VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuotojo asmens) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-26 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad dirbo kenksmingomis sąlygomis įmonėje „Venta“ laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1994 m. Nurodė, jog kreipėsi į suinteresuotąjį asmenį, prašydama skirti jai kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, kadangi įmonėje dirbo precizinės fotolitografijos operatorės pareigose. Paaiškino, jog jos darbas buvo susijęs su įvairiomis kenksmingomis rūgštimis, šarmais, darbas visą dieną su mikroskopu. Suinteresuotojo asmens sprendimu pareiškėjos prašymas skirti jai kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas buvo atmestas, kadangi pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nėra įrašų apie pareiškėjos darbą kenksmingomis darbo sąlygomis.

2. Suinteresuotasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad juridinę reikšmę turintį faktą įmanoma nustatyti tik tuomet, kai kita tvarka negalima gauti duomenų apie tam tikrus faktus ir jų buvimą ar nebuvimą. Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Pareigybės, kurios laikytos kaip darbas kenksmingomis sąlygomis, buvo nurodytos sąrašuose, kuriuos tvirtindavo SSRS Ministrų Tarybos nutarimais, ir pareiškėjos nurodyta pareigybė sąrašuose nebuvo minima. Teigė, jog pareiškėjos nurodomas buhalterinis šifras, patvirtinantis aplinkybę, kad pareiškėjai buvo mokamas priedas už darbą, patvirtina ir aplinkybes, kad jai buvo suteikiama teisė į papildomas atostogas ir sutrumpintą darbo dieną. Priimdamas sprendimą, suinteresuotasis asmuo vadovaujasi nuostatais ir įstatymais, o ne gamyklų vadovų įsakymais patvirtintais pareigybių sąrašais, į kuriuos įrašytiems darbuotojams suteikiamos papildomos atostogos bei sutrumpinta darbo diena. Nesant pareiškėjos pareigybės patvirtintuose sąrašuose, nėra galimybės konstatuoti, kad pareiškėja dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis. Nurodė, jog esant išlikusiems dokumentams apie pareiškėjos darbą įmonėje „Venta“ laikotarpiu nuo 1984 m. birželio 4 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. nėra pagrindo nustatyti prašomo juridinę reikšmė turinčio fakto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-05-26 sprendimu pareiškimą patenkino.

4. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, jog kompensacijos už darbą kenksmingomis sąlygomis apskaičiavimą reglamentuoja 1994-07-18 Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas Nr. I-549, Lietuvos Respublikos pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670 bei Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr. 267 „Dėl kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos patvirtinimo“. Išvardytuose teisės aktuose yra nurodyta, kokie dokumentai privalo būti pateikti, apskaičiuojant kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas bei kaip jos apskaičiuojamos. Pareiškėjos teigimu, kiekviename darbo užmokesčio lapelyje yra užšifruotas buhalterinis šifras „047“, kuris nurodo, jog pareiškėja dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis. Be to, pareiškėja nurodė dirbdavusi visą darbo dieną su mikroskopu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja dirbo mikroschemų gamyboje, todėl akivaizdu, jog ji privalėjo dirbti su mikroskopu. Pagal Vilniaus regioninio valstybės archyvo pateiktą didesnio kenksmingumo darbų sąrašo papildymą matyti, kad darbuotojai, dirbantys su mikroskopais daugiau kaip 50 proc. darbo laiko, buvo laikomi dirbantys kenksmingomis sąlygomis.

5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo 2019-02-05 pranešimas Nr. A101-408/19(2.5.1.9-PD1) patvirtina, kad pareiškėja negali kitokia nei teismine tvarka gauti minėtą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, kadangi minėti dokumentai nebuvo perduoti archyvui arba jie neišliko. Iš išlikusių dokumentų suinteresuotasis asmuo neturi galimybės nustatyti, kad pareiškėja tikrai dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis, kadangi tiesioginiai įrodymai nėra išlikę. Priėjo išvadą, kad išanalizavus įrodymų visumą, išklausius liudytojų parodymus, labiausiai tikėtina išvada, kad prašomu nustatyti laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1994 m. D. T. (pavardė iki santuokos N.) įmonėje „Venta“ dirbo kenksmingomis sąlygomis. Šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismo nuomone, patvirtina byloje esantys darbo užmokesčio lapeliai, darbuotojų, dirbusių kenksmingomis sąlygomis, sąrašai, darbuotojų, kuriems buvo mokami priedai ir suteikiamos papildomos atostogos už darbą kenksmingomis sąlygomis, sąrašai ir jų pareigybės, kur tiesiogiai nurodyta, kokių profesijų darbuotojai bei su kokiais įtaisais ar prietaisais dirbantys darbuotojai buvo laikomi dirbantys kenksmingomis sąlygomis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. T. (pavardė iki santuokos N.) laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1994 m. įmonėje „Venta“ dirbo kenksmingomis sąlygomis.

III. Apeliacinio skundoir atsiliepimo į juos argumentai

6. ApeliantasValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriusprašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-26 sprendimą civilinėje byloje Nr.e2YT-5456-820/2020 ir priimti naują sprendimą.

7. Apeliantas teigia, jog kaip ir iki 1994-12-31, taip ir šiuo metu, nustatant, ar asmuo įgijo teisę gauti kompensaciją, vadovaujamasi buvusios SSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtintais Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašais Nr. 1 ir Nr. 2 su papildymais ar pakeitimais, įsigaliojusiais iki 1990-03-11. Teigia, jog D. T. 2019-05-13 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo. Pareiškėja 1984–1994 metų laikotarpiu dirbo mokslinio tyrimo instituto „Venta“ gamykloje. Ši gamykla gamino elektroninės technikos gaminius. Šios gamybos darbuotojų, kurie turi teisę į kompensaciją, profesijos ir pareigybės įvardytos Sąrašo Nr. 1 XIII skyriuje ir Sąrašo Nr. 2 XVII skyriuje „Radiotechnikos gamyba“. Pareiškėja pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo 2019-02-05 išduotą pažymą Nr. A101-408/19(2.5.1.9-PD1) „Dėl duomenų apie D. T. (N.) darbo stažą kenksmingomis darbo sąlygomis“ su jame nurodytais pridėtais dokumentais (6 lapai) bei archyvo 2019-04-02 išduotą pažymą Nr. A101-1171/19(2.5.1.9-PD1) „Dėl duomenų apie D. T. (N.) gautas pajamas“ su jame nurodytais pridėtais dokumentais. Pateiktuose dokumentuose yra mokslinio tyrimo instituto „Venta“ gamyklos 1984-06-04 įsakymo Nr. 159/156, kuriuo pareiškėja D. T. priimta į darbą precizinės fotolitografijos operatore, kopija. Archyvo su 2019-04-02 pažyma pateiktose 1984–1994 m. D. T. (N.) asmens sąskaitų kortelių kopijose pareiškėjos pareigos taip pat nurodytos „precizinės fotolitografijos operatorius“. Teigia, kad išlikę pirminiai dokumentai patvirtina, jog D. T. 1984-06-04–1994-12-31 laikotarpiu dirbo precizinės fotolitografijos operatore, o tokia profesija nenumatyta nei Sąrašo Nr. 1 XIII skyriuje, nei Sąrašo Nr. 2 XVII skyriuje, todėl jos darbo laikotarpiai minėtose pareigose į darbo laiką kompensacijai gauti neįskaityti. Išnagrinėjęs kompensacijos byloje esančius dokumentus, Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. (10.8) VPE_SP5-1462 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas D. T.“ atsisakė skirti kompensaciją, nes D. T. nėra dirbusi darbų, nurodytų Sąraše Nr. 1 arba Sąraše Nr. 2.

8. Apeliantas paaiškina, jog priimdamas sprendimą dėl kompensacijos skyrimo, Vilniaus skyrius vadovaujasi Pensijų įstatymu ir nuostatais, o ne gamyklų, įmonių direktorių įsakymais patvirtintais sąrašais profesijų ir pareigų, kuriose dirbant darbuotojams suteikiamos papildomos atostogos ar sutrumpinta darbo diena už kenksmingas sąlygas. Kompensacijos gavimui būtinas ne tik darbas kenksmingomis, sunkiomis ir pan. sąlygomis, bet tie darbai turi būti numatyti Sąrašuose Nr. 1 arba Nr. 2. Tam tikrų lengvatų (pvz. papildomos atostogos, priemokos ir pan.) suteikimas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nesuteikia teisės į kompensaciją, jeigu dirbtas darbas, profesija ar pareigybė neįtraukti į Sąrašus Nr. 1 ar Nr. 2. Pareiškėjai taikytos lengvatos už darbą esant kenksmingiems darbo faktoriams, nustatytos darbo įstatymais, o taip pat Valstybinės mikroelektronikos įmonės „Venta“ Profesijų ir pareigybių, kuriose dirbant suteikiama teisė į papildomas atostogas ir sutrumpintą darbo dieną, sąrašas (jame įvardyta „precizinės fotolitografijos operatoriaus“ profesija) nesuponuoja jos teisės į kompensaciją, nes kaip minėta, ši profesija iki 1990 m. kovo 11 d. nebuvo įtraukta į Sąrašus Nr. 1 arba Nr. 2, Sąrašuose nustatytas gamybos šakų, darbų, profesijų ir pareigų sąrašas yra baigtinis ir plečiamai negali būti aiškinamas.

9. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nurodo, jog apeliantas didelę reikšmę suteikia pačiam profesijos pavadinimui, tačiau nesigilina, kokiomis kenksmingomis sąlygomis bei medžiagomis dirba precizinės fotolitografijos operatorius. Toks apelianto argumentas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kad socialinės apsaugos srityje negali būti teikiamas prioritetas teisės formai (pareigų pavadinimas sąrašuose) neatsižvelgiant į teisės normos turinį, jos tikslą (faktiškai atlikto darbo pobūdį, sąlygas, kenksmingumą nusakančius požymius ir trukmę) ir tokiu būdu negali sutrukdyti asmeniui gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje A-1062-756/2015). Paaiškina, jog precizinės fotolitrografijos operatorius atlieka daugybę sveikatai kenksmingą operacijų (pvz. ėsdinimas) bei dirba su kenksmingomis sveikatai medžiagomis. Operacijos, kurias atlieka precizinės fotolitrografijos operatorius bei kenksmingos medžiagos, yra įvardintos Sąrašuose. Be to, kokiomis kenksmingomis sąlygomis dirba precizinės fotolitrografijos operatorius, yra išsamiai apibūdinta teismo posėdžio metu, liudytojų parodymuose.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

12. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad dirbo kenksmingomis sąlygomis įmonėje „Venta“ laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1994 m. Suinteresuotasis asmuo tvirtina, jog archyvo su 2019-02-05 pažyma pateiktuose dokumentuose yra gamyklos prie mokslinio tyrimo instituto „Venta“ 1984-06-04 įsakymo Nr. 159/156, kuriuo pareiškėja D. T. priimta į darbą precizinės fotolitografijos operatore, kopija. Archyvo su 2019-04-02 pažyma pateiktose 1984–1994 m. D. T. (N.) asmens sąskaitų kortelių kopijose pareiškėjos pareigos taip pat nurodytos „precizinės fotolitografijos operatorius“. Teigia, jog išlikę pirminiai dokumentai patvirtina, jog D. T. 1984-06-04–1994-12-31 laikotarpiu dirbo precizinės fotolitografijos operatore, o tokia profesija nenumatyta nei Sąrašo Nr. 1 XIII skyriuje, nei Sąrašo Nr. 2 XVII skyriuje, todėl jos darbo laikotarpiai minėtose pareigose į darbo laiką kompensacijai gauti neįskaityti.

13. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas (toliau– kompensacijos) buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau– Pensijų įstatymas), įsigaliojusio nuo 1995 m. sausio 1 d., 56 straipsniu, naujos redakcijos Pensijų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2005 m. liepos 1 d., 67 straipsniu ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintu Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu (2009 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1782 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.). Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2: vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų; vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus. Buvusios SSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtintuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose (toliau – Sąrašai) Nr. 1 ir Nr. 2, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 1990 m. kovo 11 d., nurodytos pareigos ir profesijos, suteikiančios teisę gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas, kurios skiriamos tik už darbus kenksmingomis sąlygomis. Tvarkos aprašo 14 punkte nustatytas baigtinis sąrašas dokumentų, kurie laikomi įrodymais, reikalingais kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas skirti, t. y. darbo knygelės, įskaitant į kompensacijai skirti reikiamą stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir kurie patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos ar organizacijos antspaudu; darbo stažo pažymėjimai, darbdavių išduoti remiantis turimais dokumentais; valstybinės archyvų sistemos įstaigų pažymėjimai arba šiose įstaigose saugomų dokumentų nuorašai ar išrašai; darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį patikslinančios pažymos, pažymėjimai, darbdavių ar valstybinės archyvų sistemos įstaigų išduoti remiantis turimais dokumentais.

14. Pagal Vilniaus regioninio valstybės archyvo pateiktą Mokslinio tyrimo instituto „VENTA“ Padidinto kenksmingumo darbų sąrašo papildymą matyti, kad darbuotojai, dirbantys su mikroskopais daugiau kaip 50 proc. darbo laiko buvo laikomi dirbantys kenksmingomis sąlygomis. Pareiškėja dirbo mikroschemų gamyboje, todėl ji privalėjo dirbti su mikroskopu. Pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu pareiškėja bei liudytojai paaiškino, jog pareiškėjos darbas buvo susijęs su kenksmingomis rūgštimis, šarmais, darbas visą dieną prie mikroskopo. Pastebėtina, jog Sąrašo Nr.2 16 punkte nurodyti darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su koncentruotomis rūgštimis, šarmais, dimetilformamidu, dimetilacetamidu, jei darbo vietoje šių medžiagų koncentracija viršija leistinumas normas. Pareiškėjai taip pat buvo taikytos lengvatos už darbą, esant kenksmingiems darbo faktoriams, nustatytos darbo įstatymuose, o taip pat Valstybinės mikroelektronikos įmonės „Venta“ Profesijų ir pareigybių, kuriose dirbant suteikiama teisė į papildomas atostogas ir sutrumpintą darbo dieną, sąrašu.

15. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog kompensacijų apskaičiavimo tvarkos apraše papildomų reikalavimų ir apribojimų (pavyzdžiui, pareigos turi būti tiksliai apibrėžtos ir negali būti kitų pavadinimų) nenumatyta, t. y. preziumuojama, jog pareigų pavadinimas gali būti ir iš kelių ar keliolikos žodžių, tačiau privalu išsiaiškinti, ar asmuo dirbo Sąraše Nr. 2 numatytus darbus, o ne vadovautis vien formalia situacijos samprata. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 1984–1994 metų laikotarpiu dirbo mokslinio tyrimo instituto „Venta“ gamykloje. Ši gamykla gamino elektroninės technikos gaminius. Pareiškėja dirbo darbą, pavadintą „precizinės fotolitografijos operatorius“ ir tai atitinka darbą įtrauktą į Sąrašo Nr. 2 16 punktą- darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su koncentruotomis rūgštimis, šarmais, dimetilformamidu, dimetilacetamidu, jei darbo vietoje šių medžiagų koncentracija viršija leistinumas normas. Atmestinas apelianto argumentas, jog būtent tai, kad tokia profesija, pagal kurią dirbo pareiškėja (precizinės fotolitografijos operatore), nėra įrašyta į Sąrašą Nr. 2 nesuteikia pareiškėjai teisės į kompensaciją už darbą kenksmingomis sąlygomis.

16. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. T. (ankstesnė pavardė N.) laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1994 m. įmonėje „Venta“ dirbo kenksmingomis sąlygomis. Suinteresuotojo asmens apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-26 sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti suinteresuotojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-26 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje– Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-26 sprendimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.