Civilinė byla Nr. e2-16584-631/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11371-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.5.3.15; 1.3.9.2.2; 3.2.6.1.; 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vaidui Paulauskui, atsakovo V. T. atstovei Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkei R. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“ ieškinį atsakovui V. T. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Teismas

N U S T A T Ė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Translogistics24“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. kovo 18 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-2302, kuriuo iš UAB „Translogistics24“ buvo nuspręsta išieškoti 2613,78 Eur darbo užmokesčio ir neatlygintų komandiruočių išlaidų, ir šalių ginčą išspręsti iš esmės; prašo V. T. prašymą priteisti iš UAB „Translogistics24“ neišmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

Nurodo, kad UAB „Translogistics24“ (toliau tekste ir ieškovė, darbdavys) su atsakovu V. T. (toliau tekste ir atsakovas, darbuotojas) (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). Sudarydamos darbo sutartį šalys susitarė, kad atsakovui bus mokamas 381 Eur darbo užmokestis ir komandiruotės metu 115 Eur priedas už viršvalandžius, naktinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis bei kitus mokėjimus atsižvelgiant į Europos Sąjungos norminius teisės aktus (žr. darbo sutarties 3 p.). Darbo sutarties 7.2 punktu šalys susitarė, kad atsakovui bus mokami ne mažesni kaip 50 procentų komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje nustatyto dydžio dienpinigiai, priklausantys nuo kelionės trukmės ir maršruto. Ieškovas su atsakovu (duomenys neskelbtini) pasirašė darbo sutarties priedą, kuriuo buvo pakeistas darbo sutarties 3 punktas nustatant atsakovui 401 Eur darbo užmokestį ir komandiruotės metu 120 Eur priedą už viršvalandžius, naktinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis bei kitus mokėjimus atsižvelgiant į Europos Sąjungos norminius teisės aktus. Taip pat (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas darbo sutarties priedas, kuriuo buvo pakeistas darbo sutarties 3 punktas nustatant atsakovui 556 Eur darbo užmokestį ir komandiruotės metu 166 Eur priedą už viršvalandžius, naktinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis bei kitus mokėjimus atsižvelgiant į Europos Sąjungos norminius teisės aktus. Ieškovo ir atsakovo darbo santykiai nėra pasibaigę, tačiau atsakovas neatvyksta į darbą, nevykdo darbo pareigų ir nuo (duomenys neskelbtini) jam yra fiksuojamos pravaikštos. Atsakovas ieškovui niekada nereiškė pretenzijų ar reikalavimų dėl netinkamai mokamo darbo užmokesčio, dienpinigių ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. V. T. vardu Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga 2020-02-03 darbo ginčų komisijai pareiškė 2613,78 Eur reikalavimą UAB „Translogistics24“ atžvilgiu dėl nesumokėto darbo užmokesčio, kurį įrodinėjo „suvestine“ pavadinta lentele, neaiškių duomenų pagrindu atlikus paskaičiavimus 2613,78 Eur reikalavimo sumai. Darbo ginčų komisija 2020-03-18 sprendimu V. T. atstovaujančios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos prašymą tenkino, nuspręsdama išieškoti iš UAB „Translogistics24“ 2613,78 Eur sumą. Darbo ginčų komisija, priimdama 2020-03-18 sprendimą vadovavosi ne aktualia (galiojančia) darbo sutartimi, kas sąlygojo faktinių aplinkybių vertinimo klaidas, nepagrįsto sprendimo priėmimą. Komisija priimdama sprendimą ir skaičiuodama tariamą darbo užmokesčio nepriemoką neįvertino, kad vėlesne (duomenys neskelbtini) darbo sutartimi šalys aptarė, jog už viršvalandžius, naktinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis darbuotojui yra nustatomas priedas. Atitinkamai darbo ginčų komisija nevertino darbdavio UAB „Translogistcs24” V. T. išmokėtų priedų. Nepagrįsto ir prieštaringo sprendimo priėmimą sąlygojo ir tai, kad dėl valstybės mastu paskelbto karantino, darbo byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (šalims nedalyvaujant), todėl UAB „Translogistics24” neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų dėl darbo bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių, o darbo ginčų komisija neišsiaiškinusi esminių teisingam darbo bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių tenkino darbuotojo prašymą dėl 2613,78 Eur sumos išieškojimo. Ieškovas teigia esąs visiškai atsiskaitęs su atsakovu, atsiskaitymą grindžia buhalterine pažyma apie darbuotojui V. T. priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas. Pažymoje aiškiai išskiriamas atsakovui apskaičiuotas darbo užmokestis (brutto) bei priedas už papildomą darbo laiką. Atitinkamai nurodoma, kokia suma atsakovui apskaičiuota išmokėjimui (netto) bei išmokėjimo data. Pažymoje pateiktame paaiškinime nurodoma: „pagal ieškovo pateiktą suvestinę nurodoma, kad įmonė priskaičiavo 4 772,88 EUR darbo užmokesčio ir į banko sąskaitą pervedė 4 300 EUR. Pagal įmonės pateiktus duomenis, priskaičiuota brutto suma 10 381,93 EUR, atskaičius mokesčius 6 783,32 EUR. Bankiniais pavedimais darbo užmokesčio pervesta 6 783,32 EUR“. Ieškovės teigimu, pateikiami įrodymai ir argumentai iš esmės paneigia darbo ginčų komisijos sprendimo motyvus, kuriais teigiama, kad atsakovui už 2019 m. trečią ir ketvirtą ketvirčius nebuvo priskaičiuotas darbo užmokestis nei už naktinį darbą, nei už viršvalandžius. Kadangi ši darbo ginčų komisijos išvada yra nemotyvuota, ieškovė ją paneigti gali tik pateikdama pažymą su itin detalizuotais skaičiavimais apie atsakovui priskaičiuotą darbo užmokestį, atskirai išskiriant atliktus mokėjimus už papildomą darbo laiką (viršvalandžius ir naktinį darbą). Darbo ginčų komisijos 2020-03-18 sprendime pagal V. T. pateiktus duomenis daroma išvada, kad darbuotojui turėjo būti priskaičiuota 26 799 Eur dienpinigių ir 2 351,90 EUR komandiruočių išlaidų. Vertinant šiuos argumentus pažymos priedas „darbuotojui V. T. priskaičiuotų dienpinigių detalizacija už laikotarpį 2018.01.01 - 2019.11.30” patvirtina, kad darbuotojui dienpinigių buvo priskaičiuota 19 537,39 Eur. Remiantis avanso apyskaitomis, V. T. priskaičiuota 3 659,87 Eur kitų komandiruočių išlaidų. Ieškovė teigia, kad nepriemokos už dienpinigius ir kitas išmokas nėra. Ieškovė pažymi, kad jai neturi būti perkelta neproporcinga pareiga paneigti aiškiai nepagrįstus V. T. ir jį atstovaujančios profesinės sąjungos reikalavimus. Ieškovė teikia reikšmingus įrodymus, patvirtinančius atsiskaitymo su darbuotoju faktą, turinčius paneigti V. T. pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad V. T. atstovaujanti profesinė sąjunga kėlė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų (toliau tekste - Direktyva) nuostatų taikymo darbo santykiams bei teigė, kad Prancūzijos teritorijoje ir Vokietijos teritorijoje dienpinigių norma V. T. turėjo būti skaičiuojama 100 procentų. Ieškovas tokius argumentus laiko nemotyvuotais, nėra paaiškinta, kodėl manoma, kad turi būti taikomos Direktyvos nuostatos. Ieškovas su atsakovu (duomenys neskelbtini) darbo sutartį pasirašė vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis. Ieškovo buveinė yra Lietuvos Respublikoje, nurodymus dėl darbo funkcijų vykdymo atsakovas gaudavo iš Lietuvos Respublikoje savo funkcijas vykdžiusių ieškovo darbuotojų, be to, ir mokėjimo pavedimai patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje ieškovui buvo apskaičiuojamos ir išmokamos su darbo santykiais susijusios lėšos (el. b. apyrašo b. l. 2-7).

Atsakovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškovas pateikiamais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais klaidina teismą, juos pildo nesilaikydamas reikalavimų, nežymi darbo laiko pagal laiko ypatumus kelių transporte. Mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbo laikas yra nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurį mobilusis kelių transporto darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir atlieka savo funkcijas ar veiklą (išskyrus pertraukas), tai yra laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai. Atsakovas teigia, kad priimant į darbą, žodiniu susitarimu buvo susitarta, kad darbdavys iš pradžių mokės po 60 Eur į dieną, o esant geriems rezultatams, bus didinamas atlygis už dieną. Per visą laikotarpį atsakovas nei karto nebuvo gavęs atsiskaitymo lapelių, kreipiantis į darbdavį dėl išaiškinimo, visada buvo aiškinama tik žodžiu, nors ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu darbdavys privalo pateikti informaciją apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas. Atsakovo faktiškai atliekamas darbas iš esmės buvo ES valstybės narėse ar Europos ekonominei erdvei priklausančios valstybės teritorijoje: pakraunant, iškraunant pervežant krovinius. Komandiruočių trukmė buvo daugiau kaip 30 kalendorinių dienų. Darbuotojas visos komandiruotės metu į Lietuvą negrįždavo. Tokiu atveju turi būti taikoma Europos parlamento ir Tarybos Direktyva 96/71/EB dėl garantijų komandiruotiems darbuotojams. Atsakovas nurodo, kad ieškovas jį kaltina darant pravaikštas ir nepasirodant darbe. Tačiau atsakovas 2019-11-07 parašė prašymą darbdaviui ir išsiuntė registruotu paštu, tačiau darbdavys jo kažkodėl iki šiol neatleido, nežiūrint į tai, kad LR DK 58 str. tokią teisę darbdaviui suteikia. Atsakovas daro prielaidą, kad ieškovas, žinodamas, kad yra neatsiskaitęs tinkamai su atsakovu tyčia neatleidžia, kad nereikėtų mokėti netesybų už laiku neatsiskaitymą nuo atleidimo. Atsakovas prašo vadovautis 2019-11-07 prašymu ir priimti sprendimą atleisti atsakovą nuo prašymo pateikimo dienos ir remiantis LR darbo kodekso 147 str. 2 d. priteisti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Atmetant ieškinį prašo priimti sprendimą atleisti atsakovą nuo prašymo darbdaviui pateikimo dienos, palikti galioti darbo ginčų sprendimą arba priteisti nepriemoką už darbą naktį ir švenčių dienomis, bei darbo apmokėjimą skaičiuoti ne nuo minimalios algos, o 2017 m. ­– nuo 495,14, 2018 m. – nuo 521 eur, 2019 m. – nuo 722; priešingu atveju, prašo išreikalauti pažymą, kurioje būtų nurodyta apmokestintų dienpinigių suma (el. b. 4-9, t.III).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas V. Paulauskas paaiškino, kad darbo ginčų komisija vadovavosi neaktualios darbo sutarties nuostatomis ir padarė neteisingas išvadas. Iš esmės su atsakovo atstove peržiūrėjus visus su darbo santykiais susijusius darbdavio atliktus mokėjimus, kaip ir buvo prieita sutarimo, kad nepriemoka siekė 213 eurų, tačiau atsakovas buvo sutikęs dėl padarytos žalos atlyginimo, kuri buvo užskaityta, be to, atsakovas dar ginčijo vieną kasos išlaidų orderį dėl 1240 Eur, dėl to susitarimo dėl ginčo užbaigimo taikiai nebuvo galimybės pasiekti. Ieškovė taip pat tvirtina, jog negavo iš atsakovo jo prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru, o kadangi darbuotojas į darbą nevyksta, jam forminamos pravaikštos, darbdavys neturi kitos išeities. Ieškinį prašo tenkinti, pripažinti, kad su atsakovu yra pilnai atsiskaityta.

Atsakovo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovė R. K. paaiškino, kad atsakovas nesutinka su pateiktu teismui ieškiniu, jis kasos išlaidų orderyje nepripažįsta savo parašo. Atsakovas yra užsienio šalies pilietis, lietuvių kalbos nemoka. Prašo teismą išspręsti jo darbo sutarties su ieškovu nutraukimo klausimą, nes darbdavys jo piktybiškai neatleidžia iš darbo, o prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo jis išsiuntė dar 2019 m. lapkričio pradžioje per savo atstovę Vežėjų profesinę sąjungą. Šiuo metu atsakovo nėra Lietuvoje, jis neturi galimybių savo teises ginti kitaip kaip tik per atstovę, dėl susidariusios sudėtingos situacijos dėl coronaviruso plitimo, nėra galimybių skirti ekspertizę parašo tikrumui nustatyti, todėl jos neprašo, tačiau prašo įvertinti visas aplinkybes dėl jam priskaičiuotų ir išmokėtų sumų už darbo laiką ir komandiruotes.

 Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas pradinę darbo sutartį sudarė (duomenys neskelbtini), joje numatant, kad darbuotojas pradės dirbti gavęs D vizą. Kaip matyti iš šios darbo sutarties pakeitimo, darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo b. l. 29-30). (Duomenys neskelbtini) šalys sudarė išsamią, surašytą dviem kalbomis, neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo b. l. 10). Šalys darbo sutartimi sutarė, kad atsakovui bus mokamas 381 Eur darbo užmokestis ir 115 Eur priedas už viršvalandžius, naktinį darbą ir darbą poilsio ir švenčių dienomis bei kitus mokėjimus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos norminius teisės aktus, o už darbą komandiruotės metu bus mokami ne mažesni kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti dienpinigiai, priklausantys nuo kelionės trukmės ir maršruto. Šalys taip pat sutarė, kad darbo dienos trukmė bus skaičiuojama pagal suminę darbo laiko apskaitą (el.bylos apyrašo b. l. 10–12).

(Duomenys neskelbtini) priedas prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad buvo pakeista darbo sutarties sąlyga dėl darbo užmokesčio, nustatant nuo 2018-01-01 mokėti atsakovui 401 Eur darbo užmokestį bei 120 Eur priedą komandiruotės metu už viršvalandžius, naktinį darbą ir darbą poilsio ir švenčių dienomis bei kitus mokėjimus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos norminius teisės aktus (el. b. apyrašo b. l. 22).

Analogiškas priedas buvo pasirašytas ir (duomenys neskelbtini), numatant, kad nuo 2019-01-01 atsakovui bus mokamas 556 Eur darbo užmokestis ir 166 Eur priedas už viršvalandžius, naktinį darbą ir darbą poilsio ir švenčių dienomis bei kitus mokėjimus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos norminius teisės aktus (el. b. apyrašo b. l. 22 kita pusė).

Kaip matyti iš darbdavio įsakymo dėl V. T. kvalifikacijos tobulinimo mokymų, jo kvalifikacija savarankiškoms tolimųjų reisų (duomenys neskelbtini) funkcijoms vykdyti nebuvo pakankama, todėl jis buvo siunčiamas į kvalifikacijos tobulinimo mokymus (el. b. apyrašo b. l. 19).

Atsakovo darbas susijęs su komandiruotėmis Europos valstybėse, todėl jo darbo sutarties egzemplioriai buvo parengti ir prancūzų, bei vokiečių kalbomis (el.b . apyrašo b. l. 32-33).

Ta pačia darbo santykių pradžios (duomenys neskelbtini) data sudaryta ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuria numatytos darbuotojo pareigos tausoti darbdavio turtą, imtis priemonių užtikrinant jam patikėtų materialinių vertybių apsaugą, o padarius žalą darbdaviui, ją pilnai atlyginti, kartu numatyta darbdavio teisė išskaityti už padarytą žalą iš darbuotojo pajamų iki penkiasdešimt procentų arba pagal susitarimą žalos atlyginimą (el. b. apyrašo b. l.15-17).

Darbdavys į darbo bylą pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pažymas apie darbo užmokestį, darbo užmokesčio išmokėjimo suvestinių išrašus, įsakymus dėl komandiruočių, dienpinigių lapus, prašymus dėl kasmetinių atostogų, įmonės darbo tvarkos taisykles (el. b. apyrašo b. l. 42-132).

Iš darbo ginčų komisijos surinktos darbo bylos Nr.APS-131-2302 medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2020-02-03 į Komisiją kreipėsi, prašydamas įpareigoti darbdavį nutraukti su juo darbo sutartį, bei priteisti 2613,78 Eur įsiskolinimą ir netesybas; prašymą vėliau patikslino, 2020-03-17, prašydamas iš darbdavio priteisti 11 789,51 Eur dienpinigių ir 1853,40 Eur priedą, bei netesybas (el.b.l. 1-7, t.II).

Darbo ginčų komisija 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. DGKS-2033 iš dalies tenkino V. T. prašymą ir nusprendė išieškoti iš UAB „Translogistics24“ 2613,78 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir neatlygintų komandiruočių išlaidų sumą už 2018 m. – 2019 m. sausio-lapkričio mėnesius (el.b.245-248, t.II).

Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo

Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovė UAB „Translogistics24“ visiškai atsiskaitė su darbuotoju V. T..

Kilus darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, pareiga įrodyti, kad su atleistu darbuotoju atsiskaityta, tenka darbdaviui, nagrinėjamu atveju – ieškovei.

Atsakovą atstovaujanti Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga atsakovo darbo užmokesčio ir dienpinigių apskaičiavimui sudarė lentelę, pagal kurią nustatė, jog nepriemoka sudaro 2613,78 Eur (el.b. apyrašo b. l. 37).

Pagal darbdavio pateiktus buhalterinius duomenis, atsakovui ieškovė už visą darbo santykių laikotarpį priskaičiavo 10 381,93 Eur darbo užmokesčio (kartu su priedu už papildomą darbo laiką ir atostoginiais)ir atliko pavedimais mokėjimus 6783,32 Eur sumai (el. b. apyrašo b. l. 42). Dienpinigių ir išlaidų komandiruočių metu padengimui atsakovui buvo išmokėta 23 390,06 Eur suma (el. b. apyrašo b. l. 43-44).

Teismas, vertindamas atsakovo atstovės vežėjų profesinės sąjungos ir ieškovės atliktus atsakovo darbo užmokesčio ir komandiruočių išlaidų apskaičiavimus, sprendžia, jog darbdavio pateikti duomenys yra išsamūs, sudaryti atlikus nuodugnų visų įmonėje esančių dokumentų apibendrinimą, sutinkamai su sulygtomis darbo sutarties (su pakeitimais) sąlygomis bei komandiruočių įsakymais ir fiksuotu buvimu komandiruotėse, bei patirtomis išlaidomis ir atsiskaitymu už jas, todėl remiamasi darbdavio duomenimis, laikant, jog jie yra teisingi ir patvirtina darbdavio tinkamą atsikaitymą su darbuotoju už dirbtą laiką.

Vertinant atsakovui išmokėtą 1240 Eur sumą 2017 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderiu, teismas nesutinka su atsakovo, jo atstovės argumentais, kad atsakovas šio orderio nepasirašė. Vizualiai ištyrus darbo sutarties dokumentuose, avansinėse apyskaitose ir kt. esančius atsakovo parašus, teismui nekyla abejonių, kad ir ant kasos išlaidų orderio yra atsakovo parašas (el. b. 119, t.II). Byloje neskyrus rašysenos ekspertizės parašo tikrumui nustatyti, teismui nėra pagrindo vertinimui, kad ant orderio atsakovas nepasirašė. Esant atsakovo parašui, laikytina, kad jis orderyje nurodytus 1240 Eur yra gavęs. Kaip matyti, pinigai išmokėti avansu, atsižvelgiant į atsakovo darbo pradžios laikotarpį. Kitas kasos išlaidų orderis, 2017 m. lapkričio 21 d., patvirtina atsakovą gavus 500 Eur atsiskaitymą (el. b. apyrašo b.l.157).

Taigi, ieškovės turimi buhalteriniai duomenys įrodo darbdavį tinkamai vykdžiusį atsiskaitymą su darbuotoju, atsižvelgiant į vairuotojo darbo specifiką, darbą vykstant į komandiruotes ir su tuo susijusias papildomas išmokas ir jų kompensavimą.

(Duomenys neskelbtini) susitarimas atsakovo su ieškove patvirtina buvus šalių susitarimą dėl 500 Eur darbdaviui padarytos žalos atlyginimo išskaitymo iš darbuotojo darbo užmokesčio. Susitarimas sudarytas atsakovui suprantama rusų kalba, jo pasirašytas, todėl teismui nekyla abejonių, jog toks susitarimas buvo ir darbdavys turėjo teisę susitartą 500 Eur sumą išskaityti iš V. T. darbo užmokesčio (el. b. apyrašo b. l. 158-159).

Be to, 2018 m. lapkričio 14 d. prašymu atsakovas prašė darbdavį kas mėnesį už jį mokėti profesinei sąjungai Solidarumas 5 Eur nario mokestį (el. b. apyrašo b. l. 160-161).

Taigi, darbuotojas, atsakovas V. T., atstovaujamas profesinės sąjungos, kreipęsis į darbo ginčų komisiją, iš pradžių nurodydamas 2613,78 Eur skolą, vėliau ją padidinęs iki 11 789,51 Eur dienpinigių ir 1853,40 Eur darbo užmokesčio priedo, šių sumų byloje neįrodė. Dienpinigius atsakovas skaičiavo, neįvertinęs galiojusio šalių susitarimo dėl dienpinigių normos mažinimo iki 50 procentų, ir kiekvienos komandiruotės metu darbdavio priimto individualaus įsakymo dėl komandiruotės ir dienpinigių dydžių (el. .b. apyrašo b. l. 71-73). Iš atskirų įsakymų matyti, jog kaskart buvo nustatoma ir vairuotojui žinoma (dažniausiai patvirtinta jo parašu), kokia dienpinigių norma taikoma konkrečiai komandiruotei. Tokia atsakovo darbo apmokėjimo tvarka ir forma neprieštarauja nei darbo sutarties sąlygoms (su galiojusiais pakeitimais), nei 2004 m. balandžio 29 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.526 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintam Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad įmonė su darbuotoju yra tinkamai atsiskaičiusi, ieškinys yra tenkinamas kaip pagrįstas darbdavio pateiktais įrodymais apie atsiskaitymą su darbuotoju.

Nepripažinus darbdavio neatsiskaitymo su darbuotoju, nėra pagrindo taikyti DK 147 straipsnio 2 dalies ir priteisti netesybų.

Dėl atsakovo darbo santykių pasibaigimo

Pagal DK 24 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Atsakovas, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, prašė išspręsti darbo sutarties su ieškove nutraukimo klausimą. Teisme atsakovo atstovė taip pat šį prašymą palaikė, nurodydama, kad dar 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovas per Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo ir išsiuntė jį darbdaviui, tačiau jo prašymas nebuvo išspręstas ir jis iš darbo neatleistas.

Pagal Darbo kodekso 55 straipsnį, reglamentuojantį darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Į bylą yra pateiktas 2019-11-07 atsakovo pasirašytas prašymas darbdaviui atleisti jį iš darbo nuo 2019-11-08 pagal DK 55 straipsnį (el. b. apyrašo b .l. 142). Lietuvos pašto kvitas patvirtina, kad atsakovas šį prašymą išsiuntė registruotu paštu darbdaviui (el. b. apyrašo b. l. 141). Pagal teismui Lietuvos pašto suteiktą informaciją, ši pašto korespondencija buvo įteikta gavėjui UAB „Translogistics24“ 2019-11-12, atsiimant įmonės administratorei. Duomenų, kad darbuotojo prašymas būtų įmonėje nagrinėtas ir priimtas sprendimas dėl jo atleidimo iš darbo, byloje nėra. Priešingai, darbdavio pateikti duomenys liudija, kad, neva, iki pat 2019-12-12 atsakovas prašėsi leisti neatvykti į darbą dėl svarbių asmeninių priežasčių, o nuo 2019-12-13 darbuotojui buvo forminamos pravaikštos dėl nevykimo į darbą, siunčiami pranešimai, raginant jį atvykti (el. b. apyrašo b. l. 24-26, 110-111).

Vertinant visus surinktus įrodymus, sutinkamai su DK 55 straipsnio nuostatomis, teismas sprendžia, jog įspėjimo terminas, kuriam pasibaigus darbdavys turėjo įforminti atsakovo atleidimą iš darbo, atsižvelgiant į atsakovo prašymo atleisti iš darbo pateikimo aplinkybes, jo siuntimą paštu ir įteikimą, pasibaigė 2019 m. gruodžio 2 d.

Jokie duomenys byloje nepatvirtina, kad anksčiau minėti byloje esantys prašymai dėl kasmetinių atostogų suteikimo darbuotojo buvo pasirašyti juose nurodomomis datomis. Atsižvelgiant į atsakovo atstovės paaiškinimus apie V. T. kreipimąsi į profesinę sąjungą dėl savo teisių atstovavimo, į tai, kad jokių funkcijų darbdaviui atsakovas neatliko nuo pat jo grįžimo iš paskutinės komandiruotės, labiau tikėtina, kad prašymai dėl atostogų buvo pasirašomi anksčiau, siekiant tvarkingai įforminti laikotarpius, kai vairuotojas būna grįžęs iš komandiruotės, o iš tiesų, nuo pat 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovas darbe nesirodė.

Įvertinus nustatytas byloje faktines aplinkybes ir siekiant išspręsti susidariusią situaciją, kai darbuotojas pas ieškovę nebedirba (nuo 2020 m. sausio 8 d. jau dirbo kitoje darbovietėje), o darbdavys jam tebetęsia darbo santykius, jų nutraukimo neformindamas, teismui yra pagrindas konstatuoti, jog V. T. darbo sutartis su ieškove UAB „Translogistics24“ pasibaigė suėjus įspėjimo terminui, t.y. 2019 m. gruodžio 2 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, įpareigojant ieškovę pranešti Sodrai apie darbo santykių pasibaigimo faktą ir atlikti su tuo susijusius pakeitimus viešame registre.

Kitų ieškovės atstovo, atsakovo atstovės teiginių apie atsakovo darbo laiko apskaitą ar ES teisės aktų taikymą, teismas byloje plačiau neanalizuoja, pripažindamas, kad nagrinėjamam ginčui neturėjo būti taikomos ES teisės aktų, direktyvų normos, darbdaviui esant Lietuvoje registruotai pervežimo bendrovei, kas reiškia, kad darbo santykiai nustatomi pagal darbdavio buveinės vietą (DK 11 str. 3 d.). Be to, įvertinus visus tirtus įrodymus ir darbdavio argumentus apie darbuotojui sumokėtas visas su darbo santykiais susijusias sumas, laikytina, kad minėti visi teiginiai neturi įtakos ginčui byloje ir sprendimo išvadoms. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.). 

Teismo sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Įstatyme įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).  Atsakovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje. Ieškovė patyrė 2096,33 Eur išlaidų advokato pagalbai ir sumokėjo 59 Eur žyminio mokesčio. Daroma išvada, jog pagal bylos apimtį, pobūdį ir sudėtingumą nurodyta išlaidų suma už advokato pagalbą byloje yra pagrįsta ir neperžengia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Įvertinus tai, kad ieškinys tenkintas pripažinus darbdavį esant atsiskaičiusį su darbuotoju, o darbo sutarties pasibaigimo pagrindas ir terminas išspręstas pagal faktinę situaciją ir kreipiantis į darbo ginčų komisiją teiktą tokį darbuotojo prašymą, laikytina, kad ieškinys tenkintas penkiasdešimčia procentų, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 1077 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą  (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1, 2 dalys). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 – 260 straipsniais, 263 – 265 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

N U S P R E N D Ė :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transologistics24“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Transologistics24“, j.a.k.304304352, su atsakovu V. T.., a. k. (duomenys neskelbtini) už šalis siejusį darbo santykių laikotarpį yra visiškai atsiskaičiusi.

Pripažinti, kad V. T.., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo sutartis su ieškove UAB „Translogistics24“, j.a.k.304304352, pasibaigė 2019 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Transologistics24“, j.a.k.304304352, pranešti valstybinio socialinio  draudimo fondo valdybai apie darbo santykių su V. T. pasibaigimo faktą ir atlikti su tuo susijusius pakeitimus viešame registre.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transologistics24“, j.a.k.304304352, iš atsakovo V. T.., a. k. (duomenys neskelbtini) 1077 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. DGKS-2033 darbo byloje Nr. APS-131-2302 pripažinti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Gitana Butrimaitė