Skambino pagalbos telefonu 112, atvažiavo ir policija ir medikai. Nukentėjusįjį  medikai išvežė prie jos. Vaikinukas buvo sąmoningas, jis klausė apie akinius. Medikams išvykus, priėjo prie policijos pareigūnų, kurie juos apklausė, kaip liudytojus. Buvo ji, dar vienas jaunuolis ir dar viena moteris. Automobilyje buvo vaikinukas, jį matė sėdintį, bet tik tiek. Visas jos dėmesys buvo į nukentėjusįjį, jai buvo svarbi vaikinuko gyvybė. Prie nukentėjusiojo bėgo ji ir dar vienas vaikinas, vėliau ir dar viena moteris. Jie įsikibę nuvedė vaikinuką nuo gatvės. Nukentėjusiojo akiniai buvo po automobiliu.

Be kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais baudžiamosios bylos duomenimis.

2011-11-19 eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, Tilžės-P.Cvirkos gatvių sankryžoje, apžiūra. Kelio danga - asfaltas, danga įvykio metu šlapia, važiuojamosios kelio dalies plotis 11,5 m. Eismo reguliavimo būdas – šviesoforu. Automobilis RENAULT stovi Tilžės-P.Cvirkos gatvių sankryžoje, nuo galinio rato iki pėsčiųjų perėjos nutolęs 8,5 m atstumu (1 t. 10-17 b. l.).

2011-11-19 transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota lengvojo automobilio RENAULT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio A. J. V., apžiūra. Nustatyti išoriniai sugadinimo požymiai: įskilęs automobilio priekinis stiklas, deformuotas variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, išdužęs dešinės pusės priekinis žibintas. Važiuojant apie 30 km/val. greičiu, nustatytas automobilio sustojimo kelias – apie 3 m (1 t. 18-19 b. l.).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 226 nurodyta, kad po eismo įvykio (2011-11-19 12.25 val.) A. J. V. buvo blaivus (1 t.  28 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 1640/11(04) nurodyta, kad P. B. buvo padaryti sužalojimai: kairio žastikaulio kaklo lūžis ir kirstinė žaizda kaktoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. P. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio žastikaulio kaklo lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t. 32 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 1459/11(04) nurodyta, kad P. B. kraujyje, paimtame po eismo įvykio (2011-11-29 12.15 val.) etilo alkoholio nerasta (1 t. 32 b. l.).

Iš 2012-01-19 parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad liudytojas G. U. parodė vietas,  kur jis pamatė berniuką ir kur jis pats tuo metu buvo, kur automobilis partrenkė pėsčiąjį, kur po įvykio nukrito berniukas ir kur sustojo automobilis (1 t. 40-45 b. l.).

Iš 2012-01-19 parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad liudytoja B. P. parodymų patikrinimo metu parodė vietas, kur ji pamatė berniuką, ir kur ji pati tuo metu buvo (1 t. 51-53 b. l.).

Iš 2012-01-27 parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad liudytoja L. P. parodymų patikrinimo metu parodė vietas, kur ji būdama matė degantį raudonos spalvos šviesoforą, kur pamatė vaikiną, kur buvo partrenktas vaikinas, kur vaikinas nukrito, kur sustojo automobilis, kur buvo vaikino akiniai (1 t.  56-60 b. l.).

Iš 2012-01-19 parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. B. parodymų patikrinimo metu parodė vietą, iš kur jis įžengė į pėsčiųjų perėją, užsidegus žaliam šviesoforo signalui (1 t.  64-66 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Išnagrinėjus bylą, matyti, kad kaltinamasis 2011-11-19 apie 11.34 valandą, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį RENAULT 21, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, artėdamas Tilžės gatve prie šviesoforu reguliuojamos Tilžės-P.Cvirkos gatvių sankryžos, kliudė pėsčiąjį P. B. ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiam P. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šių aplinkybių neginčija nei kaltinamasis, nei teisme apklaustas nukentėjusysis ir liudytojai. Tačiau A. J. V. teisme neigė savo kaltę, nurodydamas, kad jis dėl šio įvykio nėra kaltas, o kaltas pats pėsčiasis. Kaltinamasis, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad jis važiavo su visais automobiliais, degant žaliam  šviesoforui. Tačiau teismas atmeta tokius kaltinamojo paaiškinimus, vertindamas juos, kaip pasirinktą gynybinę versiją, nes juos paneigia kita bylos medžiaga. Priešingai nei teigia kaltinamasis, teisme apklaustas nukentėjusysis patvirtino, kad jis įėjo į perėją, užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Šią nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę taip pat patvirtino liudytojai – G. U., B. P. ir L. P., nurodydami, kad pėstiesiems degė žalia šviesoforo šviesa, o automobiliams – raudona.

Teismas taip pat atmeta kaltinamojo iškeltą versiją, kad pėsčiasis įžengė į gatvę ne pėsčiųjų perėjoje, įvykis buvo 6-7 metrai, pasibaigus perėjai, nes šiuos jo paaiškinimus paneigia tiek teisme apklaustas nukentėjusysis, tiek liudytojai - – G. U., B. P. ir L. P., nurodydami, kad įvykis buvo pėsčiųjų perėjoje. Be to, liudytoja B. P. parodė, kad į gatvę kitaip, kaip tik perėja negalima išeiti, užtvarai baigiasi prie perėjos. Šiuos savo parodymus liudytojai patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Tai rodo, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir detalizuoti, todėl teismas jais remiasi. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis ar liudytojai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti kaltinamąjį nusikalstamos veikos padarymu, todėl teismas jų parodymus traktuoja kaip atitinkančius objektyvią tiesą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats kaltinamasis, nors ir nepripažino savo kaltės, tačiau nurodė, kad viso dėmesio sukoncentruoti  tik į gatvę negalėjo, važiuodamas ir darydamas manevrą, žiūrėjo per  veidrodėlį, o nukentėjusįjį pamatė jau ant stiklo. Šios aplinkybės rodo, kad vairuotojas turėjo būti pasirengęs pėsčiųjų išėjimui į gatvę, ypač artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, įvažiuodamas į ją degant raudonam šviesoforo signalui ir būti pakankamai atidus, sekti situaciją kelio važiuojamojoje dalyje, tačiau šios pareigos neįvykdė. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad įvykio metu lijo, asfaltuota kelio danga buvo šlapia. Vairuotojas turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Kilęs eismo įvykis rodo, kad A. J. V. to nepadarė, neįvertino važiavimo sąlygų.

Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Teisme ištirtų įrodymų pagrindu teismas, neginčijamai konstatuoja, kad kaltinamasis, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių ir sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, nesustodamas prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją degant leidžiamam šviesoforo signalui einantį pėsčiąjį, pažeidė KET 9, 36, 133 punktų reikalavimus.

Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (nukentėjusiojo - P. B., liudytojų - G. U., B. P. ir L. P. parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, transporto priemonės apžiūros protokolo duomenimis, specialistų išvadomis apie eismo įvykio dalyvių blaivumą bei  nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą) nustatyta, jog A. J. V., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį RENAULT 21, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tarp minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų ir eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta P. B. sveikata, yra tiesioginis priežastinis ryšys, A. J. V. yra kaltas dėl padarytos veikos, nes būtent jo veiksmai (neatsargus važiavimas per pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui) buvo pagrindinė įvykio kilimo sąlyga (nukentėjusiojo partrenkimas ir dėl to patirtas nesunkus sveikatos sutrikdymas). Nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1640/11(04), iš kurios matyti, kad P. B. buvo padaryti sužalojimai: kairio žastikaulio kaklo lūžis ir kirstinė žaizda kaktoje, t. y P. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio žastikaulio kaklo lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Teismas pažymi, kad eismo įvykio analizė rodo, kad nukentėjusysis P. B. jokių KET punktų reikalavimų nepažeidė, jis tiksliai vykdė KET reikalavimus, o juos pažeidė būtent kaltinamasis, t.y. ne nukentėjusiojo P. B. veiksmai – išėjimas į perėją degant žaliam šviesoforo signalui, o būtent automobilio RENAULT 21, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kaltinamasis A. J. V., įvažiavimas į sankryžą, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, ko apskritai kaltinamasis neturėjo teisės daryti, buvo eismo įvykio priežastis.

Išsamiai ištyrus visus bylos duomenis, įvertinus įrodymus, nustačius visas reikšmingas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo A. J. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. J. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. J. V. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į tai, kad A. J. V. anksčiau neteistas (1 t. 139 b. l.), policijos ir seniūnijos pareigūnų charakterizuojamas teigiamai (1 t. 143 b. l.), už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka baustas vieną kartą 2008-04-09 (1 t. 144 b. l.), nedirbantis, Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (1 t. 145, 146 b. l.), pensininkas. Esant šioms aplinkybėms, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytos veikos turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties teismas A. J. V. skiria baudą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.  

A. J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis P. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 35 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo (1 t.  69-86 b. l.).

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo P. B. sveikata. Nukentėjusysis, pagrįsdamas neturtinės žalos buvimą, teisme parodė: kad po įvykio teko daug ko atsisakyti, negalėjo lankyti mokyklos; nuo patirto streso naktimis nemiega iki dabar; jam sunku buvo net pačiam save apsitarnauti, valgyti, turėjo padėti mama, buvo sunku ir skaudėjo, išsimaudyti pats vienas negalėjo; turėjo laikyti egzaminus, nes mokosi III kurse, tačiau teko atidėti, taip jam užsitęsė mokslai, turėjo tartis ir atsiskaitė individuliai; nakčiai geria raminamuosius vaistus, kad nešoktų iš baimės; iki įvykio tokių dalykų net nebuvo, gėda buvo išeiti į gatvę, nes draugai pravardžiavo, teko išgirsti, kad vadina  invalidu; dėl rankos mano negalės dirbti barmenu, teks keisti specializaciją; su gydytojais jam dar teks bendrauti, nes turi daryti operaciją, išimti svetimkūnius, o tos procedūros labai bijo, nes skausminga; sužalojimo pasekmės jį vargina, ranką vis dar skauda. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo padarytos veikos patyrė negalavimus, kreipėsi į medikus, teismui pristatė įrodymus, patvirtinančius jo išgyvenimus, sveikatos būklę. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam P. B. priteistinos neturtinės žalos dydžio, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos (kasacinės nutartys bylose Nr.2K-277/2010, 2K-401/2009, 2K-64/2009 ir kt.), pareikštą civilinį ieškinį dėl 35 000 litų neturtinės žalos atlygino tenkina iš dalies, mažindamas nukentėjusiajam P. B. priteistinos neturtinės žalos dydį iki 10 000 litų.

  Bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonė RENAULT 21, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo drausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. nuostatomis draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Atsižvelgiant  į šias aplinkybes, iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 2 500 eurų (t.y. 8 632 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam P. B., o iš kaltinamojo A. J. V. 1368 litai neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam P. B..

Nukentėjusysis taip pat pateikė prašymą teismui dėl 2530 Lt patirtų proceso išlaidų atlyginimo. Patirtas proceso išlaidas patvirtina byloje esančios sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 09-2012, Nr. 45-2012, Nr. 48-2012 ir pinigų priėmimo kvitai atitinkamai Nr. 631338, Nr. 669419, Nr. 669420, iš kurių matyti, kad D. B., nukentėjusiojo P. B. motina,  sumokėjo advokatui A. Milašauskui už atstovavimą, dokumentų surašymą ir konsultavimą 2530 litų. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p., 105 str. 3 d. nuostatomis, pripažintinos proceso išlaidomos, todėl 2530 Lt patirtos išlaidos priteistinos nukentėjusiajam P. B. iš kaltinamojo A. J. V..

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam nuosavybes teise priklausančius žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. 4400-0043-5767 ir Nr. 4400-0043-5801, bei į statinius, kurių unikalūs Nr. 5495-6013-9012, Nr. 5495-6013-9020, Nr. 5495-6013-9031, Nr. 5495-6013-9042, Nr. 5495-6013-9053, Nr. 5495-6013-9064, paliktinas iki priteistos nukentėjusiajam žalos atlyginimo.

Daiktinis įrodymas - automobilis RENAULT 21, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris tyrimo metu buvo grąžintas saugoti savininkui A. J. V. (b.l. 20-21), paliktinas neribotai jo nuosavybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

n u s p r e n d ė :

A. J. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir skirti jam 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo P. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 35 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 2 500 eurų (t.y. 8 632 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam P. B., o iš kaltinamojo A. J. V. 1368 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam P. B..

Nukentėjusiojo P. B. 2530 litų patirtas išlaidas gynėjo pagalbai apmokėti priteisti iš kaltinamojo A. J. V..

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam nuosavybes teise priklausančius žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. 4400-0043-5767 ir Nr. 4400-0043-5801, bei į statinius, kurių unikalūs Nr. 5495-6013-9012, Nr. 5495-6013-9020, Nr. 5495-6013-9031, Nr. 5495-6013-9042, Nr. 5495-6013-9053, Nr. 5495-6013-9064, palikti iki priteistos nukentėjusiajam žalos atlyginimo.

Daiktinį įrodymą - automobilį RENAULT 21, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris tyrimo metu buvo grąžintas saugoti savininkui A. J. V., palikti neribotai jo nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                    Arūnas Bartkus