Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-606/2019
Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26758-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno,
sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,
dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei,
nukentėjusiesiems E. M., E. Ž.,
nukentėjusiųjų pagal įstatymą atstovėms, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms V. B., E. B., jų atstovei advokatei A. K.,
nuteistajam R. L.,
gynėjui advokatui Rimvydui Kairiui,
psichologei A. A.,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. L. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 5 d., apie 23 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia vieną kartą spyrė nepilnamečiam E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), į kairįjį sėdmenį, 3 kartus sudavė lazda E. Ž. į kairę juosmens pusę, tuo padarydamas nepilnamečiam E. Ž. poodinę kairiojo sėdmens kraujosruvą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, medine lazda du kartus trenkė į nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini), motinai V. B. priklausančio motorolerio „Jetta Force“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), spidometrą, du kartus į veidrodėlį bei po vieną kartą į bagažinę ir į rankų laikiklį, taip padarydamas 500 eurų žalą. Tokiais veiksmais R. L. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. ir jo gynėjas advokatas R. Kairys prašo R. L. pagal BK 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
2.1. Apeliaciniame skunde manoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo nuteistojo veiką, pažeidė BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodymų vertinimo nuostatas, neatsižvelgė į medicinos specialistų padarytas išvadas, dėl to nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis – R. L. pagal BK 284 straipsnį išteisintinas.
2.2. Apeliantų nuomone, išnagrinėtoje byloje nenustatyti ir neįrodyti subjektyvieji nusikaltimo požymiai. Teigiama, kad R. L. veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį. Du nepilnamečiai nukentėjusieji E. Ž. ir E. M. po 23 val., vėlyvu ir rimties metu, važinėdami pro nuteistojo R. L. namus motoroleriu, kėlė didelį triukšmą, trukdė miegoti, dėl to, neapsikentęs tokio nepilnamečių elgesio, R. L. išėjo nepilnamečių vaikų sudrausminti. Šios aplinkybės neginčytinai yra įrodytos ne tik nuteistojo R. L. parodymais, bet ir pačių nukentėjusiųjų bei teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų L. N., D. B., V. P., L. L. parodymais. Minėti liudytojai parodė, kad 2018 m. birželio 5 d. naktį, apie 24 val., juos pažadino motorolerio, važinėjančio pro jų namus, didelis garsas. Nuo motorolerio keliamo triukšmo prabudo mažamečiai vaikai. Visos šios aplinkybės liudija, kad nukentėjusieji E. Ž. ir E. M., įžūliai važinėdami motoroleriu, pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, savo elgesiu neleido gyventojams ramiai ilsėtis. Tą naktį nepilnamečių keliamas triukšmas pažadino iš miego ir R. L. bei jo sutuoktinę L. L., jų mažamečius vaikus. Jei ne pačių nukentėjusiųjų įžūlus elgesys, R. L. būtų toliau ramiai miegojęs ir nebūtų kilęs reikalingumas keltis iš miego ir eiti nuraminti, sudrausminti nepilnamečius vaikus. Todėl, apeliantų tvirtinimu, R. L. tikslas, vertinant subjektyvinę pusę, buvo nukreiptas ne pažeisti viešąją tvarką ar rimtį, bet nukreiptas į asmeninio pobūdžio santykių aiškinimąsi. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką, viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-437/2013). Būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog R. L., suduodamas lazda E. Ž. į sėdmenis, turėjo tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Priešingai, nepilnamečių nukentėjusių vaikų elgesys vidurnaktį pažeidė viešąją rimtį ir tvarką.
2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad R. L. veiksmai, padaryti viešoje vietoje, nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normas, tačiau šiais veiksmais nebuvo rodoma didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nebuvo padaryta esminė žala viešajai tvarkai, nebuvo akivaizdžiai pažeisti visuomenės interesai. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-241/2009). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Nepaisant to, kad veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, nes jie nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus, kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-242/2011). Nagrinėjamu atveju, apeliantų teigimu, kaltinime paminėti R. L. veiksmai yra atsakas į nukentėjusiųjų veiksmus.
2.4. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad visais atvejais nuteisiant pagal BK 284 straipsnį, būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje, kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. R. L. veiksmai prieš nukentėjusiuosius buvo nukreipti ne siekiant pažeisti viešąją tvarką, o nutraukti netinkamus nukentėjusiųjų veiksmus. Iš to apeliaciniame skunde daroma išvada, kad pagal BK 284 straipsnį R. L. turi būti išteisintas.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pažymima, jog sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius, o esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams, padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius. Apeliantų tvirtinimu, šiuo atveju R. L. padarius nepilnamečiam E. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą ir nesant viešosios tvarkos ir rimties pažeidimo, jo veika galėjo būti kvalifikuojama tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o galbūt turto sugadinimas – pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jeigu šioje veikoje nebūtų administracinio nusižengimo požymių. Tačiau nė pagal vieną iš šių straipsnių R. L. nebuvo kaltinamas, atiduotas teismui teisti ir teisiamas. BPK 255 straipsnyje yra nustatytos bylos nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinimo pakeitimo galimybė bei sąlygos, o 256 straipsnyje – kaltinimo pakeitimo teisme procedūra. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti pripažintas kaltu pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, jei apie tokią galimybę nagrinėjimo teisme metu jam iš anksto nebuvo pranešta. Pagal BPK 256 straipsnio 1 dalį kaltinimo pakeitimas sunkesniu yra galimas teismui gavus prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-406/2005). R. L. atiduotas teismui, buvo teisiamas ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį įžūliu elgesiu, nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir visuomenės tvarkos sutrikdymu.
2.6. Kartu apeliantai pažymi, kad konkrečiu atveju nuteistasis R. L. neturėjo galimybės pasirinkti kitos vietos, o prieš aiškinantis asmeninio pobūdžio santykius, viešoji rimtis jau buvo pažeista pačių nukentėjusiųjų neteisėtais veiksmais. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tikėjo ir vienareikšmiškai vertino nukentėjusiųjų parodymus, nustatydamas, kad R. L. „vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia vieną kartą spyrė nepilnamečiui E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), į kairės pusės sėdmenis, 3 kartus sudavė lazda E. Ž. į kairės pusės juosmenį, tuo padarydamas nepilnamečiui E. Ž. poodinę kairio sėdmens kraujosruvą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą“. Tačiau specialisto išvadoje Nr. G987/2018 (03 ) nurodoma, kad padarytas sužalojimas paaiškinamas tik vienu suduotu smūgiu. Teismas netikėjo, kad nepilnamečiai vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat kad E. Ž. pirmas spyrė R. L., kartu nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kodėl nepilnamečiai vėlyvu paros metu, vieni be suaugusiųjų žinios važinėjosi motoroleriu be šalmų, nesant motorolerio techninės apžiūros. Vienas iš nepilnamečių baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje. Nė vienas iš nepilnamečių nebuvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teisme. Nebuvo sudaroma galimybė pašalinti prieštaravimus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų. Tuo tarpu liudytojos L. L. ir kaltinamojo R. L. parodymai atmetami kaip suinteresuotų asmenų bylos baigtimi, nors R. L. parodymai iš esmės sutampa su nurodytomis aplinkybėmis specialisto išvadoje. Apeliantai pažymi, kad kaltinime nurodoma, jog R. L. nusikalstamą veiką padarė apie 23 val., ši aplinkybė nustatyta remiantis nukentėjusiųjų apklausa, o tuo tarpu iš liudytojų parodymų, policijos suvestinės matyti, kad įvykis buvo apie 24 val. Patys nukentėjusieji teigė, kad įvykio dieną, apie 23.20 val., motorolerį remontavo garaže.
2.7. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad R. L. ir anksčiau buvo įspėjęs nepilnamečius vaikus dėl jų netinkamo elgesio, vėliau net du kartus kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos AVPK Kelių policiją, Vaiko teisių apsaugos tarnybą, tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnyba apsiribojo bylos svarstymu, Kelių policija iki šiol jokio tyrimo nepilnamečiams vaikams nėra pradėjusi, o nepilnamečiai vaikai į suaugusio žmogaus prašymą – nekelti motoroleriais triukšmo – nereagavo.
2.8. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad priėmus išteisiamąjį nuosprendį, civiliniai ieškiniai turi būti atmetami. Be to, pareikštas V. B. ieškinys dėl padarytos žalos apgadinus motorolerį yra nepagrįstas, nes nepateikti duomenys, už kiek buvo įsigytas motoroleris, kokia konkreti žala padaryta ir panašiai. Nepagrįsti civilinių ieškovių ieškiniai ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes R. L. galbūt padarė veikas, numatytas BK 140 straipsnyje, 187 straipsnyje, tik dėl pačių nukentėjusiųjų neteisėtų veiksmų, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių net nevertino.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiojo E. Ž. atstovė pagal įstatymą, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. B. bei jos atstovė advokatė A. K. prašo nuteistojo R. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendį kaip teisėtą ir pagrįstą palikti nepakeistą.
4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei jų atstovė, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009 ir kitos).
7. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. L. ir jo gynėjas R. Kairys tvirtina, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog R. L., suduodamas lazda E. Ž. į sėdmenis, turėjo tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Priešingai, nepilnamečių nukentėjusių vaikų elgesys vidurnaktį pažeidė viešąją rimtį ir tvarką. Apeliantų tvirtinimu, šiuo atveju R. L. padarius nepilnamečiam E. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą ir nesant viešosios tvarkos ir rimties pažeidimo, jo veika galėjo būti kvalifikuojama tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o galbūt turto sugadinimas – pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jeigu šioje veikoje nebūtų administracinio nusižengimo požymių.
8. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.
9. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra pažymėta, kad šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo pavartotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-384-788/2018). Aiškinant viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismų praktikoje pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau padariniams kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-242/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017, 2K-384-788/2018).
10. Iš teisiamajame posėdyje ištirtų ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo E. M. parodymų nustatyta, kad 2018 m. birželio 5 d., apie 23.20 val., jis buvo garaže pas savo draugą E. Ž., remontavo mamai V. B. priklausantį motorolerį „Peugeout Jetforce“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bandydami motorolerį, išgirdo vartelių atidarymo garsą ir pamatė iš kiemo išeinantį nepažįstamą vyriškį, kuris atbėgo iki jų, staiga išsitraukė lazdą ir spyrė vieną kartą E. Ž., sėdėjusiam ant motorolerio, į nugarą, dėl to draugas vos nenukrito ant žemės, tačiau išsilaikė, o motoroleris nuvirto ant žemės. Jie sakė vyriškiui, kad yra nepilnamečiai, prašė nurimti, sakė tuoj išeis, tačiau vyriškis, vartodamas necenzūrinius žodžius, sakė, jog jam nusispjauti. E. Ž. nespėjus nulipti nuo motorolerio, vyriškis tris kartus su lazda sudavė jam į kairįjį šoną, ties klubais. Tada E. Ž. nulipo nuo motorolerio, taip padarydamas didesnį atstumą nuo vyriškio, laikydamas už motorolerio rankenų, o vyriškis vieną kartą su lazda smūgiavo į veidrodėlį, taip jį suskaldydamas, antrą kartą smūgiuodamas su lazda nulaužė kairės pusės veidrodėlį. Jis išsigandęs ir, matydamas visą šią situaciją, pradėjo jį raminti, tada vyriškis pradėjo mosikuoti lazda, lyg norėdamas jam pataikyti, tačiau nepataikė, nes jis atsitraukė. Tada vyriškis grįžo mojuodamas su ta lazda prie E. Ž., kuris stovėjo prie motorolerio. Vieną smūgį su lazda smūgiavo į spidometrą, taip sudaužė spidometro stiklą bei nulaužė rodyklę, o antrą kartą smūgiuodamas nuskėlė spidometro apatinę dalį. Tiek jis, tiek E. Ž. norėjo kuo greičiau pasišalinti, bet nenorėjo palikti motorolerio. Tačiau vyriškis toliau niokojo motorolerį – su lazda smūgiavo į motorolerio sėdynę, į laikymosi rankenėles, po to vyriškio lazda perlūžo per pusę. Tada jis (E. M.) griebė už motorolerio rankenų ir nusprendė kuo greičiau patraukti motorolerį, varydamasis jį link garažo. Tuo metu E. Ž. bandė eiti pas jį, tačiau vyriškis jam neleido, užstojo kelią. Netrukus jis išgirdo moters balsą iš balkono, vėliau į balkoną išėjo nepažįstamas vyriškis. Moteris šaukė, kad ji jau iškvietė policiją, o E. Ž. atsakė: „kvieskit“. Grįžę namo viską papasakojo E. Ž. mamai. E. Ž. pasakojo apie įvykį ašarodamas, jis akivaizdžiai buvo išsigandęs. Mama iškvietė policiją. Jam taip pat buvo šokas, jis visas drebėjo, kelias dienas po įvykio buvo sunerimęs, negalėjo susikaupti, bijojo važiuoti pas E. Ž., kad antrą kartą nesutiktų to vyriškio (t. 1, b. l. 43–44).
11. Tam, kad būtų sudaryta galimybė, kaip teigiama apeliaciniame skunde, pašalinti prieštaravimus tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų, juos patikrinti, nukentėjusysis E. M. buvo apklaustas apeliaciniame teismo posėdyje, kur jis parodė, kad įvykio dieną, apie 23 val., jis kartu su E. Ž. tvarkė motorolerį, tada nusprendė jį išbandyti. E. Ž. važiuojant motoroleriu, jis pamatė iš gretimo namo išeinantį vidutinio amžiaus vyriškį, pagalvojo, kad vyriškis ateis kalbėtis su jais, jie būtų jo atsiprašę. Tačiau vyriškis netikėtai, nusiteikęs agresyviai, vartodamas necenzūrinius žodžius šoko ant motorolerio, taip pat ir ant E. Ž.. E. Ž. bandė nulipti nuo motorolerio ir lygtai tada vyriškis jam įspyrė į nugarą. E. Ž., nulipęs nuo motorolerio, pastatė jį ant kojelės ir jie abu atsitraukė. Vyriškis pradėjo agresyviai ant jų šaukti. Jie bandė sakyti, kad išeina, nenorėjo jokių bėdų, tačiau vyriškis elgėsi agresyviai ir jų visiškai nesiklausė. Kai E. Ž. bandė eiti arčiau motorolerio ir jį pasiimti į savo rankas, vyriškis išsitraukė lazdą, kurią turėjo pasislėpęs už nugaros, pradėjo ja mosuoti, trankyti motorolerio spidometrą. Kai bandė trauktis, vyriškis dar labiau trankė motorolerį. Taip buvo sugadintas spidometras ir sulaužytas veidrodėlis. Tada jis (E. M.) norėjo kaip nors paimti motorolerį, paėmęs motorolerį, jį tempė link E. Ž. namų, o vyriškis šūkavo, nepaleido E. Ž., mosavo lazda. Eidamas link jo namų labai pergyveno dėl E. Ž., nes nežinojo, kas jam gali nutikti. Vėliau E. Ž. parbėgo, buvo abu labai šokiruoti. E. Ž. ašarodamas pasakojo mamai apie įvykį. Vėliau, kai grįžo atgal, nerado ant kelio jokių įkalčių, motorolerio dalys, plastiko detales buvo sušluotos. Į motorolerio galą buvo spirta iš kojos, buvo sulenkti visiškai nauji numeriai, kelis kartus buvo trenkta į spidometrą ir veidrodėlį. Spidometras buvo visiškai sulaužytas, veidrodėlis buvo nuskeltas. Kai trenkė paskutinį kartą į galą, lazda lūžo per pusę.
12. Iš teisiamajame posėdyje ištirtų ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo E. Ž. parodymų nustatyta, kad 2018 m. birželio 5 d., apie 23.10 val., jis kartu su draugu E. M. namo garaže baigė remontuoti motorolerį „Peugeot Jetforce“ ir nusprendė jį išbandyti. Abiem bandant motorolerį, netrukus pastebėjo, kad draugas pradėjo rodyti gestus, lyg kažkas ateina. Jis, nieko nelaukdamas, išjungė motorolerio variklį. Iš pradžių apsižvalgęs nieko nepastebėjo, tačiau netrukus jis atsisuko ir iš nugaros pamatė stovintį iš matymo pažįstamą vyriškį, iš karto pajuto vieną smūgį iš kojos į kairės pusės sėdmenį, nuo smūgio vos nenukrito nuo motorolerio. Abu su draugu atsitraukė, o vyriškis pradėjo garsiai šaukti, vartodamas necenzūrinius žodžius, sakė, kad jis yra nepatenkintas, jog jie važinėja su motoroleriu ir kelia triukšmą. Vyras rėkė ant jų, rankoje turėjo medinę lazdą. Jam mėginant eiti link motorolerio, vyriškis smūgiavo du kartus per veidrodėlius, taip juos suskaldė, du kartus su lazda trenkė į motorolerio spidometrą, spidometras šiek tiek suskilo, tačiau jis dar kartą smūgiavo su lazda per spidometrą ir jį visiškai suskaldė. Pamatęs, kad vyriškis daužo motorolerį, bandė prieiti ir jį nuvaryti, tada vyriškis jam tris kartus smūgiavo su medine lazda per kairįjį juosmenį. Jis pajuto stiprų fizinį skausmą bei dar didesnį išgąstį, pradėjo šaukti, kad yra nepilnametis, klausė, kodėl jis taip su jais elgiasi, o vyriškis atsakė, kad jam visiškai nusispjauti į tai, kad jie yra nepilnamečiai. Po to E. M. bandė patraukti motorolerį, o vyriškis grasino mosikuodamas su lazda. Tada vyriškis, dešinėje rankoje laikydamas lazdą, vieną kartą dar smūgiavo į motorolerio bagažinę bei į rankų laikiklį, ir vyriškio lazdos galas nulūžo. Jie abu su E. M. išsigando, bijojo kažką daryti, tačiau E. M. mėgino eiti ir patraukti motorolerį, bet bijojo, kadangi vyriškis vis mojavo su lazda, grasino. Jam mėginant prieiti, vyriškis užsimojo lazda, taikėsi į galvą, tačiau nepataikė, nes jis išvengė smūgio pasitraukdamas atgal. Tada vyriškis dar labiau susinervino, pradėjo link jo eiti, rankoje laikė lazdą, o jis ėjo vis atgal. Po to pastebėjo, kad pro terasos langą yra išlindusi moteris, ji garsiai rėkė, kad iškvies policiją. Tada E. M. pamatęs, kad vyriškis jau atsitraukė nuo motorolerio, pagriebęs jį pradėjo stumti link jo namų. O jis stovėjo priešais vyriškį, kuris vis ėjo link jo, mojuodamas su lazda ir vis kartodamas, kad jie dingtų iš čia, kad patrauktų motorolerį, vartojo necenzūrinius žodžius. Vyriškis, pamatęs, kad motorolerio nebėra, apsisuko ir ėjo link savo namų, vis atsisukdamas į jį ir pamojuodamas su lazda bei vartodamas necenzūrinius žodžius. Įvykio metu jis patyrė didelį šoką, buvo streso būsenos, buvo sunku suvokti, kas įvyko, jis patyrė fizinį bei psichologinį smurtą, jaučia skausmą kairės pusės sėdmenyse bei juosmens kairėje pusėje. Apie įvykį papasakojo savo mamai (t. 1, b. l. 73–74).
13. Tam, kad būtų sudaryta galimybė, kaip teigiama apeliaciniame skunde, pašalinti prieštaravimus tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų, juos patikrinti, nukentėjusysis E. Ž. buvo apklaustas apeliaciniame teismo posėdyje, kur jis patvirtino, kad su E. M. sutvarkę motorolerį, nusprendė jį išbandyti, abu pasikeisdami pavažiavo po kelis metrus ir, jam važiuojant dar kartą, E. M. pradėjo rodyti gestus, kad išjungtų motorolerį, kad kažkas ateina. Jis išjungė motorolerio variklį, atsisuko ir tuo metu R. L. spyrė koja jam į šoną. Jis prarado pusiausvyrą, šiek tiek pakrypo, bet motorolerio nenumetė, nušoko nuo jo, atsitraukė, o R. L. šūkavo ant jų, vartojo necenzūrinius žodžius, pradėjo talžyti motorolerį su lazda. Tada E. M. nusprendė paimti motorolerį, o R. L. užsimojo ir tris kartus trenkė su lazda jam (E. Ž.) į kairįjį šoną. Jis (E. Ž.) atsitraukė, o R. L. ėjo artyn, užsimojo ir taikėsi jam į galvą, bet smūgio jis išvengė. Kol R. L. buvo sutelkęs dėmesį į jį (E. Ž.), E. M. pasiėmė motorolerį ir nustūmė jį, o R. L. dar gaudė jį (E. Ž.). Kol R. L. talžė motorolerį, jie sakė jam, kad yra nepilnamečiai, klausė jo, ar suvokia, ką daro. R. L. neleido prieiti prie motorolerio, mosavo su lazda. Po kažkurio laiko, kai R. L. nuėjo, jis pasivijo E. M. Jam (E. Ž.) buvo didžiulis šokas, stresas. Nukentėjusysis E. Ž. pripažino, kad padarė didelę klaidą, kai sugalvojo išbandyti motorolerį. Nukentėjusiojo tvirtinimu, jie jokių veiksmų prieš tą vyrą neatliko, visą laiką traukėsi nuo jo. Vyriškis spyrė koja į kairįjį šoną žemiau juosmens ir sudavė tris smūgius lazda per kairįjį juosmenį. Su mama nuvyko pas medikus, buvo surasta mėlynė.
14. Iš aptartų nukentėjusiųjų E. M. ir E. Ž. parodymų, kurie buvo patikrinti ir apeliaciniame teismo posėdyje, nustatyta, jog nukentėjusieji labai išsamiai ir nuosekliai parodė visas įvykio aplinkybes, jų parodymai visiškai neprieštarauja ir vieni kitiems. Iš jų parodymų nustatyta, kad nuteistasis R. L. jau atėjo iki jų, būdamas nusiteikęs agresyviai, iš karto spyrė E. Ž. į nugarą, su savimi atsinešė lazdą, su ja sudaužė ne tik motorolerį, bet ir sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam E. Ž.. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis E. M., nuosekliai patvirtindamas įvykio eigą ir nuteistojo R. L. veiksmų seką, apie nukentėjusiajam E. Ž. suduotus smūgius lazda neparodė, apie tai parodė ikiteisminio tyrimo metu. Iš jo parodymų matyti, kad jo dėmesys buvo nukreiptas į tai, kaip paimti motorolerį, kad R. L. jo nesudaužytų dar labiau. Tačiau apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis E. Ž., nuosekliai parodydamas visas įvykio aplinkybes, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir aplinkybę, kad nuteistasis R. L. jam sudavė ir tris kartus lazda per kairįjį juosmenį, dėl to jis juto fizinį skausmą. Iš karto po įvykio nukentėjusieji visas įvykio aplinkybes papasakojo E. Ž. motinai E. B., ji iš nukentėjusiųjų pasakojimų parodė analogiškai, kaip ir patys nukentėjusieji, patvirtino, kad vaikai po įvykio buvo labai išsigandę, šoko būsenos, ji iškvietė policijos pareigūnus, nuvežė sūnų pas specialistus, E. Ž. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o vėliau sūnui reikėjo ir psichologo pagalbos (t. 1, b. l. 25–27). Analogiškai apie įvykio aplinkybes iš sūnaus E. M. pasakojimų parodė ir E. M. atstovė pagal įstatymą V. B. (t. 2, b. l. 23–25), jos parodymai visiškai sutampa tiek su nukentėjusiųjų, tiek ir su nukentėjusiojo E. Ž. atstovės pagal įstatymą E. B. parodymais. Aptartų parodymų visuma neduoda jokio pagrindo abejoti tuo, kad nuteistojo R. L. elgesys buvo visiškai neadekvatus buvusiai situacijai, jo asmeninių santykių aiškinimasis su nukentėjusiaisiais peržengė viešajai tvarkai priimtinas moralės normas. Tai, jog nuteistasis R. L. elgėsi įžūliai ir neadekvačiai, nustatyta ir iš jo paties tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų.
15. Iš teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo R. L. parodymų nustatyta, kad jau 2018 m. kovo 30-31 naktį vaikinai važinėjo mopedais ir kėlė triukšmą. Tokie pasivažinėjimai truko apie 30-40 min., kai dauguma gyventojų jau miegojo. Dieną buvo sutikęs du berniukus, kurie važinėjo motoroleriu, prašė jų nekelti naktį triukšmo, tačiau berniukai elgėsi agresyviai, atsakė „neaiškink, koks tavo reikalas“. Tie patys berniukai nuolat važinėjosi motoroleriu, jis nufotografavo motorolerio numerius. Keliamas triukšmas jį labai erzino, tačiau į policiją dėl to nesikreipė. 2018 m. birželio 5 d., apie 24 val., jis ir jo sutuoktinė pabudo nuo didelio triukšmo, motoroleriu važinėjo du vaikinai. Po 15 minučių jis apsirengė ir išėjo į lauką. Išėjęs į lauką pamatė stovinčius du jaunuolius, jų veido bruožų neįžiūrėjo, nes buvo be akinių, pradėjo ant jų šaukti pakeltu tonu, liepė berniukams išeiti, kad jų čia nematytų. Kažkuris iš berniukų atsistojo į boksininko pozą ir pasakė: „ką čia aiškini“. Tai jį suerzino, jis pasakė, jog gaus šluota per užpakalį. Tada vaikinas pradėjo spardytis, spyrė jam į kairę koją, o jis šluota sudavė vaikinui per užpakalį. Kitas vaikinas stovėjo šalia. Nuteistasis R. L. neneigė, kad vaikinus pavadino „asilais ar gaidžiais“. Vaikinai prieš jį taip pat vartojo necenzūrinius žodžius. Vaikinui sudavė 2-3 kartus, gal bandė ir įspirti. Pastūmė motorolerį ir motoroleris nugriuvo, gal tuo metu sulūžo veidrodėlis. Kadangi jie važinėjosi vėlai, apie 24 val., manė, kad jie yra pilnamečiai. Į motorolerį specialiai netrenkė, gal, kai trenkė į vaikino koją, motorolerį kliudė netyčia, tyčia sugadinti daikto nenorėjo. Neturėjo tikslo sukelti ir muštynių. Po įvykio jam atsirado mėlynė ant kojos, jis įvykio metu taip pat patyrė fizinį skausmą. Jei nebūtų buvę tų pasivažinėjimų, provokacijos, jis nebūtų ėjęs į lauką ir to įvykio nebūtų buvę. Be to, E. Ž. puolė pirmasis. Nuteistojo R. L. teigimu, jis šluotos kotą atsinešė vėliau. Vaikinas palaukė, kol jis atsineš šluotą, niekur nebėgo. Su lazda grįžo, nes suprato, kad vaikinai taip elgsis ir toliau, todėl turi kažko imtis. Grįžęs su lazda vaikinų mušti neketino. 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuteistasis kreipėsi į policijos įstaigą dėl vaikinų netinkamo elgesio, tai yra motorolerio vairavimo be šalmų, liemenių, kitų apsaugos priemonių, tačiau atsakymo iki šiol negavo (t. 2, b. l. 19–23).
16. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. L. ir jo gynėjas teigė, šį teiginį patvirtina ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kad E. Ž. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl rastos poodinės kraujosruvos kairiajame sėdmenyje – dėl suduoto vieno smūgio (t. 1, b. l. 88), tačiau tai nereiškia, jog R. L. nukentėjusiajam E. Ž. nesudavė ir daugiau smūgių, tiesiog nuo jų galėjo žymių ir neatsirasti, nukentėjusysis E. Ž. parodė, kad nuo suduotų smūgių lazda jautė fizinį skausmą. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis R. L. ir pats neneigė, jog E. Ž. sudavė 2-3 kartus, taip pat galbūt bandė ir įspirti. Akcentuotina, kad šiuo atveju nuteistasis R. L. pavartojo fizinį smurtą, kuris patenka į BK 284 straipsnio dispoziciją. Nors nuteistasis R. L. neigė siekęs sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, norėjo nukentėjusiuosius E. Ž. ir E. M. tik sudrausminti, nes viešoji rimtis jau buvo pažeista pačių nukentėjusiųjų neteisėtais veiksmais, kai jie nakties metu važinėjo motoroleriu ir kėlė triukšmą, tačiau byloje surinkti, teisiamajame bei apeliaciniame teismo posėdžiuose ištirti bei skundžiamame nuosprendyje aptarti duomenys, šiuo atveju asmeninio pobūdžio paskatų buvimas, savaime nepaneigia nuteistojo veikos priešingumo viešajai tvarkai, kad jis savo veiksmais aiškiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. L. ir pats prisipažino, kad, jau ateidamas pas nukentėjusiuosius, jis atsinešė šluotos medinį kotą (t. 1, b. l. 132–133). Vien ši aplinkybė parodo, kad jis prie nukentėjusiųjų neatėjo tik tam, kad su jais pakalbėtų ir juos sudrausmintų. Nuteistojo teigimu, vienas iš vaikinų nulipo nuo motorolerio ir neva buvo pasiruošęs jį pulti, todėl jis sudavė jam atsineštu šluotos kotu, tačiau nuteistasis, pats sau prieštaraudamas, parodė ir tai, kad būtent nukentėjusieji jam sakė, jog iškvies policiją (t. 1, b. l. 133). Iš aptartų parodymų visumos nustatyta, kad nukentėjusieji patys norėjo kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos, nes nuteistojo R. L. išsigando, tačiau jis ne tik kad iš karto sudavė nukentėjusiajam E. Ž. smūgius, bet ir neleido nukentėjusiesiems pasišalinti, atsineštu šluotos kotu daužė motorolerį. Pažymėtina, kad fotonuotraukose užfiksuoti motorolerio apgadinimai visiškai paneigia nuteistojo R. L. parodymus ir dėl to, kad motorolerį jis galėjo kliudyti netyčia ir dėl to jis nuvirto. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo sudaužytas motorolerio spidometras, galinio vaizdo veidrodėliai, apgadintos kitos motorolerio dalys, ir šie nustatyti apgadinimai visiškai patvirtina nukentėjusiųjų E. Ž. ir E. M. parodymus, jog R. L. vandališkai niokojo motorolerį.
17. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusieji E. Ž. ir E. M. važiavo motoroleriu ne anksčiau kaip 23 val., ir tai nekelia abejonių dėl to, jog buvo vėlus paros metas, kai negalima kelti triukšmo ir trikdyti visuomenės rimties. Teisiamajame posėdyje liudytojai D. B. ir L. N. parodė, kad naktimis dažnai girdi motorolerių skleidžiamus garsus, garsai trukdo miegoti, tačiau dėl iškilusios problemos priemonių nesiėmė, į policiją ar bendrijos pirmininką nesikreipė, su motorolerius vairuojančių jaunuolių tėvais taip pat nebendravo, pretenzijų nereiškė. Paties nagrinėjamo įvykio liudytojai nematė, apie įvykio aplinkybes žino tik iš nuteistojo R. L. žodžių (t. 2, b. l. 15–19). Nuteistasis R. L. taip pat parodė, kad motorolerių garsas kėlė triukšmą ne tik nagrinėjamo įvykio metu, bet ir anksčiau, tačiau jis jokiomis teisėtomis priemonėmis šios problemos nesprendė, policijos nekvietė ir įvykio metu. Pažymėtina, kad tai, jog nepilnamečiai asmenys elgėsi neteisėtai, ši aplinkybė nesuteikė teisės nuteistajam R. L. smurtauti, juolab, kaip suaugusiam ir protingam žmogui smurtauti prieš nepilnamečius asmenis, keikti nepilnamečius asmenis necenzūriniais žodžiais bei taip pačiam kelti triukšmą. Tokie nuteistojo veiksmai yra visiškai nepateisinami. Tai, jog būtent dėl nuteistojo įžūlaus elgesio ir vandališkų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka patvirtina ne tik nukentėjusiųjų E. M. ir E. Ž. parodymų visuma, iš kurių nustatyta ir, kaip jau aptarta, nepilnamečiai asmenys nukentėjo ne tik psichologiškai, nes buvo iškeikti necenzūriniais žodžiais, daužomas motoroleris, bet E. Ž. – ir fiziškai, bet ir teisiamajame posėdyje duoti liudytojo V. P. parodymai, kad 2018 m. birželio 5 d., apie 24 val., jis, jo sutuoktinė ir vaikas pabudo būtent nuo riksmų, nes riksmai buvo tokie garsūs, kad sutuoktinė liepė išeiti į lauką ir pažiūrėti, kas vyksta (t. 2, b. l. 37–39).
18. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama R. L. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei, dėl viešosios tvarkos pažeidimo, įrodyti. Nuteistasis R. L. nukentėjusiuosius užsipuolė, vadino juos necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, E. Ž. sumušė, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, daužė motorolerį lazda, taip sugadino svetimą turtą, dėl sukelto triukšmo ir neteisėtų veiksmų atsibudo ir kaimynai, todėl tokie veiksmai vienareikšmiškai parodo nuteistojo siekį pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusiuosius bei kitus aplinkui buvusius asmenis, ir tokiu būdu nuteistasis R. L. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl nuteistojo R. L. nusikalstama veika kvalifikuota ir skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 284 straipsnį teisėtai ir pagrįstai.
19. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįsti civilinių ieškovių ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes R. L. galbūt padarė veikas, numatytas BK 140 straipsnyje, 187 straipsnyje, tik dėl pačių nukentėjusiųjų neteisėtų veiksmų, t. y. apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems priteisimo iš esmės grindžiamas ginčijant nuteistojo R. L. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą, o ne priteistus nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžius. Kaip jau aptarta, nuteistojo R. L. nusikalstama veika kvalifikuota ir skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 284 straipsnį teisėtai ir pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais, nustatant kiekvienam nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžius, nuteistojo R. L. veiką kvalifikavus pagal BK 284 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytais neturtinės žalos dydžių teisingumu, priteistos sumos atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, neprieštarauja formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Šiuo atveju nustatytos neturtinės žalos dydžiai neginčijami ir apeliaciniame skunde.
20. Be to, apeliaciniame skunde taip pat užsimenama, kad nepagrįstas civilinės ieškovės V. B. civilinis ieškinys, nes nenurodyta, kokia konkreti turtinė žala buvo padaryta dėl motorolerio apgadinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nustatytu V. B. padarytos turtinės žalos dydžiu. Civilinė ieškovė V. B. paaiškino, jog patyrė 500 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kaip buvo apgadintas motoroleris, t. y. kad buvo sudaužytas spidometras, veidrodėlis, bagažinė, rankų laikiklio detalės, motoroleris apibraižytas, t. y. iš esmės apgadintas visas motoroleris, o pagrindinės dalys sudaužytos, nėra pagrindo abejoti tuo, kad civilinė ieškovė padarytą turtinę žalą įvertino 500 Eur visiškai objektyviai.
21. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.
22. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiojo E. M. atstovės pagal įstatymą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. B. atstovė advokatė A. K. pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį faktą, kad už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme V. B. advokatei sumokėjo 100 Eur, prašė šias išlaidas priteisti.
23. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-374/2012). Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
23.1. Nustatydamas proceso išlaidų dydį, apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad nagrinėjant nuteistojo R. L. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, apeliaciniame teismo posėdyje buvo atliekamas įrodymų tyrimas, į apeliacinį teismo posėdį buvo kviečiami ir apklausiami nukentėjusieji, todėl vienareikšmiškai nepilnamečius nukentėjusiuosius privalėjo atstovauti atstovai pagal įstatymą, turėjo teisę dalyvauti bei juos atstovauti ir profesionalus teisininkas, apeliaciniame skunde buvo ginčijama nusikalstamos veikos kvalifikacija, turtinė žala. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į tai, kad nuteistojo ir jo gynėjo skundas kaip nepagrįstas atmestinas, prašomos priteisti 100 Eur dydžio turėtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra visiškai proporcingos suteiktoms paslaugoms.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
n u t a r i a :
nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundą atmesti.
Iš R. L. priteisti V. B. 100 (vieną šimtą) Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjai Edita Lapinskienė
Dalia Kursevičienė
Linas Pauliukėnas