Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3936-891/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02460-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.5.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. kovo 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,
sekretoriaujant Živilei Osipovai,
dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui A. P.,
nukentėjusiajai L. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė:
A. P. 2016 m. sausio 27 d., apie 12:00 val., Polocko g. 21, Vilniuje, vairuodamas automobilį MERCEDES BENZ 1018, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodamas stovintį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir jį apgadino. Taip A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. paaiškino, kad 2016-01-27 su sunkvežimiu vežė medieną. Įvažiuoti jam padėjo asmuo iš tos firmos, kuriai vežė medieną. Išvažiuojant iš kairės ir iš dešinės pusės buvo pristatyta automobilių. Išvažiuodamas susigretino ir išlipo pažiūrėti, ar išvažiuos ar ne, nes atstumai buvo labai nedideli. Matė, kad atstumai maži, bet važiuodamas tiesiai pravažiuos. Išvažiavo. Tą pačią dieną, apie 16.30 val., sulaukė automobilio savininkės skambučio, kad apgadino automobilį. Su įmonės savininku nuvažiavo į įvykio vietą pažiūrėti. Savininkė patikino, kad yra filmuota medžiaga. Policijos jau nebebuvo. Kartu su savininke paskambino policijai, tačiau pareigūnai pasakė, kad protokolas surašytas ir reikia laukti kvietimo į policiją. Kitą dieną nuvažiavo į darbą ir apžiūrėjęs automobilį rado ant automobilio galo dažų. Policijoje sužinojo, kad filmuotos medžiagos nebėra. Tikėjosi, kad filmuotoje medžiagoje bus matyti, jog buvo išlipęs, kai stovėjo automobilis lygiagrečiai kitiems automobiliams. Kliudė, kai važiuodamas suko į dešinę. Buvo blaivus.
Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir A. P. rašytiniame paaiškinime (b. l. 26).
Nukentėjusioji L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad eismo įvykio nematė. Ji dirba klinikoje ir trečiame aukšte pro langą viską matė gydytoja ir asistentė – jos fotografavo ir jos pasakė jai, kad apžiūrėtų savo automobilį. Ji tik vėliau pamatė, kad buvo kontaktas ir pranešė policijai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tą pačią dieną, gal po poros valandų, atvyko pas ją. Jam turbūt kažkas pranešė. Įtarimo, kad asmuo neblaivus - nebuvo. Asmuo pripažino kaltę ir neginčijo. Jai atrodo, kad jis sakė, kad išvažiavo iš įvykio vietos, nes nepastebėjo, kad kliudė. Žala kol kas jai neatlyginta. Ji kreipėsi iš karto į draudimo kompaniją.
Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir L. P. rašytiniame paaiškinime (b. l. 15).
J. M. 2016-02-09 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-01-27, apie 12.13 val. Polocko g. 21 / Žvirgždyno g. 1 matė, kaip krovininis automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išsikrovęs krovinį (į priekį važiuodamas vežė lentas ir vos prasilenkė, ilgai reguliavo ten jam, kad prasilenktų) ir grįždamas atgal („reguliuotojo“ nebebuvo) kliudė VW PASSAT automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kada įvyko kontaktas, vairuotojas buvo tik trumpam išlipęs pasižiūrėti, vėl greit įsėdo ir nuvažiavo. Paties kontakto nepavyko nufotografuoti (užsirašė tik abiejų automobilių valstybinius numerius), bet greitai susigaudžiusi padarė kelias nuotraukas. Mano, jai reikėtų, galėtų atpažinti. Ir dar ant šalia esančių namų yra kameros, tad mano, kad išvažiuojantį vairuotoją tikrai turėjo užfiksuoti (b. l. 23).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio D. Š. 2016-01-27 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-01-27, 15.20 val., atvykus į eismo įvykį Polocko g. 21, su vyr. patruliu N. G. išsiaiškino, kad sugadintas automobilis VW PASSAT valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kitas automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Kaip paaiškino VW PASSAT vairuotoja, apie savo sugadintą automobilį sužinojo iš bendradarbių. Su juo buvo išvažiavusi, sugadinimus pamatė tik kai pasakė bendradarbiai. Į stovintį WV atsitrenkė sunkvežimis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) automobilio kabina geltonos spalvos. Sunkvežimio vairuotojas, padaręs eismo įvykį išlipo, pasižiūrėjo ir iš įvykio vietos išvažiavo. VW PASSAT sugadinimų aukštis 1,00 – 1,05 m (b. l. 11).
Registruotų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2016-01-27, 14.22 val., gautas P. pranešimas, kad jos automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį kieme apgadino automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba gale 9 (krovininis) ir pasišalino iš įvykio vietos. Laukia (b. l. 12).
Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad įvykio schema nesudaryta, nes abu automobiliai iš įvykio vietos patraukti, priede nurodyta, kad viena eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonės nežinoma, o automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė yra L. P., apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas (b. l. 14).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenimis, automobilio MERCEDES BENZ 1018, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 16).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. D. 2016-02-09 pranešime Dėl KET pažeidimo nurodyta, kad 2016-01-27, apie 12.00 val., Vilniuje, Polocko g., krovininį automobilį MERCEDES BENZ 1018, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), tel. 8 620 18018 (b. l. 18).
2016-02-10 Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. AV2-535/123 bei fotolentelėse užfiksuota automobilių MERCEDES BENZ 1018, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, nurodyta, kad apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai: VW PASSAT – nubrozdintas ir įlenktas galinis sparnas iš kairės pusės (1,00 – 1,05 m), MERCEDES BENZ 1018 – naujų akivaizdžių apgadinimų nerasta, tačiau automobilio galinės dalies kampas yra aukštyje, panašiame kaip ir VW PASSAT apgadinimas, transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio VW PASSAT galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu MERCEDES BENZ 1018 (b. l. 27-30).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės L. O. 2016-02-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad nei viena vaizdo kamera nenukreipta į eismo įvykio vietą. Taip pat telefonu papildomai susisiekus su liudytoja J. M. ji paaiškino, kad matė ir yra visiškai įsitikinusi, kad automobilio MERCEDES BENZ vairuotojas iš automobilio buvo išlipęs po kontakto su automobiliu VW PASSAT (b. l. 31).
Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad A. P. pažeidė KET 126 punkto reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. A. P. pripažįsta vairavęs automobilį MERCEDES BENZ 1018, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją, o atlikę automobilių sugretinimą konstatavo, kad apgadinimai ant automobilio VW PASSAT galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu MERCEDES BENZ 1018. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.
A. P. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz. pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, taip pat LAT 2015-11-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015).
A. P. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad išvažiuojant su sunkvežimiu iš kiemo iš abiejų pusių buvo pristatyta automobilių, atstumai buvo maži, bet įvertinęs, kad tiesiai važiuodamas pravažiuos, išvažiavo, nieko nepajuto, kad galėtų kažką kliudyti ir nuvažiavo. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad A. P. suprato, kad kliudė kitą automobilį, kad vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus. Nors liudytoja J. M. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad kada įvyko kontaktas, vairuotojas buvo tik trumpam išlipęs pasižiūrėti, vėl greit įsėdo ir nuvažiavo, tačiau ši liudytoja nenurodė, kad išlipęs vairuotojas būtų apžiūrinėjęs automobilius, jų apgadinimus ir panašiai. Pats A. P. neginčija, kad buvo išlipęs iš automobilio, tačiau teigia, jog jis buvo išlipęs iš automobilio pasižiūrėti, ar pravažiuos ar ne, teigė, jog tikėjosi, kad bus filmuota medžiaga, kurioje bus matyti, kad jis buvo išlipęs, kai stovėjo automobilis lygiagrečiai kitiems automobiliams. Kaip matyti iš bylos duomenų, eismo įvykis vaizdo kamera užfiksuotas nebuvo. Todėl esant tokiems duomenims negalima daryti kategoriškos išvados, kad A. P. buvo išlipęs iš automobilio būtent po automobilių kontakto ir kad matė kito automobilio apgadinimus. Kaip matyti iš 2016-02-10 Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių, VW PASSAT automobiliui padaryti akivaizdžiai matomi apgadinimai – nubrozdintas ir įlenktas galinis kairės pusės sparnas, tačiau ant MERCEDES BENZ 1018 naujų akivaizdžių apgadinimų nerasta. Automobilis MERCEDES BENZ 1018 yra didelių gabaritų krovininis automobilis, be to, bylos duomenimis, kitą automobilį A. P. kliudė savo vairuojamo automobilio galinės dalies kampu, tai yra ta dalimi, kuri yra net už kelių metrų nuo vairuotojo, be to su atsikišusia priekabos dalimi, todėl tikėtina, kad kontakto metu A. P. nieko nepajuto ir net nenumanė, kad kliudė kitą automobilį. Be to, jokių duomenų apie tai, kad kontaktas sukėlė kokį nors garsą, kurį A. P. galėjo girdėti, byloje nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. P. po kelių valandų po eismo įvykio grįžo į eismo įvykio vietą, kalbėjosi su nukentėjusiąja, įtarimo, kad būtų neblaivus, nesukėlė, kartu su nukentėjusiąja skambino policijai, savo kaltės dėl eismo įvykio neneigė. Visa tai rodo, kad jis nevengė tiesos nustatymo byloje, nesiekė nuslėpti eismo įvykio pėdsakų ir išvengti administracinės atsakomybės, o tai taip tik patvirtina, kad 2016-01-27, apie 12:00 val., įvykusio eismo įvykio jis nepastebėjo.
Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, jog A. P. automobilį būtų vairavęs neblaivus, nėra, automobilis apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo netikėti A. P. parodymais. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad A. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinė byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, A. P. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties, tai yra nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei vertindamas ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. P. nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. P. – anksčiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, skirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, dirba. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį nėra, tačiau A. P. skirtina minimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas
n u t a r i a :
A. P. pripažinti kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą A. P. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16055405324 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas (parašas) Arūnas Budrys
Nuorašas tikras
Teisėjas Arūnas Budrys