Baudžiamoji byla Nr. 1-3-333/2013
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-05046-2009-4
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.3.6.4.5; 2.3.6.4.4;
1.2.18.8; 1.2.18.10;
1.1.3.7; 1.1.7.2.4
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 22 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant D. S. ir L. J., dalyvaujant prokurorui J. V., gynėjams L. G., V. J. ir UAB „A.“ atstovui advokatui S. K., specialistėms I. Š. ir J. T. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d.
V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d.
UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
2008-01-01 – 2009-10-01 laikotarpiu, Alytuje, R. Ž., būdamas UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir atsakingu už apskaitos bendrovėje organizavimą, pateikdamas įtraukti į apskaitą realiai neįvykusias darbo užmokesčio išmokėjimo bendrai 2 775,28 Lt sumai ūkines operacijas, nepateikdamas įtraukti į apskaitą už prekių gabenimą gautų 6300 Lt pajamų, bendrovės dirbantiesiems išmokėdamas darbo užmokestį, komandiruotpinigius ir kelionės išlaidas bendrai 180 581,17 Lt sumai, šiems pinigams išmokėti nepateikdamas apskaitai ūkines operacijas - pinigų išmokėjimą - pagrindžiančių dokumentų. Tokiu būdu be apskaitos panaudodamas pinigines lėšas bendrai 189 656,45 Lt sumai, taip be apskaitos panaudodamas šias pinigines lėšas, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens - UAB ,,A.“ - veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:
pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str.1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose,
pateikė įvertinimui tvarkomoje apskaitoje suklastotus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose įrašytos melagingos žinios apie J. R. išmokėtas darbo užmokesčio sumas: 2009-02-17 žiniaraštį Nr.01- 934,41 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. sausio mėn., 2009-03-16 žiniaraštį Nr.02 - 1133,22 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. vasario mėn.; 2009-04-15 žiniaraštį Nr.04 - 332,64 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. kovo mėn.; 2009-05-15 žiniaraštį Nr.06 - 46,01 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. balandžio mėn., žinodamas, kad šių sumų realiai J. R. neišmokėjo ir už J. R. žiniaraščiuose pasirašė kitas asmuo, tokiu būdu be apskaitos panaudodamas šias pinigines lėšas;
pateikė įvertinimui tvarkomoje apskaitoje suklastotą 2008-03-21 mokomąjį žiniaraštį Nr.5, kuriame įrašytos melagingos žinios, kad A. J. išmokėta 329 Lt atostoginių, žinodamas, kad realiai A. J. šios sumos neišmokėjo ir už A. J. žiniaraštyje pasirašė kitas asmuo, tokiu būdu be apskaitos panaudodamas šias pinigines lėšas;
iš bendrovės buhalterinėje apskaitoje neįvertintų piniginių lėšų išmokėdamas darbuotojams 180 581,17 Lt darbo užmokesčio, komandiruotpinigių ir kelionės išlaidų, šioms ūkinėms operacijoms pagrįsti nesurašė jokių juridinę galią turinčių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir nepateikė jokių duomenų ir dokumentų apie šias įvykusiais ūkines operacijas įvertinimui buhalterinėje apskaitoje bei suvestiniuose registruose, tokiu būdu be apskaitos panaudojo šias pinigines lėšas, dėl ko suvestiniame registre „Didžioji knyga“ 2010-10-01 įrašyti neteisingi duomenys apie bendrovės įsiskolinimą darbuotojams bendrai 398 542,68 Lt sumai, nors turėjo būti įrašytas įsiskolinimas bendrai 112 524,91 Lt sumai:
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-10-01 M. O. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 29 529,19 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas M. O. 36 926,78 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 7 397,63 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-06 A. J. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 39 147,85 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas A. J. 40 491,41 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 1 343,56 Lt ;
laikotarpiu nuo 2009-03-20 iki 2009-08-06 V. K. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 6 509,46 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas V. K. 12 776,12 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 6 266,66 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-09-10 iki 2010-10-01 V. S. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 5 261,13 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas V. S. 15 251,03 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 9 989,90 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-05-22 iki 2008-08-18 E. L. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 5 079,71 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas E. L. 6135 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 1 055,29 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-01-21 iki 2010-10-01 J. G. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 25 264,46 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas J. G. 26 227,17 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 962,71 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-22 V. B. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 25 523,74 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas V. B. 34 089,27 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 8 565,53 Lt;
laikotarpiu nuo 2009-01-14 iki 2010-10-01 A. K. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 2 312,54 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas A. K. 23523,99 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 21 211,45 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-08-18 iki 2008-10-31 R. A. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 4 924,98 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas R. A. 3383,88 Lt, nors realiai sumokėta 1541,10 Lt daugiau, negu įsiskolinimas;
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-02-17 A. A. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 12 243,10 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas A. A. 17 707,93 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 5464,83 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-10-01 D. Z. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 23 954,76 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas D. Z. 76526,01 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 52571,25 Lt;
nepateikė įvertinimui bendrovės tvarkomojoje apskaitoje, iš V. S. gautų 6300 Lt, gautų 2009 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės, užsiimančios dėvėtų drabužių prekyba, esančios Panevėžio mieste, už prekių gabenimą.
Tuo R. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.
Taip pat 2008-10-09 – 2010-10-01 laikotarpiu, Alytuje, R. Ž., būdamas UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, siekdamas išvengti 370 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 524 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, 1093 Lt PVM ir 1041 Lt pelno mokesčio, bendrai 3028 Lt mokesčių, nepateikė už atliktą paslaugą gautų 6300 Lt, dėl ko į metines pajamų mokesčio deklaracijas, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų finansines ataskaitas buvo įrašyti neteisingi duomenys apie bendrovės pajamas, pelną ir turto naudojimą ir šios deklaracijos pateiktos VSDF Alytaus skyriui ir Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui, o būtent:
pažeisdamas 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 1 d. nurodymus, kad Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį,
pažeisdamas 2004-11-04 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX–2535 9 str. 1 d. nurodymus, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti (įmokos skaičiuojamos pagal 2008-12-18 VSDF 2009 m. biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr. XI-70, įmokų tarifus), 9 str. 2 d. nurodymus, kad apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d.,
pažeisdamas LR Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 17 str. 2 d., kur sakoma, kad Draudėjai moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos už asmenis dirbančius pagal darbo sutartis,
- finansinėje ataskaitoje forma Nr.SAMF4 už 2008 m. III ketvirtį, kurios 1 lentelėje F6 eilutėje ,,Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ įrašyta 1541 Lt mažiau išmokų, nei realiai išmokėta R. A., 2 lentelėje ,,VSD ir sveikatos draudimo įmokos“ M3 eilutėje ,,Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ įrašyta 524 Lt mažiau VSD ir sveikatos draudimo įmokų, finansinėje ataskaitoje forma Nr.SAM3SD už 2008 m. III ketvirtį, 14 eilutėje ,,R. A." A11 laukelyje įrašyta 1541 Lt mažiau išmokų, A12 laukelyje įrašyta 524 Lt mažiau įmokų ir šios deklaracijos 2008-10-09 pateiktos VSDF Alytaus skyriui, tokiu būdu vengė mokėti 524 Lt VSD ir sveikatos draudimo įmokų;
- metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio, deklaracijoje FR0573A už 2008 metus, kurios 18 eilutės A10 laukelyje ,,Išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ įrašyta 1541 Lt mažesnė suma, A12 ir A13 eilutėse ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ įrašyta 370 Lt mažesnė suma, ir ši deklaracija 2009-02-17 pateikta Alytaus apskrities VMI, tokiu būdu vengė mokėti 370 Lt GPM;
- 2009-10-26 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje FR0600, kurios 11 eilutėje ,,PVM apmokestinami tiekimai“ įrašyta 5 207 Lt mažiau gautų apmokestinamų pajamų, 26 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 31 eilutėje „Mokėtina į biudžetą arba grąžintina iš biudžeto PVM“ įrašyta 1093 Lt mažiau pardavimo PVM, negu turėjo būti deklaruota, ir 2009-11-24 ši deklaracija pateikta Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui, tokiu būdu vengė mokėti 1093 Lt PVM;
- 2010-03-25 Metinės pelno mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2009 m., kurios 18, 44, 46, 48, 85, 56, 88 eilutėse įrašė 5 207 Lt mažiau gautų pajamų, pelno ir pelno mokesčio sumą, 69, 73 eilutėse įrašė 1041 Lt mažiau pelno mokesčio ir ši deklaracija 2010-10-01 pateikta Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui, tokiu būdu vengė mokėti 1041 Lt pelno mokesčio.
Tuo R. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 220 str. 1 d.
UAB „A.“, būdama juridiniu asmeniu (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)), atstovaujama direktoriaus R. Ž., kuris turėjo teisę ją atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kuris veikė UAB „A.“ vardu, UAB „A.“ naudai ir interesais Alytaus mieste, 2008-01-01 – 2009-10-01 laikotarpiu, veikdama vieninga tyčia, direktoriui R. Ž. pateikus įvertinti apskaitoje realiai neįvykusias darbo užmokesčio išmokėjimo bendrai 2 775,28 Lt sumai ūkines operacijas, nepateikus įvertinti apskaitoje darbo užmokesčio, komandiruotpinigių ir kelionės išlaidų išmokėjimo darbuotojams ūkinių operacijų 180 581,17 Lt sumai, nepateikus įvertinti apskaitoje už prekių gabenimą gautų 6300 Lt pajamų, tokiu būdu be apskaitos panaudojus pinigines lėšas 189 656,45 Lt sumai, taip be apskaitos panaudojo šias pinigines lėšas ir apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens - UAB ,,A.“ - veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:
pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str.1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose,
įvertino tvarkomoje apskaitoje suklastotus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose įrašytos melagingos žinios apie J. R. išmokėtas darbo užmokesčio sumas: 2009-02-17 žiniaraštį Nr.01- 934,41 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. sausio mėn., 2009-03-16 žiniaraštį Nr.02 - 1133,22 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. vasario mėn.; 2009-04-15 žiniaraštį Nr.04 - 332,64 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. kovo mėn.; 2009-05-15 žiniaraštį Nr.06 - 46,01 Lt darbo užmokesčio už 2009 m. balandžio mėn., žinant, kad šių sumų realiai J. R. neišmokėjo ir už J. R. žiniaraščiuose pasirašė kitas asmuo, ir be apskaitos panaudojo šias pinigines lėšas;
įvertino tvarkomoje apskaitoje suklastotą 2008-03-21 mokomąjį žiniaraštį Nr. 5, kuriame įrašytos melagingos žinios, kad A. J. išmokėta 329 Lt atostoginių, žinant, kad realiai A. J. šios sumos neišmokėjo ir už A. J. žiniaraštyje pasirašė kitas asmuo, ir be apskaitos panaudojo šias pinigines lėšas;
iš buhalterinėje apskaitoje neįvertintų piniginių lėšų, išmokėjus darbuotojams 180 581,17 Lt darbo užmokesčio, komandiruotpinigių ir kelionės išlaidų, šioms ūkinėms operacijoms pagrįsti nesurašė jokių juridinę galią turinčių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir nepateikė jokių duomenų ir dokumentų apie šias įvykusiais ūkines operacijas įvertinimui buhalterinėje apskaitoje bei suvestiniuose registruose, be apskaitos panaudojo šias pinigines lėšas, dėl ko suvestiniame registre „Didžioji knyga“ 2010-10-01 įrašė neteisingus duomenis apie savo įsiskolinimą darbuotojams 398 542,68 Lt sumai, nors turėjo būti įrašytas įsiskolinimas 112 524,91 Lt sumai, sekančiai:
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-10-01 M. O. išmokėjo įvairia valiuta 29529,19 Lt, apskaitoje įvertino 36 926,78 Lt įsiskolinimą M. O., nors realiai įsiskolinimas sudarė 7 397,63 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-06 A. J. išmokėjo įvairia valiuta 39147,85 Lt, apskaitoje įvertino 40 491,41 Lt įsiskolinimą A. J., nors realiai įsiskolinimas sudarė 1 343,56 Lt ;
laikotarpiu nuo 2009-03-20 iki 2009-08-06 V. K. išmokėjo įvairia valiuta 6509,46 Lt, apskaitoje įvertino 12 776,12 Lt įsiskolinimą V. K., nors realiai įsiskolinimas sudarė 6 266,66 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-09-10 iki 2010-10-01 V. S. išmokėjo įvairia valiuta 5261,13 Lt, apskaitoje įvertino 15 251,03 Lt įsiskolinimą V. S., nors realiai įsiskolinimas sudarė 9 989,90 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-05-22 iki 2008-08-18 E. L. išmokėjo įvairia valiuta 5079,71 Lt, apskaitoje įvertino 6135 Lt įsiskolinimą E. L., nors realiai įsiskolinimas sudarė 1 055,29 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-01-21 iki 2010-10-01 J. G. išmokėjo įvairia valiuta 25 264,46 Lt, apskaitoje įvertino 26 227,17 Lt įsiskolinimą J. G., nors realiai įsiskolinimas sudarė 962,71 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-22 V. B. išmokėjo įvairia valiuta 25523,74 Lt, apskaitoje įvertino 34 089,27 Lt įsiskolinimą V. B., nors realiai įsiskolinimas sudarė 8 565,53 Lt;
laikotarpiu nuo 2009-01-14 iki 2010-10-01 A. K. išmokėjo įvairia valiuta 2 312,54 Lt, apskaitoje įvertino 23523,99 įsiskolinimą A. K. Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 21 211,45 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-08-18 iki 2008-10-31 R. A. išmokėjo įvairia valiuta 4924,98 Lt, apskaitoje įvertino 3383,88 Lt įsiskolinimą R. A., nors realiai sumokėjo 1541,10 Lt daugiau, negu įsiskolinimas;
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-02-17 A. A. išmokėjo įvairia valiuta 12 243,10 Lt, apskaitoje įvertino 17 707,93 Lt įsiskolinimą A. A., nors realiai įsiskolinimas sudarė 5464,83 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-10-01 D. Z. išmokėjo įvairia valiuta 23954,76 Lt, apskaitoje įvertino 76526,01 Lt įsiskolinimą D. Z., nors realiai įsiskolinimas sudarė 52571,25 Lt;
tvarkomojoje apskaitoje neapskaitė iš V. S. 2009 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, gautų 6300 Lt, gautų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės, užsiimančios dėvėtų drabužių prekyba, esančios Panevėžio mieste, už prekių gabenimą.
Tuo UAB „A.“ padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 20 str. 2 d. bei 222 str. 1 d.
Taip pat UAB „A.“, būdama juridiniu asmeniu (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)), atstovaujama direktoriaus R. Ž., kuris turėjo teisę ją atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir, kuris veikė UAB „A.“ vardu, UAB „A.“ naudai ir interesais, Alytaus mieste, 2008-01-01 – 2009-10-01 laikotarpiu, veikiant vieninga tyčia, siekdama savo naudai išvengti 370 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 524 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, 1093 Lt PVM ir 1041 Lt pelno mokesčio, bendrai 3028 Lt mokesčių, nepateikė už atliktą paslaugą gautų 6300 Lt, dėl ko į metines pajamų mokesčio deklaracijas, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų finansines ataskaitas buvo įrašyti neteisingi duomenys apie bendrovės pajamas, pelną ir turto naudojimą ir šias deklaracijas pateikė VSDF Alytaus skyriui ir Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui, o būtent:
pažeisdamas 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 1 d. nurodymus, kad Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį,
pažeisdamas 2004-11-04 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX–2535 9 str. 1 d. nurodymus, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti (įmokos skaičiuojamos pagal 2008-12-18 VSDF 2009 m. biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr. XI-70, įmokų tarifus), 9 str. 2 d. nurodymus, kad apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d.,
pažeisdamas LR Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 17 str. 2 d., kur sakoma, kad Draudėjai moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos už asmenis dirbančius pagal darbo sutartis,
- finansinę ataskaitą forma Nr.SAMF4 už 2008 m. III ketvirtį, kurios 1 lentelėje F6 eilutėje ,,Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ įrašyta 1541 Lt mažiau išmokų, nei realiai išmokėta R. A., 2 lentelėje ,,VSD ir sveikatos draudimo įmokos“ M3 eilutėje ,,Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ įrašyta 524 Lt mažiau VSD ir sveikatos draudimo įmokų, finansinėje ataskaitoje forma Nr.SAM3SD už 2008 m. III ketvirtį, 14eilutėje ,,R. A." A11 laukelyje įrašyta 1541 Lt mažiau išmokų, A12 laukelyje įrašyta 524 Lt mažiau įmokų ir šias deklaracijas 2008-10-09 pateikė VSDF Alytaus skyriui, tokiu būdu vengė mokėti 524 Lt VSD ir sveikatos draudimo įmokų;
- metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją FR0573A už 2008 metus, kurios 18 eilutės A10 laukelyje ,,Išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ įrašyta 1541 Lt mažesnė suma, A12 ir A13 eilutėse ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ įrašyta 370 Lt mažesnė suma, ir šią deklaraciją 2009-02-17 pateikė Alytaus apskrities VMI, tokiu būdu vengė mokėti 370 Lt GPM;
- 2009-10-26 Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją FR0600, kurios 11 eilutėje ,,PVM apmokestinami tiekimai“ įrašyta 5 207 Lt mažiau gautų apmokestinamų pajamų, 26 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 31 eilutėje „Mokėtina į biudžetą arba grąžintina iš biudžeto PVM“ įrašyta 1093 Lt mažiau pardavimo PVM, negu turėjo būti deklaruota, ir 2009-11-24 šią deklaraciją pateikė Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui, tokiu būdu vengė mokėti 1093 Lt PVM;
- 2010-03-25 Metinės pelno mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini) už 2009 m., kurios 18, 44, 46, 48, 85, 56, 88 eilutėse įrašė 5 207 Lt mažiau gautų pajamų, pelno ir pelno mokesčio sumą, 69, 73 eilutėse įrašė 1041 Lt mažiau pelno mokesčio ir šią deklaraciją 2010-10-01 pateikė Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui, tokiu būdu vengė mokėti 1041 Lt pelno mokesčio.
Tuo UAB “A.” padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 20 str. 2 d. bei 220 str. 1 d.
Taip pat V. T. buvo kaltinama tuo, kad 2008-01-01 – 2009-10-13 laikotarpiu, Alytuje, būdama UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vyriausiąja buhaltere, bendrais veiksmais su direktoriumi R. Ž., neįvertindama darbo užmokesčio, komandiruotpinigių ir kelionės išlaidų išmokėjimo darbuotojams ūkinių operacijų bendrai 300 830,63 Lt sumai, bendrovės kasoje ir suvestiniuose registruose neįvertino realiai įvykusių ūkinių operacijų - pagal kasos išlaidų orderius darbuotojams išduotų grynų pinigų įvairia valiuta 366 353,63 Lt, be apskaitos panaudodama šias pinigines lėšas ir tokiu būdu apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens - UAB ,,A.“ - veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:
pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str.1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose,
- iš bendrovės buhalterinėje apskaitoje neįvertintų piniginių lėšų R. Ž. išmokėjus darbuotojams 300 830,80 Lt darbo užmokesčio, komandiruotpinigių ir kelionės išlaidų, šioms ūkinėms operacijoms pagrįsti nesurašė jokių juridinę galią turinčių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir nepateikė jokių duomenų ir dokumentų apie šias įvykusiais ūkines operacijas įvertinimui buhalterinėje apskaitoje bei suvestiniuose registruose, tokiu būdu be apskaitos panaudojo šias pinigines lėšas, dėl ko suvestiniame registre „Didžioji knyga“ 2010-10-01 įrašyti neteisingi duomenys apie bendrovės įsiskolinimą darbuotojams bendrai 519 024,56 Lt sumai, nors turėjo būti įrašytas įsiskolinimas bendrai 218 193,76 Lt sumai,:
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-10-01 M. O. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 29 529,19 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas M. O. 36 926,78 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 7 397,63 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-06 A. J. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 39 147,85 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas A. J. 40 491,41 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 1 343,56 Lt ;
laikotarpiu nuo 2009-03-20 iki 2009-08-06 V. K. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 6 509,46 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas V. K. 12 776,12 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 6 266,66 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-09-10 iki 2010-10-01 V. S. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 5 261,13 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas V. S. 15 251,03 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 9 989,90 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-05-22 iki 2008-08-18 E. L. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 5 079,71 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas E. L. 6135 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 1 055,29 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-01-21 iki 2010-10-01 J. G. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 25 264,46 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas J. G. 26 227,17 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 962,71 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-22 V. B. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 25 523,74 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas V. B. 34 089,27 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 8 565,53 Lt;
laikotarpiu nuo 2009-01-14 iki 2010-10-01 A. K. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 2 312,54 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas A. K. 23523,99 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 21 211,45 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-08-18 iki 2008-10-31 R. A. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 4 924,98 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas R. A. 3383,88 Lt, nors realiai sumokėta 1541,10 Lt daugiau, negu įsiskolinimas;
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-02-17 A. A. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 12 243,10 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas A. A. 17 707,93 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 5464,83 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-10-01 A. N. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 18 937,83 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas A. N. 72080,63 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 53142,80 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-10-01 Ž. S. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 6 306,80 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas Ž. S. 53967,23 Lt, nors realiai sumokėta 9096,57 Lt daugiau negu įsiskolinimas;
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-10-01 D. Z. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 23 954,76 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas D. Z. 76526,01 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 52571,25 Lt;
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-10-01 A. Z. išmokėtiems įvairia valiuta bendrai 3 8248 Lt, dėl ko buvo įvertintas bendrovės įsiskolinimas A. Z. 99870,62 Lt, nors realiai įsiskolinimas sudarė 61622,62 Lt;
neįvertino bendrovės apskaitoje bendrovės darbuotojams pagal kasos išlaidų orderius išduotų pinigų sekančiai:
- pagal 2009-08-07 kasos išlaidų orderį Nr. 06 V. B. išduotų 35 000 GBP;
- pagal 2009-01-15 kasos išlaidų orderį Nr. 01 A. K. išduotų 30 000 EUR;
- pagal 2009-10-13 kasos išlaidų orderį Nr. 07 A. N. išduotų 5 100 GBP;
- pagal 2009-02-21 kasos išlaidų orderį Nr.05 Ž. S. išduotų 10 000 GBP ir pagal 2009-08-20 kasos išlaidų orderį Nr.07 Ž. S. išduotų 6 000 GBP, viso 16 000 GBP;
- pagal 2009-02-05 kasos išlaidų orderį Nr.04 A. Z. išduotų 10 000 GBP,
Tuo V. T. kaltinta padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.
Taip pat ji kaltinta tuo, kad 2009-04-20 – 2010-02-12 laikotarpiu, Alytuje, būdama UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vyriausiąja buhaltere, bendrais veiksmais su direktoriumi R. Ž., siekdama išvengti 33 476 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 90 648 Lt valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, bendrai 124 124 Lt mokesčių, neįtraukė į apskaitą darbo užmokesčio, komandiruotpinigių ir kelionės išlaidų išmokėjimo darbuotojams bendrai 300 830,80 Lt sumai, neįvertino apskaitoje darbuotojams išduotų iš kasos grynų pinigų bendrai 366 353,63 Lt sumai ir į metines pajamų mokesčio deklaracijas, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų finansines ataskaitas įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną ir turto naudojimą ir šias deklaracijas pateikė VSDF Alytaus skyriui ir Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui, o būtent:
pažeisdama 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 1 d. nurodymus, kad Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį,
pažeisdama 2004-11-04 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX–2535 9 str. 1 d. nurodymus, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti (įmokos skaičiuojamos pagal 2008-12-18 VSDF 2009 m. biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu Nr. XI-70, įmokų tarifus), 9 str. 2 d. nurodymus, kad apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d.,
pažeisdama LR Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 17 str. 2 d., kur sakoma, kad Draudėjai moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos už asmenis dirbančius pagal darbo sutartis,
- finansinę ataskaitą forma Nr.SAMF4 už 2008 m. III ketvirtį, kurios 1 lentelėje F6 eilutėje ,,Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ įrašyta 1541 Lt mažiau išmokų, nei realiai išmokėta R. A., 2 lentelėje ,,VSD ir sveikatos draudimo įmokos“ M3 eilutėje ,,Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ įrašyta 524 Lt mažiau VSD ir sveikatos draudimo įmokų, finansinėje ataskaitoje forma Nr.SAM3SD už 2008 m. III ketvirtį, 14eilutėje ,,R. A." A11 laukelyje įrašyta 1541 Lt mažiau išmokų, A12 laukelyje įrašyta 524 Lt mažiau įmokų ir šias deklaracijas 2008-10-09 pateikė VSDF Alytaus skyriui, tokiu būdu vengė mokėti 524 Lt VSD ir sveikatos draudimo įmokų;
- metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją FR0573A už 2008 metus, kurios 18 eilutės A10 laukelyje ,,Išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ įrašyta 1541 Lt mažesnė suma, A12 ir A13 eilutėse ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ įrašyta 370 Lt mažesnė suma, ir šią deklaraciją 2009-02-17 pateikė Alytaus apskrities VMI, tokiu būdu vengė mokėti 370 Lt GPM;
- finansinę ataskaitą forma Nr.SAMF4 už 2009 m. I ketvirtį, kurios 1 lentelėje F6 eilutėje ,,Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ įrašė 82 373 Lt mažiau išmokų, nei realiai išmokėta A. K., 2 lentelėje ,,VSD ir sveikatos draudimo įmokos“ M3 eilutėje ,,Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ įrašyta 32 932 Lt mažiau VSD ir sveikatos draudimo įmokų; finansinę ataskaitą forma Nr.SAM3SD už 2009 m. I ketvirtį, kurios 13 eilutėje ,,A. K.“ A11 laukelyje įrašyta 82 373 Lt mažiau išmokų, A12 laukelyje įrašyta 32 932 Lt mažiau įmokų, ir šias deklaracijas 2009-04-20 pateikė VSDF Alytaus skyriui, tokiu būdu vengė mokėti 32 932 Lt VSD ir sveikatos draudimo įmokų;
- finansinę ataskaitą forma Nr.SAMF4 už 2009 m. IV ketvirtį, kurios 1 lentelėje F6 eilutėje ,,Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ įrašyta 143 050 Lt mažiau išmokų, nei realiai išmokėta V. B. ir Ž. S. , 2 lentelėje ,,VSD ir sveikatos draudimo įmokos“ M3 eilutėje ,,Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ įrašyta 57 192 Lt mažiau VSD ir sveikatos draudimo įmokų, ir šią deklaraciją 2010-01-19 pateikė VSDF Alytaus skyriui, tokiu būdu vengė mokėti 57 192 Lt VSD ir sveikatos draudimo įmokų;
- metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją FR0573A už 2009 metus, kurios 7 eilutėje A10 laukelyje ,,Išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ įrašyta 9096 Lt mažesnė suma, A12 ir A13 eilutėse ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ įrašyta 503 Lt mažesnė suma; 9 eilutėje A10 laukelyje ,,Išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ įrašyta 133 954 Lt mažesnė suma, A12 ir A13 eilutėse ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ įrašyta 20 093 Lt mažesnė suma; 11 eilutėje A10 laukelyje ,,Išmokėtų apmokestinamųjų arba neapmokestinamųjų išmokų suma“ įrašyta 82 373 Lt mažesnė suma, A12 ir A13 eilutėse ,,Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ įrašyta 12 356 Lt mažesnė suma, ir šią deklaraciją 2010-02-12 pateikė Alytaus apskrities VMI, tokiu būdu vengė mokėti 32 952 Lt GPM.
Tuo V. T. kaltinta padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 220 str. 1 d.
Kaltinamasis R. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB “A.’ įkurta 1998 m., nuo 2008 m. esantis vienintelis bendrovės akcininkas ir direktorius. Bendrovės veiklos kryptis - krovinių pervežimas. Priimdamas į darbą vairuotojus pats aptardavo su jais darbo apmokėjimo sąlygas. Jie nelabai suprasdavo įstatymų nustatytą skaičiavimo tvarką, todėl supaprastintai jiems paaiškindavo, kad skaičiuos pagal nuvažiuoto kilometro kainos vidurkį. Tikrumoje skaičiuodavo darbo užmokestį ir dienpinigius. Dėl atsiskaitymo su vairuotojais problemų nebuvo. Jos atsirado, kai prasidėjo krizė. Bendrovėje pritrūko lėšų pilnai atsiskaityti su darbuotojais, todėl naudojo savo asmenines ar skolintas lėšas. Jomis dengdavo dienpinigių įsiskolinimą. Darbuotojams dėl išmokamų dienpinigių duodavo pasirašyti atitinkamame dokumente, kad vėliau vairuotojai nekeltų pretenzijų, bet šių dokumentų buhalteriniai apskaitai nepateikdavo. Priklausantis darbo užmokestis buvo išmokamas daugiausia pervedimais į sąskaitas banke vieną kartą per mėnesį, o dienpinigius savais pinigais sumokėdavo grįžus vairuotojui po reiso. Vairuotojams išmokamas sumas pasižymėdavo savo reikalams vedamame žurnale, minėtame rudu viršeliu. Vairuotojų darbo analizės tikslu pildė kelionės ataskaitos lapus, kuriuose atlikdavo paskaičiavimus sau dėl vieno kilometro įkainio, bet jų buhalteriniai apskaitai neteikė. Šiuos lapus segė į segtuvus pagal kiekvieną vairuotoją. Ataskaitos lapuose įrašus darė vairuotojai ir pats. Juose taip pat įrašydavo pinigų sumas, kurias vairuotojams išmokėdavo įvairia valiuta prieš išvažiuojant į reisą. Visą pinigų sumą apskaičiuodavo litais ir tai sumai duodavo pasirašyti kasos išlaidų orderį, kurį vėliau pateikadvo apskaitai buhalterei. Lapo apačioje esantys trumpiniai reiškė šalis, per kurias vairuotojas važiavo, išsikrovimus-pasikrovimus, paskaičiuodavo kiek maždaug reikės išmokėti dienpinigių. Jeigu turėdavo pinigų, grįžus vairuotojui iš reiso, juos iš karto ir sumokėdavo. Kad palengvinti buhalterės darbą apskaičiuojant komandiruotpinigius, ataskaitos lapus su vairuotojų parvežtais kelionės išlaidas patvirtinančiais dokumentais pateikdavo jai. Ji surašydavo avansines apyskaitas, parodydavo dienpinigių įsiskolinimą. Kad vairuotojams išmokantis dienpinigių įsiskolinimo sumas savomis, bet ne bendrovės lėšomis, buhalterė gal ir žinojo.
Neigiantis, kad pagal mokėjimo žiniaraščius J. R. ir A. J. neišmokėti darbo užmokestis ir atostoginiai 2775 Lt sumoje. Žiniaraščiuose nurodytos sumos jiems išmokėtos. Nieko nežinantis apie jų parašų klastojimą. Mano, kad šie asmenys jį apkalba. Dirbęs vairuotoju V. S. jam 6300 Lt iš Panevėžio niekada neparvežęs. Tokia suma yra įrašyta minėtame rudu viršeliu sąsiuvinyje, bet ji siejama su V. iš Kupiškio. Pinigų iš jo niekas nevežė, buvo tik telefoninis pokalbis apie tokią sumą.
Segtuvuose su vairuotojų kelionių ataskaitų lapais rastos kasos išlaidų orderių kopijos su nurodytomis didelėmis kelionės išlaidų sumomis įvairia valiuta neatspindi realios tikrovės. Tokių pinigų sumų vairuotojams niekada nemokėjo, todėl neišlikę ir originalai, jie nebuvo nepanaudoti buhalterinėje apskaitoje. Orderius surašė kaip mokomąją priemonę vairuotojams, kai jiems tekdavo užsienyje vežti pinigus, kad turėtų kaip pavyzdį tikrojo orderio surašymui.
Nieko negalintis paaiškinti dėl neteisingų duomenų įrašymo į deklaracijas ir ataskaitas, teikiamas mokesčių inspekcijai ir SODRAI. Jas pildė ir teikė buhalterė, pats tiesiog neįsigilino į duomenis. Mano, kad tai nesusiję su dienpinigių išmokėjimu nuosavomis ar skolintomis lėšomis. Šios kaltinimo dalies nesuprantantis.
Kaltinamoji V. T. kalta neprisipažino ir parodė, kad UAB “A.” dirbanti buhaltere nuo 1998 m. Tvarkanti buhalterinę apskaitą, su grynaisiais pinigais reikalų neturinti. Darbą atliekanti namuose. Tvarkomai buhalterinei apskaitai dokumentus jai teikia direktorius R. Ž.. Minimų byloje segtuvų su vairuotojų kelionės išlaidų ataskaitomis nemačiusi, jai pateikdavo tik ataskaitų kopijas bei dokumentus dėl pinigų panaudojimo. Iš ataskaitų suprato, kad direktorius vairuotojams tikriausiai išmoka pinigus įvairia valiuta, bet dokumentą dėl jų išmokėjimo pateikdavo surašytą su suma litais. Dėl to pastabų nepareiškė. Tuo metu pagal buhalterinius dokumentus matė, kad sąskaitoje kitomis valiutomis pinigų judėjimo beveik nebuvo. Apie tai, kad direktorius vairuotojams priklausančius išmokėti komandiruotpinigius ir dienpinigius sumoka nuosavomis lėšomis tiksliai nežinojo, bet nujautė, kad kažkokiu būdu su žmonėmis atsiskaitantis, nes vairuotojai netylėtų. Kasos išlaidų orderius, su juose nurodytomis didelėmis pinigų užsienio valiuta sumomis, pasirašiusi direktoriaus nurodymu. Direktorius aiškino, jog jie reikalingi vairuotojams vadovaujantis kažkokiu reglamentu dėl grynųjų pinigų pervežimo. Tikroji jų tikslinė paskirtis jai nebuvo žinoma. Tie orderiai į buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti. Apie vairuotojų vežtus pinigus matydavo tik iš kasos pajamų orderių. Kasą tvarkė direktorius. Pagal vedamos buhalterinės apskaitos duomenis teikdavo deklaracijas ir ataskaitas mokesčių inspekcijai bei SODRAI. Jas matydavo direktorius, bet pastabų niekada nereiškė, institucijos taip pat pretenzijų neturėjo.
Liudytojas J. R. parodė, kad UAB „A.“ dirbo 2008-2009 m. vairuotoju-ekspeditoriumi. Su direktoriumi sutarė, kad atlyginimas priklausys nuo nuvažiuotų kilometrų, 0,36 Lt už kilometrą. Vėliau mokėjo mažiau. Dienpinigių nemokėjo. Už gaunamą atlyginimą pasirašydavo dokumentuose, kuriuos pateikdavo bendrovėje dirbanti D. Z.. Kartais pasirašydavo tuščiuose blankuose, kuriuos pateikdavo direktorius. Darbo inspekcijos patikrinimo metu rasti dokumentai su jo padirbtais parašais. Kelionpinigius išmokėdavo direktorius įvairia valiuta. Direktorius vedėsi sąsiuvinį, kuriame rašydavo apie duodamus pinigus, išmokamą atlyginimą. Nutraukus darbo santykius, liko neišmokėtas vienas atlyginimas, bet direktorius tai laikė atskaitymu dėl pereikvoto kuro.
Liudytojas A. J. parodė, kad UAB „A.“ dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi 2005-2008 metais. Dėl darbo sutarties sąlygų tarėsi su direktoriumi R. Ž.. Sutarė, kad darbo užmokestis priklausys nuo nuvažiuotų kilometrų, mokant po 0,36 Lt už kilometrą, taip pat nuo pasikrovimų-išsikrovimų. Taip direktorius panašiai ir atsiskaitydavo. Surašytoje darbo sutartyje buvo nurodytos kitokios darbo užmokesčio sąlygos. Atlyginimą mokėjo kiekvieną kartą grįžus iš reiso pats direktorius. Tuo pačiu metu, o kartais pasikvietęs į ofisą kitu laiku, liepdavo pasirašyti įvairius dokumentus dėl atlyginimo, komandiruotpinigių, atostoginių (nors niekada neatostogavo), kurie buvo nepilnai užpildyti, nurodydavo įrašyti kitokias sumas, negu išmokėdavo, prašydavo parašyti tik datą ir pasirašyti. Kai direktorius išmokėdavo kelionpinigius įvairia valiuta, reikėjo pasirašyti kasos išlaidų orderyje už atitinkamą sumą litais. Apie duodamus ir išmokamus pinigus direktorius darydavo įrašus savo vedamame žurnale. Kelionės lapuose direktoriaus apskaičiuota išmokėti atlyginimo suma atitiko išmokamą. Tekdavo pervežti įmonių tarpusavio atsiskaitymų pinigus, už kuriuos niekur nepasirašydavo. 10 000 eurų kelionės išlaidoms niekada negavo. Tokiai sumai kasos išlaidų orderį buvo pasirašęs neva „pridengti“ pervežamų pinigų turėjimą. Žino, kad panašiomis sąlygomis dirbo ir kiti bendrovės vairuotojai. Išėjus iš darbo, įsiskolinimų su bendrove neliko. Piniginius reikalus visi vairuotojai tvarkydavo tik su direktoriumi.
Liudytojas A. A. parodė, kad UAB „A.“ dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo užmokestį mokėdavo direktorius. Pateiktuose dokumentuose pasirašydavo, kad gauna minimalią algą, bet iš tikrųjų direktorius išmokėdavo atlyginimą, priklausomą nuo nuvažiuotų kilometrų, po 0,36 Lt už kilometrą. Per mėnesį gaudavo apie 4000 Lt. Dėl atlyginimo įsiskolinimo nelikę. Vykdamas į kelionę gaudavo iš direktoriaus kelionpinigių įvairia valiuta, kurių sumas direktorius įrašydavo tik kelionės ataskaitos lape. Tikslesnius parodymus davęs apklausiamas tyrėjo, rodant dokumentus ir direktoriaus pildytą sąsiuvinį.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo (t. 1, b. l. 37-39, 40-41) liudytojas A. A. parodė, kad direktorius grįžus iš reiso kelionės ataskaitos lape apskaičiuodavo atlyginimo dydį ir duodavo pasirašyti kasos išlaidų orderį, kuriame nebūdavo rašoma data. Išmokamo atlyginimo ir kelionpinigių sumas direktorius įsirašydavo į savo vedamą sąsiuvinį, tai pažymėdavo atitinkama spalva – žalia ir mėlyna. Ne kartą pasirašęs ant neužpildytų dokumentų „Avanso apyskaita“, „Mokomasis žiniaraštis“, kuriuos duodavo pasirašyti D. Z.. Rodant tyrėjui pastebėjo, jog kai kuriuose „Mokomasis žiniaraštis“ pasirašyta ne jo. Kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas yra gavęs, bet ne jo įrašytos datos, kurios neatitiko pinigų išmokėjimo laiko.
Liudytojas A. K. parodė, kad UAB „A.“ dirbo apie 4 metus nuo 2009 m. vairuotoju-ekspeditoriumi. Dėl darbo sąlygų tarėsi ir darbo sutartį pasirašė su bendrovės direktoriumi R. Ž.. Kas buvo parašyta darbo sutartyje, nekreipė dėmesio. Darbo užmokestį daudavo pervedimais į sąskaitą banke, maistipinius išmokėdavo direktorius grynais grįžus iš kelionės. Išvykstant į kelionę direktorius duodavo kelionės išlaidoms pinigų įvairia valiuta. Grįžęs po reiso pildydavo ataskaitą ir visas išlaidas parodydavo ataskaitos lape, pinigų likučio negrąžindavo. Darbo užmokesčio dydžiui reikšmės turėjo šalis, į kurią važiuodavo, nustatydavo pastovią sumą. Kilometrai, užtruktų dienų skaičius atlyginimo dydžio neįtakojo. Tekę parvežti iš užsienio bendrovių grynų pinigus didesnėmis sumomis, bet iš UAB „A.“ 30 000 eurų niekada negavo. Ką kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu, gerai neprisiminė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo (t. 1, b. l. 79-80, 81-82) liudytojas A. K. parodė, kad darbo užmokestis buvo mokamas priklausomai nuo nuvažiuotų kilometrų, 0,30 Lt už kilometrą. Kelionės ataskaitos lape įrašus darė direktorius ir paskaičiavęs lapo apačioje užrašydavo nuvažiuotą maršrutą, pasikrovimus ir išsikrovimus, važiavimą Baltarusijoje, priklausantį išmokėti darbo užmokestį už reisą. Nuspalvinti įrašai, esantys parodytame rudos spalvos viršeliu sąsiunyje, atitiko pinigų sumas, išduotas kelionės išlaidoms – mėlyna spalva, atlyginimus – žalia spalva, iš užsienio firmų parvežtus pinigus – rožine spalva. 30 000 eurų direktorius R. Ž. buvo davęs nuvežti kaip atsiskaitymą už prekes užsienio bendrovei.
Liudytojas Ž. S. parodė, kad UAB „A.“ dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo užmokesčio ir dienpinigių gaudavo per mėnesį apie 4000 Lt., 2000 Lt už reisą, jeigu važiuodavo į Baltarusiją, mokėdavo 400 Lt. Dėl gaunamų pinigų pasirašydavo dokumentuose, bet gaunama suma ten nebuvo nurodyta. Už atliktą darbą pilnai atsiskaityta. Kelionės išlaidoms direktorius duodavo pinigų įvairia valiuta. Apie tai direktorius įrašydavo kelionės ataskaitos lape. Kelionės metu teko pervežti grynus pinigus didelėmis sumomis eurais ar doleriais, bet svarais – ne. Yra pasirašęs neužpildytuose kasos išlaidų orderiuose arba užpildytuose, bet pinigų negaudavo. Laikė, kad tai mokomoji priemonė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 83-84) liudytojas Ž. S. tvirtino, kad kelionėms išlaidoms buvo gavęs 10 000 svarų ir kitą kartą 6000 svarų. Jų nepanaudojęs, todėl grąžinęs bendrovei, bet apie tai jokių dokumentų nesurašyta.
Liudytojas A. Z. parodė, kad UAB „A.“ dirba nuo 2003 m. vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo užmokestį gavo į banko sąskaitą, o dienpinigius direktorius išmokėdavo grynais, už juos reikėdavo pasirašyti. Tekę parvežti grynus pinigus eurais ar svarais iš užsienio bendrovių už įvykdytus pervežimus. Iš UAB „A.“ didelėmis sumomis kelionpinigiams pinigų negavęs. Buvo pasirašęs kasos išlaidų orderį 10 000 svarų, bet pinigų negavo. Matė, kad direktorius apie išmokamus ar gaunamus pinigus rašydavosi į sąsiuvinį, sumos sutapdavo. Įsiskolinimo dėl darbo užmokesčio ar komandiruotpinigių nėra, viskas išmokėta. Už gaunamus kelionpinigius įvairia valiuta pasirašydavo kasos išlaidų orderyje paskaičiavus pagal tos dienos kursą. Orderius duodavo direktorius.
Liudytojas V. B. parodė, kad UAB „A.“ dirbantis vairuotoju-ekspeditoriumi, važinėjantis į užsienio šalis. Atlyginimą sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai. Per mėnesį gaunantis bendroje sumoje apie 3000 Lt. Atlyginimą mokėdavo pervedimais į banko sąskaitą arba direktorius – grynaisiais pinigais. Kelionpinigius grynais išmokėdavo taip pat direktorius. 35 000 svarų iš bendrovės negavęs. Tokią sumą tik galėjo parvežti iš užsienio bendrovės. Dėl išmokėtų pinigų pasirašydavo dokumentuose, sumos ir datos atitikdavo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 89-90) liudytojas V. B. parodė, kad direktorius R. Ž. jam davė 35 000 svarų nuvežti užsienio bendrovei, kurių krovinius gabeno. Tuo reikalu buvo surašytas kasos išlaidų orderis. Dėl nuvežtų ir priduotų pinigų patvirtinimo negavęs.
Liudytojas V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 91-92, 93-94) parodė, kad nuo 2008 m. rugsėjo iki 2009 m. lapkričio mėnesio dirbo UAB „A.“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad mokės valstybės nustatytą minimumą, taikant 1,3 koeficientą, bet su direktoriumi sutarė, kad atlyginimą gaus priklausomai nuo nuvažiuotų kilometrų, po 0,36 Lt už kilometrą. Atlyginimą mokėdavo daugiausia grįžus iš reiso. Dalį pinigų direktorius pats išmokėdavo grynais, kiti buvo pervedami į sąskaitą banke. Už vieną reisą gaudavo apie 1500 Lt. Dėl gaunamų grynųjų pinigų direktorius duodavo pasirašyti kasos išlaidų orderyje, suma atitikdavo, tik nebūdavo rašoma data. Avansines apyskaitas pasirašydavo neužpildytas. Taip pat pasirašydavo mokėjimo žiniaraščiuose, kuriuos pateikdavo pasirašyti vieną kartą per mėnesį ofise dirbanti D. Z.. Kelionės išlaidoms direktorius duodavo pinigų įvairia valiuta, kuriuos įrašydavo kelionės išlaidų ataskaitos lape. Grįžus iš reiso direktorius tuose ataskaitų lapuose apskaičiuodavo priklausantį gauti atlyginimą ir pats parašydavo tą sumą. Apie išmokamą atlyginimą, duodamus pinigus kelionės išlaidoms direktorius darydavo įrašus vedamama sąsiuvinyje ir juos atitinkamai nuspalvindavo. Sąsiuvinyje nurodytos sumos atitiko jam iškokėtas pinigų sumas. Kartais tekdavo pervežti grynuosius pinigus kaip atsiskaitymą tarp įmonių. Pinigų gavimas ir atidavimas niekur nebuvo fiksuojamas. Taip 2009 m. rugsėjo mėnesį iš Panevėžio mieste esančios įmonės, iš asmens vardu V. gautus 6300 Lt parvežė ir perdavė direktoriui R. Ž.. Apie tai direktorius padarė įrašą savo sąsiuvinyje ir apklausos metu parodytame sąsiuvinyje tai užfiksuota įrašais „2009-09-03“, „Panevėžys V. RVJ“.
Liudytojas V. K. parodė, kad bendrovėje vairuotoju-ekspeditoriumi dirbo 2009 m. kovo-rugpjūčio mėnesiais. Atlyginimas priklausė nuo nuvažiuotų kilometrų, jeigu vykdavo į Baltarusiją – mokėjo pastovią sumą. Gaudamas atlyginimą dokumente užrašydavo tokią sumą ir datą, kurią nurodydavo direktorius. Arba tik pasirašydavo, o kita direktorius sakydavo sutvarkys buhalterė. Kelionpinigius gaudavo įvairia valiuta, bet kasos išlaidų orderyje sumą nurodydavo litais. Direktoriaus pildomame rudos spalvos žurnale nurodytos sumos dėl išmokėto atlyginimo ar kelionpinigių atitikdavo išmokėtas sumas. Apie bendrovės įsiskolinimą jam, nieko nežino.
Liudytojas A. L. parodė, kad UAB „A.“ dirbo metus laiko vairuotoju-ekspeditoriumi. Atlyginimą už darbą gaudavo priklausomai nuo nuvažiuotų kilometrų – 0,30 Lt už kilometrą. Dėl sumos ginčų nekildavo. Dienpinigių negaudavo. Mokant atlyginimą direktorius duodavo pasirašyti keletą tuščių kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, avansinių apyskaitų, kuriuose suprato įrašai buvo daromi vėliau. Išvykstant į reisą direktorius duodavo kelionpinigių įvairia valiuta. Kelis kartus parvežęs pinigus už pervežtus krovinius. Pinigus atiduodavo direktoriui. Nei gaudamas, nei atiduodamas pinigus niekur nepasirašydavo.
Liudytojas M. O. parodė, kad UAB „A.“ dirbo beveik tris metus vairuotoju-ekspeditoriumi. Atlyginimą mokėjo priklausomai nuo nuvažiuotų kilometrų - 0,30 Lt už kilometrą, pasikrovimų-išsikrovimų. Jeigu važiavo į Baltarusiją, mokėjo 400 Lt. Dienpinigių niekada negavo. Išeinant iš darbo skolų neliko. Direktorius už darbą atsiskaitydavo grįžus po kiekvieno reiso. Kelionpinigius išmokėdavo įvairia valiuta direktorius, atžymėdamas kelionės ataskaitos lape. Yra gavęs atsiskaitymams didelę pinigų sumą, bet jų niekur neišleidęs, grąžino direktoriui. Neprisimena, kad būtų pasirašęs direktoriaus pateiktuose tuščiuose dokumentuose.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 104-105) liudytojas M. O. parodė, kad direktoriaus nurodymu pasirašydavo „Mokomajame žiniaraštyje“, kad gauna minimalų atlyginimą, bet ten nurodytų sumų negaudavo. Mokėdavo pagal nuvažiuotus kilometrus. Direktorius duodavo taip pat pasirašyti neužpildytose „Avanso apyskaitose“. Matė, kad direktorius darė įrašus savo žurnale apie išmokamą darbo užmokestį, duodamus kelionei pinigus. Sumos sutapdavo su paties vedamais užrašais.
Liudytojas J. G. parodė, kad bendrovėje dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Atlyginimas priklausė nuo nuvažiuotų kilometrų, kai važiavo į Baltarusiją, mokėjo 150 Lt. Dėl atlyginimo tarėsi su direktoriumi R. Ž.. Atskirai darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių neišskirdavo. Viską išmokėdavo kartu. Dėl gautų sumų pasirašydavo. Kelis kartus kasos išlaidų orderiuose liepė nerašyti datos. Pats vedėsi užrašus ir skaičiavo jam priklausantį atlyginimą, priklausomai nuo nuvažiuotų kilometrų. Jam išmokėtos pinigų sumos ar paskaičiuotos gauti, atitiko direktoriaus vedamuose užrašuose nurodytoms sumoms. Už gaunamus kelionpinigius niekur nepasirašydavo, juos išmokėdavo direktorius ir įrašydavo ataskaitos lape.
Liudytojas R. A. parodė, kad UAB „A.“ vairuotoju-ekspeditoriumi dirbo tik tris mėnesius, važinėjo į Angliją. Su direktoriumi sutarė, kad atlyginimą mokės priklausomai nuo nuvažiuotų kilometrų, kas buvo parašyta darbo sutartyje, nekreipė dėmesio. Už vieną reisą gaudavo 1400-1800 Lt. Kelionės išlaidoms direktorius duodavo pinigus įvairia valiuta. Dėl gaunamų pinigų pasirašydavo pateiktuose dokumentuose. Ar sumos sutapdavo, neprisimena. Kartais D. Z. duodavo pasirašyti tuščiuose blankuose. Priklausančios išmokėti atlyginimo sumos dalį pervesdavo į sąskaitą banke, kitą dalį išmokėdavo grynais direktorius. Kilus nesutarimams dėl atskaitymų iš atlyginimo už automobilio remontą, darbo santykius su bendrove nutraukė. Paties skaičiavimais jam liko neišmokėta apie 600 Lt atlyginimo, bet ne daugiau. Tikslesnius parodymus davęs apklausiamas tyrėjo, šiuo metu dėl praėjusio laiko daug neprisimenantis.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo (t. 1, b. l. 128-129, 130-131) liudytojas R. A. parodė, kad dėl jam išmokamų atlyginimo pinigų ar kelionpinigių niekur nepasirašydavo. Direktorius R. Ž. duodavo pasirašyti tuščias avansines apyskaitas, apie išmokėtus kelionpinigius atžymėdavo įrašais kelionės išlaidų lape. Grįžus iš reiso direktorius apskaičiuodavo ir užrašydavo kelionės lape priklausantį išmokėti atlyginimą. Matė, kad direktorius turėjo sąsiuvinį, į kurį įrašydavo duotus į reisą pinigus bei išmokamą darbo užmokestį. Įrašus spalvino atitinkama spalva – mėlyna ir žalia.
Liudytojas E. L. parodė, kad UAB “A.” vairuotoju dirbo 2008 m. tik kelis mėnesius. Matė pas direktorių vedamą žurnalą, kur jis užrašydavo duodamus kelionei pinigus bei išmokamą darbo užmokestį. Grįžus iš kelionės direktoriui atiduodavo kelionės ataskaitos lapą, kur jis paskaičiuodavo atlyginimą ir išmokėdavo. Kartais sumos nesutapdavo su jo paties skaičiavimais, bet dėl to nesiaiškindavo, žinodamas, kad niekas nepasikeis. Mano, kad jam direktorius liko skolingas apie 1000 Lt, bet ne apie 6000 Lt.
Liudytojas M. M. parodė, kad bendrovėje dirbo apie 1,5 metų. Su direktoriumi sutarė ir atlyginimą gavo pagal nuvažiuotą kilometražą – 0,30 Lt už kilometrą. Atlyginimą - apie 2000 Lt gaudavo grįžus iš reiso. Pinigus išmokėdavo pats direktorius. Dėl atsiskaitymo ginčų nekilo, skolų nebuvo. Važiuojant į reisą gaudavo kelionpinigių įvairia valiuta. Pinigus duodavo direktorius. Teko už krovinių pervežimą iš užsienio firmų parvežti kaip atsiskaitymą grynus pinigus, kuriuos atiduodavo direktoriui. Dėl pridavimo jokiuose dokumentuose nepasirašydavo.
Liudytojas A. N. parodė, kad UAB „A.“ dirbantis vairuotoju-ekspeditoriumi nuo 2004 m. Gaunamą atlyginimą sudarė darbo užmokestis ir dienpinigiai. Juos išmokėdavo direktorius. Dėl gautų pinigų pasirašydavo dokumentuose, sumos sutapo. Įsiskolinimų nėra. Kelionpinigius įvairia valiuta duodavo direktorius. Už tai pasirašydavo kažkokiame čekyje, o direktorius sumas įrašydavo kelionės ataskaitos lape. Kelionės išlaidoms didelių pinigų sumų niekada neprireikdavo. 5000 svarų kelionės išlaidoms niekada negavęs. Šiai sumai pasirašęs kasos išlaidų orderį kaip mokymo priemonę, bet tai neatitiko realybės. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodęs, kad tie pinigai buvo skirti kelionės išlaidoms.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo (t. 1, b. l. 136-137) liudytojas A. N. tvirtino, kad 5100 svarų tikrai gavo iš direktoriaus R. Ž. ir juos panaudojo kelionės išlaidoms. Kaip juos išleido, nurodė, kad neprisimena.
Liudytojas V. P. parodė, kad UAB “A.” dirbo labai trumpai, išvyko tik į vieną reisą. Iš darbo išėjo, nes nesutarė su direktoriumi dėl darbo užmokesčio paskaičiavimo, atskaitymų už kurą. Tą kartą jam išmokėjo tik pusę atlyginimo. Atlyginimas turėjo priklausyti nuo nuvažiuotų kilometrų. Atskirai darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėti su direktoriumi neaptarinėjo.
Liudytojas V. P. parodė, kad UAB “A.” dirbantis vairuotoju-ekspeditoriumi nuo 2009 m. Per mėnesį uždirbdavo apie 4000 Lt. Darbo užmokestį ir dienpinigius direktorius mokėdavo grįžus iš reiso. Jeigu išmokėdavo grynais, tai duodavo pasirašyti kasos išlaidų orderyje. Išvažiuojant direktorius duodavo kelionpinigių įvairia valiuta. Dėl jų pasirašydavo direktoriaus pateiktame orderyje. Jų sumas taip pat įrašydavo kelionės ataskaitos lape. Grįžus iš kelionės direktorius to lapo apačioje apskaičiuodavo priklausantį gauti atlyginimą. Dydis atitiko jo jo paties skaičiavimus.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 40-41) liudytojas V. P. parodė, kad direktorius R. Ž. vedėsi savo sąsiuvinį, į kurį rašė išmokamą darbo užmokestį bei duotus į reisą grynus pinigus. Peržiūrėjus pas tyrėją sąsiuvinį patvirtino, kad įrašai tame sąsiuvinyje atitiko sumas, kurias jis gavęs. Buhalteriniuose dokumentuose buvo rodomas minimalus darbo užmokestis, o išmokamas priklausomai nuo nuvažiuotų kilometrų. Esąs pasirašęs ant tuščių avansinių apyskaitų, kurias duodavo direktorius.
Liudytojas D. Z. parodė, kad UAB “A.” dirbantis vairuotoju-ekspeditoriumi nuo 2003 m. Gaunantis darbo užmokestį ir komandiruotpinigius. Atlyginimo minimumą gauna vieną kartą per mėnesį, o komandiruotpinigius – grįžus iš reiso. Išvykstant į kelionę direktorius duodavo grynų pinigų įvairia valiuta. Apie tai įrašydavo kelionės ataskaitos lape bei duodavo pasirašyti orderį. Ataskaitos lapo apačioje nurodytos sumos dėl darbo užmokesčio sutapo su jo paties skaičiavimais, bendrovė jam neskolinga. Tekę pervežti grynus pinigus. Bendrovėje dirbanti specialistė D. Z. duodavo pasirašyti ant orderių, išrašydavo kelionės lapus.
Liudytoja D. Z. parodė, kad UAB “A.” dirbanti personalo ir logistikos specialiste. Su buhalterija jos darbas nesusijęs. Darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), kur būna tik dviese su direktoriumi. Rengianti vairuotojų darbo sutartis, kur numatyta, kad bus mokamas minimalus darbo užmokestis ir taikomas 1,3 koeficientas bei dienpinigiai. Darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį, o dienpinigius vairuotojai gauna grįžę iš kelionės. Kartais jai palikdavo darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius, kad vairuotojai pasirašytų, nes buhalterė pastoviai ofise nedirbo. Direktorius vairuotojams grynais mokėdavo kelionės pinigus. Valiuta priklausė nuo to, į kurią šalį važiuodavo. Vairuotojas pasirašydavo orderyje. Kai vairuotojai iš klientų parveždavo pinigus, ji surašydavusi pinigų paėmimo kvitus bei kasos pajamų orderius, pasirašydavo direktorius. Bendrovėje vairuotoju dirba jos vyras A. Z.. Nieko nežinanti apie skolas jam dėl atlyginimo.
Liudytojas A. B., tyrėjas, parodė nagrinėjamoje byloje atlikęs ikiteisminį tyrimą nuo pradžios iki galo. Tyrimo metu gavęs neįprastai daug skundų. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus vairuotojo skundą dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Liudytojams apklausų metu rodęs iš R. Ž. paimtą rudą sąsiuvinį ir kelionės ataskaitų lapus. Jie patvirtindavo ten esančius įrašus apie pinigus. Kelionės ataskaitų segtuvuose buvo rastos kasos išlaidų orderių kopijos su nurodytomis vairuotojams išmokėtomis kelionės išlaidoms labai didelėmis sumomis. Suprato, kad tų pinigų paskirtis buvusi kitokia, vairuotojai nurodė, kad tai buvo atsiskaitymai tarp įmonių.
Specialistė I. Š. patvirtino byloje duotas savo išvadas ir parodė, kad tyrėjo užduotį atliko remdamasi buhalteriniais dokumentais bei ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo pateiktais kitais bylos dokumentais, tame tarpe ir liudytojų apklausų protokolais. UAB „A.“ tvarkomoje oficialioje buhalterinėje apskaitoje pažeidimų nenustatyta, bet labai neįprastai joje atrodė rodomas didžiulis įsiskolinimas vairuotojams dėl komandiruotpinigių. Jeigu toks įsiskolinimas būtų tikrovėje, abejotina, kad vairuotojai nekeltų pretenzijų. Įsiskolinimo nebuvo tik dėl darbo užmokesčio, kuris bendrovėje buvo pakankamai mažas, o vairuotojai didesnio atlyginimo pagrinde tikėdavosi iš komandiruotpinigių. Didelio įsiskolinimo rodymas galėjo būti siejamas ir su bendrovės bankroto tikimybe. Be to, komandiruotpinigiai neapmokestinami. Iš direktoriaus R. Ž. kabineto paimtas rudas sąsiuvinis savo įrašais visiškai nepriminė neva „namų ūkio knygos“, nes jame minimos bendrovėje dirbančių vairuotojų pavardės ir jiems išmokamos pinigų sumos, kurias jie dauguma patvirtino. Rastose kasos išlaidų orderių kopijose nurodytos vairuotojams V. B., A. K., A. N., Ž. S. ir A. Z. išmokėtos labai didelės pinigų sumos įvairia valiuta ir nurodytos kaip komandiruotpinigiai, mažai tikėtina, kad atitiko realią paskirtį ir abejotina, kad jie buvo mokėti. Oficialioje buhalterinėje apskaitoje nėra duomenų, kad minimuose orderiuose nurodytomis sumomis būtų atsiskaitoma tarp įmonių.
Specialistė J. T. parodė, kad savo ataskaitą apie UAB „A.“ vedamą buhaltrinę apskaitą teikė bendrovės užsakymu. Tyrimo išvadas teikė tik remdamasi buhaltrijoje esančiais dokumentais ir duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu surinkta papildoma medžiaga nebuvo vertinama. Bendrovės oficialioji buhalterinė apskaita tiriamu laikotarpiu buvo tvarkinga. Keli kasos išlaidų orderiai su nurodytomis labai didelėmis pinigų sumomis negalėtų būti vertinami kaip susiję su darbo užmokesčiu ar dienpinigiais, jos neįprastos ir verslo požiūriu, nes tokios sumos nelogiškos atsiskaitymuose tarp įmonių.
Byloje esančių dokumentų duomenimis nustatyta:
Skundu (t. 1, b. l. 11) J. R. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl neišmokėtų, susijusių su darbo santykiais išmokų.
Kasos išlaidų orderyje (t. 1, b. l. 12) nurodyta, kad 2009-05-18 J. R. išmokėta 1600 Lt kaip dienpinigiai (773,63 Lt) ir galutinis atsiskaitymas (826,37 Lt).
Mokomuosiuose žiniaraščiuose už 2009 m. balandžio ir gegužės mėnesius (t. 1, b. l. 13) nurodyta, kad J. R. išmokėta 332, 64 Lt ir 46,01 Lt.
Pareiškime (t. 1, b. l. 15) J. R. nurodė, kad mokomuosiuose žiniaraščiuose užfiksuotų sumų negavęs, dokumentai suklastoti.
Protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 17-18) J. R. nurodė, kad mokomuosiuose žiniaraščiuose nepasirašęs, nurodytų sumų ngavęs.
Vairuotojų kelionės išlaidų ir darbo užmokesčio skaičiuotėse (t. 1, b. l. 24-30, 32-33, 42-50, 52-78, 111-127) nurodyti maršrutai, kelionės išlaidos, paskaičiuotas atlyginimas, skolos.
Rašysenos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 150-151) nurodyta, kad UAB „A.“ 2009 m. vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesių mokomuosiuose žiniaraščiuose pasirašė ne J. R..
Mokomuosiuose žiniaraščiuose (t. 1, b. l. 152-155) nurodyta, kad 2009 m. vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais J. R. gavo 934,41 Lt, 1133,22 Lt, 332,64 Lt ir 46,01 Lt.
Rašysenos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 165-166) nurodyta, kad 2008 m. kovo 21 d. mokomajame žiniaraštyje A. J. vardu pasirašė ne A. J..
Mokomajame žiniaraštyje (t. 1, b. l. 167) nurodyta, kad A. J. 329 Lt.
Rašysenos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 190-192) nurodyta, kad 2009 m. vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesių mokomuosiuose žiniaraščiuose J. R. vardu pasirašė ne V. T..
Specialisto išvadoje bei jos papildyme (t. 3, b. l. 123-149, t. 9, b. l. 14-41) nurodyta, kad nuo 2008-01-01 iki 2009-10-01 UAB „A.“ išmokėta ir tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje neįvertinta 180 581,17 Lt komandiruotpinigių ir darbo užmokesčio. Kiek bendrovė liko skoliga darbuotojams, įvertinus ikiteisminio tyrimo duomenis, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti. Iš dalies negalima nustatyti pagal tvarkomą apskaitą asmens – UAB „A.“ – veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Bendrovės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje neįvertino 6 300 Lt, kuriuos V. S. parvežė ir atidavė direktoriui. Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo 3 027,47 Lt mokesčių.
Pažymoje (t. 3, b. l. 166) nurodyta, kad UAB „A.“ akcininkas yra R. Ž..
Darbo sutartys (t. 3, b. l. 168, 169-170) patvirtina, kad R. Ž. nuo 1998-06-03 yra UAB „A.“ generalinis direktorius, V. T. – vyr. finansininkė.
Kratų metu (t. 6, b. l. 66-67, 71-72) iš R. Ž. paimti segtuvai su vairuotojų kelionės išlaidų ataskaitomis ir sąsiuvinis, su piniginių sumų įrašais, UAB „A.“ dirbusių ar dirbančių asmenų pavardėmis.
LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nurodo, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsakingas ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovėje direktoriaus pareigose pagal 1998-06-03 darbo sutartį dirbo R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2003-12-11 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr.IX-1889 37 str. 10 p. sakoma, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. 2003-12-11 LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr.IX-1889 19 str. 6 d. sakoma, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas; 19 str. 8 d. sakoma, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. 2008-06-26 LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr.X-1633 27 str. sakoma, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas.
Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei įstatymines nuostatas, pripažintina, kad R. Ž. ir UAB „A.“ padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 222 ster. 1 d. ir 220 str. 1 d. UAB „A.“ padarytos nusikalstamos veikos papildomai kvalifikuotinos pagal LR BK 20 str. 2 d., nes R. Ž., būdamas vienintelis bendrovės akcininkas ir jos direktorius, atstovaujantis bendrovės interesus, darydamas nusikalstamas veikas siekė naudos juridiniam asmeniui, o to pasekoje asmeninės naudos, neteisėto praturtėjimo.
LR BK 222 str. prasme apgaulingu apskaitos tvarkymu laikomas toks tvarkymas, kuris vykdomas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterine apskaita yra laikoma ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (ar) finansinei atskaitomybei sudaryti, todėl ir yra privalu visas ūkines operacijas ir visus ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad bendrovės direktorius R. Ž. disponavo buhalterinėje apskaitoje neapskaitomomis lėšomis, kurias naudojo darbo užmokesčio, komandiruotpinigių ir kelionės išlaidų bendrovėje dirbančių vairuotojų apmokėjimui. Buhalterinei apskaitai pateikdavo dokumentus, kurie neatspindėdavo realiosios padėties. Juose nurodytos sumos neatspindėjo darbuotojams išmokamų sumų, laiko, paskirties. Dalis dokumentų remiantis rašysenos specialistų išvadomis, buvo suklastoti. Nors R. Ž. kaltu padaręs nusikaltimus neprisipažino, tačiau nurodė, kad bendrovėje dirbantiems vairuotojams pinigus kelionės išlaidoms mokėjo įvairia valiuta, dienpinigius išmokėdavo savomis ar skolintomis lėšomis, tuo, kaip įmonės vadovas, siekdamas bendrovės geros finansinės-ūkinės padėties, darbuotojų išlaikymo. Tačiau tokie kaltinamojo veiksmai prieštaravo įstatymams, kad visos ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ir todėl jis elgėsi nusikalstamai. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „A.“ veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Buhalterinės apskaitos įstatymų reikalavimų nesilaikyta sąmoningai, tuo pačiu siekiant išvengti mokesčių valstybei. Apgaulės buvimas kaltinamojo R. Ž. veiksmuose akivaizdus. Pagal BK 220 str. 1 d. atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas ar nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Byloje esančiomis deklaracijomis ir ataskaitomis neginčijamai įrodyta, jog VSDFV Alytaus skyriui ir Alytaus apskrities VMI buvo pateikti neteisingi duomenys. Tuo buvo siekiama išvengti mokesčių. UAB „A.“ atstovaujama direktoriaus R. Ž. žinojo apie visas šioje bendrovėje dirbusiems asmenims išmokėtas sumas ir sąmoningai jų nenurodė deklaracijose bei ataskaitose bei šiuos dokumentus pateikė VSDFV Alytaus skyriui ir Alytaus apskrities VMI. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo. Todėl kaltinamųjų R. Ž. ir UAB „A.“ veika teisingai kvalifikuota pagal BK 220 str. 1 d. Kaltinamieji jiems inkriminuotų veikų padarymo nepripažino, tačiau jų padarytos nusikalstamos veikos įrodytos liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais bei specialisto išvadomis.
Iš kaltinimo R. Ž. ir juridiniam asmeniui UAB “A.” šalintina jo dalis, susijusi su 6 kasos išlaidų orderių, kuriuose nurodyta įvairia valiuta išmokėta įmonės darbuotojams 366 353,63 Lt suma. Remiantis liudytojų V. B., A. K., A. N., Ž. S. ir A. Z. parodymais, kad kelionės išlaidoms ar kaip komandiruotpinigių tokių sumų negavę, bei specialistų išvadomis, išreikštomis teismo posėdžio metu, kad tokiomis sumomis negali būti disponuojama net ir verslo-ūkine prasme, pripažintina, kad remiantis minimais orderiais nepatvirtintos juose nurodytos ūkinės operacijos ir net išmokėtos sumos. Šie kasos išlaidų orderiai nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, o remiantis liudytojų parodymais, šie dokumentai buvo naudojami pagrindžiant pinigų pervežimą tarp ūkio subjektų. Taigi, šie dokumentai gali būti vertinami tik kaip apgaulingoje apskaitoje naudojamas pinigines lėšas pagrindžiantys dokumentai. Šioje byloje nenustatyta, kokias tikrąsias faktines finansines operacijas jie pagrindė.
Šioje byloje V. T. buvo kaltinama bedrininkavusi su kaltinamuoju R. Ž. padarant nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. Tačiau specialistų išvadomis patvirtinta, kad oficialioji buhalterinė apskaita buvo vedama nepriekaištingai. Byloje nesurinkta duomenų, kad kaltinamoji V. T. klastojo dokumentus, į juos įrašė netikrus duomenis ar jais patvirtino netikrus faktus. Dauguma apklaustų liudytojų patvirtino, kad dokumentus su nepilnai užpildytomis grafomis, nenurodant datų ar realių piniginių sumų pateikė pasirašyti direktorius R. Ž. arba bendrovėje dirbanti D. Z.. Tai, kad V. T., būdama buhaltere ir kaip šios srities specialistė matė ar numanė, kad surašyti ir jai pateikti suvesti buhalterinei apskaitai dokumentai galimai neatitinka realios padėties, nesudaro jai inkriminuojamų nusikaltimų sudėties. Buhalterinę apskaitą ji tvarkė pagal jai pateiktus dokumentus. Anksčiau minėti 6 kasos išlaidų orderiai, kuriuose ji pasirašiusi, į buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras V. T. buvo kaltinęs tik tuo, kas susiję su minimais orderiais.
Taigi, apibendrinus teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir nustatytų aplinkybių visumą bei vadovaujantis baudžiamojoje teisėje galiojančiu principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamųjų naudai), konstatuotina, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, kad kaltinamoji V. T. padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d., todėl ji turi būti išteisinta (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Sprendžiant kaltinamųjų R. Ž. ir juridinio asmens UAB „A.“ baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad jie pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, neteisti, R. Ž. neturi galiojančių administracinių nuobaudų.
Įvertinus nurodytas aplinkybes kaltinamiesiems skirtina bausmė – bauda.
Vadovaudamasis LR BPK 302-307 str. teismas
n u s p r e n d ė:
R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus ir nuteisti:
-pagal LR BK 222 str. 1 d. 80 MGL dydžio – 10 400 Lt bauda;
-pagal LR BK 220 str. 1 d. 10 MGL dydžio – 1300 Lt bauda;
Remiantis LR BK 63 str. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinai nubausti 90 MGL dydžio – 11 700 Lt bauda.
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
UAB „A.“ pripažinti kalta padarius nusikaltimus ir nuteisti:
-pagal LR BK 20 str. 2 d. bei 222 str. 1 d. 200 MGL dydžio – 26 000 Lt bauda;
-pagal LR BK 20 str. 1 d. bei 220 str. 1 d. 20 MGL dydžio – 2600 Lt bauda.
Remiantis LR BK 63 str. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinai nubausti 210 MGL dydžio – 27 300 Lt bauda.
V. T. išteisinti neįrodžius, kad ji padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Daiktinius įrodymus – 11 vnt. segtuvų su dokumentais ir sąsiuvinį su užrašu „Santorini“- palikti saugoti prie baudžiamosios bylos visam jos saugojimo laikui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.
Teisėja V.Stangvilienė