Baudžiamoji byla Nr. 1A-162-875/2025
      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18228-2024-2

      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7;

      1.1.7.2.3; 1.1.8.7.13; 1.2.14.9.1; 2.4.6.4.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Ilonos Jakubėnienės ir Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Linai Graužinienei,

dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai,

nuteistosios Ž. V. gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo

Ž. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir jai skirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir Ž. V. skirtas laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių;

bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, Ž. V. skirtas įpareigojimas 9 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausta per visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį);

Ž. V. pripažinta recidyviste;

laisvės apribojimo bausmės pradžią Ž. V. nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos;

nukentėjusiojo R. R. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš Ž. V. 380 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt eurų) nukentėjusiajam R. R. turtinei žalai atlyginti; 

civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš Ž. V. 209,09 Eur (du šimtai devyni eurai 9 ct) UAB (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti; 

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Elonos Korostinos 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Ž. V. turtui – piniginėms lėšoms 589,09 Eur sumai, esančioms (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma 446 Eur, paliktas galioti iki žalos nukentėjusiajam R. R. ir civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo; 

išspręsti dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.         Ž. V. nuteista už tai, kad 2024 m. gegužės 13 d., apie 22.22 val. (duomenys neskelbtini), tyčia nuvertė ant žemės ir taip sudaužė prie (duomenys neskelbtini) muziejaus pastato stovėjusį kondicionieriaus laukinį bloką „Midea“ – 5977,88 Eur vertės, rekuperatoriaus šaldymo kontrolinį modulį – 783,58 Eur vertės, bei sugadino muziejaus pastato lietaus nuvedimo sistemą – 375,71 Eur vertės, taip tyčia sugadino (duomenys neskelbtini) muziejaus 7137,17 Eur vertės turtą, tuo padarydama 7137,17 Eur turtinę žalą, po ko, tęsdama nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia 2024 m. gegužės 13 d., apie 22.32 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sudaužė parduotuvės (duomenys neskelbtini) pastato, priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), dviejų langų stiklo paketus, taip tyčia sugadino UAB (duomenys neskelbtini) 228,80 Eur vertės turtą, tuo padarydama 228,80 Eur turtinę žalą, po ko, tęsdama nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia 2024 m. gegužės 13 d., apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sudaužė parduotuvės (duomenys neskelbtini) pastato, priklausančio R. R., dviejų langų stiklus, taip tyčia sugadino R. R.380 Eur vertės turtą, tuo padarydama 380 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.         Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Elona Korostina prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį – pripažinti Ž. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad ji nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

        2.1. Nurodo, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą proceso sprendimą, tačiau pripažindamas Ž. V. recidyviste, bet nepripažindamas tai jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas – BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

        2.2. Nesutinka su teismo pozicija, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytai recidyvisto sampratai, nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad Ž. V. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, nes nėra pripažinta recidyviste. Kadangi nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nebeliko savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, toks pakeitimas yra laikytinas lengvinančiu asmens teisinę padėtį, todėl šiuo atveju teismas įgyja teisę spręsti, ar yra pagrindas Ž. V. pripažinti recidyviste. Spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi atsižvelgti į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

        2.3. Iš bylos medžiagos matyti, jog Ž. V. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), padarymo. Minėtas nuosprendis Ž. V. šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo įsiteisėjęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Tai reiškia, jog Ž. V. jau buvo teista už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdama pilnametė, teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį analogiško pobūdžio nusikaltimą, todėl ji, vadovaujantis galiojusiu BK 27 straipsnio 1 dalyje reglamentavimu, laikytina recidyviste. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir pats pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu Ž. V. pripažinęs recidyviste. Šiuo atveju klaidinga yra teismo pozicija, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas gali būti taikomas tik tokiu atveju, jei asmuo recidyvistu jau buvo pripažintas ankstesniu teismo nuosprendžiu. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto, kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą.

        2.4. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir Ž. V. pripažinęs recidyviste, turėjo tai pripažinti ir jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau šios įstatymo nuostatos netaikė nepagrįstai, nes BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 nebuvo pakeistas.

        2.5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu skiriant bausmę Ž. V. buvo tinkamai įvertintas įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumas, tai, jog kaltinamoji yra neįgali – jai nustatytas darbingumo lygis tik 35 procentai, ji prisipažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailėjosi, todėl jai paskirta tinkama bausmės rūšis ir dydis. Todėl nuosprendžio dalies dėl bausmės rūšies ir dydžio apeliaciniu skundu keisti neprašo.

3.         Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4.                         Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nuteistosios Ž. V. gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas prašė prokurorės  apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

5.        Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. 

6.        Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, Ž. V. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacija. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl Ž. V. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat kvalifikuodamas šią veiką, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Apeliaciniu prokurorė neginčija ir skundžiamu nuosprendžiu Ž. V. už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio, tačiau prokurorė nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria Ž. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nebuvo pripažinta tai, kad byloje nustatytą nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7.         Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs Ž. V. nusikalstamą veiką padarius teistumui neišnykus ir pripažinęs ją recidyviste, nepagrįstai nepripažino jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

8.         Recidyvisto sąvoką reglamentuoja BK 27 straipsnio nuostatos. Šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573), kurios 1 dalyje numatyta tai, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, tai yra motyvuotu sprendimu.

9.         Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad Ž. V., būdama teista už tyčinį nesunkų nusikaltimą, o būtent, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), už kurias jai skirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustačius įpareigojimus ir draudimą, kuruos padarė būdama pilnametė, teistumui neišnykus ar nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą – šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 94–99). Tiek ankstesniu teismo sprendimu, tiek ir šiuo atveju Ž. V. nuteista už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamas veikas daro būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nors kaskart prisipažįsta nusikaltusi ir gailisi, tačiau išvadų iš savo nusikalstamo elgesio nedaro. Be to, anksčiau ji taip pat ne kartą buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas – pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, tačiau ankstesniais teismų sprendimais ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), kaltininkui susitaikius su nuketėjusiu asmeniu (BK 38 straipsni), bei pritaikius priverčiamąsias medicinos priemones (BK 98 straipsnis). Taigi Ž. V. savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydama visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro tyčinius nusikaltimus. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį Ž. V. asmenybės pavojingumą.

10.         Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistosios padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jos asmenybę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu Ž. V. pagrįstai pripažino recidyviste (BK 27 straipsnio 1 dalis). Tačiau, pripažinęs Ž. V. recidyviste, bet nepripažinęs jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad šioje byloje nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

11.        Teismų praktikoje konstatuota, jog įstatymų leidėjas BK 60 straipsnyje nustatė išsamų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą ir jame aiškiai įtvirtino, kokiais atvejais kurios aplinkybės teismo gali būti nepripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 2 dalis). Kitų išimčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019). Taigi įstatymų leidėjas yra nustatęs tik du atvejus, kuomet teismas turi diskreciją spręsti, ar pripažinti asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kitais atvejais teismas turi galimybę spręsti tokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tam tikroms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors ir nenurodyta, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

12.        Nagrinėjamu atveju Ž. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, yra nurodyta kaltinamajame akte, tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę prokurorė prašė pripažinti ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu, todėl teismas nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės jos atsakomybę sunkinančia, juolab, kad skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog šioje byloje nustatytą naują tyčinį nusikaltimą Ž. V. padarė neišnykus teistumui ir pripažino ją recidyviste. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad savo sprendimą Ž. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažinti tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistė, pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad ji nėra pripažinta recidyviste, t. y. šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymą siejo su asmens pripažinimu recidyvistu ankstesniu teismo sprendimu. Tačiau tokiam teisės aiškinimui teisėjų kolegija nepritaria. Nors nuo 2025 m. vasario 1 d. ir įsigaliojo BK 27 straipsnio („Recidyvistas ir pavojingas recidyvistas“) pakeitimai, tačiau pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą, asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę, recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Tuo tarpu jokių BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto, numatančio asmens atsakomybę sunkinančią aplinkybe – veiką padarė recidyvistas, nėra priimta. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas ir Ž. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ji padarė būdama recidyviste.

13.         Tačiau ir pripažinus Ž. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, keisti nuteistajai paskirtą bausmę, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo nėra.  Atsižvelgusi į visas pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teista, bausta administracine tvarka, nedirba, neįgali – nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, į nustatytą vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas), teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajai Ž. V.už nusikalstamą veiką paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustačius vieną įpareigojimą ir vieną draudimą, yra teisinga tiek savo rūšimi, tiek jos dydžiu, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl ją keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti Ž. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad ji nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  187 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama recidyvistė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                 Gintarė Bunikienė

                                                         Ilona Jakubėnienė

                                                         Nerijus Masiulis